Sausio 23d. Sekmadienis

Iš genų skaitoma mūsų tapatybė

Peržiūrų skaičius: 19996

Prof. Vaidutis Kučinskas neabejoja, kad mūsų genai lemia sergamas ligas. Jos skiriasi nuo Vakarų Europos. Ištirti Lietuvos gyventojų genomą reikia ir dėl kitos priežasties. Daug žmonių emigruoja, imigruoja kiti, todėl ne tik istoriškai ar lingvistiškai, bet ir genetiškai svarbu užfiksuoti, kas mes tokie esame.

Pasaulinis žmogaus genomo sekvenavimo projektas baigėsi 2003 metais, tačiau dar daug klausimų neatsakyta. Visa nukleotidų seka žmogaus genome jau daugmaž aiški, bet dar nežinoma tikslaus genų skaičiaus, kur vienas genas prasideda, o kur baigiasi, aptinkama vis naujų. Šiame procese nori dalyvauti ir lietuvių mokslininkai.

Kompetencijos ir patirties užtektų, tačiau dažnai jie negali būti lygiaverčiai partneriai Vakarų kolegoms, nes neturi tyrimams reikalingos įrangos.

Tikrasis kelias

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas prof. V.Kučinskas populiacijų genetikos srityje dirbo JAV, Švedijoje, Italijoje, Anglijoje, kitose šalyse. Iš šios srities išleista monografija "Genomo įvairovė: lietuviai Europoje", išspausdinta daugelis darbų. Šią temą VU ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorius plėtoja iki šiol, dažniausiai susietą su konkrečia patologija.

Dabar pagrindinis VU genetikų įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų projektas CHERISH kaip tik ir skirtas naujų genų paieškai. Norima rasti genus, kurie gali būti susiję su protiniu atsilikimu, - pakitę arba net apskritai prarasti. Ištyrus pakitusio geno raišką, nebūtinai patį geną reikia pakeisti. Jo veikla reiškiasi per daugelį etapų ir gali būti, kad kuriuo nors etapu kaupiasi metabolitai, nereikalingos medžiagos. Galima jas pašalinti. Arba duoti pacientui trūkstamų medžiagų. Visus tuos mechanizmus išsiaiškinus ir skyrus reikalingą gydymą dažnai ką tik gimusiam kūdikiui, jis augtų normalus.

"Toks būtų tikrasis kelias, - sakė prof. V.Kučinskas, - ir Lietuvoje galbūt mažiau vaikų, turinčių protinę negalią, reikėtų išlaikyti, integruoti į visuomenę. Tai būtina daryti, jei nėra kitų galimybių, tačiau jei jų yra, išgydyti vaikai patys integruosis."

Toks yra fenilketonurijos atvejis. Lietuvos genetikai jau gali padėti šia liga sergantiems vaikams ir kai kurie iš jų net mokosi universitetuose.

Prof. V.Kučinskas vadovauja pernai pradėto projekto CHERISH molekulinės citogenetinės analizės grupei. Vasario pradžioje Prahoje vyks jos susitikimas. VU genetikai pradėjo darbą, neturėdami lyginamosios genominės hibridizacijos analizės sistemos, leidžiančios nustatyti, paprastai tariant, ar normalios chromosomos. Ją žadėta nupirkti, tačiau viskas užtruko, pasak grupės vadovo, iki begalybės. Kol įrangos nėra, įvairiai manevruojama. Tyrėjai buvo išsiųsti į Italijos, Kipro, Estijos centrus. Ten dirbdami jau gavo rezultatų - sergančių žmonių genome rasti persitvarkymai, kurių anksčiau nepavykdavo aptikti sena įranga.

Medicininės genetikos centras daugelį metų tikisi įsigyti ir kitą aparatą, dabar plačiai pasaulyje taikomą tyrinėjant vieno nukleotido polimorfizmus arba kartotinių sekų skaičių visame žmogaus genome iš karto, o ne atskiroje jo srityje. Įranga leistų būti nepriklausomiems ir suteiktų daugiau galimybių dalyvauti ES mokslinių tyrimų projektuose, nors tai tikrai nėra paprasta.

