„Erzinančios linijos”, apie kurias prabilta XVIII amžiaus pradžioje, apima visą žemės rutulį. Linijos, į kurias reaguoja paprasta virgulė, išnyra iš žemės paviršiaus ir visiškai nesusilpnėdamos kyla labai aukštai, net per visus daugiaaukščio pastato aukštus.
Jomis „kursuoja” patogeninė žemės energija, skrodžianti viską, kas tik pasitaiko kelyje. Geopatogeninis spinduliavimas padengia žemės paviršių net keliais tankiais energiniais tinklais.
Ilgai būnant tokio spinduliavimo zonoje neigiamai veikiama žmogaus sveikata, tačiau šiuolaikiniai miestų projektuotojai ir statytojai labai dažnai į tai neatsižvelgia. Nuo naikinamojo poveikio gelbsti tai, kad organizmas turi gana stiprią energinę apsaugą.
Mokslininkų manymu, po trejų miegamosios vietos buvimo geopatogeninėje zonoje metų net atspariausias žmogus sunegaluos: susirgs onkologine, nervų ar psichikos liga, bus pakenkta jo pusiausvyros aparatui. Ištyrus 500 nuo onkologinių ligų mirusių asmenų miego vietas nustatyta, kad jie visi be išimties miegojo geopatogeninėse zonose.
Visai neseniai susiformavo tokia disciplina – geopatologija. Ji nagrinėja gruntinio spinduliavimo poveikio biologinius efektus ir zonas. Manoma, mūsų laikais apie 40 proc. miego ir 26 proc. darbo vietų yra geopatogeninėse zonose. Todėl žmonės, norintys gyventi sveikai, rinkdamiesi miego ir darbo vietas, turi atsižvelgti į geopatogeninius dalykus.
Patys kenksmingiausi žmogaus sveikatai – patogeninių linijų susikirtimai. Pražūtį lemiantis Bermudų trikampis ir yra tokių linijų susikirtimo vieta. Klajojančios žemės srovės atsiranda kylant civilizacijos lygiui – elektrifikuotas transportas, aukštos įtampos linijos, transformatorinės, elektros generatoriai ir pan.
Neigiamai žmogų veikia ir televizorių ekranai bei kompiuterių monitoriai. Dėl jų daugelis skundžiasi galvos, raumenų, stuburo skausmais, akių nusilpimu.
Energijos galima gauti iš medžių. Dauguma jų turi nemažas bioenergijos atsargas, tad gali jomis pasidalyti. Šiuo požiūriu geriausiai tinka ąžuolas, pušis, akacija, klevas, beržas, šermukšnis. Pušies energija „sunki”, todėl krautis iš jos nelabai patartina širdininkams. Beržas savo energiją atiduoda tik išrinktiesiems.
Apie medžius donorus 5–6 metrų atstumu neauga kiti medžiai, nes jų stipri energija gožia kitus. Priėjus prie medžio būtina pasisveikinti, tada nugara ir galva prisiliesti prie kamieno, užsimerkti ir įsivaizduoti, kaip teka energija. Taip pastovėti reikia 5–7 minutes.
Energinį lauką dar galima koreguoti kristalais, spalvomis, kvapais, garsais, muzika, gamtos garsais.
