Lapkričio 29d. Pirmadienis

J.Pundzius žino, kaip Klinikos atrodys po 50 metų

Peržiūrų skaičius: 21616

Interviu sutartu laiku Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) generalinio direktoriaus Juozo Pundziaus darbo kabinete nebuvo. Profesorius užtruko poliklinikoje, kur kartą per savaitę konsultuoja ligonius.

– Jūs, didžiausios šalies ligoninės generalinis direktorius ir Kauno medicinos universiteto prorektorius, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, dar randate laiko dirbti su ligoniais Konsultacinėje poliklinikoje?

– Aš esu gydytojas chirurgas, todėl operuoju ligonius. Darbas vien operacinėje nebūtų visavertis, dvelktų amatininkiškumu. Kontaktas su ligoniu, diagnozės nustatymas ir operavimas yra visavertis santykių tarp gydytojo ir paciento kompleksas. Konsultacinėje poliklinikoje aš dirbu nedaug, tik vieną kartą per savaitę po dvi valandas.

– Ar jūs konsultuojate tik tuos pacientus, kuriuos atrenka jūsų kolegos?

– Ne, konsultuoju visus, kurie būna patys užsiregistravę.

– Kas jūs labiau: generalinis direktorius ar operuojantis gydytojas, pirmasis Lietuvoje atlikęs kepenų persodinimo operaciją?

– Oi, sunkus klausimas. Pagal etatinį darbo krūvį, kadangi turiu visą etatą, labiau esu generalinis direktorius. Dėl to mano atostogos trumpesnės, ne 35 dienos, kaip visų gydytojų, o 28. Jei visu etatu dirbčiau gydytoju, atostogaučiau ilgiau.

– Tačiau didžiausiai šalies ligoninei vadovaujate istoriniu laiku, minint jos 70-metį.

– Tai nėra labai apvali data, ne šimtmetis ar kas nors panašaus. Ligoninės jubiliejaus mes nesureikšminame. Bet manome, kad prie šaknų reikia prisiliesti, kai kurias istorines datas verta paminėti, pavartyti dokumentus ir nuotraukas, prisiminti, ką žmonės sakė. Pavyzdžiui, Klinikų statybų iniciatoriaus profesoriaus Vlado Lašo siekis buvo sukurti geriausią Lietuvos ligoninę. Tie žodžiai ir po 70 metų įpareigoja būti ne tik didžiausia, bet ir geriausia šalies ligonine. Tai sunkus uždavinys, bet čia dirbantys žmonės sugeba jį sėkmingai vykdyti. Jubiliejus – proga jiems padėkoti.

– Kaip švęsite?

– Ant centrinio Klinikų pastato sienos atidengsime paminklinę lentą, žyminčią, kad čia 1940 m. liepos 1 d. pradėjo veikti Vytauto Didžiojo universiteto klinikos. Bus pažymėti pagrindiniai prie šio objekto įkūrimo prisidėję žmonės.

– Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto dekanas profesorius V.Lašas apie Klinikų įsteigimo būtinybę prabilo 1925 m. Idėja buvo įgyvendinta po 15 metų?

– Be to, paskutiniai žingsniai buvo labai skuboti. Radome dokumentų, kuriuose kalbama apie Lietuvos okupaciją ir tai, kad į dar neįrengtą ligoninę taikėsi rusų kariuomenė. Norėjo ją paversti karo ligonine. Statybininkai ir visi ja besirūpinusieji, tai sužinoję, mobilizavosi ir nutarė žūtbūt pradėti veiklą, todėl liepos 1 d. ligoninę atidarė. Ji veikė iki karo gudriai motyvuojant, kad per pusmetį čia gimė tūkstantis socialistinės tėvynės piliečių, todėl ligoninės negalima atiduoti kariuomenei. Taip ligoninė veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Vokiečiai ją nuniokojo, rusų kariuomenė pribaigė. Po karo ligoninė kūrėsi iš naujo.

– Su kokiomis problemomis didžiausia šalies ligoninė, dvigubai didesnė už Vilniaus Santariškių klinikas, susiduria dabar? Ji labai išaugo, lyginant su pokario metais?