Kas domina ir NASA

Prof. V.Kučinskas vienas pirmųjų Lietuvoje jau prieš keliolika metų įsitraukė į ES bendrosios programos mokslinių tyrimų projektus. Molekulinei citogenetikai skirta programa buvo labai moderni tuo laiku. Lietuvoje šioje srityje išvis nieko nebuvo daroma ir bendradarbiauti pakviestam lietuvių mokslininkui buvo gera patirtis, nes ES genetikų kartu su Izraelio ir JAV kolegomis įgyvendintą chromosomų identifikavimo naudojant moderniausius metodus projektą galima laikyti molekulinės citogenetikos pradžia. Projektu tada susidomėjo ir NASA, nes chromosomų atpažinimo sistemos technologiniu požiūriu buvo labai panašios į tas, kurios leidžia ieškoti skraidančių objektų.

Prof. V.Kučinsko komanda jau penkiolika metų gana intensyviai domisi molekuline citogenetika. Ji gali būti ir priemonė tyrinėti Lietuvos gyventojų populiaciją, atskirų žmonių genomus, jų persitvarkymus ar nepersitvarkymus, kurie su sveikata gali būti susiję arba ne.

Kitas ES projektas, kuriame aktyviai dalyvavo Medicininės genetikos centras, buvo skirtas aklumo, pigmentinio retinito ir makulos degeneracijos ligoms tirti. ES projektui, susijusiam su protiniu atsilikimu fenilketonurija, prof. V.Kučinskas vadovavo. Turbūt irgi vienas pirmųjų Lietuvoje. Medicinos genetikos centre jau daug metų tiriami naujagimiai ir gydomi fenilketonurija sergantys pacientai. Nustatomos tų asmenų genomo ypatybės ir kokios yra mutacijos Lietuvoje.

Prieš daugiau kaip dešimt metų įsigyta tuo laiku gana moderni DNR sekvenavimo įranga leido sėkmingai dalyvauti ES projekte, skirtame molekulinei genetinei diagnostikai ir jos kokybės kontrolei, kad būtų standartizuoti tyrimų metodai ir įvairių ligoninių laboratorijose gauti rezultatai nesiskirtų. Šis projektas pagrindė visos Europos normas.

Šiemet baigiasi labiau edukacinio pobūdžio projektas dėl vienos dažniausių paveldimų ligų Lietuvoje - cistinės fibrozės. Parengtas specialus tinklalapis, kuriame kiekvienas žmogus gali pateikti jam rūpimą klausimą, o specialistų komandos įvairiose Europos šalyse parengia atsakymus atitinkama kalba.

Tarp naujausių - ir "Eurogene" projektas, skirtas mokomajai medžiagai parengti. Jame taip pat dalyvauja daugelio ES šalių mokslininkai. Nemažai straipsnių įvairiomis genetikos temomis į tinklalapį yra įkėlę ir VU mokslininkai.

Lietuvių pavardžių nėra

Prof. V.Kučinskas kviečiamas Europos Komisijos (EK) mokslinių tyrimų projektų biomedicinos srityje ekspertu dar nuo tada, kai Lietuva nebuvo ES narė. Aišku, jei pats dalyvauja projekte, recenzentu būti negali. Vertinami projektai įvairūs ir jų biudžetas skirtingas - nuo kelių šimtų tūkstančių iki keliolikos milijonų eurų. Per metus būna net keli kvietimai teikti juos įvairiose programose ir kartais recenzuoti tenka iki šimto projektų, tačiau tarp jų prof. V.Kučinskas iki šiol dar nematė lietuviškų pavardžių.

"Vadinasi, negalime būti tinkami partneriai, - apgailestavo Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininkas. - Ko reikia rašant europinį projektą? Atmintinai žinau, nes metai iš metų tie kriterijai mažai kuo skiriasi."

Pirmas dalykas, reikia pasiūlyti visiškai naują idėją ir konkretų jos įgyvendinimo planą. Nepasakysi, kad nori išspręsti vėžio ar širdies ir kraujagyslių problemas. To nori visi. Dažnai būtent projektai iš Rytų Europos akivaizdžiai skiriasi - daug žodžių, bet aiškaus minties dėstymo nėra. Konkrečiai nesuformuluota, kokia padėtis šiuo klausimu pasaulyje yra dabar ir ką savo projektu duos naujo. O juk tik nauji rezultatai yra mokslas.

