Lapkričio 15d. Penktadienis

Daugiau pilkųjų ląstelių – nebūtinai daugiau proto

2012 Spalio 5d.
Peržiūrų skaičius: 22844
Daugiau pilkųjų ląstelių – nebūtinai daugiau proto

Vasarį Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Osvaldas Rukšėnas sužinojo, kad tapo vienu iš septynių Lietuvos mokslo premijos laureatų. Šis garbingas įvertinimas profesoriui skirtas už kartu su bendraautoriu parašytą darbų ciklą „Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas“. Pats profesorius šią premiją vertina kaip neuromokslų pripažinimą Lietuvoje.

Ta proga su mokslininku prof. Osvaldu Rukšėnu apie smegenų veiklą ir nervų sistemos tyrimus kalbėjosi leidinio „Universiteto naujienos“ žurnalistė Nijolė Bulotaitė.

Ką Jums reiškia tapti Lietuvos mokslo premijos laureatu?

Tai labai džiugu man asmeniškai, bet kita vertus, vertinu šią premiją kaip neuromokslų pripažinimą Lietuvoje. Yra šią premiją gavusių biochemikų, biofizikų, bet grynai neuromokslų srityje tai, matyt, pirma premija. Kai 1996 m. universitete kūrėme neurobiologijos magistro programą, mums net doktorantūrą panaikino, nes Lietuvos mokslo klasifikatoriuje nebuvo neuromokslų. O štai dabar gauta premija ir klasifikatoriuje pavyko įterpti šiuos mokslus, tad neuromokslai „legalizuoti“.

Ar panaši sritis plėtojama kituose universitetuose, mokslo institutuose?

Taip, bet magistrantūros studijas turime tik mes. Tyrimai atliekami Vytauto Didžiojo universitete, M. Romerio universitete, Edukologijos universitete, Šiaulių universitete, kelios grupės dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Turime Lietuvos neuromokslų asociaciją, kuri vienija apie 70 narių.

Ar ateityje tapsime protingesni, ar galima bus taisyti smegenis?

O kokie tie protingumo kriterijai? Smegenys gamtos pakankamai tobulai sukonstruotos ir kiekvienam pagal savo užimamą nišą proto užtenka. Pavyzdžiui, maža kirmėlytė… Jai nereikia tokių smegenų, kokias turi žmogus, bet ji puikiai gyvena. O dėl žmogaus protinių pajėgumų, tai dabar yra įvairių metodikų, stiprinamųjų cheminių priemonių, bet viskas priklauso nuo kriterijų. Kokia nors viena kryptimi, pvz., atminties pratybomis, galima tai padaryti. Bet apskritai abejoju, nes yra per daug įvairių sudėtingų procesų, kurių prigimtį mes iki šiol nelabai žinome. O dėl įvairių ligų gydymo – tai čia jau optimizmo daug daugiau. Ypač dabar naujų technologijų taikymas tyrimuose atveria didžiules galimybes. Genetiniai tyrimai net „amžiaus“ ligoms, tokioms kaip Alzhaimerio, Parkinsono ligos, gydyti suteikia daugiau optimizmo. Bent jau pradedame suprasti šį tą apie tų ligų mechanizmus. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, dėl ko jos kyla, o kai žinosime mechanizmą, tada jau galėsime ieškoti ir priemonių.

Ar teisingas posakis, kad nervų ląstelės neatsigamina?

Viskas keičiasi. Nors vadovėlinė tiesa ligi šiol – kad nervų ląstelės neatsigamina, tik nyksta, bet tyrimų su pelėmis rezultatai rodo, kad susidaro naujos ląstelės. Norisi tikėti, kad panašiai yra ir žmogui, taigi optimizmo daugiau. Tik laiko klausimas, kada galėsime pakeisti šį posakį.

Ar manote, kad per kokius 10–20 metų mokslas jau pasistūmės stabdant tokių ligų kaip Alzhaimerio vystymąsi ar jas gydant?

Per 20 – manau, taip. Nes jeigu ir toliau tyrimai žengs tokiais tempais, tai gal jau ir gydyti galėsime.

Kokie esminiai vyrų ir moterų smegenų veiklos skirtumai, ar jų yra?

