Spalio 17d. Ketvirtadienis

Kodėl ne visi ligoniai laukia donorų organų?

Peržiūrų skaičius: 32976

Beveik pusantro tūkstančio Lietuvos gyventojų gyvybę palaiko dirbtinai valomas kraujas. Iš šios priklausomybės juos gali išvaduoti donorų organai, bet ne visi ligoniai jų laukia. Kodėl?

Tarsi brolis ir sesuo

Indrei Čerkelytei iš Pakruojo rajono – dar tik 23-eji, bet jai jau trečią kartą buvo operuojami inkstai: išimami ir implantuojami. Paskutinįkart – prieš savaitę. Praėjus trims dienoms po operacijos chirurgų pacientė buvo perkelta į paprastą palatą, nors operacija – nepaprasta: Indrei antrą kartą per jos gyvenimą implantuotas donoro inkstas.

Toje pačioje palatoje, tik už širmos, guli tuo pačiu metu operuotas 42-ejų klaipėdiškis Virginijus Armanavičius. Praktika, kad vienoje palatoje gulėtų vyrai ir moterys, Kauno klinikose nėra taikoma, bet šie ligoniai – tarsi brolis ir sesuo. Jiems persodinti to paties donoro inkstai: vienam – vienas, kitam – kitas. Slaugytojoms, kurios dar beveik nepalieka ligonių vienų, lengviau prižiūrėti, kai jie kartu.

Juodu tapo ypatingesniais medikų pacientais dar ir dėl to, kad jiems atlikta 199-oji ir 200-oji inkstų transplantacijos Kauno klinikose.

Laukti teko neilgai

Nustoję veikti inkstai yra nebeišgydomi. Pagrindinė šių organų funkcija – iš kraujo pašalinti medžiagų apykaitos produktus, reguliuoti organizmo skysčių sudėtį ir kiekį, šarmų bei rūgščių pusiausvyrą. Šiai funkcijai sutrikus išgyventi būtų neįmanoma, bet šiuolaikinė medicina turi dirbtinį inkstą – hemodializę.

Tai ne organas, o metodas, kuriuo valomas ligonių kraujas. Procedūros atliekamos dažniausiai tris kartus per savaitę iki inksto transplantacijos, jei ji galima.

Mykolo Romerio universiteto studentei I.Čerkelytei pirmąkart dializė buvo pradėta taikyti prieš ketverius metus. Laimei, jos reikėjo neilgai – po trijų mėnesių atsirado merginai tinkamas donoro inkstas. Tačiau jis veikė tik pusketvirtų metų.

"Išsivystė citomegalovirusinė infekcija. Ką tik išgerdavau, viską išvemdavau", – pasakodama apie save, medicininiais terminais manipuliuoja po operacijos visai neblogai besijaučianti I.Čerkelytė.

Nefrologijos klinikos vadovas profesorius Vytautas Kuzminskis paklausia apie kreatininą ir mergina išberia jo rodiklius. Pasirodo, be lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms būdingo medicininio išprusimo, I.Čerkelytė turi medicinos slaugytojos diplomą. Tačiau tai neapsaugojo merginos nuo ligos. Implantuotą inkstą, jam nustojus veikti, teko išimti, ir tai buvo padaryta praėjusių metų balandį. Gyvybę vėl gelbėjo tik dializės.

Sausio 8-osios rytą I.Čerkelytė buvo Vilniuje, kai, suskambus telefonui, išgirdo išganingą žinią: atsirado jai tinkamas donoro inkstas. Mergina sako, kad jos inkstai buvo pažeisti vaikystėje nuo persirgtos raudonukės.

Implantuotieji jau veikia

Klaipėdietis inžinierius V.Armanavičius buvo dializės klinikoje ir snūduriavo per atliekamą procedūrą, kai jam pranešė, kad reikia važiuoti į Kauną inksto transplantacijai. Vyras sako, kad žinia nei pradžiugino, nei išgąsdino, nors tokia operacija – pirma jo gyvenime.

"Pagalvojau tik tiek: bus matyt", – ir dabar optimizmu netrykšta V.Armanavičius, nors abiem transplantologų pacientams įsodinti inkstai jau veikia.

