Sausio 27d. Ketvirtadienis

Grita Skujienė. Organų donorystė – nuo mitų ir baimių iki realaus apsisprendimo

Peržiūrų skaičius: 20384

Lietuva pagal transplantacijų skaičių ir visuomenės požiūrį į organų donorystę dar velkasi Europos uodegoje. Trūksta žmonių, sutinkančių po mirties paaukoti savo organus, o artimieji, susidūrę su netekties skausmu, dažnai negali net pagalvoti apie dovanojimo džiaugsmą ir kito ar net kelių žmonių išgelbėjimą.

Organų donorystė - daugialypė, ją lydi įvairūs aspektai - teisiniai, medicininiai, ekonominiai, etiniai, daugybė įsišaknijusių mitų ir kitų problemų. Kaip visa tai susiję ir kaip tai veikia visuomenę, bandome išsiaiškinti su dr. Grita Skujiene, Lietuvos bioetikos draugijos nare, šiuo metu Vilniaus universitete dėstančia bioetika.

Bioetika apima labai daug įvairių sričių - etiką, mediciną, teisę, religiją ir t. t. Kuris aspektas bioetikoje, Jūsų nuomone, yra svarbiausias, daugiausia lemiantis?

Bioetika kaip mokslas yra atskira etikos sritis, tačiau iš praktinio pritaikymo pusės teisingiau būtų šnekėti apie bioetiką ne kaip apie mokslą, o kalbėti, pavyzdžiui, apie bioetikos komitetus. Komitetas teikia su bioetika susijusius pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, Vyriausybei dėl galimų įstatymų, norminių aktų ar jų projektų pakeitimų, kai kažkas nėra gerai žvelgiant iš dorovinių, etinių pozicijų. Kai komitetas priima kokį nors sprendimą, svarbu, kokie argumentai tam turi didžiausią įtaką.

Taigi, kokie argumentai gali būti svarbiausi priimant sprendimus?

Galime pažiūrėti, kas dažniausiai įeina į bioetikos komiteto sudėtį. Tai - teisininkas, medikas, sveikatos priežiūros specialistas, galbūt etikas. Kas įdomu, dažniausiai įvairių bioetikos komitetų sudėtyje etikos specialistas nėra privalomas, nes visi žmonės mano, kad jie etiką išmano neblogai. Lietuvos bioetikos komiteto sudėtis yra normali, nes ten yra bioetikas doc. Eugenijus Gefenas, turintis ir medicininį išsilavinimą, filosofai prof. Zita Liubarskienė ir doc. Krescencijus Stoškus, kunigas prof. Andrius Narbekovas užima pakankamai stiprią katalikišką poziciją, tačiau daugiausia įtraukiama medikų - jų yra pusė.

Bioetikai tenka suderinti įvairius aspektus. Viena iš situacijų - teisinių normų taikymas moraliniame gyvenime. Kas, susikirtus teisei ir moralei, dažniausiai laimi?

Bioetika yra tas sprogdintuvas, kuris gali pakeisti teisinį aspektą. Visuomenė susiduria su problemomis ir jas viešina, pvz., kažkada viena žurnalistė viešai pasisakė, kad jos mama ar kažkas iš artimųjų norėtų eutanazijos, tačiau Lietuvoje tai neleidžiama. Tokių atvejų, viešumo, sukeltos maišaties turi būti kuo daugiau - tuomet klausimas formuluojamas ir jis gali būti sprendžiamas bioetikos komitete. Šis gali inicijuoti įstatymo pakeitimą, remdamasis pateiktais etiniais argumentais. Tačiau tai nėra greitas procesas.

Kuo daugiau susikaupia moralinių ginčų ar pavyzdžių, tuo labiau tai gali paskatinti kai ką keisti. Tokia pati situacija ir su organų donoryste?

Taip, kiekviena šalis turi savo normatyvus ir bioetikos komitetai ne tik sprendžia smulkius klausimus, pvz., ar leisti tyrimą, ar neleisti, bet ir kaupia informaciją apie visas problemas. Komitetai apie tai informuoja aukštesnes tarptautines institucijas, kurios kaupia informaciją, kaip įvairiose šalyse sprendžiami tie patys klausimai. Kitų šalių pavyzdžiai gali būti argumentais, kai Lietuvos bioetikos komitetas nori pasiekti, kad tam tikras blogai veikiantis įstatymas būtų peržiūrėtas ir sutvarkytas.

