Efektyviausią vaistą išrenka kompiuteris

Ar tiks vaistai, kurių bendrinį pavadinimą pasakė gydytojas ir kuriuos išsirinkome iš gausybės analogų pagal kainą? Jau yra metodų, pagal kuriuos galima išsirinkti efektyviausius vaistus ir jų dozę.

Metodai taikomi ir Lietuvoje

"Susirgau ūmiu bronchitu kelionės į tarptautinį psichologų kongresą išvakarėse. Sunerimau ir rimtai svarsčiau, ką daryti: atsisakyti svarbaus renginio ir gulėti lovoje ar rizikuoti ir gydytis kelionėje", – neseniai patirtais išgyvenimais pasidalijo psichologė Vilma Skibiniauskaitė.

Draugas jai patarė išsitirti, kokie vaistai būtų efektyviausi, juos gerti ir skristi į kongresą. V.Skibiniauskaitė taip ir padarė. Žinojo, kad tokie tyrimai atliekami moderniu naujosios kartos kompiuteriniu "Metatron 25-Metapathia Hunter" aparatu. Tokį bene vienintelė šalyje turi "Natura munda" klinika.

Stebina net medikus

Skrininginės diagnostikos metodas, kuriuo galima testuoti vaistus, paremtas neinvaziniu elektromagnetinių signalų panaudojimu. Jų dažnis – nuo 1,8 iki 8,2 herco.

Daviklis užfiksuoja galvos smegenų siunčiamus bangų impulsus, kurie atsiranda kaip atsakas į pasiųstą dirgiklį. Gautas signalas paverčiamas skaitmeniniu signalu, jis siunčiamas atgal į kompiuterinį programinį kompleksą, kur išsamiai išanalizuojamas. Taip nustatomas atsakas į dirgiklį. V.Skibiniauskaitei iš kelių tirtų antibiotikų buvo atrinkti tinkamiausi – stipriausiai veikiantys ligos židinį ir sukeliantys mažiausią pašalinį poveikį. Moteris pradėjo sveikti nuo pirmųjų dozių. Jai lygiagrečiai buvo parinkti ir homeopatiniai bei fitoterapiniai vaistai imunitetui stiprinti.

Beje, "Natura munda" klinikos gydytojai tik ūmių ar specifinių susirgimų atvejais savo pacientams skiria cheminius vaistus. Pirmiausia taiko gydymą individualiai parinktais homeopatiniais vaistais, vaistažolėmis, vitaminų ar mikroelementų kompleksais.

Aptinka netikėtų ligų

"Šis aparatas precizišku tikslumu įvertina organizmo funkcinę būklę, juo nustatoma ne tik ligos stadija, bet ir patologiniai reiškiniai ligos užuomazgoje, jos pokyčiai gydant", – pabrėžė "Natura munda" klinikos vadovė Daiva Aušra Earle.

Aptikęs didesnį funkcinį organo pažeidimą aparatas tęsia diagnostiką iki chromosomų lygmens. Tokiu būdu galima nustatyti ligas net esant ankstyvai jų stadijai. Naudojantis šiuo tyrimo metodu tiksliai nustatoma ligos priežastis.

Be ligų diagnostikos ir vaistų parinkimo, galima nustatyti, kurie maisto produktai sveikiausi konkrečiam žmogui ir kurie gali sukelti alerginių organizmo reakcijų.

Dozės – pagal DNR

O kokios turi būti vaistų dozės? Gydytojai jas nustato pagal ligonio amžių ir kūno svorį. Žmogaus organizmas yra individualus.

Idėja, kad kiekvienas ligonis gali skirtingai reaguoti į tuos pačius vaistus dėl genetinių veiksnių, gimė šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Nauja mokslo šaka, tirianti įgimtą individo atsaką į vaistą, buvo pavadinta farmakogenetika. Ji tiria individų atsaką į vaistų įvairovę atsižvelgiant į genų variantus.

Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Molekulinės patologijos laboratorijoje vykdomi farmakogenetikos tyrimai. Jie skirti labai konkrečiam tikslui – vaistams dozuoti. Vienas kauniečių mokslininkų dėmesio sulaukusių vaistų yra varfarinas. Jis veikia kraujo krešumo sistema, kad dėl aterosklerozės, išsiplėtusių venų, po širdies vožtuvų ir kraujagyslių protezavimo operacijų nesusidarytų trombų. Nukeliavę į plaučius jie sukeltų mirtį. Tačiau vartojant šio vaisto per daug jis gali pernelyg suskystinti kraują ir tai yra ne mažiau pavojinga: kraujas nekrešės ir žmogus gali mirtinai nukraujuoti. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau prieš kelerius metus ant varfarino vaistų lapelio atsirado įspėjimas vartoti jį pagal genotipą. Ką tai reiškia?

Tai, kaip varfarinas metabolizuojasi arba yra skaidomas organizme, priklauso nuo specialaus fermento. Ištyrus genotipą galima nustatyti, kaip greitai vaistas metabolizuosis ir kokią dozę parinkti, kad nekiltų grėsmingų komplikacijų.

Kol genetinių tyrimų ligonių kasos nekompensuoja, turi būti nuolat tiriamas varfariną vartojančių ligonių kraujas.

Žinoti būtų labai naudinga

Lietuvoje daug kas vartoja aspiriną, klopidogrelį. Tie vaistai taip pat skystina kraują, bet labiau veikia ne krešumo sistemą, o mažina trombocitų sukibimą. Šie vaistai skiriami po miokardo infarkto, išeminio insulto. Jie dėl genetinių savitumų veikia taip pat nevienodai.

"Jei ligonis vartoja aspiriną, bet organizmas yra jam rezistentiškas, kitaip sakant, aspirinas jo neveikia arba veikia nepakankamai, tris ir daugiau kartų didėja tikimybė vystytis ūminiams išeminiams sindromams, miokardo infarktui, galvos smegenų insultui. Nustatyta, kad nuo 15 iki 27 proc. išemine širdies liga sergančių ligonių, vartojančių aspiriną, tampa jam rezistentiški. Tarp moterų rezistentiškumas aspirinui didesnis", – perspėja Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos profesorius Pranas Grybauskas.

Kai kurių chemoterapijai vartojamų vaistų metabolizmas taip pat labai daug priklauso nuo fermentų aktyvumo, kurį lemia ligonio genetinės savybės. Dėl jų vieni vėžiu sergantys ligoniai chemoterpiją ištveria palyginti gerai, o kiti – labai sunkiai ir pasireiškia nepageidaujamas šalutinis poveikis.