„Neseniai mane paskyrė pamainos vyresniąja, aš turiu prižiūrėti kitų darbuotojų atliekamą darbą. Turiu nurodyti, kas ką daro blogai, o man tai labai sunku. Visaip vengiu to, nes atrodo, kad įskaudinsiu žmogų, įžeisiu. Kita vertus, suprantu, kad žmogui reikia parodyti, kaip turi būti, nes jis visko negali iš karto žinoti. Ką galėtumėte patarti?”
Mokyti žmones galima įvairiai: ir kritikuoti, ir pagirti.
Jei Jūsų pareiga tikrinti kitų darbuotojų darbą ir jį koreguoti, geriausia tai daryti subalansuotai – pagiriant už tai, kas atliekama gerai, ir nurodant trūkumus. Mūsų darbo santykių kultūra kol kas yra tokia, kad papeikimo, kritikos susilaukti nesunku, o pagyrimą atstoja kritikos nebuvimas.
Ką reikėtų žinoti nurodant žmogui jo darbo trūkumus?
Pagrindiniai principai taikytini tiek darbe, tiek ir vadinamuose buitiniuose santykiuose – bendraujant su vaikais, sutuoktiniais.
Pirma, jei kažkas jums nepatinka (darbuotojas ne ten išdėliojo prekes, vaikas šokinėja su batais ant lovos), pasakyti tai reikia tuojau pat, kai tik tai pastebite.
Taip suteiksite galimybę kitam žmogui pasitaisyti. Jei atidėliojate arba „kaupiate” nepasitenkinimą, tai po to, kai visą faktų sankaupą išsakysite, kitas žmogus pasijus žeminamas arba ims gintis. Juk kai ko jis gali ir nebeprisiminti, o net ir prisiminęs nebeturės galimybės pasitaisyti.
Antra, kritikuoti reikia ne patį asmenį, o jo poelgį. Tai lyg ir nesunkiai suprantama, tačiau ne taip paprastai įvykdoma. Užuot sakius „tu neatidus”, derėtų sakyti „šią detalę priklijavai netiksliai” .
Trečia, kritikuojant reikia nurodyti tinkamą elgesį, kurio jūs pageidautumėte. Jei darbe yra numatyti veiksmų ar operacijų atlikimo standartai, juos ir reikia perteikti pavaldiniams.