Tai priklauso nuo mastelio ir atskaitos taško. Bet taip – jų yra. Problema ta, kad nelabai populiaru apie tai kalbėti, nes iš karto prilipdoma neigiama etiketė. Kai laboratorijoje pradėjome dirbti šia kryptimi, buvo įvairių komentarų, kelerius metus susilaukdavome ir labai nedraugiškų pastabų. Iš karto skelbiama, kad vieni geresni, kiti blogesni. Tai objektyvūs dalykai, bet nėra kokio nors apibendrinimo, kad, tarkime, moterys geresnės, o vyrai blogesni. Galime lyginti tik atskiras funkcijas. Yra veiklų, kur moterys pranoksta vyrus, o yra tokių, kur vyrai pranoksta moteris. Taigi apskritai yra pusiausvyra. Kitas dalykas – smegenų sandaros skirtumai. Žiniasklaida dažnai pasigauna detales ir pradeda daryti išvadas. Pavyzdžiui, kad moterų plonesnė smegenų žievė, pilkoji medžiaga, taigi – mažiau neuronų. Bet tai priklauso nuo tyrimo vietos. Kiekvieno žmogaus skirtingose srityse smegenų žievės storis yra skirtingas. Jeigu vienam žmogui pamatuosi vienoje srityje, o kitam – kitoje, tai tie skirtumai bus natūralūs. Dabar tai jau žinoma ir įvertinama. Reikia pasakyti, kad taip – yra sričių, kur moterų smegenų žievė plonesnė, bet yra ir sričių, kur ji storesnė nei vyrų.

Tikima, kad visos mūsų kognityvinės funkcijos priklauso nuo neuronų. Pats neuronų skaičius dar nėra kritinis dalykas. Daug svarbiau, kaip tie neuronai tarpusavyje sąveikauja. Dabartinės technologijos jau leidžia pakankamai gerai tai ištirti neinvaziniu būdu. Šie tyrimai taip pat rodo vyrų ir moterų smegenų skirtumus. Net jei atskiroje srityje moterų smegenų žievė yra plonesnė, tai dar nieko nereiškia. Jei mažesnis neuronų skaičius intensyviau tarpusavyje dirba, tai suminis produktas gali būti daug geresnis. Taigi skirtumų yra, bet interpretacija nevienareikšmė.

Ką šiuo metu tiriate? Kokia tolimesnė Jūsų tyrimų kryptis?

Tęsiame dalį tų darbų, už kuriuos gavome premiją. Tarkim, viena dalis – neurofiziologinis regos recepcinių laukų tyrimas. Turime doktorantę, dirbančią šioje srityje. Vykdydami struktūrinių fondų finansuojamus projektus nusipirkome geros įrangos ir tikimės dar daug nuveikti. Kita sritis – lytiniai skirtumai, bet daugiau hormonų poveikio nervų sistemai aspektu: kaip lytiniai hormonai veikia kognityvines funkcijas, kokie emocijų mechanizmai. Dabar kalbama, kad mus valdo emocijos, todėl daugiau dėmesio ir skiriama emocijų tyrimams. Šioje srityje taip pat turime keletą doktorantų ir studentų.

Tiriate kognityvines funkcijas. Tai ir psichologijos tyrimų objektas. Bendradarbiaujate su medikais ar dirbate ir su psichologais?

Taip, dirbame su prof. G. Valicku ir prof. A. Bagdonu. Turime bendrų temų, ambicingų planų, kurių kol kas nenoriu pagarsinti. Toks bendradarbiavimas reikalingas, nes kiekvienas ateina su savo indėliu ir tada gaunamas bendras produktas.

Ar Lietuvos mokslas Jūsų tyrimų srityje yra toli pažengęs, palyginti su Europos mokslo centrais?

Sakyčiau, mes nesame pernelyg atsilikę. Formalus kriterijus – spaudiniai, straipsniai. Mes patys ir mūsų kolegos spausdinamės labai geruose žurnaluose. Tai – objektyvus kriterijus. Mūsų materialinė bazė kuklesnė, bet dėl vykdomų struktūrinių fondų programų turime gerą bazę. Turime jaunimo, entuziastų, tai labai džiugina. Turime visų pakopų studentų. Galbūt reikėtų daugiau tarptautinių projektų, bet ir tam ateis laikas. Žiūriu į tai optimistiškai.

Kokie mūsų studentai? Kokius pastebite pokyčius per savo dėstymo metus?