Lietuvoje veikia sutikimo modelis, tačiau galima pareikšti ir nesutikimą būti organų ar audinių donoru. Ispanijoje, kuri pirmauja pagal donorų skaičių pasaulyje, veikia neprieštaravimo modelis, pagal kurį daroma prielaida, kad žmogus sutinka atiduoti savo organus, jei dar būdamas gyvas nepareiškė savo prieštaravimo. Galbūt ir Lietuvai vertėtų pereiti prie tokio modelio?

Kaip aš visada sakau - jeigu lietuvis išvažiuoja į Ispaniją, jis turi žinoti, kad jei paklius į avariją, jo organus automatiškai paims transplantacijai.

Bet juk tai etinė problema, jei jis nebuvo pareiškęs nei sutikimo, nei nesutikimo, ir artimųjų nuomonės nebuvo įmanoma atsiklausti.

Jeigu kažkas čia įžvelgs problemą ir iškels teisminį procesą, tuomet tas įstatymas bus peržiūrėtas, pvz., kad tai negalioja užsieniečiams.

Pagal personalizmo principus visi žmonės yra lygūs savo verte ir orumu, ir niekada žmogus žmogui negali tapti priemone ar būti vertinamas kaip vartojimo objektas. Kas įvairiose situacijose galėtų būti bioetikos išeities tašku, žyminčiu moralumą?

Seniau sakydavo, kad vienas žmogus gali būti paaukotas dėl daugelio žmonių gyvybių, tačiau po Niurnbergo proceso toks dalykas griežtai draudžiamas: kiekvieno gyvybė - unikali ir žmogus negali būti paaukotas net ir dėl visų kitų žmonių gyvybių. Aišku, čia svarbiausias yra to žmogaus sutikimas, ir jeigu jis nesutinka, tai jokiu būdu negalima jo liesti.

Dėstote bioetiką - discipliną, sujungiančią biologijos žinias su žmogaus vertybių sistema. Jūs nuolat matote ir studentų, kaip savotiško visuomenės atspindžio, atsaką. Kaip dažniausiai jie reaguoja į šią temą?

Įdomiausia tai, kad jie teigia esantys už donorystę, tačiau prie realių veiksmų neprieina. Kai mes apžvelgiame visus mirties kriterijus ir palyginame, kaip yra su suaugusiojo ir vaiko smegenų mirties kriterijų įvertinimais, studentai pamato visus skirtumus ir tuomet dažnai mums iškyla klausimas, ar iš tiesų smegenų mirtis yra tokia, kaip ji diagnozuojama ir ar iš tiesų tas žmogus yra miręs. Iš esmės organas imamas iš dar gyvo žmogaus, kuriam diagnozuojama smegenų mirtis, t.y. iš gyvo lavono. Kad būtų konstatuojama smegenų mirtis, jos kriterijai turi tęstis 24 val., po jų tyrimai pakartojami - žiūrima, ar vyzdžiai nereaguoja, ar nėra reakcijos į skausmą, kosulio, vėmimo refleksų ir t.t. Visi septyni smegenų mirties kriterijai turi būti nustatyti ir patvirtinti tyrimo pradžioje, pakartoti po 12 val. ir 24 val. Jeigu tai vaikas iki vienerių metų - jo smegenų mirties kriterijai vertinami panašiai, tačiau jam suteikiama daugiau laiko.

Kaip tuomet suprasti tokią situaciją?

Mes neturime normalios informacijos, kaip iš tiesų yra su smegenų mirties nustatymu. Jeigu žmogus žuvo avarijoje, kyla klausimas, ar iš tiesų jis laikomas tas 12 val., paskui dar 24 val. - juk reikia greitai apsispręsti, ką daryti, jeigu jo organas tinkamas transplantacijai. Su vaikais situacija tokia - konstatuojant smegenų mirtį jiems būtina 48 val. stebėjimo trukmė, kai suaugusiajam iš viso buvo 36 val. Po tokio elementaraus pasižiūrėjimo į mirties kriterijų nustatymą, kyla klausimai, kurie pas mus nėra atsakyti. Tai gali būti ir vienas iš paaiškinimų, kodėl neskubama su donoro kortele.

