REXSAN

Dirbtinis apvaisinimas: sparnai bevaikių svajonėms kalasi labai sunkiai

Rudenį Seime pradėtas dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektų svarstymas bus tęsiamas kitais metais.

Kas penkta šeima

Nesunku suprasti žmonių, negalinčių susilaukti vaikų, lūkesčius ir neviltį. Net ir didžiausių karjeristų gyvenimo prasmė yra vaikai, kuriems bent jau senatvėje norima perteikti savo patirtį ir sukauptus turtus. Tačiau nevaisingumo sutrikimai kamuoja apie 10–15 proc. planetos gyventojų. Lietuvoje apie 50 tūkst. šeimų yra nevaisingos ir tokių porų kasmet daugėja.

Žmonėms, kurių nevaisingumo problemų medicina pašalinti negali, į pagalbą ateina dirbtinis apvaisinimas. Jis seniai taikomas daugelyje pasaulio šalių, o sėkminga pradžia siekia 1978 m., kai Anglijoje gimė pirmoji naujagimė, pradėta dirbtinio apvaisinimo būdu. Dirbtinio apvaisinimo svarba šių dienų visuomenės gyvenimui įvertinta Nobelio premija, skirta metodo pradininkui profesoriui Robertui Edvardsui.

Pagalbinis apvaisinimas jau ne vieni metai taikomas ir Lietuvoje, tačiau tik privačiose klinikose, kurių paslaugų pacientams ligonių kasos nekompensuoja. Dėl didelių kainų šiomis paslaugomis naudojasi apie 2 proc. šalies bevaikių šeimų.

Bevaikiai palikti vieni su savo problemomis, o medikai, stengdamiesi jiems padėti, vadovaujasi vienuolikos metų senumo sveikatos apsaugos ministro įsakymu, minimaliai reglamentuojančiu apvaisinimo būdus, sąlygas ir principus. Dirbtinis apvaisinimas taikomas ne vyresnėms kaip 45-erių moterims jos sutuoktinio ląstelėmis, bet jei vyras yra nevaisingas, niekur neapibrėžta spermos donorystė. Ar, nesant įstatymo, netapsime nebe pusbrolių, o brolių ir seserų šalimi?

Šiemet ledai pajudėjo

Apie tai, kad reikia priimti Dirbtinio arba pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kalbama jau ne vieni metai. Šiemet ledai pagaliau pajudėjo, tarsi bandant įrodyti, kad valstybė rūpinasi savo piliečiais ir jos ateitimi. Lapkričio pradžioje Seimui buvo pristatyti du alternatyvūs dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektai, kurių pavadinimai skiriasi vienu žodžiu. Seimo nario Algio Čapliko pristatytas projektas vadinasi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektu, o jo kolegų Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio – Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektu.

Pagal A.Čapliko teikiamą įstatymo projektą pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tarp partnerių – moters ir vyro, kurie yra sudarę santuoką arba teisės aktų nustatyta tvarka bendrai gyvena neįregistravę santuokos arba partnerystės ir yra pateikę prašymą pagalbiniam apvaisinimui.

Projekte numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas būtų atliekamas tik tuo atveju, kai moteris, jos partneris ar abu yra nevaisingi ir kai to negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais arba juos taikant nėra jokios realios sėkmės galimybės. Taip pat jis galėtų būti atliekamas ir tais atvejais, kai yra grėsmė, kad natūraliai apvaisinus būsimam vaikui gali būti perduota genetinė liga.

Pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik veiksniai pilnametei, ne vyresnei kaip 50 metų moteriai, jos ir partnerio rašytiniu prašymu.

Amžius ir donorystė

Pagal Seimo narių D.Mikutienės ir V.Gapšio siūlomą projektą aplinkybės dirbtiniam apvaisinimui yra tos pačios, bet moters amžiaus riba penkeriais metais trumpesnė: dirbtinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas ne vyresnei kaip 45-erių moteriai.

Tačiau, anot teisininkų advokato Egidijaus Bernoto ir advokato padėjėjo Vytauto Birmonto, įstatymo projekte numatytas reikalavimas, kai pagalbinio apvaisinimo subjektais gali būti tik asmenys, sudarę santuoką ar gyvenantys partnerystėje, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

Pagalbinio įstatymo projekte siūloma saugoti ir naudoti užsimezgusius embrionus pagal partnerių raštu pareikštą valią, bet ne ilgiau kaip penkerius metus. Taip pat būtų numatyta lytinių ląstelių donorystė, kurios sąlygas nustatytų ir tvarką tvirtintų sveikatos apsaugos ministras.

Alternatyvaus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto nuostatomis numatoma drausti lytinių ląstelių donorystę ir embrionų laikymą. Lytinės ląstelės galėtų būti naudojamos tik pačių sutuoktinių ar partnerystę įregistravusių asmenų dirbtiniam apvaisinimui, o embrionų turėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdą.