Tai įrodo išsiskiriantis šlapimas. Profesorius V.Kuzminskis tuo džiaugiasi, nes trečdaliui ligonių ir po transplantacijos reikia dializuoti kraują, kol donoro inkstai, anot profesoriaus, užsidega. Tam kartais prireikia net mėnesio.

"Anksti pradėjęs veikti donoro inkstas rodo, kad jis veiks ilgus metus ir rezultatai tikriausiai bus palankūs", – optimistiškai nuteikia I.Čerkelytę operavęs Urologijos klinikos vadovas docentas Mindaugas Jievaltas.

Tačiau ir jis nepraranda budrumo, nes ankstyvuoju periodu, o ir vėliau gali atsirasti kitų pavojų. Tai liudija I.Čerkelytės patirtis.

V.Armanavičiaus inkstų veikla sutriko prieš ketverius metus. Tuomet jis gyveno Amerikoje, Čikagoje. Beveik dvejus metus dializavosi ten, pastaruosius dvejus – Lietuvoje. Į klausimą, kur gydytojai geresni, atsakė skeptiškai: "Tik per televiziją rodomuose filmuose Amerikos medicina labai tobula."

Grįžti į šią šalį V.Armanavičius neketina, o inkstai sutriko, jo nuomone, nuo aukšto kraujospūdžio. Šią ligą sako paveldėjęs, o vaistų tiek, kiek reikėję, negėręs.

"Jaunas kvailas buvau, todėl ir negėriau", – profesoriui V.Kuzminskiui pasiteisina ligonis.

Šalyje – du centrai

Du šimtai inkstų transplantacijų per dešimt metų – daug ar mažai? Šis gydymo metodas Kaune pradėtas taikyti 30 metų vėliau nei Vilniuje.

"Buvo galvota, kad Lietuvai užtenka vieno transplantacijos centro, tačiau dabar darbo užtenka abiem", – patyrė profesorius V.Kuzminskis ir pridūrė, kad Klinikos yra medicinos studentų mokymo bazė, kurioje reikia mokytis ir transplantacijų.

Tai vienas motyvų, kodėl reikėjo įdiegti šias paslaugas Kaune. Be to, neurochirurgų pacientai neretai yra potencialūs donorai, o Kaune veikia didžiausia šalyje Neurochirurgijos klinika. Organų transplantacijos yra aukštasis medicinos pilotažas, keliantis visos ligoninės profesinį lygį, kalbėjo profesorius V.Kuzminskis.

Docento M.Jievalto įsitikinimu, dviejų centrų konkurencija skatina pažangą ir tai teikia didžiulę naudą ligoniams. Juolab kad per metus Lietuvoje atliekama 60–70 inkstų transplantacijų, o jų laukia nuo 200 iki 250 ligonių. Vadinasi, darbo pakanka visiems, o kauniečiai per palyginti trumpą laiką jo rezultatais pasivijo vilniečius: praėjusiais metais Vilniaus Santariškių klinikose atliktos 36 inkstų transplantacijos, Kauno klinikose – 35.

Didžiausia problema yra donorų organų stoka. Jų, pažymi docentas M.Jievaltas, trūksta visame pasaulyje. Iš mirusių žmonių negalima paimti organų be mirusiųjų artimųjų sutikimo. Tikėtasi, kad donorystę paskatins Donoro kortelių platinimas, bet kol kas pareiškusiųjų valią po mirties dovanoti organus kitiems Kauno klinikose nepasitaikė. Čia persodinami tik šioje ligoninėje mirusiųjų organai. Maždaug trečdalis gedinčių mirusių artimųjų vis dar nesiryžta priimti altruistinį sprendimą.

Uždega žalią šviesą

Vilniaus Santariškių klinikų transplantologai gali naudoti visų Lietuvos donorų organus. Be to, jie persodina ir gyvųjų donorų inkstus. Žmogus gali gyventi su vienu inkstu. Praėjusiais metais iš 36-ių Santariškių klinikose transplantuotų inkstų aštuonis savo artimiesiems paaukojo gyvi žmonės.