Studentai visais laikais tarsi bangos – būna labai stiprių kursų, būna silpnų. Tik dabar studentai socialiai aktyvesni. Yra daug studentiškų organizacijų, atstovybių, bendrijų, taigi socialinis aktyvumas nepalyginamai didesnis. Dabar studentai drąsiau reiškia savo nuomonę, teikia pasiūlymų. Jei kurse yra 10–15 stiprių, į mokslą linkusių studentų – tai labai gerai.

Mano vizija – kad pagaliau būtų įkurtas normalus, tvirtas neuromokslų centras ar institutas Vilniaus universitete, kuriame būtų sujungtos Gamtos, Medicinos ir Filosofijos fakulteto pajėgos – tarpdisciplininis centras, įvairiais aspektais tiriantis smegenis.

Kaip po 50 metų atrodys VU?

Turbūt po 50 metų bus sunku išskirti atskiras mokslo sritis. Jei tokiu tempu plėtosis technologijos, viskas turėtų būti susipynę. Jau dabar nemažai mokslų tarpusavy integravęsi, o tada dar sunkiau bus juos išskirti. Manau, kad viskas turi eiti integralumo link.

Aut. teises: Vilniaus universitetas
Autoriai: Osvaldas Rukšėnas, Nijolė Bulotaitė
Parengė: Vytautas Valinskas

Gripo epidemija paskelbta ir Kėdainiuose

Prie šešių gripo epidemiją paskelbusių savivaldybių trečiadienį prisidėjo ir Kėdainiai. Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius informavo, kad rajone nustatytas "ryškus sergamumo gripu padidėjimas". Gripo ir ūmių viršutinių...


Žmogaus charakterį galima nustatyti iš jo rašysenos

Turbūt daugelis žino, kad iš rašysenos nesunku nustatyti žmogaus charakterį. Be to, tokiu pat būdu galima sužinoti, ar jis – seksualus. Kai raidės pasvirusios į kairę pusę – jausmai pavaldūs protui. Įsižiūrėkite, į kokią pusę labiau...


Panevėžyje plinta rotavirusinė infekcija

Panevėžyje stebimas rotavirusinės infekcijos padidėjimas, pranešė Panevėžio visuomenės sveikatos centras. Jo duomenimis, per praėjusių metų gruodžio mėnesį gauti 52 pranešimai apie šį virusą. Iš viso pernai Panevėžio apskrityje rotavirusiniu...


Geopatogeninis spinduliavimas neigiamai veikia sveikatą

Geopatogeninis spinduliavimas neigiamai veikia sveikatą

"Erzinančios linijos", apie kurias prabilta XVIII amžiaus pradžioje, apima visą žemės rutulį. Linijos, į kurias reaguoja paprasta virgulė, išnyra iš žemės paviršiaus ir visiškai nesusilpnėdamos kyla labai aukštai, net per visus...


Plastinės operacijos apriboja žmogaus gebėjimą jausti emocijas

Wisconsin-Madison universiteto (JAV) mokslininkai paskelbė, kad botokso injekcijomis besinaudojantis asmuo praranda gebėjimą emocijas tinkamai jausti. Kaip rašo tecbologijos.lt, botoksas yra populiari kosmetinei išvaizdai koreguoti naudojama...


Buitinio elektrinio grąžto pritaikymas... smegenų chirurgijoje

Buitinio elektrinio grąžto pritaikymas... smegenų chirurgijoje

Henris Maršas (Henry Marsh), neurochirurgas iš Didžiosios Britanijos, vieną iš valstybinių Ukrainos ligoninių pirmą kartą aplankė prieš 15 metų - ten jis skaitė paskaitų ciklą. Tai, ką jis pamatė išvykoje, buvo taip neįprasta, jog jis savo noru...


Neįgalumas gali tapti išsigelbėjimu

Neįgalumas gali tapti išsigelbėjimu

Pastaraisiais mėnesiais pasigirsta nuogąstavimų, kad sunkmečiu gali padaugėti tariamų invalidų, norinčių naudotis neįgaliesiems teikiamomis privilegijomis. Lietuvoje kiekvieną savaitę neįgalumas nustatomas keliems tūkstančiams asmenų. Asmenims,...


Psichologai: krizė nebūtinai smukdo žmones

Ekonominė krizė, įmonių bankrotai, augančios kainos, mažėjantys atlyginimai ir kasdien girdimos vis piktesnės žinios apie laukiantį sunkmetį neigiamai veikia žmones. Visgi psichologai tikina, kad ši krizė – išgyvenama būsena. Po jos galima...


