Nobel biocare

Išvesti gydantys nuo vėžio vištų kiaušiniai

Didžiosios Britanijos mokslininkai išaugino genetiškai modifikuotas vištas, dedančias vaistams nuo vėžio kurti naudojamų proteinų prisotintus kiaušinius.

Šį novatorišką projektą pristatė tas pats tyrimų centras, kuriame buvo klonuota avelė Dolly, praneša „Associated Press”.

Roslino instituto, įsikūrusio netoli Edinburgo, mokslininkai teigia, kad jie sukūrė penkias šių nepaprastų paukščių kartas. Vištos deda kiaušinius, kurių baltymuose yra naudingas gyvybiškai svarbių proteinų kiekis.

Tolesni tyrimai gali padėti sukurti pigesnių vaistų, kuriuos lengviau ir pigiau pagaminti. Instituto direktorius profesorius Harry Griffinas televizijai BBC sakė, kad šiais laikais daugelis veiksmingų vaistinių preparatų yra labai brangūs. „Mintis išvesti proteinų prisotintų paukščius padės gauti daugiau tokių kiaušinių. Taip yra pigiau, o sistema labai paprasta – vištos lesinamos įprastais lesalais”, – sako H. Griffinas.

Roslino institute jau išveista 500 modifikuotų paukščių. Šios vištos – daugiau nei 15 metų darbo rezultatas. Projektui vadovavo gydytoja Helen Sang.

Tam, kad kiaušiniais būtų galima pradėti gydyti pacientus, gali prireikti dar penkerių metų, ir dar gal dešimties metų, kol vaistai bus ištobulinti, tačiau tai tik laiko klausimas.

Gydomieji proteinai, tokie kaip insulinas, ilgai buvo gaminami su bakterijomis, tačiau kai kurie proteinai gali būti išgaunami tik sudėtingose didesnių organizmų ląstelėse.

Mokslininkai sėkmingai atrado šių molekulių genetiškai modifikuotų avių, ožkų, karvių ir triušių piene.

Roslino instituto tyrimai rodo, kad nuo šiol vištos gali būti veisiamos kaip biologinės gamyklos.

Kai kurie paukščiai modifikuoti, kad galėtų dėti miR24, melanomą ar odos vėžį gydančio antikūno, prisotintus kiaušinius. Kiti kiaušiniai prisotinti interferono b – 1a, stabdančio ląstelėse besidauginančių virusų plitimą.

Proteinai išskiriami kiaušinių baltymuose. Tai gana tiesioginis procesas, kai proteinas išskleidžiamas ir po to išgryninamas.

Gydytoja H. Sang sako, kad komanda išties nustebo ir buvo sužavėta dideliu paukščių produktyvumu, tačiau tolesni tyrimai tiesiog būtini.

H. Sang BBC teigia, kad, norint išgauti labai aktyvius proteinus, kaip interferonas, produktyvumas jau pakankamai didelis, tačiau toks produktyvumas vis dar nepakankamas antikūnams sukurti. „Gydymas antikūnais trunka ilgai, ir žmonėms reikia didelių vaisto dozių, todėl bandysime padidinti kiaušinių baltymų našumą”, –sako H. Sang.

Gydytoja teigia, kad vištos yra labiau tinkamos vaistų gamybai nei kiti gyvuliai, nes jos gyvena trumpiau. „Taip veisti paukščius nėra sudėtinga. Pirmą kartą išvedus modifikuotą vištą, kitą vištą išveisti nebesunku. Implantavus geną vienam gaidžiui galima išveisti šimtus modifikuotų vištų, nes tas pats gaidys gali poruotis su daugybe vištų”, – pasakoja H. Sang.

Roslino instituto komanda tikisi pratęsti tyrimus su vištomis ir padaryti neįtikėtinų atradimų reproduktyviosios biologijos srityje. Tyrėjai sako, kad galimybė modifikuoti paukščių embrionus leis mokslininkams ištirti gyvybiškai svarbius stuburinių gyvūnų vystymosi procesus embriono stadijoje.

Nuo pirmojo pasaulyje žinduolio (avelės Dolly) klonavimo iš suaugusio žinduolio ląstelės praėjo tik dešimt metų.



TAIP PAT SKAITYKITE