REXSAN

Depresija – įveikiama

Pasak gydytojų psichiatrų, depresija kartais painiojama su liūdesiu, nuovargiu ar energijos trūkumu.

Šios būsenos yra normalios, jos ilgai netrunka bei kasdienės veiklos netrikdo. Tuo tarpu depresija, atsirandanti dėl pačių įvairiausių priežasčių, yra liga.

Sergantieji depresija gali būti ne tik liūdni ir jaustis bejėgiai, bet ir lėčiau mąstyti, kalbėti, jiems gali būti sunkiau susikauti, ką nors nuspręsti, dažnai sutrinka ir atmintis.

Susirgus depresija prastėja ne tik dvasinė savijauta – gali varginti ir fiziniai negalavimai: skausmas, virškinimo sutrikimai, lytinės problemos.

Laiku diagnozavus ligą, nesudėtingos jos formos nesunkiai išgydomos pasikonsultavus su bendrosios praktikos gydytoju. Tada liga neprogresuoja, netampa lėtinė, išnyksta slogios mintys, sumažėja ligos pasikartojimo tikimybė, pagerėja darbingumas bei gyvenimo kokybė.

Dėmesio:

dėl šios pavojingos ligos kenčiančių žmonių gydymą sunkina tai, kad nemažai jų nesikreipia į specialistus, nes nežino, jog serga, arba gėdijasi prašyti pagalbos.

Pasak psichiatrų, sergantysis vengia prašyti pagalbos dar ir dėl to, kad dažnai būna praradęs viltį išlipti iš duobės. Todėl artimieji turėtų pasirūpinti, jog apimtas depresijos žmogus būtinai kreiptųsi į psichologą ar gydytoją, pas jį palydėti. Jei sergantysis nenori eiti pas specialistą, šį galima iškviesti į namus.

Į specialistą kreiptis reikėtų pastebėjus, jog paminėti sveikatos sutrikimai kartojasi kiekvieną dieną ilgiau nei porą savaičių.

Negydoma arba netinkamai gydoma depresija žaloja sergančiojo psichinę bei fizinę sveikatą, sunkina jo santykius su šeima, artimaisiais. Laikui bėgant „depresuojantysis” gali tapti nedarbingas ir prarasti darbą.

Svarbu:

Ligos gydymas priklauso nuo jos sunkumo, o medikamentinį gydymą gali skirti tik gydytojas – jis vaistus parenka individualiai atsižvelgęs į ligos sunkumą.

Labai svarbu, kad konsultacijos metu pacientas suteiktų kuo daugiau informacijos apie ligą, nes, be medikamentinio gydymo, depresiją galima gydyti ir taikant psichoterapiją, šviesos terapiją, fizinius pratimus bei kitus metodus.

Jei žmogus iš prigimties linkęs į pesimizmą ir niūrias nuotaikas, norint išvengti besikartojančios depresijos reikėtų kuo daugiau būti gamtoje, gryname ore, daugiau judėti, pasistengti susirasti mėgiamą užsiėmimą, sureguliuoti mitybą, į valgiaraštį įtraukiant kuo daugiau vaisių, daržovių, jų sulčių, atsisakyti alkoholio.

Depresija susirgti rizikuojama:

* gausiai vartojant alkoholio ar narkotikų,
* po staigaus ir stipraus streso ar nelaimės,
* sergant lėtinėmis vidaus organų ligomis,
* net jeigu viskas gerai sekasi, be išoriškai aiškios priežasties.

Ar žinote, kad susirgus depresija:

* neretai keičiasi miego ir maitinimosi įpročiai: apetitas tampa arba nežabotas arba jo visiškai netenkama, kankina nemiga arba nuolat persimiegama,
* prarandamas domėjimasis anksčiau malonumo teikusiais dalykais,
* sunkiai prisiverčiama atlikti įprastus buities ar kitokius darbus, dėl visko jaučiamasi kaltu ir nevisaverčiu,
* neretai panirus į pesimizmą ar atsiradus nerimui pradedama galvoti apie savižudybę.

Senolių patarimai:

* Nuotaiką senoliai gerino ir organizmą stiprino gerdami daržovių sulčių kokteilį: reikia lygiomis dalimis išspausti ir sumaišyti morkų, agurkų bei burokėlių sulčių.
* Jeigu padidėjęs kraujo krešėjimas, burokėlių sulčių reikėtų gerti ne rečiau nei porą kartų per savaitę.
* Be vitamino C nesigamina „džiaugsmo” hormonai, todėl norint pakelti nuotaiką reikėtų daugiau valgyti brokolių, šparagų, kopūstų, kaliaropių, obuolių, spanguolių, citrusinių vaisių.



TAIP PAT SKAITYKITE