REXSAN

Dvi Kauno ligoninės supriešino tėvą ir sūnų Kupčinskus

Dėl dviejų Kauno ligoninių sujungimo priešingose barikadų pusėse atsidūrė miesto meras Andrius Kupčinskas ir jo tėvas – Seimo narys Rytas Kupčinskas.

Ignoruoja tėvo nuomonę?

„Vienokia ar kitokia kurio nors Seimo nario pozicija negali daryti įtakos mūsų sprendimams. Mes esame šeimininkai ir priimame sprendimus”, – rėžė A.Kupčinskas, kai paklausėme, kodėl savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje nebuvo paviešintas Seimo nario Ryto Kupčinsko kreipimasis.

Kolegijos nariams adresuotame rašte kauniečių į Seimą išrinktas mero tėvas ragino atidžiai išanalizuoti situaciją aptariant su ligoninių vadovais ir šių įstaigų kolektyvais. R.Kupčinsko nuomone, kadangi gydymo įstaigų klausimas yra jautrus abiejų ligoninių kolektyvams, skubėti nevertėtų.

„Šį klausimą būtų galima spręsti pradėjus dirbti naujam sveikatos apsaugos ministrui”, – siūloma Seimo nario rašte miesto politikams. Tačiau į R.Kupčinsko raginimus Kaunui vadovaujantis jo sūnus atsižvelgti neketina.

„Iki tarybos posėdžio, kuriame bus svarstomas šis klausimas, bus gali daug ką svarstyti ir diskutuoti, o tarybos posėdyje galės išsakyti nuomonę visi suinteresuotieji. Galėsime išklausyti visų 141 Seimo nario pozicijas”, – replikavo Kauno vadovas.

Su pačiu R.Kupčinsku susisiekti nepavyko, tad neaišku, ką apie tokius sūnaus išsišokimus mano pats Seimo narys.

Ministerijos spaudimas žeidžia

Kovo 18-ąją tarybai bus teikiamas sprendimo projektas dėl abiejų ligoninių sujungimo. Nors kai kurie politikai siūlo palikti Kaune veikti abi ligonines, A.Kupčinskas įsitikinęs, kad tai nėra sprendimo būdas.

Meras įsitikinęs: būtina vykdyti buvusio sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko nurodymą sprendimą priimti iki balandžio 1 d. Ministerija perspėja, kad, nesujungus į vieną gydymo įstaigą, Raudonojo Kryžiaus ligoninė taptų rajoninė, o 2-oji klinikinė – regioninė. Tokiu atveju iškiltų grėsmė kai kurioms abiejų ligoninių teikiamoms paslaugoms, nes jos nebebus finansuojamos.

„Čia tarybos narių terorizavimas. Tegul ministerija pasiima abi ligonines ir daro su jomis ką nori”, – piktinosi vicemeras Steponas Vaičikauskas. Jis pageidauja, kad mieste savarankiškai veiktų abi ligoninės, tačiau Vyriausybės nutarime dėl gydymo įstaigų tinklo pertvarkos Kaune numatyta viena ligoninė.

„Sprendimą priimame be jokios analizės, kaip tų ligoninių darbuotojai dirbs po pertvarkos. Patys kuriame didelį chaosą”, – perspėjo tarybos narė Jūratė Matekonienė.

Ėmė ir persigalvojo

Pernai metų pabaigoje miesto politikai siūlė 2-ąją klinikinę ligoninę prijungti prie Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės. Tam ne kartą pritarė ir miesto vadovas.

Kilus dideliam 2-osios ligoninės darbuotojų pasipriešinimui, A.Kupčinsko ir kai kurių savivaldybės valdininkų pozicija dėl prijungimo ėmė keistis. Prieš pat Kalėdas sprendimą turėję priimti politikai gruodžio 22 d. tarybos posėdyje šio klausimo nesvarstė, nes jis buvo išbrauktas iš darbotvarkės.

Prijungimo poziciją gynęs A.Kupčinskas prabilo apie tai, kad nereikia skubėti ir įvertinti kitus įmanomus pertvarkos būdus.