Dovas Feldbergas, Izraelio Tel Avivo universiteto Medicinos mokyklos profesorius:

– Nevaisingumą gydančioje medicinos srityje revoliucija įvyko prieš 50 metų, ir tai yra dirbtinis apvaisinimas. Luisa Braun, gimusi Anglijoje 1978 m., tapo pirmąja naujagime, išvydusia pasaulį dirbtinio apvaisinimo būdu. Principas buvo toks: iš moters paimtas kiaušinėlis, iš vyro – sperma, laboratorijoje atliktas apvaisinimas ir embrionas grąžintas atgal į moterį. Taip išspręsta mechaninio nevaisingumo problema. Tai buvo pirmasis žingsnis. Luisai Braun jau 32 metai, ji pati jau yra motina, mačiau jos vaiką.

Metams bėgant technologijos išsiplėtė, o pagrindinė šių dienų nevaisingumo problema yra vyriškasis nevaisingumo faktorius. Iš 60 proc. pas mus gydytis atvykstančių porų yra nevaisingi vyrai. Jų sperma nėra pakankamai gera tam, kad apvaisintų kiaušinėlį. Dėl naujų technologijų mes galime paimti spermos, laboratorijoje įleisti vieną spermatozoidą į kiaušinėlį ir sukelti vaisingumą. Tai yra antroji revoliucija, kuri įvyko 1992 m. Belgijoje, Briuselyje. Šiais laikais visas pasaulis vyriškojo faktoriaus nevaisingumą gydo būtent taip.

Trečioji nevaisingumo gydymo revoliucija padėjo išspręsti spermatozoidų stygiaus problemą. Apie 10 proc. nevaisingų vyrų spermoje nėra spermatozoidų. Dabar chirurginiu būdu galime paimti spermą tiesiai iš vyro sėklidės ir suleisti spermatozoidą į kiaušinėlį, taip jį apvaisinant. Taigi, jei prieš keletą metų vyrai turėjo prašyti spermos bankų pagalbos, dabar gali būti tėvais savo genetiniams vaikams.

Yra diagnozuojamas nepaaiškinamas nevaisingumas. Moteris yra sveika, jai vyksta ovuliacija, vyro sperma puiki, tačiau nėštumo nėra. Tai yra viena sunkiausių nevaisingumo formų. Išėmus iš moters kiaušinėlį ir pažiūrėjus į jį per mikroskopą, pastebima, kad dėl blogos sandaros jis niekada negali būti apvaisintas. Tokiai moteriai vienintelis būdas yra naudoti kitokią technologiją, galbūt pasitelkti donoro kiaušinėlius.

Moterys, kurios serga onkologinėmis ligomis ir yra gydomos chemoterapija arba radioterapija, tampa nevaisingos. Šių dienų technologijos leidžia paimti iš moters kiaušinėlį ir jį užšaldyti, o pasveikus nuo vėžio ir panorėjus pastoti tą kiaušinėlį atšildyti, išvirkšti į jį spermatozoidą, subrandinti embrioną laboratorijoje, o tada perkelti į moterį. Kitas būdas – prieš vėžio gydymo seansus paimti kiaušidžių audinio ir jį užšaldyti, o moteriai pasveikus persodinti tą audinį atgal į kiaušides. Taip vėl vyks ovuliacijos. Gali būti, kad prireiks dirbtinio apvaisinimo, bet moteris tikrai turės daugiau šansų pastoti. Šiuo metu pasaulyje yra 18 tokiu būdu gimusių vaikų.

Audronė Usonienė, „Vaisingumo klinikos” gydytoja:

– Seime prasidėjusios diskusijos dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto teikia vilčių, kad nevaisingumas Lietuvoje pagaliau bus pripažintas liga, kurią reikia gydyti. Nevaisingumas yra įtrauktas į Pasaulinės sveikatos organizacijos tarptautinių ligų klasifikatorių. Vis tobulėjantys pagalbinio apvaisinimo metodai plačiai taikomi tarptautinėje medicinos praktikoje. Kas šeštai Lietuvos porai, norinčiai pradėti vaikelį, reikalinga medikų pagalba. Svarbu, kad naujausi gydymo metodai būtų prieinami ir mūsų žmonėms. Būtų gerai, jei valstybė suteiktų galimybių visiems, kenčiantiems nuo nevaisingumo, susilaukti palikuonių.

Statistika:

Pradėjus taikyti pagalbinio apvaisinimo procedūras, pasaulį išvydo daugiau nei 3,75 mln. kūdikių. Daugiausiai pagalbinio apvaisinimo procedūrų atliekama moterims, kurių amžius nuo 30 iki 39 metų.

Europoje yra atliekami 54 proc. visų pasaulyje atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų ciklų. Kasmet jų skaičius auga apie 10 proc.

Skandinavijos šalyse apie 3 proc. visų vaikų gimimų buvo po pagalbinio apvaisinimo procedūrų: Danijoje – 4,1 proc., Vokietijoje – apie 1,5 proc., Jungtinėje Karalystėje – 1,5 proc., Italijoje – 1 proc., Belgijoje ir Suomijoje – 3,4 proc.

Mažiausiai vaikų po sėkmingų pagalbinio apvaisinimo procedūrų gimsta tose šalyse, kuriose įstatymai, reguliuojantys dirbtinį apvaisinimą, yra konservatyvūs.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE