Mokslininkams pirmą kartą istorijoje pavyko iš kamieninių ląstelių išauginti tikrą dantį. Jis atrodė visiškai taip pat kaip ir įprastinis, buvo jautrus skausmui ir lengvai kramtė maistą. Nors eksperimentas atliktas su pelėmis, jis nutiesė kelią ir žmonėms, norintiems užsiauginti dantų kai tik to prireikia.
Metodą taip pat galima pritaikyti ir kitiems organams – taip būtų sudaromos sąlygos kūno viduje auginti širdis, plaučius ir inkstus, kurie vėliau pakeistų nuo senėjimo nusidėvėjusius arba ligos pažeistus organus.
Japonų atliktas tyrimas fokusavosi ties kamieninėmis ląstelėmis – „bazinėmis” ląstelėmis, kurios turi gebėjimą transformuotis į kitų tipų ląsteles. Tokijo mokslo universiteto tyrinėtojai išskyrė dviejų tipų kamienines ląsteles, kurios kartu koduoja visą pilnai išaugusio danties genetinę informaciją. Ląstelių kultūra penkias dienas buvo auginama laboratorijoje kol suformavo mažyti danties „daigelį”. Vėliau jis buvo transplantuotas į pelės žandikaulį- gyvūnui prieš tai buvęs dantis buvo pašalintas. Praėjus penkioms savaitėms pro dantenas prasikalė danties viršūnė. Dar po septynerių savaičių dantis pilnai susiformavo.
Mokslininkai eksperimentą pakartojo daugelį kartų ir taip pat pademonstravo, jog naujasis bioinžineriniu principu išaugintas dantis yra visiškai funkcionalus. „Kiekvienas bioinžineriniu principu augintas dantis prasikalė pro dantenas ir turėjo visus danties komponentus, tokius kaip dentinas, emalis, pulpa, kraujagyslės, nervų skaidulos, karūna ir šaknys”, sako mokslininkas Kazuhisa Nakao. Svarbu ir tai, kad eksperimente dalyvavę graužikai neturėjo jokių problemų dėl kramtymo.
TYrimui naudotos kamieninės ląstelės buvo paimtos iš pelių embrionų, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad dantis turėtų būti įmanoma pagaminti ir iš kitokių tipų ląstelių. Šiuo metu komanda ieško tinkamų ląstelių tipų žmogaus organizme. Galimi kandidatai – odos bei danties viduje esančios pulpos ląstelės. Taip pat bandoma sukurti būdą kaip kontroliuoti naujai išauginto danties dydį, kadangi eksperimentų metu išaugintieji buvo šiek tiek mažesni nei įprastiniai. Procesą taip pat tektų pagreitinti norint jį pritaikyti žmogaus organizmui, kadangi žmogaus dantims pilnai susiformuoti gali prireikti ne vienerių metų.
Naujoji technologija ateityje gali leisti vieną ar net kelis dantis praradusiems asmenims užpildyti atsiradusius tarpus tarp dantų ne dirbtiniais dantimis, tiltais arba sintetiniais implantais, o natūraliais pakaitalais. Šios srities ekspertai mano, jog gyvo danties panaudojimas vietoj dirbtinio taip pat teigiamai veiktų bendrą burnos ertmės sveikatą bei užtikrintų natūralesnį sukandimą. Dabartiniu metu prognozuojama bioinžineriniu būdu užaugintų dantų kaina yra apie 8000lt už vienetą. Tai yra brangiau už dabartinę implantų kainą, tačiau sveikiau, be to, ateityje, technologijai paplitus rinkoje, kaina turėtų mažėti.
Bet kuriuo atveju protezų savininkai savo dirbtinių dantų neturėtų skubėti atsisakyti. Technologija yra vis dar ankstyvoje stadijoje ir manoma, kad ji plačiai nepaplis dar mažiausiai 15 metų.
