Kasdien nuo ryto iki vakaro netylančios politikų bei ekonomikos ekspertų grėsmingos kalbos apie krizę jau taip įgriso, kad daugeliui kelia tik šypseną. Nuskambės kaip paradoksas, bet gal visi šie gresiantys nepritekliai išmokys mus pasijusti bent truputį laimingesniais?
Tiksliau – privers permąstyti, kas mums teikia laimės. Tuo tarpu mokslininkai vis nesiliauja ginčytis, kokie žmonės yra nelaimingesni – nieko neturintys ar visko pertekę.
Laimės genai
Keliaujantys po egzotiškas, bet varganas Rytų ar Afrikos šalis visada pasakoja apie ten matytus žmonių veidus. Lūšnose gyvenantys, vos galą su galu suduriantys čiabuviai žino, kad niekada nesusikraus didžiulių turtų, tačiau visada svečius pasitinka plačia ir nuoširdžia šypsena. Regis, jų laimei reikia tiek ne daug, kad jie gali pasijusti laimingi nuo visu gražumu išskleidusios gėlės.
Lietuviai pagal įvairias sociologines apklausas nepriskiriami prie laimingų tautų. Mes nepatenkinti viskuo – pradedant lietingais Lietuvos orais, triukšmaujančiais kaimynais, baigiant vergišku darbo krūviu bei juokingu atlygiu už jį. Tačiau kodėl vieni, gyvendami tomis pačiomis sąlygomis, nuolat niurna, o kiti vis dėlto bando neprarasti humoro jausmo?
Laimės pojūtis siejamas su pačiais įvairiausiais dalykais. Didžiosios Britanijos ir Australijos mokslininkai, ištyrę apie 1 tūkst. dvynių porų, nustatė genus, kurie daro žmones laimingus. Tiesa, nuo šių genų priklauso tik apie pusę mūsų laimės pojūčių. Likę veiksniai – santykiai, sveikata ir karjera.
Tyrimo dalyvių, kurių amžius svyravo nuo 25 iki 75 metų, mokslininkai klausė, ar jie patenkinti savo gyvenimu. Kadangi vadinamieji monozigotiniai dvyniai turi vienodus genus, o dizigotiniai – skirtingus, mokslininkams pavyko nustatyti bendrus genus, kurie įtakoja žmogaus charakterį ir lemia žmonių polinkį į laimę.
Pasak mokslininkų, teigiamas savybes paveldėję žmonės, turi „laimės atsargų”, kurias gali panaudoti sunkiu metu. Šį „emocinį rezervą” sudaro tokios savybės, kaip polinkis bendrauti, ramybė ir patikimumas.
Laimingesni uždirba daugiau
Kitas britų mokslininkas bandė sudėlioti matematinę laimės formulę, kurios kintamieji – laikas, praleistas darbe arba važiuojant į jį, bendraujant su artimaisiais, miegant ar sportuojant. Tačiau mokslininkai pažymi, kad ši formulė gali ir neveikti. Mat vieniems minėti veiksniai iš tiesų gali sugadinti gyvenimą, o kitų gyvenimui kaip tik suteikti adrenalino žavesio.
Dar viena laimės teorija – fiziologinė: esą laimės pojūtis priklauso nuo tam tikrų hormonų kiekio mūsų organizme. Šie „laimės hormonai” gaminasi, pavyzdžiui, valgant šokolodą. Mat kakavos pupelėse yra nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų, kurios sukelia malonumo pojūtį.
Kiti gydytojai pataria dažniau bučiuotis, nes tuo metu į kraują taip pat išskiriama endorfinų – vadinamųjų „laimės hormonų”, kurie kelia nuotaiką, suteikia žmogui lengvumo ir žvalumo pojūtį.
Anot psichologų, jaustis laimingam ne tik malonu, bet ir naudinga. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad laimė yra ne sėkmės rezultatas, o jos priežastis. Vieno tyrimo metu mokslininkai apklausė jaunus žmones, kurie dar tik kilo karjeros laiptais. Vėliau jie buvo apklausti po to, kai tapo turtingi. Pasirodė, kad karjeros pradžioje jautėsi geriau nei tada, kai gyvenime daug pasiekė.
