Spalio 20d. Trečiadienis

Daugiau pilkųjų ląstelių – nebūtinai daugiau proto

2012 Spalio 5d.
Peržiūrų skaičius: 22844
Daugiau pilkųjų ląstelių – nebūtinai daugiau proto

Vasarį Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Osvaldas Rukšėnas sužinojo, kad tapo vienu iš septynių Lietuvos mokslo premijos laureatų. Šis garbingas įvertinimas profesoriui skirtas už kartu su bendraautoriu parašytą darbų ciklą „Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas“. Pats profesorius šią premiją vertina kaip neuromokslų pripažinimą Lietuvoje.

Ta proga su mokslininku prof. Osvaldu Rukšėnu apie smegenų veiklą ir nervų sistemos tyrimus kalbėjosi leidinio „Universiteto naujienos“ žurnalistė Nijolė Bulotaitė.

Ką Jums reiškia tapti Lietuvos mokslo premijos laureatu?

Tai labai džiugu man asmeniškai, bet kita vertus, vertinu šią premiją kaip neuromokslų pripažinimą Lietuvoje. Yra šią premiją gavusių biochemikų, biofizikų, bet grynai neuromokslų srityje tai, matyt, pirma premija. Kai 1996 m. universitete kūrėme neurobiologijos magistro programą, mums net doktorantūrą panaikino, nes Lietuvos mokslo klasifikatoriuje nebuvo neuromokslų. O štai dabar gauta premija ir klasifikatoriuje pavyko įterpti šiuos mokslus, tad neuromokslai „legalizuoti“.

Ar panaši sritis plėtojama kituose universitetuose, mokslo institutuose?

Taip, bet magistrantūros studijas turime tik mes. Tyrimai atliekami Vytauto Didžiojo universitete, M. Romerio universitete, Edukologijos universitete, Šiaulių universitete, kelios grupės dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Turime Lietuvos neuromokslų asociaciją, kuri vienija apie 70 narių.

Ar ateityje tapsime protingesni, ar galima bus taisyti smegenis?

O kokie tie protingumo kriterijai? Smegenys gamtos pakankamai tobulai sukonstruotos ir kiekvienam pagal savo užimamą nišą proto užtenka. Pavyzdžiui, maža kirmėlytė… Jai nereikia tokių smegenų, kokias turi žmogus, bet ji puikiai gyvena. O dėl žmogaus protinių pajėgumų, tai dabar yra įvairių metodikų, stiprinamųjų cheminių priemonių, bet viskas priklauso nuo kriterijų. Kokia nors viena kryptimi, pvz., atminties pratybomis, galima tai padaryti. Bet apskritai abejoju, nes yra per daug įvairių sudėtingų procesų, kurių prigimtį mes iki šiol nelabai žinome. O dėl įvairių ligų gydymo – tai čia jau optimizmo daug daugiau. Ypač dabar naujų technologijų taikymas tyrimuose atveria didžiules galimybes. Genetiniai tyrimai net „amžiaus“ ligoms, tokioms kaip Alzhaimerio, Parkinsono ligos, gydyti suteikia daugiau optimizmo. Bent jau pradedame suprasti šį tą apie tų ligų mechanizmus. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, dėl ko jos kyla, o kai žinosime mechanizmą, tada jau galėsime ieškoti ir priemonių.

Ar teisingas posakis, kad nervų ląstelės neatsigamina?

Viskas keičiasi. Nors vadovėlinė tiesa ligi šiol – kad nervų ląstelės neatsigamina, tik nyksta, bet tyrimų su pelėmis rezultatai rodo, kad susidaro naujos ląstelės. Norisi tikėti, kad panašiai yra ir žmogui, taigi optimizmo daugiau. Tik laiko klausimas, kada galėsime pakeisti šį posakį.

Ar manote, kad per kokius 10–20 metų mokslas jau pasistūmės stabdant tokių ligų kaip Alzhaimerio vystymąsi ar jas gydant?

Per 20 – manau, taip. Nes jeigu ir toliau tyrimai žengs tokiais tempais, tai gal jau ir gydyti galėsime.

Kokie esminiai vyrų ir moterų smegenų veiklos skirtumai, ar jų yra?

