Gegužės 28d. Šeštadienis

Kodėl ne visi ligoniai laukia donorų organų?

Peržiūrų skaičius: 32976

Beveik pusantro tūkstančio Lietuvos gyventojų gyvybę palaiko dirbtinai valomas kraujas. Iš šios priklausomybės juos gali išvaduoti donorų organai, bet ne visi ligoniai jų laukia. Kodėl?

Tarsi brolis ir sesuo

Indrei Čerkelytei iš Pakruojo rajono – dar tik 23-eji, bet jai jau trečią kartą buvo operuojami inkstai: išimami ir implantuojami. Paskutinįkart – prieš savaitę. Praėjus trims dienoms po operacijos chirurgų pacientė buvo perkelta į paprastą palatą, nors operacija – nepaprasta: Indrei antrą kartą per jos gyvenimą implantuotas donoro inkstas.

Toje pačioje palatoje, tik už širmos, guli tuo pačiu metu operuotas 42-ejų klaipėdiškis Virginijus Armanavičius. Praktika, kad vienoje palatoje gulėtų vyrai ir moterys, Kauno klinikose nėra taikoma, bet šie ligoniai – tarsi brolis ir sesuo. Jiems persodinti to paties donoro inkstai: vienam – vienas, kitam – kitas. Slaugytojoms, kurios dar beveik nepalieka ligonių vienų, lengviau prižiūrėti, kai jie kartu.

Juodu tapo ypatingesniais medikų pacientais dar ir dėl to, kad jiems atlikta 199-oji ir 200-oji inkstų transplantacijos Kauno klinikose.

Laukti teko neilgai

Nustoję veikti inkstai yra nebeišgydomi. Pagrindinė šių organų funkcija – iš kraujo pašalinti medžiagų apykaitos produktus, reguliuoti organizmo skysčių sudėtį ir kiekį, šarmų bei rūgščių pusiausvyrą. Šiai funkcijai sutrikus išgyventi būtų neįmanoma, bet šiuolaikinė medicina turi dirbtinį inkstą – hemodializę.

Tai ne organas, o metodas, kuriuo valomas ligonių kraujas. Procedūros atliekamos dažniausiai tris kartus per savaitę iki inksto transplantacijos, jei ji galima.

Mykolo Romerio universiteto studentei I.Čerkelytei pirmąkart dializė buvo pradėta taikyti prieš ketverius metus. Laimei, jos reikėjo neilgai – po trijų mėnesių atsirado merginai tinkamas donoro inkstas. Tačiau jis veikė tik pusketvirtų metų.

"Išsivystė citomegalovirusinė infekcija. Ką tik išgerdavau, viską išvemdavau", – pasakodama apie save, medicininiais terminais manipuliuoja po operacijos visai neblogai besijaučianti I.Čerkelytė.

Nefrologijos klinikos vadovas profesorius Vytautas Kuzminskis paklausia apie kreatininą ir mergina išberia jo rodiklius. Pasirodo, be lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms būdingo medicininio išprusimo, I.Čerkelytė turi medicinos slaugytojos diplomą. Tačiau tai neapsaugojo merginos nuo ligos. Implantuotą inkstą, jam nustojus veikti, teko išimti, ir tai buvo padaryta praėjusių metų balandį. Gyvybę vėl gelbėjo tik dializės.

Sausio 8-osios rytą I.Čerkelytė buvo Vilniuje, kai, suskambus telefonui, išgirdo išganingą žinią: atsirado jai tinkamas donoro inkstas. Mergina sako, kad jos inkstai buvo pažeisti vaikystėje nuo persirgtos raudonukės.

Implantuotieji jau veikia

Klaipėdietis inžinierius V.Armanavičius buvo dializės klinikoje ir snūduriavo per atliekamą procedūrą, kai jam pranešė, kad reikia važiuoti į Kauną inksto transplantacijai. Vyras sako, kad žinia nei pradžiugino, nei išgąsdino, nors tokia operacija – pirma jo gyvenime.