"Uždegu žalią šviesą gyvų donorų inkstų donorystei mūsų klinikose", – priėmė sprendimą profesorius V.Kuzminskis, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidentas.

Šį metodą jis pripažįsta nenoriai, nors transplantacijos rezultatai iš gyvų donorų daug geresni: inkstas būna paimtas iš organizmo, nepatyrusio dirbtinės plaučių ventiliacijos, nukritusios kūno temperatūros ir pan.

Profesorius V.Kuzminskis mano: jei Dievas davė du inkstus, vadinasi, tiek jų ir reikia, tačiau šventas dalykas, kai tėvas ar mama savo inkstą dovanoja vaikui. Medikų įsitikinimu, reikia plačiau propaguoti mirusiųjų organų donorystę. Kauno klinikų praktika rodo, kad rezultatų galima pasiekti: per dešimt metų donorų skaičius gerokai išaugo. Tai didelis reanimatologų nuopelnas. Būtent jie mirusiųjų artimųjų prašo aukoti organus, palaiko jų funkcijas iki paėmimo.

Dializė – aukso gysla?

Diskusinis klausimas, kas geriau: vienam du inkstai, o kitam – nė vieno, jei galima pasidalyti. Altruistiniam poelgiui dažnai ryžtasi žmonės, dovanodami vieną inkstą artimajam.

Docentas M.Jievaltas įsitikinęs, kad gyvieji donorai yra didelis rezervas inkstų transplantacijai.

"Skandinavijoje daugiau nei pusė visų inkstų transplantacijų yra atliekama organą paėmus iš gyvo donoro, Lietuvoje – mažiau nei dešimt procentų", – palygina docentas M.Jievaltas.

Jis tvirtina, kad donoras, paaukojęs savo inkstą, gauna daug moralinių dividendų. Rizikos sveikatai, likus su vienu inkstu, yra, pripažįsta docentas, bet pateikia ir kitokių argumentų.

"Gyvų donorų studijos liudija, kad paaukojusieji vieną inkstą nė kiek ne daugiau serga akmenlige ar inkstų funkcijos nepakankamumu. Anaiptol, jie daugiau dėmesio skiria savo sveikatai, dažniau lankosi pas gydytojus ir yra sveiki", – tvirtina M.Jievaltas.

Problemų mūsų šalyje slypi ir kitur. Lietuvoje dializės centrų pridygo kaip grybų po lietaus. Jų yra 60. Tai ligoniams patogu, nes nereikia toli važiuoti, kaip būdavo anksčiau. Valstybė už vieno ligonio kraujo dializavimą per metus centrui sumoka apie 60 tūkst. litų. Ši statistika verčia susimąstyti: kodėl yra dializuojamas 1400 ligonių kraujas, o inkstų transplantacijos šiuo metu laukia tik 206? Nejaugi visi kiti – garbaus amžaius žmonės, kurie nebeištvertų transplantacijos?

Transplantacijos metodika:

Iš vieno donoro gali būti paimti du inkstai. Pretendentai kviečiami iš visos Lietuvos pagal sąrašą respublikiniame registre. Dažniausiai būna skambinama pirmajam dvidešimtukui mažėjančio imunologinio tinkamumo tvarka. Dalis recipientų atsisako, daliai neprisiskambinama. Skubiai atvykus iškviestiems ligoniams dar kartą skubiai patikrinama jų sveikata: atliekami kraujo biocheminiai, mikrobiologiniai, virusiniai tyrimai, gastrofibroskopija, širdies elektrokardiograma ir širdies echoskopija, krūtinės ląstos nuotrauka ir kt . Rezultatus ir imunologinį tinkamumą vertina gydytojų konsiliumas ir du ligonius atrenka transplantacijai.

Po transplantacijos:

Ligoniams po inksto persodinimo operacijos iš pradžių tyrimai atliekami kas savaitę, vėliau – kas tris mėnesius. Taip recipientų sveikata sekama visą gyvenimą. Jiems reikia gerti svetimo organo atmetimą slopinančius vaistus.