Kokios dar gali būti pasyvumo priežastys? Kodėl lietuviai, palyginti su Europos Sąjungos šalimis, vengia tapti donorais?

Manau, kad pagrindinis dalykas yra informacijos trūkumas, o kitas - lietuvio būdas. Ne be reikalo paskutiniai priėmėme krikščionybę - tai parodo tam tikrą požiūrį į naujoves, o donorystė juk - naujovė. Galbūt lietuvis yra ir gana didelis skeptikas, pavyzdžiui: ar iš tiesų iš sveiko žmogaus transplantavus inkstą, donoras galės gyventi pilnakraujį gyvenimą? Ar iš tiesų tikslas prilygsta patirtam nuostoliui? Juk yra itin didelė recipiento organizmo atmetimo rizika, donorui taip pat gali iškilti pavojus, nes kiekviena operacija, kiekviena intervencija į kūną visuomet yra rizika.

Grįžtant prie klausimo apie neprieštaravimo modelio taikymą Lietuvoje, manau, kad tokia praktika būtų gera. Pasyvus lietuvis dabar neskuba pasirašyti donoro kortelės, nes jis turi apie tai susimąstyti logiškai, peržiūrėti visus mirties kriterijus ir sugaišti daug laiko. Jeigu jis būtų automatiškai traktuotas kaip donoras ir tokia būtų bendra visuomeninė nuomonė, tai tada jam reikėtų labai daug laiko įsigilinti į tuos pačius donorystės kriterijus, kad šįkart jisai jau atsisakytų donorystės.

Išties gudrus variantas - taip savo mirties atveju jis pagelbėtų ir artimiesiems, nes jeigu nebuvo išreiškęs sutikimo, artimieji net ir veikiami streso, netekties skausmo, turi apsispręsti už jį. Tačiau tuomet kokių sąlygų be rizikos ir naudos santykio abiems pusėms reikia, kad organų paėmimas iš gyvųjų būtų etiškas?

Valstybė turėtų sukurti tokią ekonominę situaciją, kad nebūtų pagundos aukoti savo kūno integralumą dėl piniginių interesų.

Oficialiai tai ir nėra leidžiama.

Oficialiai - taip, ir Lietuvoje tai užtikrinta, tačiau kitose šalyse susiduriame su organų pirkimu. Mes turime stiprų Lietuvos bioetikos komitetą, o įstojus į Europos Sąjungą automatiškai reikėjo priderinti įstatymus pagal visus nuostatus, direktyvas, kurios ten galioja.

Tačiau iki šiol ir Lietuvoje pasirodo skelbimų apie parduodamus organus. Tai jau trečioji tokia banga po Nepriklausomybės atgavimo, vėlgi susijusi su ekonominėmis problemomis.

Bet jie neteisiški ir valstybės pareiga užtikrinti, kad tokių dalykų nebūtų. Kai žmogus sutinka ką nors dovanoti, jis pirmiausia turi būti sveiko proto ir atsakyti už savo veiksmus. Kaip ir pasirašydamas donoro kortelę, jis negali būti jaunesnis nei 18 m. ir daryti tai dėl pinigų. Mes negalime sakyti, kad donorui nėra visiškai mokama: jis guli ligoninėje, organo paėmimo operacijos kaštai - dideli, tačiau už viską sumoka valstybė. Užsienio šalyse yra tam tikros minimalios kainos, kurios jam gaunančiam lietuviui palyginti su tėvynės pragyvenimo lygiu gali pasirodyti gana didelės. Jam finansuojamas draudimas, kelionė, o Lietuvoje mes nuo to esame apsaugoti - pas mus yra nemokama.

Bet ar ne taip ir turėtų būti?