Tuomet ir buvo padaryta išvada, kad laimingi ir gyvenimu patenkinti žmonės tiesiog geriau pasirenka gyvenimo prioritetus bei tikslus, todėl pasiekia daugiau. Taip pat pastebėta, kad žmonės, kurie jaunystėje save laikė laimingais, sulaukę brandaus amžiaus paprastai turi didesnių pajamų, nei tie, kurie save laikė nelaimingais.
Šios teorijos šalininkai teigia, kad laimingi žmonės ekonomiškai naudingesni, todėl valstybė turėtų rūpintis žmonių savijauta. Tam, anot jų, pirmiausiai reikėtų racionaliai organizuoti darbo valandas, užtikrinti optimalią sveikatos apsaugos infrastruktūrą, įrengti gerą transporto sistemą. Mat visa tai turi įtakos žmonių pasitenkinimo lygiui.
Trečias brolis – laimingiausias
Ekonominės laimės teorijos šalininkai, teigiantys, kad laimė ne piniguose, bet jų kiekyje, netgi paskaičiavo, kad statistiniam amerikiečiui laimę suteikia metinės 100 tūkst. dolerių pajamos. Tačiau jei pajamos didesnės, laimės esą daugiau neatsiranda.
Tai reiškia, kad pinigai suteikia laimės tik neturtingiems žmonėms. Su tuo sutiktų ir daugelis psichologų, kurie teigia, kad tik patenkinęs gyvybinius poreikius – turėti stogą virš galvos ir duonos kasdieninės, žmogus gali ieškoti dvasinės ramybės bei pasitenkinimo. Tuomet jam nereikia kasdien sukti galvos dėl kur kas „proziškesnių” dalykų.
Tuo tarpu pajamoms padidėjus tiek, kad žmogus papildo milijonierių gretas, laimės, anot psichologų, pradeda mažėti. Šį faktą puikiai iliustruoja sulaužyti daugelio įžymybių gyvenimai.
Beje, internetinė apklausa, kurią daugiau kaip 50-ies šalių surengė rinkodaros ir informacijos kompanija „Nielsen”, parodė, kad gresiančios ekonominės krizės akivaizdoje žmonės vis dažniau prisimena, kad laimę lemia ne pinigai.
Pinigai didesnę laimę teikia vyrams, o moterys labiau džiaugiasi draugyste ir ryšiais su vaikais, bendradarbiais ir viršininkais. Anot tyrimo, moterys laimingesnės net 48-iose valstybėse iš 51. Vyrai laimingesni tik Brazilijoje, PAR ir Vietname. Tuo tarpu Japonijoje net 15 proc. daugiau moterų jaučiasi laimingesnės už vyrus.
Tyrimas parodė, kad laimę labiausiai lemia keli dalykai: finansinė padėtis, psichinė sveikata, darbas bei santykiai su partneriu. Įdomu, kad neturtingesnės, tačiau kylančios pasaulio šalys laimės požiūriu buvo pranašesnės už išsivysčiusias. Mažiausiai laimę su pinigais siejo PAR ir Venesuelos gyventojai, labiausiai – lietuviai ir indoneziečiai.
Kiti tyrimai liudija, kad kuo daugiau visuomenės poreikių patenkinama, tuo visuomenė mažiau laiminga. Pavyzdžiui, žmonės, kuriems prekybos centre tenka rinktis iš 6 kurio nors maisto produkto rūšių, jaučiasi geriau, nei tie, kurie renkasi iš 26 rūšių. Šios išvados, klausant raginimų susiveržti diržus, guodžia.
Tuo tarpu praktinės psichologijos atstovai teigia, kad žmogus yra toks, kokį pats save įsivaizduoja. Jei manysime, kad mus kamuoja nepritekliai, juose paskendę ir gyvensime. Bent keletą minučių per dieną įsivaizduojant, kad išsipildė didžiausias jūsų noras, esą galite susirasti trokštamą darbą, nusipirkti norimą namą, susirasti tobulą partnerį ar išsigydyti sunkią ligą. Tiesa, teorija pasiteisina tik tuo atveju, jei žmogus tiki tuo, ką daro. Tai ir yra šiuo atveju sudėtingiausia.
Manote, tai kvaila? Prisiminkite pasakas, kuriose laime apdovanojamas trečiasis brolis – kvailelis, kuriam atitenka karalystė, princesės ranka ir meilė. Kalbant moksline kalba, kuo didesnių pretenzijų žmogus turi, tuo sunkiau jas patenkinti.