Statistika:

Iš Kauno klinikose persodintų inkstų vienus metus gyvena 97 proc. recipientų, penkerius – 94 proc.; donoro inkstai vienus metus veikia 85 proc. recipientų, penkerius – 71 proc.

Iš Vilniaus Santariškių klinikose persodintų inkstų vienus metus gyvena 92 proc. recipientų, penkerius – 81 proc.; donoro inkstai vienus metus veikia 84 proc. recipientų, penkerius – 70 proc.

Diena.lt

Vaistų registravimo ir perregistravimo procedūros atliekamos dvigubai greičiau

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) kasmetiniame susitikime su vaistų rinkodaros teisės turėtojais, gamintojais, didmeninio platinimo įmonių ir vaistinių asociacijomis bei jų atstovais pristatė vaistų registracijos proceso pokyčius ir...


Apšvita medicinoje: ką turime žinoti?

Vaizdinė diagnostika yra neatskiriama šiuolaikinės medicinos dalis. Europos radiologijos draugija vasario 10-ąją skelbia Europos radiologijos diena. Tokiu būdu siekiama atkreipti dėmesį į radiologiją kaip reikšmingą medicinos sritį ir paminėti X...


Vėžio gydyme – alternatyvios medicinos pagalba

Vėžio gydyme – alternatyvios medicinos pagalba

Mirtinai pavojingos ligos diagnozę išgirdęs žmogus sau gali labai padėti alternatyvios medicinos priemonėmis, kurių naudą jau pripažįsta ir tradicinės medicinos onkologai. Svarbu žinoti, kad nepaisant daugybės stebuklingo išgijimo istorijų...


Kuriamas kūną atšaldantis vaistų "kokteilis"

Ilgus metus reanimacijoje dirbantis Lorencas Kacas (Laurence Katz) pastebėjo, jog kartais, leidžiant kai kurių vaistų derinius, pacientų kūno temperatūra pradėdavo mažėti. Gydytojas nusprendė, jog šį efektą galima pritaikyti praktiškai - tereikia...


Iš kamieninių ląstelių išaugintos liaukos

Iš kamieninių ląstelių išaugintos liaukos

Mokslininkai iš Tokijo mokslų universiteto Japonijoje iš kamieninių ląstelių sukūrė ašarų ir seilių liaukas, kurias sėkmingai persodino į suaugusias peles. Ankščiau ta pati mokslininkų komanda, naudodama kamienines ląsteles, yra išauginusi...


Koks ryšys tarp matematikos ir haliucinacijų?

Kas gi tokio slypi mūsų smegenyse, kad jie įvairiose situacijose - veikiami narkotikų, sergant arba gresiant mirčiai - regi lygiai tokius pačius "antgamtiškus" geometrinius raštus? Pasirodo, tai betarpiškai siejasi su žmogaus smegenų...


Į sceną grįžtanti Gintarė Karaliūnaitė – Canuel: per dvi savaites minus 4 kilogramai ir jokių dietų! Kaip jai tai pavyko?

Į sceną grįžtanti Gintarė Karaliūnaitė – Canuel: per dvi savaites minus 4 kilogramai ir jokių dietų! Kaip jai tai pavyko?

Atėjus pavasariui ir nusimetus šiltus drabužius ne viena iš mūsų graužiamės dėl žiemos padarinių - juk reikia numesti tai, ką žiemą „užsiauginome“ nevengdamos įvairių užkandžiavimų ar saldumynų nuotaikai pataisyti. Su nepageidaujamais...


Vilniaus ligoninės bus sujungtos į tris centrus

Reformuojant sveikatos apsaugos sistemą sostinės ligoninės bus sujungtos į tris centrus. Pagal Vyriausybės patvirtintą programą Vilniuje numatyta kurti vieningą stiprų mokslo ir medicinos centrą Santariškių miestelyje, pranešė Sveikatos apsaugos...


Mes ir mūsų vaidmenys

Mes ir mūsų vaidmenys

"Tėvai tik tuomet jaučiasi gerai, kai vaikai juos vertina, jais rūpinasi, juos myli, o ne užspaudžia savo dėmesiu. Manau, to paties reikia ir vaikams." Virdžinija Satir. Visiems žinomas senas posakis: "Draugus pasirenkame patys, o...