Norint skatinti donorystę, turėtų būti mokama minimaliai, pavyzdžiui, aš noriu nuvažiuoti į Klaipėdą ir padovanoti savo organą - aš dovanoju, o dar turiu ir už kelionę susimokėti. Tačiau tai - ne mokestis už patį organą, saugoma, kad žmogus to nedarytų dėl pinigų. Be šių dalykų, būsimas donoras turi būti supažindintas su galimomis komplikacijomis. Sutikimo forma turi būti labai gerai parengta: be sudėtingų medicininių terminų, suprantama pagal donoro amžių. Privaloma, kad visą informaciją jis pats persiskaitytų, o į iškilusius klausimus atsakytų gydytojas.

Šnekėjome, kad žmogus už donorystę negauna jokios akivaizdžios naudos. Kokios tuomet priežastys paskatina tapti donoru?

Altruizmas, pasiaukojimas. Vieni sako paprastai: kai numirsiu, kažkas galės pasinaudoti mano organais, tačiau kai gyvas atiduoda organą, negali būti niekas kitas kaip tik altruizmas - žmogus iš esmės aukojasi.

O kaip vertintumėte tai, kad aktyviausiai donorų korteles pasirašo jaunimas? Toks poelgis kyla iš to paties jaunatviško altruizmo?

Ne tik dėl jo - tiesiog jiems informacija yra labiau prieinama, jie žino daugiau apie tai, nors apskritai Lietuvoje informacijos nėra daug. Tokia problema egzistuoja ir toje pačioje minėtoje Ispanijoje: joje buvo skatinama, kad šeimoje būtų šnekama apie donorystę, kad kuo daugiau žmonių nebijotų ir viešai apie tai pasisakytų, nes manoma, jog viena iš priežasčių, kodėl žmonės nesutinka būti donorais, yra baimė, kad neįvyktų kokia nors avarija ir jie nebūtų specialiai kokiu nors būdu numarinti ar jais neteisiškai pasinaudota. Jeigu žmogus drąsiai viešai pareiškia, jog jis turi donoro kortelę, o kiti mato, kad jis yra gyvas ir jam nieko blogo neatsitinka, tai yra informacija.

Nuo 2000 m. Lietuvoje nė vienas, gavęs donoro kortelę, netapo organų donoru, tačiau visuomenėje sklando ir daugiau mitų. Vienas iš tokių dalykų - religijos požiūris į donorystę. Kai kurie žmonės mano, kad religija ne tik kad neskatina, bet ir draudžia donorystę, o iš tiesų krikščionybė pritaria tam. Kaip nutiko, kad lietuviai, būdami religingi, nežino apie Bažnyčios poziciją? Kunigai per mažai šneka šia tema?

Matyt, kunigai pateikia per mažai informacijos, skatinančios donorystę. Paprastai susigriebiama kartą per metus donorystės dienos proga, tačiau pati asmeniškai per pamokslus Katedroje ar kitose bažnyčiose nė karto nesu girdėjusi, kad kažkas būtų specialiai kalbama donorystės tema ar kad tarp dalomosios medžiagos būtų raginimas aukoti organus tiems, kurių jiems trūksta. Tačiau tai galima suprasti ir kitaip: Bažnyčia nesikiša į valstybės valdymą, ir tikras katalikas turėtų žinoti nuostatus ir pats apsispręsti. Katalikų religija suteikia tau galią, valią pasirinkti, ir nėra to, kad tave varu varytų. Suteikiama visiška laisvė - nesvarbu, ar tu gerai, ar blogai pasirenki.

Žmonės, matyt, per mažai žino ne tik apie religijos požiūrį, bet ir apie mokslinę, medicininę donorystės pusę. Mokslo laimėjimai leido atlikti organų transplantacijas, tačiau svarbiausias dalykas čia išlieka žmonės ir jų valia tapti donorais. Kokias ateities tendencijas, susijusias su mokslo ir moralės ryšiu, matote Jūs?

