Socialinės antropologijos specialistai tvirtina, kad emociškai stimuliuojančių ir svarbių ryšių, kuriuos kiekvienas atskiras žmogus gali užmegzti, skaičius yra ribotas.
Susidaro įspūdis, kad bet kurioje visuomenėje individo ryšiai kuriami pagal bendrą schemą: žmogus palaiko artimus santykius su dviem jam svarbiais vaikystės draugais, su dviem reikšmingais draugais, kuriuos įgijo jau užaugęs, ir dar su dviem savo gydytojais. Taip pat tipiška, kad žmogus turi du reikšmingus seksualinius partnerius, kuriuos jis iškelia aukščiau už kitus.
Dažniausiai būna taip, kad žmogus įsimyli kartą gyvenime, ir dar vieną žmogų iš savo šeimos jis myli labiausiai. Reikšmingų žmogui artimų ryšių skaičius stulbinamai vienodas visiems nepriklausomai nuo gyvenimiškosios patirties bei epochos.
Toks dėsningumas antropologus privedė prie „kaimo teorijos” sukūrimo. Afrikos kaime visi minėtieji ryšiai susiklosto kelių šimtų kvadratinių metrų teritorijoje ir dažnai per tam tikrą trumpą laikotarpį.
Šie tarpusavio ryšiai gali būti kuriami viso pasaulio teritorijoje ir visą gyvenimą, tačiau galiausiai sudaro kaimą, kurį kiekvienas iš mūsų „nešiojasi” savo galvoje. Ir kai tik vakancinės vietos būna užimtos, jos būna užimtos amžiams.
Antropologai sako, kad jeigu jūs per anksti sukaupiate per daug gyvenimo patirties, tai apriboja jūsų galimybes užmegzti tolesnius artimus ryšius. Tai gali paaiškinti pranašumo jausmą, dažnai būdingą tiems, kurių profesija arba aplinka skatina palaikyti daugybę ryšių – pardavėjams arba keliautojams.
Kalifornijoje buvo vykdomas reabilitacinis projektas, skirtas jaunoms moterims, susijusioms su nusikaltėliais. Tos moterys buvo 20-21 metų amžiaus. Programos tikslas – įtraukti jas į naują socialinę aplinką. Savanoriai, dirbę šiame projekte, dažniausiai priklausė viduriniajai klasei. Jie bandė rasti bendrą kalbą su šiomis moterimis ir kvietė jas į savo namus.
Daugelis iš šių mergaičių ištekėjo labai jaunos. Daugelis pirmą kartą pagimdė vaiką būdamos 13 arba 14 metų. Kai kurios iš jų sulaukusios 20 m. jau buvo ištekėjusios triskart.
Šios moterys turėjo šimtus atsitiktinių seksualinių partnerių, o vaikų susilaukė nuo vyrų, kurie vėliau buvo užmušti arba pateko į kalėjimą. Jos patyrė meilę, motinystę, išsiskyrimus su mylimaisiais, artimųjų netektis, – visą žmogiškosios patirties gamą – nesulaukusios nė dvidešimties metų.
Projektas žlugo. Šios moterys nesugebėjo leistis į artimus santykius. Šį gebėjimą jos buvo išsėmusios visiškai. Jų vakanciniai ryšiai buvo išnaudoti visiems laikams.
Ši liūdna istorija pateikia svarbią pamoką apie taisyklę 80/20: didžiulę emocinę vertę turi nedidelis ryšių skaičius. Todėl rinkitės juos atidžiai ir ne per anksti.