"Pagalvojau tik tiek: bus matyt", – ir dabar optimizmu netrykšta V.Armanavičius, nors abiem transplantologų pacientams įsodinti inkstai jau veikia.

Tai įrodo išsiskiriantis šlapimas. Profesorius V.Kuzminskis tuo džiaugiasi, nes trečdaliui ligonių ir po transplantacijos reikia dializuoti kraują, kol donoro inkstai, anot profesoriaus, užsidega. Tam kartais prireikia net mėnesio.

"Anksti pradėjęs veikti donoro inkstas rodo, kad jis veiks ilgus metus ir rezultatai tikriausiai bus palankūs", – optimistiškai nuteikia I.Čerkelytę operavęs Urologijos klinikos vadovas docentas Mindaugas Jievaltas.

Tačiau ir jis nepraranda budrumo, nes ankstyvuoju periodu, o ir vėliau gali atsirasti kitų pavojų. Tai liudija I.Čerkelytės patirtis.

V.Armanavičiaus inkstų veikla sutriko prieš ketverius metus. Tuomet jis gyveno Amerikoje, Čikagoje. Beveik dvejus metus dializavosi ten, pastaruosius dvejus – Lietuvoje. Į klausimą, kur gydytojai geresni, atsakė skeptiškai: "Tik per televiziją rodomuose filmuose Amerikos medicina labai tobula."

Grįžti į šią šalį V.Armanavičius neketina, o inkstai sutriko, jo nuomone, nuo aukšto kraujospūdžio. Šią ligą sako paveldėjęs, o vaistų tiek, kiek reikėję, negėręs.

"Jaunas kvailas buvau, todėl ir negėriau", – profesoriui V.Kuzminskiui pasiteisina ligonis.

Šalyje – du centrai

Du šimtai inkstų transplantacijų per dešimt metų – daug ar mažai? Šis gydymo metodas Kaune pradėtas taikyti 30 metų vėliau nei Vilniuje.

"Buvo galvota, kad Lietuvai užtenka vieno transplantacijos centro, tačiau dabar darbo užtenka abiem", – patyrė profesorius V.Kuzminskis ir pridūrė, kad Klinikos yra medicinos studentų mokymo bazė, kurioje reikia mokytis ir transplantacijų.

Tai vienas motyvų, kodėl reikėjo įdiegti šias paslaugas Kaune. Be to, neurochirurgų pacientai neretai yra potencialūs donorai, o Kaune veikia didžiausia šalyje Neurochirurgijos klinika. Organų transplantacijos yra aukštasis medicinos pilotažas, keliantis visos ligoninės profesinį lygį, kalbėjo profesorius V.Kuzminskis.

Docento M.Jievalto įsitikinimu, dviejų centrų konkurencija skatina pažangą ir tai teikia didžiulę naudą ligoniams. Juolab kad per metus Lietuvoje atliekama 60–70 inkstų transplantacijų, o jų laukia nuo 200 iki 250 ligonių. Vadinasi, darbo pakanka visiems, o kauniečiai per palyginti trumpą laiką jo rezultatais pasivijo vilniečius: praėjusiais metais Vilniaus Santariškių klinikose atliktos 36 inkstų transplantacijos, Kauno klinikose – 35.

Didžiausia problema yra donorų organų stoka. Jų, pažymi docentas M.Jievaltas, trūksta visame pasaulyje. Iš mirusių žmonių negalima paimti organų be mirusiųjų artimųjų sutikimo. Tikėtasi, kad donorystę paskatins Donoro kortelių platinimas, bet kol kas pareiškusiųjų valią po mirties dovanoti organus kitiems Kauno klinikose nepasitaikė. Čia persodinami tik šioje ligoninėje mirusiųjų organai. Maždaug trečdalis gedinčių mirusių artimųjų vis dar nesiryžta priimti altruistinį sprendimą.

Uždega žalią šviesą

Vilniaus Santariškių klinikų transplantologai gali naudoti visų Lietuvos donorų organus. Be to, jie persodina ir gyvųjų donorų inkstus. Žmogus gali gyventi su vienu inkstu. Praėjusiais metais iš 36-ių Santariškių klinikose transplantuotų inkstų aštuonis savo artimiesiems paaukojo gyvi žmonės.