Tendencijos yra labai akivaizdžios - moralė turėtų turėti vis daugiau įtakos darant įvarius sprendimus. Mes tai jau turime - bioetikos komitetai kartais pavadinami stabdančiais mokslo pažangą, nes jie laikosi atsargumo principo. Tai - ne stabdymas, bet sulaikymas, kad neatsitiktų kažkokios blogybės, pavyzdžiui, kad žmogus nebūtų naudojamas kaip priemonė. Dabar ši tendencija plečiasi - atsiranda pagarba gyvybei apskritai, ir mokslas turi į tai atsižvelgti. Ateityje, jeigu tik bus įtariama, jog tam tikri eksperimentai ar technologijos susikirs su dorove, žmogaus orumu ar kad bus kažkokia rizika žmonėms, jie bus iš karto stabdomi.

Kalbėjosi ir parengė Daiva Šalc

 

Bernardinai


Mesti rūkyti padės vakcina

Žalingo įpročio atsisakyti bandantiems rūkaliams vaistų gamintojai jau netrukus tikisi pasiūlyti veiksmingą vakciną. Susitarimą ją kurti pasirašė vaistus kurianti kompanija bei juos gaminanti bendrovė "GlaxoSmithKline" (GSk), pranešama...


Prostatos vėžio taikinyje – ne tik vyresni vyrai

Patikrintas būdas laiku pastebėti prostatos vėžį – profilaktiniai PSA (prostatos specifinio antigeno) ir laisvo PSA tyrimai. Tuomet šios dažniausios vyrų onkologinės ligos gydymas gali būti efektyvus. Tik žmonos atidumas padėjo 48 metų...


"Pradėti gydytis reikia nuo savo dvasinių klaidų suvokimo"

"Pradėti gydytis reikia nuo savo dvasinių klaidų suvokimo"

Rytų filosofija jau seniai susiejo fizines žmogaus kančias su minties, elgesio, moralės, požiūrio į aplinkinį pasaulį sutrikimais. Ne veltui viena iš Tibeto medicinos nuostatų teigia: "40 000 ligų atitinka 40 000 pražūtingų sąmonės...


Saulės šviesos perteklius siejamas su savižudybėmis

Tarptautinė tyrėjų grupė priėjo išvadą, kad per daug saulės šviesos gali skatinti savižudžius žengti lemtingą žingsnį, praneša "The Register". Švedijos Karolinska instituto psichologė Karin Sparring Björkstén kartu su savo...


JAV mokslininkai teigia nustatę, kodėl vyrai plinka

JAV mokslininkai teigia, kad jiems veikiausiai pavyko nustatyti vyrų plikimo priežastį, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė. Ekspertų grupė, publikuojanti savo tyrimų rezultatus leidinyje "Journal of Clinical...


Milda Astrauskaitė. Mokyklų epidemija – patyčios

Patyčios plinta kaip virusas. Tie, kurie šiandien mano draugai, rytoj gali tapti priešais. Jonas: Aš sėdžiu pirmame suole. Kai kas nors kikena ar šnibždasi už nugaros, visada susinervinu. Galvoju, kad juokiasi iš manęs. Kai kas nors ką pasako, tai...


A.Čaplikas: nė viena ligoninė nebus uždaryta

Dėl šiuo metu ruošiamos vykdyti sveiktos sistemos pertvarkos šalies gydymo įstaigas lankantis Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas teigia, jog nuogąstavimai dėl rajoninių ligoninių uždarymo - nepagrįsti ir skuboti. Pertvarka sustiprins dalį...


Piktybinės kraujo ligos bus registruojamos elektroniniu būdu

Piktybinės kraujo ligos bus registruojamos elektroniniu būdu

Gydytojai hematologai ar vaikų hematologai, pirmą kartą kliniškai nustatę piktybinę kraujo ligą, pildys atitinkamą formą. Ji bus saugoma VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose esančioje elektroninėje duomenų bazėje. Lietuvoje...


Atliktos pirmosios nosies ir prienosinių sinusų operacijos naudojant navigacinę įrangą

Atliktos pirmosios nosies ir prienosinių sinusų operacijos naudojant navigacinę įrangą

Vasario 3-6 dienomis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Ausų, nosies ir gerklės ligų centre buvo atliktos pirmosios Baltijos šalyse nosies operacijos, naudojant kompiuteriu kontroliuojamą navigacinę įrangą. "Džiugu,...