Neįgaliųjų organizacijos apie Nacionalinį susitarimą: socialinė atskirtis dar stiprinama

Trečiadienį planuojamą pasirašyti Nacionalinį susitarimą kritikuojančios neįgaliųjų organizacijos tvirtina, kad šis dokumentas ir būsimi Vyriausybės žingsniai dar sustiprins esamą socialinę atskirtį. Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas...


Gripas pasiglemžė klaipėdietės gyvybę

Antradienio vakarą nuo gripo komplikacijų mirė klaipėdietė. Tačiau moteris nebus užregistruota kaip šeštoji pandeminio gripo auka. Kritinės būklės 52 metų ligonė užvakar atvežta į Gargždų ligoninę. Vos spėjus padaryti pirmuosius tyrimus moteris...


Ligoninės ir poliklinikos neįgaliesiems nepritaikytos

Judėjimo negalią turintieji skundžiasi, kad daugelyje ligoninių ir poliklinikų sudėtinga lankytis ir gydytis, mat šios nepritaikytos jų poreikiams. Viena iš didžiausių šalies ligoninių – Kauno klinikos – neneigia: pastatai seni, tad...


Save žalojame dėl nevilties ir susvetimėjimo

Save žalojame dėl nevilties ir susvetimėjimo

Save žalojantį elgesį skatina gyventojų visuomeninių ryšių suirimas ir beviltiškumo jausmas. Lietuviai įsitikinę, kad valdžiai nerūpi eilinio žmogaus problemos ir kad jie patys negali turėti jokios įtakos visuomenės gyvenimui. Taip, pasiremdamas...


Anglies pluošto kojų protezai - penkerių metų mergaitei

2005 metais Ellie May Challis persirgo sunkia meningito forma - mergaitė liko gyva, tačiau medikams teko amputuoti visas jos galūnes. 2009 metais ji tapo jauniausiu žmogumi, turinčiu anglies pluošto kojų protezus. Tradiciniai protezų modeliai jos...


Kodėl vis daugiau gydytojų renkasi emigranto dalią?(

Pastaruoju metu vis dažniau nuskamba išvykstančių jaunų gydytojų rezidentų emigracijos problema, tačiau mažai kalbama apie gydytojų rezidentų problemas Lietuvoje. Iniciatyvinė rezidentų grupė išsiuntė kreipimąsi į atsakingas institucijas, kuriame...


Automobilių pasirinkimą lemia instinktai

Tai, kad žmonės renkasi BMW, "Volvo" ar "Alfa Romeo", gali nulemti ne tiek skonis, bet daug svarbesnės priežastys, pavyzdžiui, instinktai. Kaip rašo portalas "Live Science", žmonių instinktai priverčia pirkėjus...


Turguje – vaistai

Kauno turgaus prekeivė iš po skverno prekiavo vaistais ir maisto papildais. Pareigūnams prireikė dviejų dienų vien preparatų pavadinimams surašyti. Kauno Aleksoto turgavietėje 46 metų Dana B. prekiavo kontrabandininkų atgabentais vaistais iš...


Apie ką "pletkina" vyrai?

Vyrai taip pat mėgsta apkalbėti moteris. Jų pomėgį "pletkinti" atskleidžia žinutės įvairiuose vyrams skirtuose forumuose. Pavyzdžiui, kur ir su kuo buvo neištikimas, kad netvarkinga žmona ar draugė, kad mėgsta "kabėti" ant...


Kodėl vyrai renkasi gražias žmonas?

Ne vienas mokslininkų atliktas tyrimas įrodė, kad vyrai akimirksniu nusprendžia, moteris jiems tinka ar ne. Tačiau dėl to vyrų negalima pavadinti trumparegiais. Mokslininkai išsiaiškino, kad toks skubotumas susijęs su sudėtingu genetikos...