"Uždegu žalią šviesą gyvų donorų inkstų donorystei mūsų klinikose", – priėmė sprendimą profesorius V.Kuzminskis, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidentas.

Šį metodą jis pripažįsta nenoriai, nors transplantacijos rezultatai iš gyvų donorų daug geresni: inkstas būna paimtas iš organizmo, nepatyrusio dirbtinės plaučių ventiliacijos, nukritusios kūno temperatūros ir pan.

Profesorius V.Kuzminskis mano: jei Dievas davė du inkstus, vadinasi, tiek jų ir reikia, tačiau šventas dalykas, kai tėvas ar mama savo inkstą dovanoja vaikui. Medikų įsitikinimu, reikia plačiau propaguoti mirusiųjų organų donorystę. Kauno klinikų praktika rodo, kad rezultatų galima pasiekti: per dešimt metų donorų skaičius gerokai išaugo. Tai didelis reanimatologų nuopelnas. Būtent jie mirusiųjų artimųjų prašo aukoti organus, palaiko jų funkcijas iki paėmimo.

Dializė – aukso gysla?

Diskusinis klausimas, kas geriau: vienam du inkstai, o kitam – nė vieno, jei galima pasidalyti. Altruistiniam poelgiui dažnai ryžtasi žmonės, dovanodami vieną inkstą artimajam.

Docentas M.Jievaltas įsitikinęs, kad gyvieji donorai yra didelis rezervas inkstų transplantacijai.

"Skandinavijoje daugiau nei pusė visų inkstų transplantacijų yra atliekama organą paėmus iš gyvo donoro, Lietuvoje – mažiau nei dešimt procentų", – palygina docentas M.Jievaltas.

Jis tvirtina, kad donoras, paaukojęs savo inkstą, gauna daug moralinių dividendų. Rizikos sveikatai, likus su vienu inkstu, yra, pripažįsta docentas, bet pateikia ir kitokių argumentų.

"Gyvų donorų studijos liudija, kad paaukojusieji vieną inkstą nė kiek ne daugiau serga akmenlige ar inkstų funkcijos nepakankamumu. Anaiptol, jie daugiau dėmesio skiria savo sveikatai, dažniau lankosi pas gydytojus ir yra sveiki", – tvirtina M.Jievaltas.

Problemų mūsų šalyje slypi ir kitur. Lietuvoje dializės centrų pridygo kaip grybų po lietaus. Jų yra 60. Tai ligoniams patogu, nes nereikia toli važiuoti, kaip būdavo anksčiau. Valstybė už vieno ligonio kraujo dializavimą per metus centrui sumoka apie 60 tūkst. litų. Ši statistika verčia susimąstyti: kodėl yra dializuojamas 1400 ligonių kraujas, o inkstų transplantacijos šiuo metu laukia tik 206? Nejaugi visi kiti – garbaus amžaius žmonės, kurie nebeištvertų transplantacijos?

Transplantacijos metodika:

Iš vieno donoro gali būti paimti du inkstai. Pretendentai kviečiami iš visos Lietuvos pagal sąrašą respublikiniame registre. Dažniausiai būna skambinama pirmajam dvidešimtukui mažėjančio imunologinio tinkamumo tvarka. Dalis recipientų atsisako, daliai neprisiskambinama. Skubiai atvykus iškviestiems ligoniams dar kartą skubiai patikrinama jų sveikata: atliekami kraujo biocheminiai, mikrobiologiniai, virusiniai tyrimai, gastrofibroskopija, širdies elektrokardiograma ir širdies echoskopija, krūtinės ląstos nuotrauka ir kt . Rezultatus ir imunologinį tinkamumą vertina gydytojų konsiliumas ir du ligonius atrenka transplantacijai.

Po transplantacijos:

Ligoniams po inksto persodinimo operacijos iš pradžių tyrimai atliekami kas savaitę, vėliau – kas tris mėnesius. Taip recipientų sveikata sekama visą gyvenimą. Jiems reikia gerti svetimo organo atmetimą slopinančius vaistus.

