Psichikos ligų specialistai pataria gąsdinimus krize vertinti kritiškai ir vyti šalin liūdnas mintis, kad neapniktų nerimas ir įtampa, nesutriktų darbingumas, nesusirgtume depresija ir kitomis psichikos ligomis.
Panevėžio ligoninės gydytojai psichiatrei Silvijai Gruzdienei teko gydyti moterį, kuri susirgo pažiūrėjusi bauginančią televizijos laidą. Jaunai sveikai moteriai, iki tol neturėjusiai psichikos sveikatos sutrikimų, prasidėjo psichozė, jai teko atsigulti į ligoninę. „Žinau, kad ekonomikos krizė, tik prašau apie tai nekalbėti”, – aplinkinių ir medikų maldavo ligonė.
Gydytoja teigia, kad daugeliui pacientų po televizijos laidų kyla baimė. Jei žmogus serga psichikos liga – ji paūmėja.
Ir sveikas žmogus nėra apsaugotas, nes įvairiausi gąsdinimai sukelia nerimą, įtampą. Jeigu tokia būklė trunka ilgai, sutrinka darbingumas, gali prasidėti depresija.
Psichiatrė pastebi, kad sunkmečiu labiau pažeidžiami mažiau išsilavinę kaimo gyventojai, nes juos pasiekia netiksli, iškraipyta ir dažniausiai dar baugesnė informacija. Žmonės jos nepasitikrina, nenusiramina.
Medikė teigia, kad sergančiųjų psichikos ligomis kasmet daugėja. Daugiau žmonių serga psichozėmis, pasielgia neadekvačiai. Psichiatrams kelia nerimą vis dažnėjantys bandymai nusižudyti. Ar galima nenorintiems gyventi žmonėms padėti?
„Galima, – tikina specialistė, – tačiau ir pats žmogus turi norėti tokią pagalbą priimti. Nuo vienos išgertos tabletės liga nepasitrauks, gyvenimo džiaugsmas nesugrįš. Natūralu, kad kiekvienam žmogui kartais kyla liūd-nų minčių. Jas reikia vyti šalin. Ryte atsikėlę džiaukimės, kad šviečia saulė, nusišypsokime. Nenešiokime pykčio savyje. Jei nutinka nelaimė ir prarandame darbą – tai nėra katastrofa. Kas žino, gal pavyks rasti geresnį?”
Sumažinti įtampą padeda vandens procedūros, sportas, pasivaikščiojimai gamtoje. Knygos, koncertai, mėgstami užsiėmimai yra puikūs vaistai, kurie nieko nekainuoja. Alkoholis yra ne draugas, o priešas, nes tik iš pradžių numarina nuoskaudas. Tarp psichikos ligonių alkoholis yra didžiausia problema.
Gydytojos teigimu, apmaudu, kad politikai neatsakingais pranešimais apie krizę padarė žalos. Vertėtų nepamiršti, kad susidūrus su stresu žmonių reakcija būna ūmi. Ilgalaikis stresas yra daugelio ligų priežastis.
Psichikos ligomis serga daugiausia 30-50 m. žmonės, tačiau sergančiųjų amžius jaunėja. Psichiatrų pagalbos vis dažniau prireikia ir moksleiviams, studentams.
Gydytoja psichiatrė teigia, kad šeimos nariai depresiją gali atpažinti iš artimojo nuolatinio nerimo, įtampos. Toks žmogus darbe nebegali susikaupti, nenori atlikti anksčiau mėgtų darbų, nesusikaupia skaitydamas. Ilgainiui atsiranda nenoras gyventi, mėginimai nusižudyti.
Jeigu jūsų artimasis ima kalbėti apie gyvenimo prasmę, surašo testamentą, atiduoda senas skolas, pasikeičia jo elgesys, jam reikia pagalbos.
Gydytoja pataria mažiau pasiduoti masiniam gąsdinimui. Būtina labiau save mylėti. Kelkimės su šypsena, venkime pykčio, susitvarkykime darbo ir poilsio režimą. Tie, kurie dirba už kelis, neretai brangiai už tai sumoka – praranda sveikatą. Nepamirškime, kad ir milijonieriai būna nelaimingi.