– Beveik visi statiniai po Klinikų atidarymo 1940-aisiais pastatyti docento Petro Jašinsko vadovavimo laikais, 1945–1986 m. laikotarpiu. Tiesa, paskutinis Endokrinologijos klinikos korpusas pabaigtas 1988 m. Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika bei Skubios pagalbos skyriaus priestatas – šiuolaikiniai statiniai, kuriuose medikai įsikūrė prieš dvejus trejus metus.

Šiuo metu vyksta Vaikų ligų klinikos priestato statyba, numatyta Skubios pagalbos ir Radiologinės diagnostikos centrų statyba. Pastarajame veiks pozitronų emisijos tomografai, skeneriai. Tokio aukšto lygio centro Lietuvoje dar nėra. Netrukus pradėsime rengti vietą statybai. Reikia išvalyti vidinę Klinikų teritoriją nuo menkaverčių ūkinių pastatų, kurių yra septyniolika. Vietoj jų teritorijos pakraštyje pastatysime vieną ūkinį pastatą.

– Prasideda nauja statybų era?

– Taip. Naujų statybų reikia, nes nebetenkina dabartinė chaotiška infrastruktūra. Atskiruose korpusuose išsibarstę padaliniai, kurie turėtų būti vienoje vietoje, pavyzdžiui, ausų, nosies ir gerklės, akių ligų, veido ir žandikaulių, neurochirurgijos. Visi jie apima galvos sritį, ir paslaugos turi būti koncentruotos. Taip yra pasaulyje, taip bandome daryti ir mes, kad gydytojai būtų arčiau ligonių. Vokiečių architektai padėjo sukurti viziją, kaip Klinikos atrodys po 50 metų. Turėtų atsirasti už dabartinį pastatą du kartus, o tūriu gal dar didesnis statinys, kuriame susikoncentruotų visa ligoninė. Jos padaliniai bus sujungti galerija su atskiromis atšakomis. Eklektiškai išmėtytų pastatų neliks. Aš labai džiaugiuosi, kai tą idėją, pasiūlytą prityrusių Europos ligoninių statybų ekspertų, subrandinome. Dabar Klinikos užima 39 ha plotą. Reikia džiaugtis Petro Jašinsko išmintimi ir toliaregiškumu, kai jo valia ši teritorija buvo užsodinta obelimis. Taip pavyko išsaugoti Klinikų plėtrai žemes, kurių miestas gviešėsi. Obelų nebuvo galima kirsti, o patys tyliai kirtosi ir statė.

– Tačiau gydymo įstaigai reikia ne tik pastatų. Klinikose brangiausios medicinos paslaugos, aukščiausios kvalifikacijos gydytojai, neretai sunkiai prieinami ligoniams...

–  Didžiausios Klinikų bėdos - finansinės. Laimė, kad iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojami mūsų projektai, kurių svarbą įrodome, ir jie skirti ne tik statyboms, bet ir medicinos įrangai įsigyti. Tačiau gydymas kaskart tampa brangesnis, o finansavimas nedidėja. Jis kompensuojamas darbuotojų atlyginimų sąskaita. O kai atlyginimai maži, aukštos kvalifikacijos specialistai renkasi kitas pasaulio šalis, kur už jų darbą moka dešimt kartų daugiau. Laimei, patys geriausi Klinikų specialistai neemigruoja. Tenka kalbėtis su kiekvienu, keliančiu sparnus, prašyti, kad to nedarytų, įjungti įvairius finansinius mechanizmus. Daugiau pagundų kyla jauniems specialistams, kurie dar nėra įsitvirtinę, neaiškios jų perspektyvos. Tai didžiulis nuostolis Lietuvai.

– Ir dėl to kenčia ligoniai. Kuo aukštesnio lygio medicinos pagaba koncentruojama didžiosiose šalies klinikose, tuo sunkiau į jas patekti. Ką darote, kad taip nebūtų?