Kvapai sužadina prisiminimus

Kvapai sužadina prisiminimus

Mokslininkai teigia, kad kvapai ir garsai susiję su prisiminimais, mat juos valdo ta pati smegenų dalis. Nesvarbu, ar moteris yra graži, tačiau užuodus jos kvepalus, kurie primena buvusios ar esamos draugės kvapą, vyrams pradeda labiau tvinksėti...


Į Vakarų mediciną skverbiasi Rytai?

Į Vakarų mediciną skverbiasi Rytai?

Su Vakarų mokslininkais bendradarbiaujantis Pekine įsikūrusio "Kundavel" instituto direktorius, vienas garsiausių Šaolinio vienuolyno meistrų Siu Mingtang teigia, kad vakarietiška medicina gydo tik simptomus, todėl žmonės kasmet vartoja...


Rastas naujas vėžio gydymo objektas

Rastas naujas vėžio gydymo objektas

Monako universiteto mokslininkai, ištyrę ląstelės, kuri pažadina vėžio vystimąsi lemiantį geną, atrado naują vėžio gydymo objektą. Buvo surasti du proteinai, kurie užkerta kelią genui gaminti proteiną, vadinamą telomeraze, skatinantį vėžio...


Pirkti intervenciniams vaistams bus steigiama nauja valstybės įmonė?

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas sudarė darbo grupę, kuriai pavedė parengti ir pateikti pasiūlymus dėl valstybės įmonės intervenciniams vaistų pirkimams vykdyti steigimo tikslingumo. Pasak ministro, naujas dalyvis farmacijos rinkoje...


Sergančiajam hemofilija diagnozuota Kroicfeldo-Jakobo liga

Sergančiajam hemofilija diagnozuota Kroicfeldo-Jakobo liga

Europos hemofilijos konsorciumo nacionalinėms organizacijoms išplatintas pranešimas privertė sunerimti sergančiuosius hemofilija: Jungtinėje karalystėje sergančiajam diagnozuota Kroicfeldo-Jakobo liga, kitaip dar vadinama kempinlige. "Ši...


Keturi iš dešimties rinktųsi savo miesto ligoninę

Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kurioje klausta, ar reikia pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą. Rezultatai parodė, kad net 67 procentai apklaustųjų mano, kad sveikatos apsaugos sistemą...


Diegiama novatoriška navikinių audinių tyrimo technologija

Audinių mikrogardelių technologija naudojama patologijos diagnostikoje ir mokslo tyrimuose siekiant tiksliai atrinkti žmogaus pažeistų audinių fragmentus imunohistocheminiams, in situ hibridizacijos ir kitiems molekuliniams tyrimams. Ši...


Moterų šlapimo takų ligos

"Nelaikau šlapimo. Gydytoja paskyrė gydymą tabletėmis, laikinai truputį padėjo. Viena pažįstama patarė prašyti operacijos. Kur atlieka šlapimo nelaikymo operacijas? Nebežinau, ko ir griebtis. Mano ligos kortelė stora dėl vienintelės diagnozės...


Įprastą kraują netrukus pakeis sintetinis

Įprastą kraują netrukus pakeis sintetinis

D. Britanijos mokslininkai tikisi pirmieji pasaulyje neribotais kiekiais pradėti gaminti sintetinį kraują. Manoma, kad pirmiesiems pacientams jis gali būti perpiltas jau po 3 metų. Šią savaitę D. Britanijoje bus paskelbta apie svarbaus tyrimų...


Keturi baimės veidai

Kartą dukrytė man pasakė, kad bijo tamsos. Įjungiau šviesą ir drauge su pradėjome ieškoti tos baimės. Deja, taip ir neradome. Dabar, būdama paauglė, ji žino, kad ten, kur tamsu ir baugu, tereikia įjungti šviesą – pasikalbėti – ir...


Tėvystės nustatymo tyrimas

Tėvystės nustatymo tyrimas

Pranešame, kad DNR tėvystės nustatymas tapo lengvai įveikiama užduotimi. Paprastam trijų žingsnių procesui nebūdingas tradicinių DNR testų sudėtingumas. Tėvystės nustatymo sistema – tai 16 žymenų DNR testas – galingiausias standartinis...


Sportininkų sveikata rūpinsis bendrabutyje

Sportininką sveikatą tikrinantys Klaipėdos sporto medicinos centro medikai persikels į bendrabutį. Pastate, esančiame Pievų tako g. 4, nebegalima dirbti, nes jis yra avarinės būklės. Tokią išvadą pateikė ekspertai. Jie konstatavo, jog kai kurios...


Druska veikia kaip narkotikas, atskleidė tyrimas

Druska veikia kaip narkotikas, atskleidė tyrimas

Mokslininkai nustatė, kodėl žmonės taip nesaikingai vartoja druską, nors ir žino, kad ji yra kenksminga. Pasirodo, druska - priklausomybę sukeliantis natūralus antidepresantas. Pasak mokslininkų, stiprų valgomosios druskos poreikį gali paaiškinti...


Kūdikis su reta liga gali niekada neatsimerkti

Kūdikis su reta liga gali niekada neatsimerkti

Kai Lucas Hamondas tik gimė ir neatmerkė akių, tėvai nepradėjo nerimauti. Tačiau gydytojai buvo nustebę, kai kūdikis akių neatmerkė ir po paros. Taip prasidėjo ilga kova su berniuko regėjimu, praneša "Daily Mail". Ekspertai nustatė, kad...


Pasaulyje paminėta tarptautinė kovos su AIDS diena

Gruodžio 1 d. visame pasaulyje minima tarptautinė kovos su AIDS diena. Naujausia statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus mirtingumas nuo ŽIV/AIDS pasaulyje sumažėjo 10 proc. Manoma, kad prie situacijos gerėjimo labiausiai prisidėjo...


Apkalbos gali būti sveika

Apkalbos gali būti sveika

Net geriausios širdies žmogeliai kartais pasiduoda pagundai panarstyti artimo kaulelius. Technologijoms tobulėjant, bendravimo tinklai, įžymybių blogai ir kitos priemonės padeda dar greičiau paskleisti gandus bei juos sužinoti. Nors atrodo, kad...


Svetur dirbantis medikas kritikuoja vykdomą Lietuvos sveikatos reformą

Lietuvoje vykdoma administratorių, o ne sveikatos specialistų reforma - taip apie Lietuvos sveikatos reformą atsiliepia šiuo metu Jungtinėje Karalystėje dirbantis kardiologas konsultantas Audrius Šimaitis. "Lietuvos medicininis žemėlapis...


Jus supa draugai? – Tai lemia genai

Jus supa draugai? – Tai lemia genai

Jūs esate apsuptas draugų, o galbūt turite tik kelis gerus draugus? JAV mokslininkai pranešė, kad bet kuriuo atveju šiame procese svarbiausią vaidmenį vaidina jūsų genai ir raida, informuoja "Reuters". Galbūt tas faktas, kad genai gali...


Kraujo donorystės centre - vasarinis donorų stygius

Vasarą trūksta kraujo donorų: prasidėjus atostogų sezonui mažiau gyventojų atvyksta aukoti kraujo, o jo poreikis aktyviuoju metų sezonu išaugo. Kraujo donorystės centras skelbia, kad skubiai reikia AB (ketvirtos) rezus minus, O (pirmos) rezus...


Tarp priemonių sveikatai gerinti - papildomas laisvadienis ir daugiau socialinės reklamos

Sveikatos apsaugos ministerijos Vyriausybei teikiamose svarstyti Sveikatos sistemos plėtros 2010-2015 metų metmenyse numatytas siekis įstatymu įtvirtinti pareigą darbdaviams per metus suteikti darbuotojams vieną laisvą dieną profilaktiškai...


Seime – siūlymas mažinti PVM vaistams iki 5 proc.

Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė siūlo kuo greičiau nekompensuojamiems vaistams PVM sumažinti iki 5 proc. Esą tada vaistai pigtų 15 proc. Pasiūlymą dėl PVM įstatymo pakeitimo "darbietė" jau įregistravo Seime. Šiuo metu...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9