Antras dalykas, reikalinga infrastruktūra, kuri leistų būti lygiaverčiais partneriais. Ne tik įranga, bet ir žmonės, administravimas turi atitikti tarptautinį lygį. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų požiūriu Lietuvoje, pasak mokslininko, nesuprantama, kas darosi. Pateiki paraišką viešųjų pirkimų skyriui, eina savaitės, mėnesiai, tada šiaip ne taip paskelbiamas konkursas, jį dar gali apskųsti, ir be pusės metų nepavyks visiškai nieko padaryti. O mokslo pasaulyje visą laiką vyksta lenktynės ir laimi tas, kuris sugeba labai greitai suvokti, ką reikia tyrinėti, turi infrastruktūrą ir lėšų. Po mėnesio jau gauna rezultatus, o ne pateikia prašymą viešųjų pirkimų skyriui. Jei ir toliau taip bus daroma Lietuvoje, naujų rezultatų kažin ar pavyks gauti. Nebent atsitiktinai kas nors pasiseks.

Trečias labai svarbus dalykas, jei, aišku, turi pirmus du, - tarptautinė komanda. Be jos negali teikti projekto - tokie yra EK reikalavimai. Tačiau turi būti žinomas Europoje ar apskritai pasaulyje, kad kitų šalių mokslininkai pasitikėtų ir sutiktų dalyvauti kaip partneriai.

Draugų klubas

Europoje dažnai samdomi struktūrinių fondų projektų rašytojai. Jie ima didžiulius pinigus, tačiau žino visas taisykles, gali gerai apskaičiuoti biudžetą ir net administruoti projektą. Vis dėlto sugalvoti idėją, sukurti infrastruktūrą ir rasti partnerius reikia patiems mokslininkams. Kitas dalykas - kartais pačių mokslininkų parengti projektai būna taip blogai parašyti angliškai, kad nelabai galima ir suprasti. Nors ekspertai stengiasi vertinti geranoriškai, dažnai tokie projektai būna blogi ir moksliniu požiūriu, todėl atkrenta nesvarstomi.

Prof. V.Kučinskas įsitikinęs, kad ES projektų vertinimas yra skaidrus ir iš esmės objektyvios priežastys lemia, kodėl mūsų mokslininkų parengti projektai negauna finansavimo. Kita vertus, ilgametė eksperto patirtis leido pastebėti savotišką "draugų klubą", į kurį sunku prasibrauti svetimiems. Tarkim, Kembridžo ar Oksfordo absolventai po studijų išsiskirsto po įvairias šalis. Teikdami projektą susiburia į komandą ir laimi finansavimą. Per trejus ketverius metus įgyvendina projektą ir po kokių dvejų metų vėl teikia paraišką. Vėl tie patys žmonės. Formaliai viskas atrodo gerai, tačiau kiti neįsileidžiami, nebent turi tikrai gerą idėją arba tinkamai pasirodė tarptautiniu mastu.

Prof. V.Kučinskas, dažnai vienintelis ekspertas iš Centrinės ir Rytų Europos, garsėja kaip griežtas per didelio projektų biudžeto kritikas - perskaičiuoja ir siūlo sumažinti, pavyzdžiui, šiek tiek išpūstus atlyginimus. Tada programos finansavimo gali sulaukti vienas ar daugiau projektų, esančių žemesnėje pozicijoje.

Įdomus faktas, kad bent tuose projektuose, kuriuos recenzuoja prof. V.Kučinskas, įrangai pirkti lėšų neprašoma. Viską turi. Visą infrastruktūrą gauna iš kitur, o šie pinigai skiriami reagentams, atlyginimams, komandiruotėms.

Užburtas ratas

"Viena vertus, mus spaudžia, kodėl nedalyvaujame EK programose. Dalyvaujame, tačiau jau nebeatitinkame kriterijų, kad būtume normalūs partneriai, - kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas. - Kita vertus, norint gauti lėšų reikalaujama produkcijos. O kas yra mokslininkų produkcija? Straipsniai, turintys didelį citavimo indeksą. Jų nebus, jei nesame tinkami partneriai."