Tiek administracijos direktorius Vygantas Gudėnas, vadovavęs darbo grupei dėl ligoninių pertvarkos, tiek kiti savivaldybės valdininkai kurį laiką tvirtino, kad sujungti ligoninių negalima, nes taip nukentės jų darbuotojai: reikės kiekvienam darbuotojui įteikti atleidimo lapelius, kils didelis sąmyšis. Savivaldybės atstovai tikino, kad tokias išvadas pateikė teisininkai, išanalizavę Darbo kodeksą, todėl priimtinausia būdas – prijungti vieną ligoninę prie kitos.

Teisės departamento direktorius Dainius Ratkelis dabar jau nebėra toks kategoriškas. Anot jo, sujungiant ligonines darbuotojai nenukentės, o liks savo darbo vietose. Konkurso būdu bus renkamas tik naujas naujai įkurtos Kauno savivaldybės ligoninės vadovas. Naujoji gydymo įstaiga turėtų įgyti respublikinės ligoninės statusą ir reikalingą finansavimą.

Pastatus parduos?

Ne sykį prie savivaldybės piketavę ir visais įmanomai būdais priešinęsi prijungimui prie Raudonojo Kryžiaus ligoninės, 2-osios ligoninės darbuotojai ir toliau laikosi pozicijos, kad jie gali dirbti be Raudonojo Kryžiaus ligoninės.

„Mes jau turime raštą iš ministerijos, kad esame respublikinio lygio ligoninė. Jeigu ligoninės ir nebus sujungtos, niekas nepasikeis”, – įsitikinusi 2-osios klinikinės ligoninės administratorė terapijai ir chirurgijai Gražina Žiedelienė.

„Svarstant šį klausimą daugiau klausimų negu atsakymų. Daugiausia aistrų kyla dėl to, kad dubliuojasi abiejų ligoninių terapinės paslaugos, o pinigų yra tiek, kiek yra”, – įžvelgė Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktorius Kęstutis Mazurkevičius.

Miesto taryba yra pritarusi modernaus Mišrių traumų centro statybai šalia Kauno medicinos universiteto klinikų. A.Kupčinskas neatmeta galimybės, kad, pradėjus veikti tokiam centrui, Raudonojo Kryžiaus ligoninei nebereikės visų patalpų ir jos bus privatizuojamos.

K.Mazurkevičius tikisi, šis centras nekonkuruos su Raudonojo Kryžiaus ligoninės teikiamomis paslaugomis.

Arvydas Garbaravičius, miesto tarybos narys, liberalcentristas:

Dėl ligoninių sujungimo su gydytojais realiai nesitarta, nėra jokių apskaičiavimų, o dabar dar bandoma prisidengti ministro raštu, kad pertvarkyti būtinai iki balandžio 1 d. Ministras aiškiai pašiepia mero pastangas, nes visi supranta, kokia diena yra balandžio 1-oji. Bet juk iš esmės nei nuo balandžio 1 d., nei nuo 2 d. niekas nesikeis. Grasinama, kad, jei nebus sujungtos iki nurodyto termino, abi ligoninės taps žemesnio lygio. Gal viena bus Požėlos rajono, o kita – Lenino? Ši istorija turi vieną tikslą – paskirti savo žmogų, kad paskui būtų galima valdyti abi ligonines. Meras net nekreipia dėmesio į tėvelio pageidavimą šį klausimą svarstyti viešai.

Janina Asadauskienė, Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja:

182 tūkst. gyventojų turinčiame mieste veikia Jūrininkų ligoninė, pavaldi ministerijai, Apskrities ligoninė – Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, o Klaipėdos universitetinė ir vaikų ligoninės – savivaldybei. Apskrityje ligoninių pertvarka vyksta, mieste – ne. Mes nieko nežadame daryti. Apie tai pareiškėme 2009 m. gruodžio 29 d. miesto tarybos išplatintame kreipimesi. Ministerija gąsdina, kad neduos pinigų, bet mes nebijome. Duota suprasti, kad ligonines turėsime išlaikyti patys. Ligonių srautai yra milžiniški. Dar neaišku, kaip situacija pasikeis, kai mažesniuose rajonuose nebebus teikiamos kai kurios paslaugos. Kol kas neaišku, kaip keisis visų mieste esančių įstaigų steigėjai, tačiau sieksime, kad aukščiausio lygio gydymo paslaugos Klaipėdoje būtų išsaugotos.

 



Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE