Liepos 24d. Trečiadienis

Grita Skujienė. Organų donorystė – nuo mitų ir baimių iki realaus apsisprendimo

Peržiūrų skaičius: 20192

Lietuva pagal transplantacijų skaičių ir visuomenės požiūrį į organų donorystę dar velkasi Europos uodegoje. Trūksta žmonių, sutinkančių po mirties paaukoti savo organus, o artimieji, susidūrę su netekties skausmu, dažnai negali net pagalvoti apie dovanojimo džiaugsmą ir kito ar net kelių žmonių išgelbėjimą.

Organų donorystė - daugialypė, ją lydi įvairūs aspektai - teisiniai, medicininiai, ekonominiai, etiniai, daugybė įsišaknijusių mitų ir kitų problemų. Kaip visa tai susiję ir kaip tai veikia visuomenę, bandome išsiaiškinti su dr. Grita Skujiene, Lietuvos bioetikos draugijos nare, šiuo metu Vilniaus universitete dėstančia bioetika.

Bioetika apima labai daug įvairių sričių - etiką, mediciną, teisę, religiją ir t. t. Kuris aspektas bioetikoje, Jūsų nuomone, yra svarbiausias, daugiausia lemiantis?

Bioetika kaip mokslas yra atskira etikos sritis, tačiau iš praktinio pritaikymo pusės teisingiau būtų šnekėti apie bioetiką ne kaip apie mokslą, o kalbėti, pavyzdžiui, apie bioetikos komitetus. Komitetas teikia su bioetika susijusius pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, Vyriausybei dėl galimų įstatymų, norminių aktų ar jų projektų pakeitimų, kai kažkas nėra gerai žvelgiant iš dorovinių, etinių pozicijų. Kai komitetas priima kokį nors sprendimą, svarbu, kokie argumentai tam turi didžiausią įtaką.

Taigi, kokie argumentai gali būti svarbiausi priimant sprendimus?

Galime pažiūrėti, kas dažniausiai įeina į bioetikos komiteto sudėtį. Tai - teisininkas, medikas, sveikatos priežiūros specialistas, galbūt etikas. Kas įdomu, dažniausiai įvairių bioetikos komitetų sudėtyje etikos specialistas nėra privalomas, nes visi žmonės mano, kad jie etiką išmano neblogai. Lietuvos bioetikos komiteto sudėtis yra normali, nes ten yra bioetikas doc. Eugenijus Gefenas, turintis ir medicininį išsilavinimą, filosofai prof. Zita Liubarskienė ir doc. Krescencijus Stoškus, kunigas prof. Andrius Narbekovas užima pakankamai stiprią katalikišką poziciją, tačiau daugiausia įtraukiama medikų - jų yra pusė.

Bioetikai tenka suderinti įvairius aspektus. Viena iš situacijų - teisinių normų taikymas moraliniame gyvenime. Kas, susikirtus teisei ir moralei, dažniausiai laimi?

Bioetika yra tas sprogdintuvas, kuris gali pakeisti teisinį aspektą. Visuomenė susiduria su problemomis ir jas viešina, pvz., kažkada viena žurnalistė viešai pasisakė, kad jos mama ar kažkas iš artimųjų norėtų eutanazijos, tačiau Lietuvoje tai neleidžiama. Tokių atvejų, viešumo, sukeltos maišaties turi būti kuo daugiau - tuomet klausimas formuluojamas ir jis gali būti sprendžiamas bioetikos komitete. Šis gali inicijuoti įstatymo pakeitimą, remdamasis pateiktais etiniais argumentais. Tačiau tai nėra greitas procesas.

Kuo daugiau susikaupia moralinių ginčų ar pavyzdžių, tuo labiau tai gali paskatinti kai ką keisti. Tokia pati situacija ir su organų donoryste?

Taip, kiekviena šalis turi savo normatyvus ir bioetikos komitetai ne tik sprendžia smulkius klausimus, pvz., ar leisti tyrimą, ar neleisti, bet ir kaupia informaciją apie visas problemas. Komitetai apie tai informuoja aukštesnes tarptautines institucijas, kurios kaupia informaciją, kaip įvairiose šalyse sprendžiami tie patys klausimai. Kitų šalių pavyzdžiai gali būti argumentais, kai Lietuvos bioetikos komitetas nori pasiekti, kad tam tikras blogai veikiantis įstatymas būtų peržiūrėtas ir sutvarkytas.

Lietuvoje veikia sutikimo modelis, tačiau galima pareikšti ir nesutikimą būti organų ar audinių donoru. Ispanijoje, kuri pirmauja pagal donorų skaičių pasaulyje, veikia neprieštaravimo modelis, pagal kurį daroma prielaida, kad žmogus sutinka atiduoti savo organus, jei dar būdamas gyvas nepareiškė savo prieštaravimo. Galbūt ir Lietuvai vertėtų pereiti prie tokio modelio?

Kaip aš visada sakau - jeigu lietuvis išvažiuoja į Ispaniją, jis turi žinoti, kad jei paklius į avariją, jo organus automatiškai paims transplantacijai.

Bet juk tai etinė problema, jei jis nebuvo pareiškęs nei sutikimo, nei nesutikimo, ir artimųjų nuomonės nebuvo įmanoma atsiklausti.

Jeigu kažkas čia įžvelgs problemą ir iškels teisminį procesą, tuomet tas įstatymas bus peržiūrėtas, pvz., kad tai negalioja užsieniečiams.

Pagal personalizmo principus visi žmonės yra lygūs savo verte ir orumu, ir niekada žmogus žmogui negali tapti priemone ar būti vertinamas kaip vartojimo objektas. Kas įvairiose situacijose galėtų būti bioetikos išeities tašku, žyminčiu moralumą?

Seniau sakydavo, kad vienas žmogus gali būti paaukotas dėl daugelio žmonių gyvybių, tačiau po Niurnbergo proceso toks dalykas griežtai draudžiamas: kiekvieno gyvybė - unikali ir žmogus negali būti paaukotas net ir dėl visų kitų žmonių gyvybių. Aišku, čia svarbiausias yra to žmogaus sutikimas, ir jeigu jis nesutinka, tai jokiu būdu negalima jo liesti.

Dėstote bioetiką - discipliną, sujungiančią biologijos žinias su žmogaus vertybių sistema. Jūs nuolat matote ir studentų, kaip savotiško visuomenės atspindžio, atsaką. Kaip dažniausiai jie reaguoja į šią temą?

Įdomiausia tai, kad jie teigia esantys už donorystę, tačiau prie realių veiksmų neprieina. Kai mes apžvelgiame visus mirties kriterijus ir palyginame, kaip yra su suaugusiojo ir vaiko smegenų mirties kriterijų įvertinimais, studentai pamato visus skirtumus ir tuomet dažnai mums iškyla klausimas, ar iš tiesų smegenų mirtis yra tokia, kaip ji diagnozuojama ir ar iš tiesų tas žmogus yra miręs. Iš esmės organas imamas iš dar gyvo žmogaus, kuriam diagnozuojama smegenų mirtis, t.y. iš gyvo lavono. Kad būtų konstatuojama smegenų mirtis, jos kriterijai turi tęstis 24 val., po jų tyrimai pakartojami - žiūrima, ar vyzdžiai nereaguoja, ar nėra reakcijos į skausmą, kosulio, vėmimo refleksų ir t.t. Visi septyni smegenų mirties kriterijai turi būti nustatyti ir patvirtinti tyrimo pradžioje, pakartoti po 12 val. ir 24 val. Jeigu tai vaikas iki vienerių metų - jo smegenų mirties kriterijai vertinami panašiai, tačiau jam suteikiama daugiau laiko.

Kaip tuomet suprasti tokią situaciją?

Mes neturime normalios informacijos, kaip iš tiesų yra su smegenų mirties nustatymu. Jeigu žmogus žuvo avarijoje, kyla klausimas, ar iš tiesų jis laikomas tas 12 val., paskui dar 24 val. - juk reikia greitai apsispręsti, ką daryti, jeigu jo organas tinkamas transplantacijai. Su vaikais situacija tokia - konstatuojant smegenų mirtį jiems būtina 48 val. stebėjimo trukmė, kai suaugusiajam iš viso buvo 36 val. Po tokio elementaraus pasižiūrėjimo į mirties kriterijų nustatymą, kyla klausimai, kurie pas mus nėra atsakyti. Tai gali būti ir vienas iš paaiškinimų, kodėl neskubama su donoro kortele.

