Penkerius metus trunkantis ginčas, kurioje gydymo įstaigoje Vilniuje reikėtų įrengti itin brangų onkologijos tyrimams skirtą pozitronų emisijos tomografą (PET), pasiekė ir Seimo Antikorupcijos komisiją.
Komisijos darbo grupė galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos apsaugos sistemoje tirti penktadienį tyrė korupcijos prielaidas pozitronų emisijos tomografijos diegimo procese. Tačiau iš tiesų daugiausia laiko aiškintasi, kurioje gatvės pusėje Santariškėse – Vilniaus universiteto Onkologijos institute ar prieš jį esančiose Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose – turi būti įrengtas 9-11 mln. litų kainuojanti aparatūra.
Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys aiškino, kad PET nutarta įrengti Santariškių klinikose, vadovaujantis 2008 metų Vyriausybės nutarimu, kuriuo patvirtinta Santaros slėnio programa. Pagal ją, Santariškių klinikos įpareigotos įgyvendinti Radiacinės branduolinių tyrimų centro steigimą, o jo sudėtinė dalis yra PET.
2008 metų gruodį sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Gediminas Černiauskas pasirašė įsakymą ir įpareigojo rengti bei įgyvendinti projektą Santariškių klinikas.
Anot R.Šukio, jo vadovaujamos ministerijos specialistai dar kartą peržiūrėjo argumentus, kuri gydymo įstaiga turėtų turėti PET ir liko tos pačios nuomonės – Santariškių klinikos.
„2009-2010 metais Sveikatos apsaugos ministerija dar kartą analizavo, ar tikslinga pozitronų emisijos tomografą statyti Onkologijos institute, nustatyta, kad tai – netikslinga”, – sakė ministras.
„Man sunku pakomentuoti, kodėl dar vis bandoma atnaujinti diskusiją, kur tas aparatas turėtų stovėti”, – tvirtino R.Šukys.
Jo teigimu, Santariškių klinikos geriau vykdo viešuosius pirkimus ir įsisavina Europos Sąjungos lėšas, prognozuojama, kad čia bus atliekama daugiau tyrimų. Be to, pagal Vyriausybės nutarimą, Santariškių klinikos ir Onkologijos institutas turi būti sujungti į vieną juridinį vienetą.
PET pirkimo projektas, kurį pateikė Santariškių klinikos, šiuo metu vertinamas Centrinėje projektų valdymo agentūroje.
Tuo metu Seimo narės „darbietė” Dangutė Mikutienė ir konservatorė Vida Marija Čigriejienė teigė, kad PET turėtų būti diegiamas Onkologijos institute, nes ten jau įrengta infrastruktūra, o Santariškių klinikose jai sutvarkyti dar reikėtų išleisti apie 1,5 mln. litų.
Parlamentarių teigimu, dauguma onkologinių ligonių, kuriems reikės PET atlikti tyrimus, gydoma Onkologijos institute. Ši aparatūra esą skleidžia radiaciją, todėl eidami tyrimų į klinikas pacientai esą galėtų skleisti radiaciją.
„Pacientai vaikščios ir skleis radiaciją”, – teigė V.M.Čigriejienė.
Posėdyje dalyvavę Santariškių klinikų specialistai tvirtino, kad spinduliuotė pavojų gali kelti su aparatūra dirbantiems medikams, o ne pacientams.
Onkologijos instituto atstovai penktadienį tvirtino, kad dar 2006 metais buvo nutarta PET diegti jų gydymo įstaigoje. Tuomet savo sutikimą buvo davę ir Santariškių klinikų vadovai, tačiau vėliau jų nuomonė esą pasikeitė.
Sveikatos apsaugos ministras stebėjosi, kad norima priversti Vyriausybę pakeisti savo sprendimą dėl PET. Jis iškėlė abejonių, ar šiuo atveju taip pat nereikėtų pasidomėti tai darančiųjų suinteresuotumu.
Antikorupcijos komisijos darbo grupės vadovas Saulius Bucevičius po posėdžio žurnalistams sakė, kad grupės nariai jokio sprendimo penktadienį nepriėmė, nes suinteresuotos pusės pateikė skirtingus skaičius, kiek tyrimų per metus gali būti atliekama.
Jis pranešė, kad nutarta dar kartą užklausti gydymo įstaigas, kad jos patikslintų skaičius.
„Paprašėme dar kartą ir vienos, ir kitos ligoninės pagrįsti kainą – jeigu bus pastatytas, kiek kainuos ligoniams. Lauksime jų atsakymų ir priimsime sprendimą”, – sakė S.Bucevičius.
Pozitronų emisijos tomografija – vienas naujausių radiologinės diagnostikos metodas. Ši branduolinės medicinos srities diagnostinė aparatūra tebelaikoma naujiena pasaulyje. PET tyrimo metu fiksuojamas radioaktyvios medžiagos susikaupimas žmogaus organizme leidžia įvertinti vidaus organų funkcinius pakitimus.