– Trečiojo lygio klinikose teikiama sudėtingiausia medicinos pagalba. Pavyzdžiui, daug kalbama apie auksinę valandą – laikotarpį, per kurį turi būti nustatytas sužeidimo ar ūmios ligos pobūdis ir suteikta tinkama pagalba. Nuo to priklauso ligos pasekmės ir netgi gyvybės išsaugojimas. Dabar ši valanda pervardyta į deimantinį pusvalandį. Taigi, per tiek laiko ligonis turi patekti ten, kur jam gali būti suteikta kokybiška pagalba. Bet kas iš anksto gali pasakyti, kokios pagalbos reikės? Vienam ligoniui gali pakakti, tarkim, Vilkaviškio ligoninės galimybių, o kitam – ne. Tada tas ligonis bus pervežtas į aukštesnio lygio ligoninę, bet laikas bus prarastas. Turi būti atvirkščiai: visi patyrę sunkią traumą ar ūmiai susirgę ligoniai turi būti vežami į skubios pagalbos centrą. Ligą ar sužalojimo pobūdį diagnozavus ligonį galima pervežti ten, kur gali būti taikomas reikalingas gydymas. Lietuvoje ši sistema neveikia, nors to labai reikia. Štai, pavyzdžiui, ėjo žmogus ar dirbo, valgė. Staiga lyg perkūnas iš giedro dangaus jį ištiko insultas ir žmogus guli paslikas, nevaldo kūno. Tai yra tragedija. Tokiu atveju reikia skubiai atlikti kompiuterinę tomografiją ir angiografiją pakenkimo pobūdžiui nustatyti ir gydyti tuos, kuriuos galima išgydyti. Daliai insultą patyrusių ligonių medicina padėti negali, tik sumažina simptomus ir laukia, kol organizmas pats susidoros, funkcijas perims kitos smegenų dalys ir paralyžius sumažės. Užsienio šalyse, kur ši sistema veikia, 90 proc. ligonių iš centrų pervežama į kitas ligonines. Maždaug 10 proc. ligonių galima padėti, todėl plečiamos kraujagyslės, tirpdomi trombai, operuojamos aneurizmos. Taigi visi insultą patyrę ligoniai patenka į centrą, 90 proc. po diagnostikos perkeliami į kitas ligonines, 10 proc. lieka. Jei taip būtų pas mus, pasipilltų lavina skundų. Į skubios pagalbos centrą turi patekti kiekvienas infarkto ištiktas ligonis. Per pirmą valandą turi būti atlikta angiografija, pritaikytas gydymas. Kai tos priemonės nebepadeda, ligonį galima persiųsti į kitą ligoninę. Tokia praktika bus taikoma skubios pagalbos centre.

Ambulatoriškai gydyti ilgos eilės Klinikose yra pas pačius populiariausius specialistus, tačiau geri yra visi gydytojai. Konsultuotų ir išgydytų ligonių skaičius nepaliaujamai didėja, vadinasi, į Klinikas patenka vis daugiau pacientų.

– Sakoma, kad savaitgaliais ir švenčių dienomis ligoninėje būti neverta, nes sunku prisišaukti bet kokį specialistą. Ar jums tai žinoma?

– Savaitgaliais teikiama tik skubi medicinos pagalba net ir tiems, kurie gydomi ligoninėje. Jiems tęsiamas nustatytas gydymas. Galbūt visuomenė norėtų, kad gydytojas dirbtų 24 valandas per parą. Ar medikams nereikia poilsio, švenčių dienų? Ar jie neturi teisės švęsti, tokiomis dienomis pabūti su šeima, vaikais?

Viena mano kurso draugė, gyvenanti Australijoje, neseniai pasakojo, kaip šioje šalyje teikiamos paslaugos savaitgaliais. Būtent vieną tokią dieną jai įkando voras. Ranka sutino iki peties, ją skaudėjo, todėl moteris nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Jame laukė nuo dešimtos valandos vakaro iki ketvirtos ryto. Veltui. Auštant sesutės pasakė: nesat skubios pagalbos reikalinga ligonė, todėl gydytojas jūsų nekonsultuos. Važiuokit namo, pamiegosit, o kai šeimos gydytojas dirbs, nueisit pas jį. Taip ir buvo, moteriai nieko blogo neatsitiko.

– Kodėl visuomet pasitelkiami negatyvūs pavyzdžiai?

– O kodėl automobilių remonto dirbtuvės nedirba visą parą, jei reikia naktį važiuoti, o automobilis sugedęs? Skubi, neatidėliotina medicinos pagalba teikiama visą parą. Rajonų ligoninės kai kuriuos skyrius uždaro vasaros atostogoms, o prireikus skubios pagalbos ligoniai važiuoja pas mus.

– Rajonų medikai sako, kad jų pacientų nemylite, nes Klinikos – elito ligoninė. Ar žinote tai?