5 klaidos gydytojo priimamajame

5 klaidos gydytojo priimamajame

Gydytojai išskyrė penkias klaidas, kurias paprastai daro pasikonsultuoti atėję pacientai. 1. Neklausinėja. Vienintelis blogas klausimas yra tas, kuris taip ir lieka neužduotas. Nereikia gėdytis, jog neišmanote medicinos ir klausinėkite tol, kol...


Kuriamas kertinis elementas dirbtinėms smegenims: vėl galima pasinaudoti evoliucijos pavyzdžiu

Kuriamas kertinis elementas dirbtinėms smegenims: vėl galima pasinaudoti evoliucijos pavyzdžiu

Mokslininkai jau seniai svajoja apie kompiuterį, kuris veiktų taip pat, kaip žmogaus smegenys. Smegenys, lyginant su kompiuteriais, sunaudoja kur kas mažiau energijos, ir svarbiausia – jos gali mokytis pačios, jų nereikia programuoti.


Startuoja nauja priešvėžinė programa

Nuo liepos mėnesio startuoja dar viena prevencinė - storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos - programa. Storosios žarnos vėžys išsivysčiusiose šalyse yra viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų ir antroji pagal dažnumą...


Vokiečiai teigia omega-3 rūgštį galį išgauti iš mikrobų

Vokiečiai teigia omega-3 rūgštį galį išgauti iš mikrobų

Vokietijos biotechnologijų bendrovė "InterMed Discovery" (IMD) užpatentavo omega-3 rūgščių gavybą iš mikrobų terpės, ir tai būtų dar vienas polinesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis greta žuvų, dumblių ir augalų. IMD tyrimus atlieka kartu...


Seksas augina smegenis

Seksas augina smegenis

Mokslininkai, ištyrę žiurkes, priėjo prie išvados, kad seksas augina smegenis. Beje, seksualiai aktyvūs graužikai mažiau nerimauja. Žinoma, kad nemalonūs ir neigiami pojūčiai slopina suaugusių žmonių smegenų ląstelių dauginimąsi, todėl Prinstono...


Lietuvoje – tik 14 "žemo slenksčio" kabinetų

Tik dešimtadalis savivaldybių įsisteigė "žemo slenksčio" kabinetus, kur probleminiai žmonės gali eiti nemokamai tirtis, ar nėra infekuoti ŽIV. Kol šalyje trūksta tokių kabinetų, nevyriausybininkai sako, kad ne tik nestabdomas ŽIV...


Kulinariniuose produktuose - ir GMO žaliava

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) į patikslintą genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) sąrašą įtraukė dar 21 gaminį. Tai bendrovės "Rivona" kulinarijos ceche Rokiškyje gaminami kulinarijos gaminiai. Jie kepami aliejuje,...


Ligonių, laukiančių donorų organų bei audinių, eilė sutrumpėjo

Ligonių, laukiančių donorų organų bei audinių, eilė sutrumpėjo

Lietuvoje šiemet jau atliktos 33 organų ir audinių transplantacijos. Tai gerokai sutrumpino ligonių, laukiančių donorų organų ir audinių, eilę. Laukiančiųjų donorų organų bei audinių eilė per pirmąjį šių metų mėnesį sutrumpėjo 33 recipientais:...


PSO: po dvejų metų vėžys bus dažniausia mirties priežastis pasaulyje

PSO: po dvejų metų vėžys bus dažniausia mirties priežastis pasaulyje

Pasaulyje daugėja susirgimų vėžiu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, 2010-aisiais vėžys taps pagrindine mirties priežastimi, aplenkdamas širdies ir kraujagyslių ligas, skelbia žiniasklaida. 2008-aisiais pasaulyje vėžiu susirgo 12...


10 atsakymų apie sąnarių priežiūrą

Priežasčių, kodėl atsiranda sąnarių skausmas – daugybė. Apie sąnarių ligas kasmet primena atvėsę orai, kai kurie žmonės sąnarių skausmą jaučia intensyviau padirbus fizinį darbą. Įtemptas gyvenimo tempas, paveldimumas, antsvoris, netinkama...


Kaip turi elgtis medikai, susidūrę su maru, cholera ar kitomis pavojingomis infekcijomis

Kaip turi elgtis medikai, susidūrę su maru, cholera ar kitomis pavojingomis infekcijomis

Sveikatos apsaugos ministerija siekia sumažinti medicinos darbuotojų galimybę užsikrėsti ypač pavojingomis infekcinėmis ligomis. <br />Sveikatos apsaugos ministras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis patvirtino apsauginių priemonių naudojimo...