Ligonių kasa nupirko 100 tūkst. dozių sezoninio gripo vakcinos

Valstybinė ligonių kasa (VLK) centralizuotai nupirko 100 tūkst. sezoninio gripo vakcinos dozių.Šiemet sezoninės gripo vakcinos nupirkta 40 tūkst. dozių mažiau nei pernai, todėl sutartyje su vaistų tiekėjais numatyta, kad prireikus į Lietuvą bus...


Profilaktiniams sveikatos patikrinimams – 28 mln. litų

Tie, kurie tvirtina, kad pas mus neįmanoma profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, yra neteisūs. Jau keleri metai Lietuvoje vykdomos keturios prevencinės profilaktikos programos: krūties, gimdos kaklelio, priešinės liaukos vėžio ir širdies bei...


Nusikaltėlius nustatyti padės rankų bakterijos

Ant rankų esančios bakterijos gali būti lygiai tokios pat naudingos nustatant nusikaltėlio tapatybę kaip ir jo DNR, teigia mokslininkai. JAV tyrėjai nustatė, kad ant kiekvieno žmogaus odos gyvena skirtingos bakterijų "bendruomenės"....


Vaistas nuo diabeto gali sukelti vitamino B12 nepakankamumą

Diabetu sergantiems žmonėms, kurie vartoja populiarų vaistą metforminą, gali išsivystyti vitamino B12 nepakankamumas, kuris ilgainiui gali tik didėti. Tyrimą atlikę olandų mokslininkai teigia, jog būtina rimtai svarstyti galimybę nuolat tikrinti,...


Ligoninėms pradžiai – po 50 dozių vaistų nuo kiaulių gripo

Vilniaus infektologai sako, kad tiek vaistų jiems užteks savaitei ar dviem. Infekcinėms ligoninėms ir ligoninėms, kuriose yra infekcinių ligų skyriai, nuspręsta skirti po 50 dozių antivirusinių vaistų nuo vadinamojo kiaulių gripo. Sveikatos...


Mokslininkai atgaivino širdį praėjus 24 val. po mirties

Harvardo universiteto Medicinos mokyklos mokslininkų pasiekimas gali sukelti perversmą transplantologijoje. Jie rado būdą, kaip širdį, inkstus ir kitus organus išsaugoti nepažeistus iki 10 dienų. Dabar transplantologijoje naudojamos technologijos...


Apklausa: Vis daugiau amerikiečių nepritaria abortams

Neseniai Amerikoje atlikta apklausa parodė, kad vis daugiau amerikiečių nepritaria abortams ir mano, kad tai moraliai blogas veiksmas. Tokių nuostatų šalyje laikosi daugiau nei pusė gyventojų t.y 56 proc. amerikiečių. Apklausa buvo atlikta...


Kūno šiluma virs elektros energija

Kūno šiluma virs elektros energija

Fantastų vizijos kartais pildosi netikėtais rakursais. Rašytojo R. Bradbury vienas apsakymas vadinasi "I Sing the Body Electric". Šiais energijos deficito ir aukštų kainų laikais mokslininkai turi labai originalių minčių. Viena iš tokių...


Atmintis: mokykimės užmiršti

Atmintis: mokykimės užmiršti

Garsusis arabų gydytojas, filosofas bei matematikas Avicena ankstyvoje jaunystėje keletą metų praleido Bucharoje, intensyviai skaitydamas knygas milžiniškoje šio miesto valdovo bibliotekoje. Po kelerių metų prasidėjo karas, ir ši biblioteka...


Chromo papildai senatvėje gali pagerinti atmintį

Maisto papildai su chromo pikolinatu gali pagerinti senyvų žmonių atmintį, rodo JAV atliktas tyrimas. Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamo tyrimo ataskaitą Cincinačio universiteto medicinos kolegijos mokslininkai paskelbė žurnale...


Britas tvirtina esantis alergiškas savo žmonai

45 metų Didžiosios Britanijos gyventojas tvirtina, jog žmona jam sukelia alergiją: vos jai prisiartinus, vyrą išberia. Darrenas Youngas alergiškas medžiagoms, naudojamoms kremų ir kūno losjonų gamybai. Po kontakto su chemine medžiaga polietileno...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9