– Mes teikiame pagalbą visos Lietuvos gyventojams. Atliekame sudėtingiausias galvos, širdies, sąnarių operacijas, persodiname organus, iš jų – inkstus, ragenas, širdį, kepenis, atliekame kompleksines širdies ir plaučių transplantacijas. Donorų ir medikų dėka patiems sunkiausiems ligoniams pratęsiamas gyvenimas. Pagalba teikiama absoliučiai visiems, iš jų būna ir utėlėtų, ir gyvenamosios vietos neturinčiųjų. Žmonės turi gyvenimo būdo pasirinkimo teisę. Mūsų teisė ir pareiga – gydyti.

– Atvykus į Klinikas labai sunku rasti laisvą vietą automobiliui pastatyti, juolab kai reikia atvežti sunkų ligonį. Seniai šnekama apie naują automobilių statymo aikštelę, bet jos kaip nėra, taip nėra. Ar bus kada nors?

– Aplink Klinikas esančias automobilių statymo aikšteles savivaldybė pavertė mokamomis ir pelnosi iš ligonių. Turime mums paskirtą plotą, kuriame esame numatę įrengti daugiaaukštę automobilių statymo aikštelę, tačiau biurokratiniai ledai neleidžia tvarkyti dokumentacijos. Tikime, kad šie ledai pajudės.

Diena.lt


Validolis – ne vaistas, o maisto papildas

Ilgą laiką validolis vartotas esant širdies veiklos sutrikimams. Ypač jo dažnai griebiasi vyresnio amžiau žmonės. Tačiau gydytojai jo nelaiko vaistu, nes nėra įrodyta, kad jis padėtų sergant kokia nors liga. Valstybinė visuomenės sveikatos...


Kuriamas kūną atšaldantis vaistų "kokteilis"

Ilgus metus reanimacijoje dirbantis Lorencas Kacas (Laurence Katz) pastebėjo, jog kartais, leidžiant kai kurių vaistų derinius, pacientų kūno temperatūra pradėdavo mažėti. Gydytojas nusprendė, jog šį efektą galima pritaikyti praktiškai - tereikia...


Sveikatos apsaugos kokybė: Lietuvą pralenkė net Albanija

Šiemet sudarytame sveikatos apsaugos kokybės indekse "Euro-Canada Health Consumer Index 2010", kur pirmą kartą šalia 33 Europos šalių buvo įvertinta ir Kanada, Lietuva, lyginant su 2009 metais, nukrito iš 29 į 31 vietą, į priekį...


Voroneže gydytojai pašalino moteriai 57 kg sveriantį pilvą

Voroneže gydytojai pašalino moteriai 57 kg sveriantį pilvą

Voroneže gydytojai pašalino 32-ejų metų moteriai nutįsusį iki grindų pilvą, sveriantį 57 kilogramus, praneša naujienų svetainė "life.ru". Antsvorio Natalija turi nuo 13 metų, kai jai sutriko hormonų veikla. Išmėginusi beveik visas...


Venų varikozė. Klasikiniai ir naujausi gydymo metodai

Venų varikozė. Klasikiniai ir naujausi gydymo metodai

Tyrimai rodo, kad 40 % moterų ir 20 % vyrų nuo 16 iki 80 turi veninės kraujotakos sutrikimų. Didelę reikšmę lėtiniam venų nepakankamumui atsirasti turi paveldėjimas, lytis ir hormoniniai veiksniai (brendimas, nėštumas, menopauzė), geriamųjų...


Šventojoje rinksis sergantysi Parkinsono liga

Rugsėjo 4-6 dienomis, Šventojoje, sveikatos centre "Energetikas" vyks kasmetinė Lietuvos Parkinsono ligos draugijos organizuojama patirties mokykla. Jos metu draugijos nariai dalinsis patirtimi, mankštinsis ir sveikatos centro...


Tomografas galės prognozuoti žmonių elgesį

Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo metu galima nustatyti, kaip žmogus elgsis vienoje ar kitoje situacijoje ateityje, rašo "Singularity Hub". Tam tikslui reikia išanalizuoti kraujo...


Joana Lapėnienė. Ar pagrįsta psichozė dėl kiaulių gripo?

Vadinamasis kiaulių gripas apnuogino mūsų globalios visuomenės bėdas. Dar pandemija neprasidėjo, bet masinė psichozė pasiekė net ir atokiausius pasaulio kampelius. Aišku, geriau tuščiai išsigąsti nei ištiktų globali katastrofa. Globaliame...