Tai priklauso nuo mastelio ir atskaitos taško. Bet taip – jų yra. Problema ta, kad nelabai populiaru apie tai kalbėti, nes iš karto prilipdoma neigiama etiketė. Kai laboratorijoje pradėjome dirbti šia kryptimi, buvo įvairių komentarų, kelerius metus susilaukdavome ir labai nedraugiškų pastabų. Iš karto skelbiama, kad vieni geresni, kiti blogesni. Tai objektyvūs dalykai, bet nėra kokio nors apibendrinimo, kad, tarkime, moterys geresnės, o vyrai blogesni. Galime lyginti tik atskiras funkcijas. Yra veiklų, kur moterys pranoksta vyrus, o yra tokių, kur vyrai pranoksta moteris. Taigi apskritai yra pusiausvyra. Kitas dalykas – smegenų sandaros skirtumai. Žiniasklaida dažnai pasigauna detales ir pradeda daryti išvadas. Pavyzdžiui, kad moterų plonesnė smegenų žievė, pilkoji medžiaga, taigi – mažiau neuronų. Bet tai priklauso nuo tyrimo vietos. Kiekvieno žmogaus skirtingose srityse smegenų žievės storis yra skirtingas. Jeigu vienam žmogui pamatuosi vienoje srityje, o kitam – kitoje, tai tie skirtumai bus natūralūs. Dabar tai jau žinoma ir įvertinama. Reikia pasakyti, kad taip – yra sričių, kur moterų smegenų žievė plonesnė, bet yra ir sričių, kur ji storesnė nei vyrų.

Tikima, kad visos mūsų kognityvinės funkcijos priklauso nuo neuronų. Pats neuronų skaičius dar nėra kritinis dalykas. Daug svarbiau, kaip tie neuronai tarpusavyje sąveikauja. Dabartinės technologijos jau leidžia pakankamai gerai tai ištirti neinvaziniu būdu. Šie tyrimai taip pat rodo vyrų ir moterų smegenų skirtumus. Net jei atskiroje srityje moterų smegenų žievė yra plonesnė, tai dar nieko nereiškia. Jei mažesnis neuronų skaičius intensyviau tarpusavyje dirba, tai suminis produktas gali būti daug geresnis. Taigi skirtumų yra, bet interpretacija nevienareikšmė.

Ką šiuo metu tiriate? Kokia tolimesnė Jūsų tyrimų kryptis?

Tęsiame dalį tų darbų, už kuriuos gavome premiją. Tarkim, viena dalis – neurofiziologinis regos recepcinių laukų tyrimas. Turime doktorantę, dirbančią šioje srityje. Vykdydami struktūrinių fondų finansuojamus projektus nusipirkome geros įrangos ir tikimės dar daug nuveikti. Kita sritis – lytiniai skirtumai, bet daugiau hormonų poveikio nervų sistemai aspektu: kaip lytiniai hormonai veikia kognityvines funkcijas, kokie emocijų mechanizmai. Dabar kalbama, kad mus valdo emocijos, todėl daugiau dėmesio ir skiriama emocijų tyrimams. Šioje srityje taip pat turime keletą doktorantų ir studentų.

Tiriate kognityvines funkcijas. Tai ir psichologijos tyrimų objektas. Bendradarbiaujate su medikais ar dirbate ir su psichologais?

Taip, dirbame su prof. G. Valicku ir prof. A. Bagdonu. Turime bendrų temų, ambicingų planų, kurių kol kas nenoriu pagarsinti. Toks bendradarbiavimas reikalingas, nes kiekvienas ateina su savo indėliu ir tada gaunamas bendras produktas.

Ar Lietuvos mokslas Jūsų tyrimų srityje yra toli pažengęs, palyginti su Europos mokslo centrais?

Sakyčiau, mes nesame pernelyg atsilikę. Formalus kriterijus – spaudiniai, straipsniai. Mes patys ir mūsų kolegos spausdinamės labai geruose žurnaluose. Tai – objektyvus kriterijus. Mūsų materialinė bazė kuklesnė, bet dėl vykdomų struktūrinių fondų programų turime gerą bazę. Turime jaunimo, entuziastų, tai labai džiugina. Turime visų pakopų studentų. Galbūt reikėtų daugiau tarptautinių projektų, bet ir tam ateis laikas. Žiūriu į tai optimistiškai.

Kokie mūsų studentai? Kokius pastebite pokyčius per savo dėstymo metus?

