„Labai norėčiau, kad parašytumėte apie depresiją, kuria aš sergu. Ji įsisenėjusi ir gili. Labai blogai jaučiuosi, rytais nėra jėgų, maudžia krūtinę, širdį. Į vakarą pagerėja. Geriu gydytojų skirtus vaistus, bet rezultatų nėra. Trumpam padeda tiktai “Xanax – 1g”. Kur kreiptis Vilniuje dėl šios ligos (aš iš rajono). Kur geriausi specialistai? Pinigų negaila, kai nėra sveikatos, o juo labiau dauguma šios ligos nesupranta. Sako, susiimk, nieko negerk ir praeis. Deja, tai nebepadeda. Tokie kaip aš kalbame apie gyvenimo beprasmybę ir nenorą jame egzistuoti.”
Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos vadovo pavaduotojas gydytojas – psichiatras, med.dr. Alvydas Navickas:
– Stiprius neigiamus išgyvenimus, liūdesį, nerimą sukelia įvairūs stresai, šeimyninės, darbo, finansinės problemos, lūkesčių žlugimas, artimųjų netektis. Paprastai žmogus gali, o dažnai ir prisitaiko prie gyvenimo pokyčių ir liūdesys bei nerimas išnyksta. Tačiau kai kuriems žmonėms liūdesys užsitęsia dvi savaites ir ilgiau (vidutiniškai keturis penkis mėnesius), o kartais bloga nuotaika tampa nuolatine kasdienybės dalimi net ir metus. Panaši būsena gali apimti be jokios žinomos priežasties arba po palyginti nedidelių stresų. Gyventi tampa sunku, tai, kas domino, nebedomina, mokytis, dirbti tampa sunku, jaučiamas nuolatinis nuovargis, jėgų stoka, vargina nerimas, baimė, įtampa, savęs kaltinimas ir neviltis kankina kasdien, o mintys apie mirtį ar savižudybę gali tapti pavojingos.
Esant tokiai būklei, neretai prisideda ir vidaus organų veiklos sutrikimai: galvos svaigimas, slegia širdies plotą, dingsta apetitas, vargina nemiga.
Tokia emocinė ir fizinė būsena, aiškiai besiskirianti nuo įprastinės savijautos, vadinama depresija. Ją gali nulemti ilgalaikės lėtinės ligos (pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sutrikimai, arterinė hipertenzija, aterosklerozė, onkologinės ligos), ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai (pavyzdžiui, širdies infarktas ar smegenų insultas).
Depresija – tai ne charakterio silpnumas, ne tinginystė ar “ištižimas”, ne silpnųjų ar pralaimėtojų liga. Ja neretai suserga energingi, kūrybingi, socialiai aktyvūs, bet kokio amžiaus ir profesijos žmonės. Visų pirma tai – liga, ir ji pagydoma. Depresiją išgydžius nelieka jokių psichikos sutrikimų. Gydant, sveikata paprastai pagerėja per dvi savaites, o po vieno dviejų mėnesių daugeliui depresija praeina visai, grįžta gyvenimo džiaugsmas.
Negydoma depresija sunkėja, gali tapti lėtine.
Medikamentinį gydymą gali skirti tik gydytojas. Jis vaistus parenka atsižvelgęs į ligos sunkumą, simptomų keitimąsi gydymo metu. Dėl šios pavojingos ligos kenčiančių žmonių gydymą sunkina tai, kad nemažai jų nesikreipia į specialistus, kadangi nežino, jog serga, arba neturi jėgų kreiptis pagalbos. Artimieji turėtų jį paskatinti, nuvesti pas mediką. Jei pas psichiatrą depresijos apimtas asmuo nenori eiti, jį reikėtų nuvesti pas šeimos gydytoją arba pastarąjį iškviesti į namus. Labai svarbu, jog gydymo procese dalyvautų ne tik pacientas, bet ir jo artimieji. Jie turi žinoti depresijos simptomus, gydymo galimybes, vaistų poveikį. Kuo tampriau bendradarbiaus pacientas, jo artimieji ir medikas, tuo greičiau liga pasitrauks.
Užsitęsusias depresijas rekomenduojama gydyti stacionaruose. Galima kreiptis į Vilniaus arba Kauno universiteto psichiatrijos klinikas.