Valgykite kartu. Sužinosite, koks vyras bus lovoje

Jei vyras per pirmąjį pasimatymą pakvietė moterį pavakarieniauti, ji turėtų nepraleisti progos sužinoti, ko galima tikėtis iš jo ateityje. Ekspertai tikina, kad elgesys prie stalo ne tik parodo žmogaus išsiauklėjimą, bet ir atskleidžia, koks jis...


Nuo balandžio vaistai turėtų pigti

Seimas patvirtino naują kainodaros ir prekybos vaistais tvarką, kuri nuo balandžio bus taikoma vaistų gamintojams, importuotojams ir prekybininkams. Už atitinkamus Farmacijos įstatymo pakeitimus balsavo 80 Seimo narių, prieš – vienas, o...


Kaltinimai – tik dėl konkurencijos?

Seimo Sveikatos reikalų komitetas teigia, kad nesaugiais tyrimais kraujo centrai vienas kitą kaltina tik konkuruodami dėl valstybės lėšų. Daugumą donorų kraujo į gydymo įstaigas pristato du didieji centrai – Nacionalinis ir Kauno kraujo...


Tyrimas: spalvos atskleidžia pacientų nuotaikas

Spalvos, kuriomis nusakome savijautą, gali būti daug naudingesnės nei manome, įsitikinę medikai. Kaip praneša portalas "Live Science", depresija sergantys žmonės savo nuotaiką dažniausiai linkę susieti su pilka spalva. Pilkai gyvenimą...


Maisto papildų verslas - po medikų sparnu

Maisto papildų verslas - po medikų sparnu

Maisto papildai - ne vaistas, o maistas. Nepaisant to, kai kurie medikai pacientus siunčia nusipirkti papildų, ir ne bet kur, o į gydymo įstaigoje veikiantį konkrečios firmos maisto papildų kabinetą. "Pakliuvau į aferą", - tiesiai...


Aklumą gydys kontaktiniais lęšiais

Aklumas gali būti išgydomas padedant kontaktiniuose lęšiuose auginamoms kamieninėms ląstelėms, teigia mokslininkai. Anot tyrėjų, šis atradimas gali gerokai pagerinti ragenos traumą patyrusių pacientų regėjimą, rašo telegraph.co.uk. Gydymo poveikis...


Ateities moteris: žemesnė, putlesnė, vaisingesnė

Ateityje moterys bus kiek žemesnės ir apvalesnės, turės sveikesnes širdis bei pailgės amžiaus tarpsnis, per kurį jos gali susilaukti vaikų. Tokios permainos prognozuojamos remiantis tvirčiausiais iki šiol įrodymais, kad žmogus vis dar...


Kada geriausia tuoktis?

Kada geriausia tuoktis?

Šeimos laimė, anot senolių, priklauso ne tik nuo meilės ir pagarbos partneriui, tačiau ir mėnesio ar dienos, kada susituokėte. Rugpjūtį tuoktis pats metas. Sausį tuoktis nerekomenduojama. Manoma, kad tokia santuoka baigiasi ankstyva našlyste....


Buvęs sveikatos apsaugos ministras: blogiau bus visiems

Mūsų sveikatos apsaugos būklė šiuo metu yra gana sunki. Visi kalba, kad padidėjo vaistų kainos, kad vaistai yra labai brangūs, bet visi užmiršta, kad tai Vyriausybė padidino vaistų kainas. 16 proc., uždėdama pridetinės vertės mokestį. Tai yra...


Mokslininkai pabrėžia veikliųjų maisto medžiagų sąveiką

Harvardo medicinos mokyklos Bostone mokslininkai pabrėžia, kad tam tikras veikliąsias maisto medžiagas reikia vartoti kartu, kad jų poveikis būtų didesnis. "Harvard Health Letter" biuletenyje jie pateikė geriausiai kartu veikiančių...


Nuo ko priklauso laimė?

Nuo ko priklauso laimė?

"Ekonomika gali augti ir klestėti tik tuo atveju, jei žmonės klaidingai įsitikinę, kad turtėjimas padarys juos laimingesnius." Danielas Gilbertas. Pasak Minesotos universiteto (JAV) mokslininko Davido Lykkeno, 50 procentų laimės...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9