Studentai visais laikais tarsi bangos – būna labai stiprių kursų, būna silpnų. Tik dabar studentai socialiai aktyvesni. Yra daug studentiškų organizacijų, atstovybių, bendrijų, taigi socialinis aktyvumas nepalyginamai didesnis. Dabar studentai drąsiau reiškia savo nuomonę, teikia pasiūlymų. Jei kurse yra 10–15 stiprių, į mokslą linkusių studentų – tai labai gerai.

Mano vizija – kad pagaliau būtų įkurtas normalus, tvirtas neuromokslų centras ar institutas Vilniaus universitete, kuriame būtų sujungtos Gamtos, Medicinos ir Filosofijos fakulteto pajėgos – tarpdisciplininis centras, įvairiais aspektais tiriantis smegenis.

Kaip po 50 metų atrodys VU?

Turbūt po 50 metų bus sunku išskirti atskiras mokslo sritis. Jei tokiu tempu plėtosis technologijos, viskas turėtų būti susipynę. Jau dabar nemažai mokslų tarpusavy integravęsi, o tada dar sunkiau bus juos išskirti. Manau, kad viskas turi eiti integralumo link.

Aut. teises: Vilniaus universitetas
Autoriai: Osvaldas Rukšėnas, Nijolė Bulotaitė
Parengė: Vytautas Valinskas


Beždžionė smegenimis sėkmingai sugebėjo valdyti robotą

Beždžionė smegenimis sėkmingai sugebėjo valdyti robotą

Pitsburgo Universiteto (JAV) mokslininkams pavyko su bedžione atlikti eksperimentą, kurio metu gyvūnas smegenimis valdė roboto ranką ir taip save maitino. "Tai pirmas atvejis istorijoje, kai kas nors smegenimis sugebėjo kontroliuoti realų...


Išrastas naujas metastazių gydymo būdas

JAV mokslininkai išmoko atskirti vėžines ląsteles nuo sveikų - manoma, kad šis atradimas bus pritaikytas metastazėms gydyti, praneša naujienų agentūra UPI. JAV Šiaurės vakarų universiteto mokslininkų teigimu, dauguma vėžiu sergančių pacientų...


Dialogas su vidiniu vaiku

Dialogas su vidiniu vaiku

"Tą dieną, kai vaikas supranta, kad suaugusieji neidealūs, jis tampa jaunas; tą dieną, kai jiems atleidžia, tampa brandus; tą dieną, kai atleidžia sau, jis tampa išmintingas." Alden Nowlan. "Prieš keletą metų pasiuvau lėlę. Mielą,...


Narkomanijos prevencija uostamiestyje - pavyzdys Rytų šalims

Klaipėdos psichikos sveikatos centrą aplankė devyni narkomanijos prevencijos srityje dirbančių Rusijos ir Baltarusijos įstaigų, savivaldybių administracijų, visuomeninių organizacijų bei spaudos atstovai. Svečiai iš Minsko (Baltarusija) ir Rusijos...


Pagaminta dirbtinė moters kiaušidė

JAV mokslininkai laboratorijoje sukūrė pirmąją pasaulyje dirbtinę kiaušidę, kurioje pavyko sėkmingai subrandinti moters kiaušinėlius. Šis pasiekimas suteiks galimybę efektyviau tirti nevaisingumo priežastis ir taikyti naujus nevaisingumo gydymo...


Pas medikus – kliūčių ruožu

Pas medikus – kliūčių ruožu

Į eilę – ankstų rytą Prie Klaipėdos universitetinės ligoninės Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus vakar gerokai prieš įstaigos atidarymą nusidriekė didelė eilė. Pirmieji pacientai į eilę atsistojo dar prieš septynias. Po valandos eilė jau...


KMUK angiochirurgai atliko sudėtingą ir retą kraujagyslių operaciją

KMUK angiochirurgai atliko sudėtingą ir retą kraujagyslių operaciją

Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) kraujagyslių chirurgai atliko sudėtingą aortos operaciją pacientui, keletą metų kentėjusiam skausmus dėl prastos kojų kraujotakos bei sintetinio kraujagyslių protezo infekcijos susidariusios pūlingos...


Cikadų mechaninis ginklas prieš bakterijas

Cikadų mechaninis ginklas prieš bakterijas

Ispanijos ir Australijos mokslininkų grupė mokslininkų atrado, kaip manoma, pirmąjį žinomą atvejį gamtoje, kuomet organizmas gali apsiginti nuo bakterijų vien dėl ypatingos savo kūno dalies paviršiaus struktūros. Straipsnyje, paskelbtame žurnale...