Tobulėjantys budrumo preparatai: intensyvus, bet trumpas gyvenimas

Tobulėjantys budrumo preparatai: intensyvus, bet trumpas gyvenimas

Nenorite atsilikti nuo vis greitėjančio gyvenimo tempo? Pamirškite kavą - naujos klasės Amerikos Maisto ir vaistų administracijos patvirtinti stimuliatoriai "Eugeroics" padės jums dirbti daugiau ir geriau. Štai tokiais šūkiais po...


Motinos dukroms yra griežtesnės nei sūnums

Remiantis Didžiosios Britanijos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatais, motinos dukroms yra kritiškesnės ir mažiau atlaidžios nei sūnums, rašo šalies dienraštis "The Herald Sun". 2500 motinų apklausos rezultatai parodė, kad jos dukroms...


Vaizdo žaidimai senatvėje skatina smegenų veiklą

Vaizdo žaidimai senatvėje skatina smegenų veiklą

Psichologai tvirtina, kad kompiuteriniai žaidimai lavina vyresnių žmonių smegenis, skatina atminties funkcijas ir pastabumą, rašo "Telegraph". Ilinojaus universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žaidimai apsaugo smegenis nuo...


Gripas įsisuka ir į ledo ritulininkų gretas

Savaitgalį neįvyks dvejos atvirojo Latvijos ledo ritulio čempionato rungtynės tarp Elektrėnų "Energijos" ir Liepojos "Metallurgs 2". Varžybas teko nukelti į ateitį dėl latvių komandoje įsisiautėjusio gripo. "Dėl...


Smegenų skenavimas parodė, kad naujagimiai moka svajoti

Nepaisant to, kad būti kūdikiu ir šiaip yra lengva, jie dar ir prasvajoja visą dieną. Britų tyrimai atskleidė, kad kūdikiai ateina į šį pasaulį su smegenimis, gebančiomis svajoti ir save stebėti. Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai padarė...


Ministras: Vyriausybė davė startą sveikatos apsaugos įstaigų reformai

Vyriausybės pirmadienį patvirtintas nutarimas atveria kelią pradėti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomą struktūrinę sveikatos apsaugos įstaigų reformą, pirmadienį pareiškė sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. Ministrų kabinetas...


Vitamino D nepakankamumas siejamas su sveikų moterų uždegimais

Misūrio universiteto mokslininkai nustatė, kad vitamino D nepakankamumas susijęs su sveikų moterų uždegimais, kurie laikomi imuninės sistemos reakcija. Nepakankamai vitamino D vartojusioms moterims nustatyti padidėję alfa faktoriaus (TNF-alfa)...


Seime – siūlymas mažinti PVM vaistams iki 5 proc.

Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė siūlo kuo greičiau nekompensuojamiems vaistams PVM sumažinti iki 5 proc. Esą tada vaistai pigtų 15 proc. Pasiūlymą dėl PVM įstatymo pakeitimo "darbietė" jau įregistravo Seime. Šiuo metu...


Vilniečiai darbe dažnai kenčia dėl psichologinio smurto

Higienos instituto atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad vilniečiai darbo vietose dažnai patiria psichologinį smurtą. Tyrimo metu nustatyta, kad 46 proc. apklaustų moterų ir 43 proc. vyrų darbe patiria vieną ar daugiau psichologinio smurto...


Ką turi daryti vyrai, kad patiktų moterims?

Ką turėtų daryti vyrai, kad tai patiktų moterims? Britų psichologai atliko tyrimą internetu ir nustatė 43 svarbiausius dalykus. Mokslininkai apklausė apie 4 tūkst. moterų, kurioms buvo pateikta apie 200 anketos klausimų. Iš jų respondentės...


Mokslininkai išaiškino, kaip veikia pakartotinės vakcinos

Mokslininkai išaiškino, kaip veikia pakartotinės vakcinos

Kai kurių vakcinų sudėtyje turi būti ne tik bakterijų ar virusų komponentų, į kuriuos nukreipta apsauginė imuninės sistemos reakcija, bet ir ingredientų, kurie skatina šį atsaką. Dauguma antibakterinių ar antivirusinių vakcinų komponentai turi...