Statistika:

Iš Kauno klinikose persodintų inkstų vienus metus gyvena 97 proc. recipientų, penkerius – 94 proc.; donoro inkstai vienus metus veikia 85 proc. recipientų, penkerius – 71 proc.

Iš Vilniaus Santariškių klinikose persodintų inkstų vienus metus gyvena 92 proc. recipientų, penkerius – 81 proc.; donoro inkstai vienus metus veikia 84 proc. recipientų, penkerius – 70 proc.

Diena.lt

Kuriama krūties vėžį diagnozuojanti liemenėlė

Kuriama krūties vėžį diagnozuojanti liemenėlė

Per artimiausius trejus metus Didžiosios Britanijos ligoninėse turėtų būti pradėta naudoti elektroninė liemenėlė, galinti nustatyti krūties vėžį. Krūties vėžio profilaktikos revoliuciją sukelti galintis drabužis pakitusias ir suvėžėti galinčias...


E. coli protrūkio paslaptis gilėja

Pražūtingos, 12 šalių paplitusios ir 19 žmonių pražudžiusios E. coli bakterijos protrūkis gali būti susijęs su geguže Hamburge vykusiu festivaliu. Pareigūnams toliau ieškant pavojingos žarnyno infekcijos šaltinio, Vokietijos nacionalinio ligų...


Pietvakarių Sibiro miesto koldūnuose rasta juodligės sukėlėjų

Pietvakarių Sibiro miesto koldūnuose rasta juodligės sukėlėjų

Pietvakarių Sibiro miesto Omsko bendrovės "Darina", kuri gavo mėsos iš ūkio, kur keli žmonės užsikrėtė juodlige, koldūnų mėginyje rasta šios ligos sukėlėjų, pranešė federalinė vartotojų teisių gynimo ir gerovės priežiūros tarnyba...


Chirurgas dr. B. Špakauskas: žmogaus liga - jo gyvenimo, genų, mitybos išraiška

Auksinių rankų chirurgu vadinamas Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinikos Stuburo smegenų ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Bronius Špakauskas gerai žinomas mūsų šalyje ir užsienyje. Jis - naujų metodikų...


Pagerbti geriausieji gydymo įstaigų vadovai

Vilniuje iškilmingai pagerbti respublikinio konkurso "Metų vadovas 2010" nugalėtojai. Jo metu asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų kolektyvai ir pacientai renka įstaigų vadovus, praėjusiais metais labiausiai prisidėjusius...


Makiavelio pamokos vadovams

Makiavelio pamokos vadovams

Meistras paliko pasaulį prieš daugelį metų, bet jo mokymas gyvuoja iki šiol. Makiavelio pasiūlyta valdymo politika šiandien yra populiariausia strategija, kurią išpažįsta žmonės, dažnai neturtingi, imantys valdžią į savo rankas ir vedantys mus į...


Nauja laboratorija – itin pavojingų infekcinių ligų tyrimams

Baigtas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros III biologinio saugos lygio laboratorijos, skirtos pavojingų ligų sukėlėjų tyrimams, įrengimas. Tai - pirmoji Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje laboratorija, kurioje galima tirti III lygio...


Kelmėje - konferencija skirta žmonių sveikatos stiprinimo klausimams

Lapkričio 3 d. 10 val. Kelmės rajono savivaldybėje vyks tradicinė mokslinė praktinė sveikatos konferencija "Sveika bendruomenė – tvarios tautos pagrindas". Šios, jau dešimtą kartą rengiamos, konferencijos tikslas – mokyti...


Žmonės mėgsta kalbėtis telefonu lovoje ir nuogi

Žmonės mėgsta kalbėtis telefonu lovoje ir nuogi

Kompanijos "BT Conferencing" atlikto tyrimo duomenimis, žmonės labiausiai mėgsta kalbėtis telefonu gulėdami lovoje, būdami nuogi vonios kambaryje ir tualete, rašoma thelondonpaper.com. Pasak kompanijos vykdomojo direktoriaus Aarono...