Sapnai padeda mokytis

Sapnai padeda mokytis

Mokslininkai teigia, kad pogulis išmokus ką nors svarbaus gali padėti šias žinias įtvirtinti atmintyje, jei tik miego metu sapnuosite. Mokslininkai nustatė, kad žmonės, sapnuodami apie naują užduotį, prabudę ją atlieką geriau nei tie, kurie...


Lietuviai vakciną boikotavo. O Europa?

Pandeminio gripo baimė išnyko kaip slogus sapnas, o keturi penktadaliai vakcinos liko nepanaudota. Kaip ji vertinama Europos Sąjungos mastu, ar panaudota kitose šalyse? Apie tai – pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos atašė nuolatinėje...


Rugsėjį studentai galės rinktis naują Sveikatos mokslų universitetą

Nuo rugsėjo Kauno medicinos universitetas (KMU), susijungęs su Lietuvos veterinarijos akademija (LVA), ketina tapti Sveikatos mokslų universitetu. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, KMU ir LVA pradeda jungimosi procesą. Naujas Sveikatos mokslų...


Liga - bausmė už savigraužą

Liga - bausmė už savigraužą

Vis daugiau medicinos srities specialistų linksta manyti, kad ligas, be fizinių, skatina ir psichologinės priežastys. Kilus psichoemocinėms problemoms, žmogaus nervų sistema siunčia impulsus konkretiems organams - ir atsiranda negalavimas. Koks...


Bakteriofagai: į žūtbūtinį mūšį su bakterijomis

Bakteriofagai: į žūtbūtinį mūšį su bakterijomis

Nors šie bakterijomis užkandžiauti mėgstantys mikroskopiniai padarai didelio estetinio pasigėrėjimo ir nekelia, jie galėtų būti realus ginklas prieš įvairias infekcines ligas. Tai – bakteriofagais vadinami virusai. Bakteriofagų turinčius...


Nori geresnės spermos kokybės? Žiūrėk į nuotraukas!

Nori geresnės spermos kokybės? Žiūrėk į nuotraukas!

Vyrai, žiūrintys pornografines nuotraukas, turi galimybę pagerinti spermos kokybę. Receptas paprastas: reikia pasirinkti erotines nuotraukas, kurios skatintų spermatozoidų konkurencingumą ir greitesnį jų judėjimą. Kuris vaizdinys lemia geresnę...


Lazeris venų gydymui. Ar viską žinote?

Lazeris venų gydymui. Ar viską žinote?

Venų varikozę lemia ydinga kojos veninė kraujotaka. Dažniausiai tai nutinka sutrikus venų vožtuvėlių funkcijai ir pasikeitus kraujo tėkmės krypčiai, kai kraujas, užuot tekėjęs į viršų ir grįžtų link širdies, ima tekėti žemyn link pėdų. Tai...


Medicina iš arti: kraujo tyrimas – nuo adatos dūrio iki rezultato

Kraujo tyrimas - nemaloni, bet būtina procedūra. Kad žiūrovus supažindintų su jos eiga, žurnalistai nepabijojo adatos dūrio ir sukūrė įdomų video siužetą apie bendrą kraujo tyrimą. Niekam ne paslaptis, jog susirgus ir nuėjus konsultacijai pas...


Homeopatija kaunietę išgelbėjo nuo mirties

Homeopatija kaunietę išgelbėjo nuo mirties

Neteisingai nustatyta diagnozė ir ne tos ligos gydymas privedė iki mirties, iš kurios nagų ligonė pati save plėšte išplėšė. "Pravirkdėte mane", – sako Daiva Aušra Earle ir šluostosi ašaras. Jas išprovokavo beveik dvidešimties metų...


Singapūre įteisinta mokama organų donorystė

Singapūre įteisinta mokama organų donorystė

Singapūre įteisinta mokama organų donorystė. Parlamentas nusprendė, kad organų donorams ateityje galės būti mokamas atlygis. Prieš tai šalyje vyko prieštaringi debatai šia tema. Naujo įstatymo priešininkai baiminasi, kad jis sukels organų donorų...


Įspūdingi minčių skaitymo rezultatai

Įspūdingi minčių skaitymo rezultatai

Remdamiesi tik smegenų skenavimo informacija, Japonijos mokslininkai įsigudrino kompiuterio ekrane atkurti vaizdinius, kilusius savanorių galvose. Apie tyrimo idėją mes jau esame publikavę trumpą naujieną, tačiau dabar tapo žinoma daugiau...