Kokios dar gali būti pasyvumo priežastys? Kodėl lietuviai, palyginti su Europos Sąjungos šalimis, vengia tapti donorais?

Manau, kad pagrindinis dalykas yra informacijos trūkumas, o kitas - lietuvio būdas. Ne be reikalo paskutiniai priėmėme krikščionybę - tai parodo tam tikrą požiūrį į naujoves, o donorystė juk - naujovė. Galbūt lietuvis yra ir gana didelis skeptikas, pavyzdžiui: ar iš tiesų iš sveiko žmogaus transplantavus inkstą, donoras galės gyventi pilnakraujį gyvenimą? Ar iš tiesų tikslas prilygsta patirtam nuostoliui? Juk yra itin didelė recipiento organizmo atmetimo rizika, donorui taip pat gali iškilti pavojus, nes kiekviena operacija, kiekviena intervencija į kūną visuomet yra rizika.

Grįžtant prie klausimo apie neprieštaravimo modelio taikymą Lietuvoje, manau, kad tokia praktika būtų gera. Pasyvus lietuvis dabar neskuba pasirašyti donoro kortelės, nes jis turi apie tai susimąstyti logiškai, peržiūrėti visus mirties kriterijus ir sugaišti daug laiko. Jeigu jis būtų automatiškai traktuotas kaip donoras ir tokia būtų bendra visuomeninė nuomonė, tai tada jam reikėtų labai daug laiko įsigilinti į tuos pačius donorystės kriterijus, kad šįkart jisai jau atsisakytų donorystės.

Išties gudrus variantas - taip savo mirties atveju jis pagelbėtų ir artimiesiems, nes jeigu nebuvo išreiškęs sutikimo, artimieji net ir veikiami streso, netekties skausmo, turi apsispręsti už jį. Tačiau tuomet kokių sąlygų be rizikos ir naudos santykio abiems pusėms reikia, kad organų paėmimas iš gyvųjų būtų etiškas?

Valstybė turėtų sukurti tokią ekonominę situaciją, kad nebūtų pagundos aukoti savo kūno integralumą dėl piniginių interesų.

Oficialiai tai ir nėra leidžiama.

Oficialiai - taip, ir Lietuvoje tai užtikrinta, tačiau kitose šalyse susiduriame su organų pirkimu. Mes turime stiprų Lietuvos bioetikos komitetą, o įstojus į Europos Sąjungą automatiškai reikėjo priderinti įstatymus pagal visus nuostatus, direktyvas, kurios ten galioja.

Tačiau iki šiol ir Lietuvoje pasirodo skelbimų apie parduodamus organus. Tai jau trečioji tokia banga po Nepriklausomybės atgavimo, vėlgi susijusi su ekonominėmis problemomis.

Bet jie neteisiški ir valstybės pareiga užtikrinti, kad tokių dalykų nebūtų. Kai žmogus sutinka ką nors dovanoti, jis pirmiausia turi būti sveiko proto ir atsakyti už savo veiksmus. Kaip ir pasirašydamas donoro kortelę, jis negali būti jaunesnis nei 18 m. ir daryti tai dėl pinigų. Mes negalime sakyti, kad donorui nėra visiškai mokama: jis guli ligoninėje, organo paėmimo operacijos kaštai - dideli, tačiau už viską sumoka valstybė. Užsienio šalyse yra tam tikros minimalios kainos, kurios jam gaunančiam lietuviui palyginti su tėvynės pragyvenimo lygiu gali pasirodyti gana didelės. Jam finansuojamas draudimas, kelionė, o Lietuvoje mes nuo to esame apsaugoti - pas mus yra nemokama.

Bet ar ne taip ir turėtų būti?