Ar atostogos suteikia laimės?

Ar atostogos suteikia laimės?

Žmonėms daugiausiai laimės suteikia atostogų laukimas, tuo metu joms pasibaigus ir grįžus prie darbų, linksmumo lygis prilygsta neatostogavusiųjų. Tyrimą atlikę mokslininkai apklausė daugiau kaip 1,5 tūkst. Olandijos gyventojų, 974 iš jų per...


Gauta vakcinos nuo pandeminio gripo

Lietuva gavo 27 tūkst. dozių vakcinos nuo naujojo A tipo (H1N1) gripo viruso. Kas bus skiepijami ir kada, paaiškės po savaitės. Taip Eltai teigė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Ieva Paulauskienė. "Įvykdėme pažadą, vakcina buvo...


Siūloma peržiūrėti taupymo galimybes medicinos įstaigose

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas kreipiasi į Lietuvos gydytojų sąjungą, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungą, visus gydytojus, slaugytojus bei kitus sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, prašydamas suvokti susidariusią...


Kontraceptinei piliulei – 50 metų

Poros per šimtus metų išbandė pačias įvairiausias priemones, turėjusias padėti išvengti nepageidaujamo nėštumo, tokias kaip acte išmirkytos kempinės iš jūros pinčių, granatų vaisių tyrė ir alyvuogių aliejus, nors tokie metodai ne visada būdavo...


Kūdikis su reta liga gali niekada neatsimerkti

Kūdikis su reta liga gali niekada neatsimerkti

Kai Lucas Hamondas tik gimė ir neatmerkė akių, tėvai nepradėjo nerimauti. Tačiau gydytojai buvo nustebę, kai kūdikis akių neatmerkė ir po paros. Taip prasidėjo ilga kova su berniuko regėjimu, praneša "Daily Mail". Ekspertai nustatė, kad...


Akistata su kiaulių gripu neišgąsdino

"Menkas baubas", - taip pandeminį gripą įvertino Karo akademijos trečiakursis Tadas Gudavičius. Jis - vienas iš šešių kariūnų, kuriems praėjusį antradienį buvo patvirtinta vadinamojo kiaulių gripo diagnozė. Kiaulių gripo užkluptas...


Širdies chirurgijai Klaipėdoje - 15

"Kai žinomas širdies chirurgas profesorius Vytautas Sirvydis daugiau nei prieš 15 metų iš tribūnos pasakė, kad kardiochirurgijos skyriai turi atsirasti ir Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje, salėje nuvilnijo juokas", - prisimena...


Svetur dirbantis medikas kritikuoja vykdomą Lietuvos sveikatos reformą

Lietuvoje vykdoma administratorių, o ne sveikatos specialistų reforma - taip apie Lietuvos sveikatos reformą atsiliepia šiuo metu Jungtinėje Karalystėje dirbantis kardiologas konsultantas Audrius Šimaitis. "Lietuvos medicininis žemėlapis...


Mažai angliavandenių turinti dieta kenkia arterijoms

Dėl mažai angliavandenių turinčios dietos gali užsikimšti arterijos ir padidėti širdies smūgio ir insulto rizika, rodo JAV atliktas tyrimas. Prieš dešimtmetį išpopuliarėjo dieta, kai valgoma daug mėsos, žuvies ir sūrio, o angliavandenių vartojama...


Laukiančiųjų donorinio inksto eilė sutrumpėjo keturiais recipientais

Laukiančiųjų donorinio inksto eilė sutrumpėjo keturiais recipientais

Šiuo metu Lietuvoje inkstų transplantacijos laukia 294 recipientai, iš kurių 254 yra aktyviame sąraše ir 42 neaktyviame (jiems transplantacijos negali būti atliktos dėl medicininių kontraindikacijų: ligos ir kt.). IV RhD (+) kraujo grupės...


Kraujospūdžio matuokliai: rinkitės pagal poreikius

Kraujospūdžio matuokliai: rinkitės pagal poreikius

Sergamumas širdies ligomis yra vis dar viena opiausių sveikatos problemų mūsų šalyje. Kraujotakos problemas gali sukelti ne tik netinkamas gyvenimo būdas, bet ir genetinis paveldėjimas. Todėl kraujospūdžio matuoklį šiomis dienomis galima atrasti...


Kaip padėti mūsų kojoms aktyvaus sporto metu?

Kaip padėti mūsų kojoms aktyvaus sporto metu?

Sako, sportas – sveikata, nors neretai būtent jis ir priverčia žmogų sustoti ir ieškoti skausmo ar traumų gydymo būdų. Tiesa, išvengti įvairių sužalojimų galima tinkamai atliekant pratimus ar naudojant specialias priemones, optimaliai...


Šaltis ir papuošalai – nesuderinama

Termometrui rodant keliolika laipsnių šalčio, sveikatos specialistai pataria nenešioti papuošalų. Žiemą daug svarbiau išvengti nušalimų, nei atrodyti įspūdingai. "Iš puošeivų nušalti mažiausiai rizikuoja tos merginos, kurios nešioja auskarą...


Priklausomybės ligų centre vieną gydo penkiese

Šiuo metu 15 alkoholikų ir narkomanų Kauno apskrities priklausomybės ligų centre stacionariai gydo 74 specialistai. Įstaigos vadovas paprašė savivaldybės įsteigti dar penkis naujus etatus. Įstaigos prašymas nustebino Miesto taryba apstulbo gavusi...


Gripo epidemija paskelbta ir Kėdainiuose

Prie šešių gripo epidemiją paskelbusių savivaldybių trečiadienį prisidėjo ir Kėdainiai. Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius informavo, kad rajone nustatytas "ryškus sergamumo gripu padidėjimas". Gripo ir ūmių viršutinių...


I. Degutienė apie PSD mokestį: ar nepasimaišė "šešėlis"?

Faktas, kad įvairios socialinės gyventojų grupės nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio, labai aiškiai parodė, jog ekonomikoje egzistuoja "šešėlis" ir nelegalūs pinigai, teigia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. I....


Draudikai: dėl karštos vasaros peršalimų užsienyje skaičius išaugo 2,5 karto

Draudikai: dėl karštos vasaros peršalimų užsienyje skaičius išaugo 2,5 karto

Šių metų liepos mėnesį peršalimo sukeltų susirgimų skaičius užsienyje išaugo 2,5 karto, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, - rodo draudimo bendrovės "If" kelionių draudimo registruojamų žalų duomenys. Draudimo specialistai tokių...


Sulankstomieji akių lęšiukai jau kompensuojami ir suaugusiesiems

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pirmą kartą centralizuotai perka dirbtinius sulankstomuosius akių lęšiukus suaugusiesiems. Šiuo metu viešojo pirkimo konkursas jau pasibaigęs, pasirašyta sutartis su firma,...


Šiuolaikinės kepenų kraujagyslių procedūros - tik Kaune

Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) įdiegtos modernios kraujagyslių procedūros, papildančios kepenų transplantaciją. Prieš keletą mėnesių 23 metų pacientei, sergančiai ūmine kepenų venų tromboze, suformuotas transjugulinis intrahepatinis...


Taupymo grimasos: sunkūs ligoniai ėmė "sveikti" greičiau

Sunkmečiu šalies valdžiai suskatus taupyti ir neįgaliesiems skirtus pinigus, net labiausiai pasiligojusieji pradėjo sparčiai sveikti. Tiesa, ne iš tiesų, o popieriuje. Valstybė laimėjo – jų išlaikymas sumažinus išmokas atpigo. Tačiau krizės...


Iš kamieninės ląstelės išauginta dalis dirbtinės širdies

Iš kamieninės ląstelės išauginta dalis dirbtinės širdies

Jungtinės Karalystės mokslininkams pavyko iš kamieninės ląstelės išauginti dalį dirbtinės širdies – širdies vožtuvą. Britų mokslininkams teko atlikti daugybę eksperimentų, kol pavyko iš kamieninių ląstelių gauti audinį, kuris veikia taip pat...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9