Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) patvirtino ataskaitą dėl siūlymo įtvirtinti pacientų teisę gauti medicininę pagalbą bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje. Siekiama aiškiai nurodyti sąlygas, kuriomis remiantis pacientas galėtų naudotis gydymu kitoje Sąjungos šalyje, ir nustatyti tokio gydymo išlaidų apmokėjimo tvarką.
Kai 2006 m. gruodį buvo patvirtinta ES direktyva, palengvinusi paslaugų teikimą kitoje ES šalyje, sveikatos apsauga nepateko į jos sritį, todėl prireikė atskiros pacientų mobilumo direktyvos. Nors ES sutartis jau dabar įtvirtina Sąjungos piliečių teisę gydytis kitoje ES šalyje naudojantis savo šalies medicinos draudimu, praktikoje dažnai kyla problemų. Šiuo metu tik apie 1 proc. ES sveikatos biudžeto naudojama Sąjungos piliečių gydymui ne savo šalyje.
Naujoji direktyva sukonkretins šią teisę. Kitoje ES šalyje ne ligoninėje besigydantis pacientas savo šalyje neturės gauti išankstinio leidimo gydymo išlaidoms kompensuoti. Kita vertus, valstybės galės reikalauti išankstinio leidimo gydymo ligoninėje išlaidoms kompensuoti, jei tam yra svarbios priežastys – pavyzdžiui, galima našta šalies socialinės apsaugos sistemai. Gydymosi užsienyje paslaugos būtų apmokamos pagal tarifą, kuris galioja paciento gyvenamojoje šalyje. Valstybėms leidžiama nutarti kompensuoti ir papildomas paciento išlaidas – tokias kaip kelionė ar nakvynė.
Paprastai pacientas turės pats užsienyje susimokėti už gydymą ir vėliau savo šalyje kreiptis dėl jo išlaidų kompensavimo. Vis dėlto europarlamentarai norėtų šalims suteikti teisę numatyti išankstinio gydymo ligoninėje išlaidų kompensavimo leidimo sistemą. Prašyti tokio leidimo nebūtų privaloma. Jį gavusio paciento gydymą užsienio ligoninėje valstybė tiesiogiai apmokėtų į jos sąskaitą, o pacientas turėtų pats susimokėti tik papildomas išlaidas.
Valstybės privalės kompensuoti tik tokį savo gyventojų gydymą užsienyje, kokį numato jų įstatymai. Europarlamentarai siūlo, kad ši nuostata negaliotų retoms ligoms ir kad jomis sergantys pacientai neturėtų prašyti išankstinio leidimo gydytis užsienyje. Direktyva nebus taikoma ilgalaikei globai, nors neįgaliųjų gydymo kaštai tam tikrai atvejais turės būti apmokami. Ji taip pat nebus taikoma organų persodinimui. EP siūlo papildomai numatyti, kad ši direktyva nepaveiks „esminių šalių narių etinių pasirinkimų”.
Direktyvoje pažymima, jog pacientų teisė gydytis užsienyje nereiškia, kad kitos šalys privalo jiems suteikti tokią galimybę.
Dėl gydymo patirta žala turės būti atlyginama pagal gydymo įstaigos šalies įstatymus. Pacientai turės būti išsamiai informuojami apie jų teises. Kiekvienoje ES šalyje taip pat turės būti įsteigtas pacientų informavimo mobilumo klausimais biuras.
Pagal bendro sprendimo procedūrą EP priimtas pataisas toliau svarstys ES Taryba. Tikėtinas antrasis svarstymas.