Prof. V.Kučinskas tikisi, kad prie infrastruktūros plačiąja prasme sukūrimo Lietuvoje prisidės Bendroji nacionalinė kompleksinė programa (BNKP) ir vadinamieji mokslo slėniai. Nuo šiemet galima teikti ir individualius projektus Lietuvos mokslo tarybai (LMT), tačiau ketveriems metams skiriamos lėšos per mažos, kad būtų galima ir įrangą įsigyti. O BNKP valdymo komiteto posėdyje nutarta siūlyti įtraukti medicinos mokslų projektus į valstybės projektų sąrašą "su išlyga, kad rengiant paraiškas bus atsižvelgta į ekspertų pastabas (ypač dėl įrangos)".

"Mums reikalinga įranga dabar, o ne pasibaigus projektui. Tada tokios genominių lustų, genotipavimo ir genų analizės sistemos reikės ligoninei, - sakė mokslininkas. - Ekspertai rašo, kad ji jau yra ligoninėje, tačiau tokios įrangos neturi nei Medicininės genetikos centras, nei Žmogaus ir medicininės genetikos katedra. Recenzentai taip pat rašo, kad Kauno medicinos universitetas "tenkinasi DNR analizatoriumi", tačiau dabar tokie sekvenatoriai - jau praeitis ir pirkti jį, kaip siūloma, būtų anachronizmas, nes sudėtingesniems moksliniams tyrimams reikia naujos kartos technologijų. Mums taip pat priekaištaujama, kad numatoma infrastruktūra dubliuojasi, nes jau anksčiau buvo "įsigyta aparatūra genetiniams tyrimams". Aparatai visiškai skirtingi ir tikslai, dėl kurių norime juos įsigyti, yra nesulyginami."

Kita akivaizdi problema medicininės genetikos srityje - Lietuva neturi tinkamai parengtų specialistų. Nėra medicininės genetikos magistrantūros. Europos žmogaus genetikos draugijos Edukacinis komitetas, kurio narys yra ir prof. V.Kučinskas, parengė tokių specialistų kompetencijos reikalavimus. Iš tikrųjų jų, tinkamai parengtų, nėra visoje Europoje. Reikia sukurti naują magistrantūros programą, tačiau LMT ekspertai siūlo tokius "užmojus" riboti. Studijuoti pas prof. V.Kučinską norėtų magistrantai ar doktorantai ir iš užsienio, tačiau kol nėra sutvarkytos infrastruktūros ir lėšų bazinėms disciplinoms, universitetas, pasak Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjo, negali būti konkurencingas.

Išliekamoji vertė

"Dar norėčiau apibūdinti Lietuvos gyventojų genomą, - kalbėjo mokslininkas. - Jau nemažai esu padaręs šioje srityje, bet dabar, kai atsirado naujų galimybių, manau, kad lietuviai turėtų žinoti, kokie yra genetiškai. Reikia žinoti, kokie genetiniai variantai yra paplitę Lietuvos gyventojų populiacijoje, kad būtų galima spręsti, kokių ligų tikėtis. Neabejoju ir turime įrodymų, kad genetiškai jos skiriasi nuo Vakarų Europos, todėl ir jų diagnostikos technologija turi būti kuriama skirtinga. Kitas dalykas, jei daug žmonių emigruos ar imigruos kiti, turėtume ne tik istoriškai ar lingvistiškai užfiksuoti, bet ir genetiškai ne mažiau svarbu žinoti, kas mes tokie esame."

Žinoma, tai kainuoja pinigus. Genomo įvertinimas, galima sakyti, yra valstybės intelektinė nuosavybė, tačiau iki šiol prof. V.Kučinsko darbas šioje srityje dažnai būdavo greta visų projektinių tyrimų. Kaip pats juokavo, Lietuvos populiacijos genomo tyrimai yra vos ne pomėgis. Lietuva šioje srityje padarytų darbų beveik nefinansavo. Lėšų Lietuvos populiacijos genomo tyrimams skyrė JAV ir Švedijos institucijos.