Gripas šį sezoną nusinešė penktą gyvybę

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sausio 13 d. nuo gripo mirė 28 metų Varėnos rajono gyventojas. Tai jau penktasis mirties nuo gripo atvejis šį sezoną. Vyras susirgo sausio 1 d., o sausio 4 d. jis buvo paguldytas į Varėnos ligoninę,...


Lietuviški vaistai: kova už būvį

Lietuvos biotechnologijų bendrovė "Sicor Biotech", gaminanti vaikams skirtą augimo hormoną "Biosoma", vėl galės juo prekiauti. Tai leido Vilniaus apygardos administracinis teismas, panaikinęs Valstybinės vaistų kontrolės...


Gripo gniaužtuose – trys sunkūs ligoniai

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę gripas diagnozuotas 10 gyventojų, porą iš jų - vaikai iki 17 metų . Prieš porą savaičių gripu sirgo 9 suaugusieji. Ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis susirgo 775 gyventojai....


Atidaryta Rytų Europoje analogų neturinti operacinė

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose duris atvėrė atvėrė analogų Rytų Europoje neturinti hibridinė operacinė. Praėjusį penktadienį čia atlikta novatoriška procedūra - aortos vožtuvų protezų implantavimas per kateterį. Tokiose...


Odos vėžiui nustatyti – nemokami tyrimai

Odos vėžiui nustatyti – nemokami tyrimai

Euromelanomos diena - Europos gydytojų dermatologų iniciatyva organizuojama akcija, skirta kovai su odos vėžiu ir melanoma. Į Euromelanomos komiteto veiklą įsijungė gydytojai dermatovenerologai, onkologai ir sveikatos ministerijos atstovai. Šios...


Į sceną grįžtanti Gintarė Karaliūnaitė – Canuel: per dvi savaites minus 4 kilogramai ir jokių dietų! Kaip jai tai pavyko?

Į sceną grįžtanti Gintarė Karaliūnaitė – Canuel: per dvi savaites minus 4 kilogramai ir jokių dietų! Kaip jai tai pavyko?

Atėjus pavasariui ir nusimetus šiltus drabužius ne viena iš mūsų graužiamės dėl žiemos padarinių - juk reikia numesti tai, ką žiemą „užsiauginome“ nevengdamos įvairių užkandžiavimų ar saldumynų nuotaikai pataisyti. Su nepageidaujamais...


Kuo neįprastesnė smegenų žievė, tuo protingesnis?

Kodėl vieni žmonės protingesni nei kiti? Naujame straipsnyje "Dabartinėse Psichologijos Mokslo Kryptyse" (Current Directions in Psychological Science) Eduardas Merkado III (Eudarod Mercado III) iš Bufalo (Buffalo) universiteto aprašo...


Kamieninių ląstelių terapija gydymo metu pažeidė inkstus

Mokslininkai perspėja, jog, gydant inkstų liga sergantį pacientą ir taikant kamieninių ląstelių terapiją, pirmą kartą susidurta su nauja komplikacija. Kamieninių ląstelių kultūra buvo suleista į inkstą, tačiau pagerėjimo nesulaukta. Vietoj to buvo...


A. Čaplikas: Jei reikės, vaistus padalinsime žmonėms

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas ramina žmones, kad vaistų nuo pandeminio gripo tikrai užteks. O jei farmacinės įmonės nesugebės užtikrinti tinkamo tiekimo, vaistai bus išdalinti iš rezervo. Taip jis teigė žurnalistui Virginijui...


Kūdikis su reta liga gali niekada neatsimerkti

Kūdikis su reta liga gali niekada neatsimerkti

Kai Lucas Hamondas tik gimė ir neatmerkė akių, tėvai nepradėjo nerimauti. Tačiau gydytojai buvo nustebę, kai kūdikis akių neatmerkė ir po paros. Taip prasidėjo ilga kova su berniuko regėjimu, praneša "Daily Mail". Ekspertai nustatė, kad...


Garso terapija gali pagerinti sveikatą

Garso terapija gali pagerinti sveikatą

"Balsas neperteikia to, ką išgirsta ausis, tačiau ausis neišgirsta tik to, ko nesuvokia protas." /dr. A. Tomatis/ Jau nuo urvinio žmogaus laikų garsas turėjo itin didelę reikšmę jo išlikimui bei gyvavimui. Žmogaus gebėjimas pajusti ir...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9