Norint skatinti donorystę, turėtų būti mokama minimaliai, pavyzdžiui, aš noriu nuvažiuoti į Klaipėdą ir padovanoti savo organą - aš dovanoju, o dar turiu ir už kelionę susimokėti. Tačiau tai - ne mokestis už patį organą, saugoma, kad žmogus to nedarytų dėl pinigų. Be šių dalykų, būsimas donoras turi būti supažindintas su galimomis komplikacijomis. Sutikimo forma turi būti labai gerai parengta: be sudėtingų medicininių terminų, suprantama pagal donoro amžių. Privaloma, kad visą informaciją jis pats persiskaitytų, o į iškilusius klausimus atsakytų gydytojas.

Šnekėjome, kad žmogus už donorystę negauna jokios akivaizdžios naudos. Kokios tuomet priežastys paskatina tapti donoru?

Altruizmas, pasiaukojimas. Vieni sako paprastai: kai numirsiu, kažkas galės pasinaudoti mano organais, tačiau kai gyvas atiduoda organą, negali būti niekas kitas kaip tik altruizmas - žmogus iš esmės aukojasi.

O kaip vertintumėte tai, kad aktyviausiai donorų korteles pasirašo jaunimas? Toks poelgis kyla iš to paties jaunatviško altruizmo?

Ne tik dėl jo - tiesiog jiems informacija yra labiau prieinama, jie žino daugiau apie tai, nors apskritai Lietuvoje informacijos nėra daug. Tokia problema egzistuoja ir toje pačioje minėtoje Ispanijoje: joje buvo skatinama, kad šeimoje būtų šnekama apie donorystę, kad kuo daugiau žmonių nebijotų ir viešai apie tai pasisakytų, nes manoma, jog viena iš priežasčių, kodėl žmonės nesutinka būti donorais, yra baimė, kad neįvyktų kokia nors avarija ir jie nebūtų specialiai kokiu nors būdu numarinti ar jais neteisiškai pasinaudota. Jeigu žmogus drąsiai viešai pareiškia, jog jis turi donoro kortelę, o kiti mato, kad jis yra gyvas ir jam nieko blogo neatsitinka, tai yra informacija.

Nuo 2000 m. Lietuvoje nė vienas, gavęs donoro kortelę, netapo organų donoru, tačiau visuomenėje sklando ir daugiau mitų. Vienas iš tokių dalykų - religijos požiūris į donorystę. Kai kurie žmonės mano, kad religija ne tik kad neskatina, bet ir draudžia donorystę, o iš tiesų krikščionybė pritaria tam. Kaip nutiko, kad lietuviai, būdami religingi, nežino apie Bažnyčios poziciją? Kunigai per mažai šneka šia tema?

Matyt, kunigai pateikia per mažai informacijos, skatinančios donorystę. Paprastai susigriebiama kartą per metus donorystės dienos proga, tačiau pati asmeniškai per pamokslus Katedroje ar kitose bažnyčiose nė karto nesu girdėjusi, kad kažkas būtų specialiai kalbama donorystės tema ar kad tarp dalomosios medžiagos būtų raginimas aukoti organus tiems, kurių jiems trūksta. Tačiau tai galima suprasti ir kitaip: Bažnyčia nesikiša į valstybės valdymą, ir tikras katalikas turėtų žinoti nuostatus ir pats apsispręsti. Katalikų religija suteikia tau galią, valią pasirinkti, ir nėra to, kad tave varu varytų. Suteikiama visiška laisvė - nesvarbu, ar tu gerai, ar blogai pasirenki.

Žmonės, matyt, per mažai žino ne tik apie religijos požiūrį, bet ir apie mokslinę, medicininę donorystės pusę. Mokslo laimėjimai leido atlikti organų transplantacijas, tačiau svarbiausias dalykas čia išlieka žmonės ir jų valia tapti donorais. Kokias ateities tendencijas, susijusias su mokslo ir moralės ryšiu, matote Jūs?

Tendencijos yra labai akivaizdžios - moralė turėtų turėti vis daugiau įtakos darant įvarius sprendimus. Mes tai jau turime - bioetikos komitetai kartais pavadinami stabdančiais mokslo pažangą, nes jie laikosi atsargumo principo. Tai - ne stabdymas, bet sulaikymas, kad neatsitiktų kažkokios blogybės, pavyzdžiui, kad žmogus nebūtų naudojamas kaip priemonė. Dabar ši tendencija plečiasi - atsiranda pagarba gyvybei apskritai, ir mokslas turi į tai atsižvelgti. Ateityje, jeigu tik bus įtariama, jog tam tikri eksperimentai ar technologijos susikirs su dorove, žmogaus orumu ar kad bus kažkokia rizika žmonėms, jie bus iš karto stabdomi.