"Tris sykius pateikiau Lietuvos žmogaus genomo projekto programą, tačiau nė karto nebuvo pritarta. Dabar kol kas svarstau, ar vertėtų teikti pagal individualių tyrėjų programą, - sakė mokslininkas. - Norėčiau tokį projektą, kol dirbu ir dar turiu sveikatos, įgyvendinti, nes jis iš tikrųjų reikalingas ir turi išliekamąją vertę."

 

Technologijos.lt


Vyrai ir moterys nusideda skirtingai

Vyrai ir moterys nusideda skirtingai

Neįprasta publikacija pasirodė Vatikano laikraštyje "L'Osservatore Romano". Straipsnyje monsinjoras Voicechas Hertych patvirtina savo asmeninius pastebėjimus statistiniais duomenimis, gautais apibendrinus vyrų ir moterų išpažintis....


Naujame žurnalo "Psichologija ir aš" numeryje perspėjimas darboholikams

Jau pasirodė rugsėjo žurnalo Psichologija ir aš rugsėjo mėnesio" numeris. Redakcija, regis, bando pralenkti laiką. Kita vertus, labai puiku, kad žurnalo numeris pasirodo dar prieš rugsėjo pradžią, kai žmonės, baigiantis vasarai,...


JAV Atstovų Rūmai balsavo už medicinos reformą

JAV Kongreso Atstovų Rūmų nariai šeštadienį prieš pat vidurnaktį balsavo už medicinos aptarnavimo sistemos reformą. Atitinkamą įstatymo projektą, išdėstytą beveik 2 tūkstančiuose puslapių, parėmė 220 demokratų - tik dviem įstatymų leidėjais...


Visiškai aklas vyras dabar jau mato

Visiškai aklas vyras dabar jau mato

Birželio mėnes LSMU MA Akių ligų klinikoje prof. Vytautas Jašinskas atliko operaciją 24 metų pacientui. Operacijos metu jam įdėtas Kerato (ragenos) protezas. Prieš šešerius metus nelaimingo atsitikimo metu visiškai regėjimo netekęs vaikinas -...


Gyvenimas su vėžiu - įmanomas

Gyvenimas su vėžiu - įmanomas

Lėtinė mieloleukemija - viena iš lėtinių piktybinių kraujo vėžio formų. Ši diagnozė daugeliui kelia tik neigiamas emocijas. Tačiau net su šia liga galima gyventi. Tiesa, jei pakliūni tarp "laimingųjų", kurie gauna naujausius vaistus....


Iš "Tamiflu" pardavimų daugiausia uždirba vaisto gamintojas ir valstybė

Sveikatos apsaugos ministras beveik baigė įtikinti politikus ir visuomenę, kad šiuo metu būtina nustatyti nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams fiksuotus antkainius. Jo nuomone, tam tikras farmacijos sektorius – didmenininkai ir...


Greitoji polimerinė pagalba galvos sužeidimams gydyti

Greitoji polimerinė pagalba galvos sužeidimams gydyti

Eksperimentai su žiurkėmis parodė, jog paviršiniai kūno pažeidimai, atsiradę dėl smūgių nuo sunkių daiktų su bukais galais, išgyja greičiau naudojant polietileno glikolio (PEG) injekcijas tuoj po sužeidimo. Andrew Koob ir Richard Borgens atliko...


Likimo dovana: antras gimtadienis ir mažylio atėjimas

Likimo dovana: antras gimtadienis ir mažylio atėjimas

Inksto, širdies persodinimas, o paskui – sveiko mažylio gimimas. Tokias į stebuklą panašias savo gyvenimo istorijas gali papasakoti tik kelios lietuvių šeimos. Monika Staniukaitienė – pirmoji moteris Lietuvoje, kūdikio susilaukusi po...


Lediniai žvilgsniai priverčia norėti šilumos

Lediniai žvilgsniai priverčia norėti šilumos

Yra žmonių, kurie sušildo, ir yra tokių, kurie į kambarį įneša speigą. Ir nors termometras šio temperatūros pokyčio neparodo, žmonės jį labai smarkiai jaučia - naujas tyrimas rodo, kad socialinis šaltis - toks šaltas, kad tie, į kuriuos jis...