Žmogaus žarnyno mikrobai – antrasis genomas

Mokslininkai teigia, kad žmogaus žarnyne gyvenantys mikrobai turi milijonus genų, skelbia BBC. Tiesą sakant, patikslinti tyrimai rodo, jog žarnyno mikrofloroje yra daugiau genų nei kitose kūno dalyse. Jų tiek daug, kad mokslininkai žarnyno...


Zita Vasiliauskaitė. Dovana – tai žinia

Jei surengtume viešą diskusiją apie dovanas, jų vietą mūsų gyvenime, patys nustebtume – kiek įvairiausių nuomonių, požiūrių, beje, labai prieštaringų, būtų išsakyta. Vieni sakytų, kad dovana – tikras džiaugsmas, ypač jei dovanojama...


Širdies keitimą žada padaryti įprasta procedūra

Prancūzijos kompanija žada netrukus pradėti gaminti standartinius prietaisus, kuriais nesunkiai būtų galima pakeisti pažeistas širdis. Kaip skelbia "New York Times", kompanija "Carmat" yra baigiamojoje dirbtinės širdies...


Ar įmanoma brolybė medicinoje? Kviečia Fokoliarų Judėjimo Medikų dialogo grupė

Lapkričio 11 d. Vilniuje Fokoliarų Judėjimo Medikų dialogo grupė kviečia į susitikimą tema: Ar įmanoma brolybė medicinoje? Šiandien medicinos pasaulį sudaro santykių visuma, telekomunikacijos ir susiskaidymas į siauras specialybes reikalauja...


Ką gina medicininis auditas?

"Likau ir be dantų, ir be pinigų", – sako žmogus, nusivylęs ir odontologų darbu, ir jo kontrolieriais. Pastarieji bedančiui siūlo bylinėtis teisme. Ar tai – ne pasityčiojimas? Romualdas Petrauskas labai nudžiugo, pusketvirtų...


Rudenį – naujos kompensuojamųjų vaistų kainos

Rudenį – naujos kompensuojamųjų vaistų kainos

Nuo rugsėjo gali brangti kas antras kompensuojamasis vaistas. Vaistininkai skaičiuoja, kad priemokos kompensuojamiesiems vaistams gali išaugti nuo 4 iki 40 procentų. Sveikatos apsaugos ministerija ginasi, kad dar derasi su farmacininkais, jog šie...


Bloga nuotaika gali pagerinti atmintį

Bloga nuotaika kai kuriais atžvilgiais gali būti naudinga, tvirtina vienas Australijos mokslininkas, kuris nustatė, jog negatyvūs jausmai mažina patiklumą, padeda objektyviau vertinti kitus, taip pat stiprina atmintį.Naujojo Pietų Velso...


Poliklinikose galimos eilės dėl darželinukų sveikatos pažymų

Poliklinikose galimos eilės dėl darželinukų sveikatos pažymų

Prasidedant rudeniui eilės poliklinikose gali atsirasti dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigoms reikalingų sveikatos pažymų, prognozuoja medicinos įstaigos. Pažymų apie darželinukų sveikatą reikalaujama pagal pernai patvirtintą naują tvarką....


3 patarimai, kaip išsaugoti vyriškumą mylint moterį

Išlikite vyru visose situacijose ir neleiskite savo mylimajai valytis kojų į jus. Pagarba yra visų santykių pagrindas. Laikykitės šios taisyklės. Pastaruoju metu visur kalbama apie vyriškos lyties tapimą silpnąja lytimi. Ar tikrai vyrai per daug...


Bakterinių žarnyno infekcijų protrūkis nusinešė 31-ąją gyvybę

Pavojingos atmainos bakterijų Escherichia coli sukeliamų žarnyno infekcijų protrūkis Vokietijoje nusinešė dar vienos pacientės gyvybę, o bendras jo aukų skaičius pasiekė 31, penktadienį pranešė regioninė sveikatos apsaugos tarnyba. Naujausia...


Neįgaliųjų organizacijos apie Nacionalinį susitarimą: socialinė atskirtis dar stiprinama

Trečiadienį planuojamą pasirašyti Nacionalinį susitarimą kritikuojančios neįgaliųjų organizacijos tvirtina, kad šis dokumentas ir būsimi Vyriausybės žingsniai dar sustiprins esamą socialinę atskirtį. Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9

Spila Spila Spila Spila Spila