Kalbėjosi ir parengė Daiva Šalc

 

Bernardinai

Rotušės aikštėje - kraujo donorų akcija

Po sėkmingos kraujo donorų akcijos Gedimino prospekte, Nacionalinis kraujo centras tęsia žygį po Vilnių. Ketvirtadienį kraujo galima paaukoti Rotušės aikštėje. Nuo ryto iki 19 val. čia vyksta neatlygintinos donorystės akcija, kuri nebus paskutinė...


Iššokęs kojos kauliukas: koks gydymas laukia?

Iššokęs kojos kauliukas: koks gydymas laukia?

Ar žinote, kad net apie 30 procentų žmonių pasaulyje turi iššokusį pėdos kauliuką? Šis skaičius ne iš piršto laužtas – tokį rodo atlikti tyrimai. Iššokęs kojos kauliukas, kalbant paprastai, yra didžiojo kojos piršto pakrypimas į išorę....


Aptikta antibiotikams atspari gonorėjos atmaina

Tarptautinė mokslininkų grupė teigia aptikusi lytiniu keliu plintančios ligos – gonorėjos – atmainą, kuri tapo atspari antibiotikams, informuoja BBC. Gonorėją sukeliančios bakterijos analizės rezultatai parodė, jog egzistuoja viena...


Dirbti 23 val. per parą? Tai – įmanoma

Kaunietis D. Petraitis vienu metu dirbo teisininku 6 valstybės išlaikomose medicinos įstaigose ir gaudavo apie 16 tūkst. Lt algą. Dabar jis - prokurorų taikiklyje. Sutapimas: teisėsaugai iškėlus bylą dėl sukčiavimo, staiga susirgo su Dariaus...


Kas trečias suaugusysis miega su pliušiniu meškučiu

Kas trečias suaugusysis miega su pliušiniu meškučiu

Kas trečias suaugęs britas užmiega apsikabinęs vaikystės laikų minkštą žaislą, rodo nauja apklausa. Daugiau kaip pusė apklaustų britų vis dar saugoja vaikystės pliušinį meškutį, o vidutinis žaislo amžius – 27 metai, rašo telegraph.co.uk....


I. Degutienė apie PSD mokestį: ar nepasimaišė "šešėlis"?

Faktas, kad įvairios socialinės gyventojų grupės nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio, labai aiškiai parodė, jog ekonomikoje egzistuoja "šešėlis" ir nelegalūs pinigai, teigia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. I....


Vėžiu susirgusi paauglė parašė knygą bendraamžiams likimo draugams

Vėžiu susirgusi paauglė parašė knygą bendraamžiams likimo draugams

Kai britė Megan Blunt susirgo kaulų vėžiu, jai buvo tik keturiolika. Ji ištvėrė sunkią operaciją, chemoterapijos kursą ir daug laiko praleido ratukuose. Ligoninėje patirtus išgyvenimus paauglė sudėjo į knygą. "Chemoterapija, pyragaičiai ir...


"CarieScan" - įrenginys, aptinkantis skyles dantyse dar prieš joms įsisenėjant

"CarieScan" - įrenginys, aptinkantis skyles dantyse dar prieš joms įsisenėjant

Nemėgstate lankytis pas dantų gydytojus? Skyles dantyse dabar bus galima aptikti "CarieScan" įrenginio pagalba, ir tai bus padaroma gerokai prieš joms tampant rimta problema. Veikimo principas lyg ir nesudėtingas - per dantį praleidžiama...


Italų vyrų pastangos suvilioti užsienio turistes - bergždžios

Italų vyrų pastangos suvilioti užsienio turistes - bergždžios

Italijos "lotynų meilužiai" nebežavi užsieniečių moterų: sekmadienį paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad keturių iš penkių turisčių Italijos vyrų kerai visiškai nepaveikė. 79 proc. respondenčių pareiškė, jog niekada neįsimylėtų...