Stereoskopinis vaizdas pavojingas sveikatai

3D technologija vis plačiau naudojama įvairiuose gyvenimo sferose. Tačiau ji pasirodė ne tik naudinga, bet ir žalinga kai kuriems žmonėms. Daugelis buitinės elektronikos gamintojų jau susimąsto apie stereoskopinio vaizdo saugumą. Buvo nustatyta,...


Kas atsitinka, kai "išjungiami" viruso genai?

Tenesio universiteto (JAV) mokslinio sveikatos centro mokslininkas John'as DeVincenzo kartu su kolegomis pirmą kartą sugebėjo suvaldyti žmogui pavojingo kvėpavimo takų viruso RSV plitimą, panaudojant RNR interferencijos metodą -...


Pietvakarių Sibiro miesto koldūnuose rasta juodligės sukėlėjų

Pietvakarių Sibiro miesto koldūnuose rasta juodligės sukėlėjų

Pietvakarių Sibiro miesto Omsko bendrovės "Darina", kuri gavo mėsos iš ūkio, kur keli žmonės užsikrėtė juodlige, koldūnų mėginyje rasta šios ligos sukėlėjų, pranešė federalinė vartotojų teisių gynimo ir gerovės priežiūros tarnyba...


Japonijoje veikia intraveninių vitaminų "kavinės"

Japonijoje veikia intraveninių vitaminų "kavinės"

Įtemptai dirbantys ir kitokia aktyvia veikla užsiimantys žmonės dažnai kenčia nuo išsekimo, nemigos, nugaros skausmų ir kitokių sveikatos sutrikimų. Kartais viskas ko jiems reikia - tai tik dozė prevencinių medikamentų, sudarytų iš vitaminų ir...


Medikai negali kirsti sienos ir suteikti skubios pagalbos

Įsiliejus į Šengeno erdvę ir žmonėms galint laisvai kirsti sienas, jos dar nėra atviros pareigūnams. Lietuvos ir Latvijos pasienyje gyvenantys žmonės stebisi, kodėl norėdami padėti kaimynams pareigūnai turi laukti aukštesnės valdžios leidimo, o...


Onkologijos ateitis – radioterapija, teigia specialistai

Vienas iš trijų europiečių vėžiu suserga dėl savo gyvenimo būdo, rodo Europos vėžio ligų asociacijos duomenys. Kiekvienais metais onkologinės ligos diagnozuojamos 3 mln. europiečių. Barselonoje (Ispanija) pirmadienį prasidėjo 29-asis Europos...


Mažo tamprumo tvarsčiai kompresinei terapijai

Mažo tamprumo tvarsčiai kompresinei terapijai

Ūmių sportinių traumų metu, ypač kai pažeidžiami minkštieji audiniai (raumenys, raiščiai, jungiamasis audinys ir t. t.), kokybiškas pažeistos srities suspaudimas yra vienas iš kelių pagrindinių pirmosios pagalbos suteikimo principų. Tinkamai...


Obstrukcinės miego apnėjos chirurginis gydymas

Obstrukcinės miego apnėjos chirurginis gydymas

Apnėja - graikų kalbos žodis, reiškiantis „nekvėpuojantis". Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – tai liga, kai miegodamas žmogus trumpam (nuo 10 sekundžių ir daugiau) nustoja kvėpuoti. Miegant atsipalaiduoja gerklės raumenys, ir jie...


Brangios medicininės įrangos skirstymas sukėlė abejonių

Lietuva perka vieną moderniausių įrangų, dažniausiai naudojamų vėžiu sergantiems ligoniams, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija ją skiria ne daugiausiai tokių ligonių gydančiam Onkologijos institutui, o Santariškių klinikoms, praneša LTV...


Klaipėdiečiai kol kas neskelbs gripo epidemijos

Nors Kaune dėl didelio sergamumo peršalimo ligomis paskelbta gripo epidemija, klaipėdiečiai neskuba pasekti jų pavyzdžiu. Sergamumas peršalimo ligomis Klaipėdoje per praėjusią savaitę išaugo ir siekia 99,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, tačiau...


