Ditel

Klastinga liga renkasi vis jaunesnes aukas

Dar prieš porą dešimtmečių gimdos kaklelio vėžys dažniausiai būdavo diagnozuojamas 60-64 metų moterims, o šiandien – 40-49 metų pacientėms. Per pastaruosius penkerius metus gimdos kaklelio vėžio atvejų vis daugėja, mirštančiųjų nuo šios ligos – taip pat. Gydytojams labai apmaudu dėl apleistų ligos atvejų, kai pacientei jau sunku padėti.

Gimdos kaklelio vėžiu, pasak Vilniaus onkologijos centro onkoginekologijos skyriaus gydytojo Eugenijaus Drulios, serga 35-65 metų moterys, tačiau yra ir jaunesnių pacienčių. Liga vis „jaunėja” – dar prieš porą dešimtmečių gimdos kaklelio vėžys daugiausia būdavo diagnozuojamas 60-64 metų moterims, o šiandien – sulaukusioms 40-49 metų.

Pernai 484 moterys sužinojo sergančios gimdos kaklelio vėžiu. Apie 40 procentų atvejų nustatoma trečia ar ketvirta ligos stadija, tai, žinoma, lemia didelį mirtingumą. Statistikos duomenimis, nustačius diagnozę per metus miršta apie trečdalis onkologinių ligonių. Lietuvoje nuo gimdos kaklelio vėžio miršta 12,2 iš 100 tūkstančių moterų. Tai labai aukštas rodiklis tiek Europoje, tiek pasaulyje. Pavyzdžiui, Liuksemburge šios ligos aukomis tampa 2 moterys iš 100 tūkstančių, Austrijoje – 2,5 iš 100 tūkstančių.

Liūdniausia, pasak Drulios, kad gimdos kaklelio vėžys klastinga liga, nes ypatingų simptomų nepastebima. Akušeris ginekologas pataria moterims atkreipti dėmesį į pagausėjusias išskyras iš lyties organų, į kraujavimą, atsirandantį po lytinių santykių ar tarp menstruacijų. Išplitus ligai išskyros įgauna nemalonų kvapą, net dvokia, dažnai tinsta kojos, skauda strėnas, krinta kūno svoris.

Gydytojas neslėpė apmaudo, kad nekreipdamos dėmesio į šiuos požymius moterys prisišaukia rimtą bėdą. Jei moteris kreipiasi laiku ir jai nustatomas ikivėžinis susirgimas, ji pagydoma ir onkologinės ligos išvengiama. Liga nustatoma padarius citologinį tepinėlio tyrimą.

Nustačius pirmos ir antros stadijos gimdos kaklelio vėžį, moterims dažniausiai daromos sudėtingos operacijos: šalinama gimda, jos kaklelis, kiaušidės. Vėliau tokia operacija neturi prasmės, nes vėžio židinys būna labai išplitęs.

Laisvas gyvenimas – vėžio draugas

Net 85-93 procentus gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia žmogaus papilomos virusas, dažniausiai perduodamas santykiaujant. Todėl moteris, ištekėjusi už vyro, kuris turėjo gimdos kaklelio vėžiu sergančią partnerę, 3 kartus labiau rizikuoja susirgti vėžiu.

Tyrimai rodo, kad juodaodės gimdos kaklelio vėžiu serga dažniau nei baltosios moterys, taip pat dažniau suserga neišsilavinusios žemesnių socialinių sluoksnių atstovės. „Kur laisvesnis gyvenimas, ten ir vėžio atvejų daugiau. Moterys, turėjusios daugiau nei šešis seksualinius partnerius, susirgti vėžiu rizikuoja 2,2 karto dažniau”, – įspėjo gydytojas.

Ankstyvą lytinį gyvenimą pradėjusios merginos taip pat labiau rizikuoja susirgti gimdos kaklelio vėžiu, nei tos, kurios pradėjo santykiauti sulaukusios 18 metų. Galimybę susirgti šia onkologine liga didina rūkymas, netinkama mityba, vitamino C ir folinės rūgšties trūkumas, žodžiu, susilpnėjęs imunitetas.

Nustatyta, kad dažniau serga ir daugiau nei 10 metų kontraceptines tabletes vartojančios moterys. Tačiau, pabrėžė Drulia, ne dėl pačių kontraceptikų, o dėl laisvesnio gyvenimo būdo. Daugybė gimdymų taip pat didina galimybę susirgti onkologine liga.

Siekianti išvengti gimdos kaklelio vėžio lytinį gyvenimą pradėjusi ar gimdžiusi moteris turėtų dukart per metus apsilankyti pas ginekologą ir kartą per metus atlikti citologinį tepinėlio tyrimą. Jei tyrimo atsakymas neigiamas, kitą kartą galima tikrintis po trejų metų.

Nustatyta, kad 83 procentams moterų, kurioms diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys, nė karto gyvenime nebuvo kokybiškai atlikta citologinio tepinėlio tyrimo.

Onkoginekologijos skyriaus gydytojas apgailestauja dėl išnykusios senosios tvarkos, kai moterų sveikata būdavo privalomai tikrinama gamyklose, fabrikuose, kolūkiuose, kaimuose. Tai leisdavo laiku nustatyti ikivėžinius susirgimus ar ankstyvą vėžio stadiją.

TAIP PAT SKAITYKITE