ES ministrai tarsis dėl bakterinių žarnyno infekcijų protrūkio

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai antradienį susirinks į neeilinį pasitarimą dėl žmonių gyvybių nusinešusio bakterijų Escherichia coli sukeliamų žarnyno infekcijų protrūkio ir jo pasekmių daržovių bei vaisių augintojams, pirmadienį...


Nuo pandeminio gripo šalyje pasiskiepijo per 1000 gyventojų

Lietuvoje iki praėjusios savaitės pabaigos, preliminariais duomenimis, nuo pandeminio gripo pasiskiepijo apie 1100 žmonių. Daugiausiai gyventojų nuo vakcinavimo pradžios paskiepyti Kauno, mažiausiai - Telšių apskrityje, kur vakcina pasinaudojo 8...


Kokie veiksniai skatina vartoti narkotikus?

Tik pradėjus vartoti narkotikus, daugeliui atrodo, jog psichoaktyvių medžiagų poveikis yra pozityvus. Žmogus tiki, kad ir vėliau galės kontroliuoti narkotikų vartojimą. Ilgą laiką vartojant narkotikus, malonus poveikis sumažėja ir žmogus privalo...


Gandai ir paskalos moterims suteikia laimės

Gandų aptarinėjimas ir liežuvavimas turi teigiamos įtakos moters sveikatai - atkuria dvasinę pusiausvyrą ir stiprina imuninę sistemą. Prie tokios išvados priėjo mokslininkų grupė iš Jungtinių Valstijų Mičigano valstijos universiteto, praneša...


Sustabdytas keturių vaistinių licencijų galiojimas

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) trečiadienį keturioms vaistinėms Ukmergėje ir Alytuje sustabdė licencijų galiojimą, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Šios vaistinės taikė didesnius vaistų antkainius nei yra nustačiusi...


Dešimtmečio išvada: lietuviai dažniau serga žarnyno ligomis ir linksta į nutukimą

Didžioji Lietuvos gyventojų dalis vartoja per daug druskos, 11 procentų lietuvių visiškai nevalgo žuvies, o pagal susirgimus salmonelioze pirmaujame tarp Baltijos ir šiaurės Europos šalių. Štai tokią liūdną statistiką pasaulinei maisto dienai...


“Aspirinas” mažina prostatos vėžio riziką

“Aspirinas” mažina prostatos vėžio riziką

Kas dieną geriama "Aspirino" tabletė net trečdaliu sumažina riziką susirgti prostatos vėžiu, rodo naujas tyrimas, kurį skelbia Express.co.uk. Buvo pastebėta, kad vyrams, kurie skausmui malšinti kas dieną vartoja "Aspiriną", yra...


Alytuje bus teikiama profesionali pagalba sergantiems Alzheimerio liga

Alzheimerio liga sergantiems pacientams Alytuje bus teikiamos kokybiškos ir prieinamos paslaugos. Įgyvendinus Europos Sąjungos (ES) finansuojamą Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro projektą, sergantieji Alzheimerio liga galės gauti...


Rusijoje abortus atliekančios klinikos privalės informuoti apie tokių procedūrų žalą sveikatai

Liepos 14 d. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė įstatymą, kuriuo abortus atliekančios šalies klinikos, pristatydamos ar reklamuodamos savo paslaugas, privalo informuoti ir apie galimą abortų žalą sveikatai, praneša naujienų agentūra...


Nuo neįgalumo išgelbėjo osteopatas

Nuo neįgalumo išgelbėjo osteopatas

Skausmas ir gydytojas privertė moterį prisiminti seniai pamirštą avariją. Tik netradicinis gydymo būdas ir jos pačios pastangos išvadavo moterį nuo daugelį metų varginusių skausmų ir grėsusio neįgalumo.


Stuburo išvarža: kokios gydymo alternatyvos?

Stuburo išvarža: kokios gydymo alternatyvos?

Stuburas yra nepaprastai reikšminga mūsų kūno dalis – jos veiklos sutrikimas gali itin skaudžiai atsiliepti, apriboti mėgiamas veiklas ir labai pabloginti gyvenimo kokybę. Todėl saugoti savo stuburą privalu. Visgi ne viskas priklauso nuo...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9