ŽIV ligą pristabdo tik griežtas gydymo režimas

ŽIV ligą pristabdo tik griežtas gydymo režimas

Vos 1-3 kartus per mėnesį neišgėrus paskirtų antiretrovirusinių vaistų, ŽIV ligos gydymo efektyvumas sumažėja dramatiškai, praneša Lietuvos AIDS centras. Naujausių tyrimų duomenimis, jei pacientai išgėrė mažiau nei 80 proc. skirtų vaistų,...


Psichologinis spaudimas - kaip apsisaugoti

Kartais žodžiai kerta daug skaudžiau nei kumštis. Todėl psichologai siūlo daugybę psichologinės savigynos būdų bei metodų, kaip išsiugdyti emocinį tvirtumą, atlaikyti bet kokį psichologinį puolimą. Kritinėje situacijoje įsivaizduokite, kad tarp...


Stresas stabdo gyvenimo laikrodį

"Skydliaukė – tavo gyvenimo laikrodis" ir "Prostata – vyro gyvenimo kokybė" – šias dvi sveikatos profilaktikos akcijas paskelbė "Medicina practica" laboratorija. Jų metu laboratorijos padaliniuose...


Lietuviškų vaistų medžioklė

Pastaruoju metu valdininkai nuolat užsipuola Lietuvoje gaminamus vaistus. Kas tai – konkurencinė kova ar bandymas apsaugoti pacientus? Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos uždraudė Lietuvoje...


Cerebrinis paralyžius. Užsispirti ir gyventi sunkiai, bet gerai

Cerebrinis paralyžius. Užsispirti ir gyventi sunkiai, bet gerai

Mažoje Marijampolės vaikų bibliotekoje susitikau su Vaineta ir jos močiute Roma Verbanova ir seneliu Vasilijumi. "Ji nuostabi, geros širdies, suprantanti, kas gerai, o kas blogai. Kantri, ištverminga, savo tikslų siekianti, užsispyrusi....


Reanimacijoje – dėl kiaulių gripo

Ligoninės reanimacijos skyriuje dėl gripo komplikacijų atsidūrė du klaipėdiečiai. Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuose pirmadienį dėl gripo gulėjo 13 pacientų, iš jų šeši vaikai. Du iš jų - 33 metų ir 21 metų vyrai - dėl...


Kai žmonės mano, kad jie yra mirę

Kai žmonės mano, kad jie yra mirę

1993-aisiais vyriškis nuskubėjo į ligoninę, nes pavojingai susižeidė save peiliu. Nors tuo metu jis buvo labai nuliūdęs, jis tikrai nenorėjo nusižudyti – jis tik norėjo įrodyti savo artimiesiems, kad nekraujuoja – jis buvo įsitikinęs,...


Transplantacijas koordinuos naujas centras

Transplantacijas koordinuos naujas centras

Jie neskaičiuoja darbo valandų. Jei tik reikia, šoka iš lovos vidurnaktį ir skuba į ligoninę. Organų transplantacijomis besirūpinančių medikų darbas aplinkiniams primena įtempto siužeto filmą. Viskas turi būti paruošta, kol nusileis kažkam...


Lietuvoje krūties vėžio prevencinė programa jau užkirto kelią tūkstančiams mirčių

Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo būdų, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų ligų – kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Laiku pastebėjus ligą,...


Šveicarų psichiatrui ligonį leista gydyti narkotiku LSD

Šveicarijos psichiatrui Peteriui Gasseriui leista legaliai eksperimentuoti su psichotropine medžiaga LSD. Per tyrimą tikimasi sužinoti, ar lizergo rūgšties dietilamidas, kultinis hipių eros narkotikas, gali būti vartojamas bandant išgydyti...


Vitaminas C gali pagerinti arterijų sveikatą

Vitaminas C gali pagerinti arterijų sveikatą

Vartojant daug vitamino C turtingo maisto gali sumažėti rizika, kad arterijos sukietės, ir taip apsisaugoma nuo širdies ligų, rodo Norvegijoje atliktas tyrimas. Ulevalo universitetinės ligoninės mokslininkai nustatė, kad pagyvenusiems vyrams...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9