Kovo 4d. Ketvirtadienis

Daugiau pilkųjų ląstelių – nebūtinai daugiau proto

2012 Spalio 5d.
Peržiūrų skaičius: 22844
Daugiau pilkųjų ląstelių – nebūtinai daugiau proto

Vasarį Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Osvaldas Rukšėnas sužinojo, kad tapo vienu iš septynių Lietuvos mokslo premijos laureatų. Šis garbingas įvertinimas profesoriui skirtas už kartu su bendraautoriu parašytą darbų ciklą „Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas“. Pats profesorius šią premiją vertina kaip neuromokslų pripažinimą Lietuvoje.

Ta proga su mokslininku prof. Osvaldu Rukšėnu apie smegenų veiklą ir nervų sistemos tyrimus kalbėjosi leidinio „Universiteto naujienos“ žurnalistė Nijolė Bulotaitė.

Ką Jums reiškia tapti Lietuvos mokslo premijos laureatu?

Tai labai džiugu man asmeniškai, bet kita vertus, vertinu šią premiją kaip neuromokslų pripažinimą Lietuvoje. Yra šią premiją gavusių biochemikų, biofizikų, bet grynai neuromokslų srityje tai, matyt, pirma premija. Kai 1996 m. universitete kūrėme neurobiologijos magistro programą, mums net doktorantūrą panaikino, nes Lietuvos mokslo klasifikatoriuje nebuvo neuromokslų. O štai dabar gauta premija ir klasifikatoriuje pavyko įterpti šiuos mokslus, tad neuromokslai „legalizuoti“.

Ar panaši sritis plėtojama kituose universitetuose, mokslo institutuose?

Taip, bet magistrantūros studijas turime tik mes. Tyrimai atliekami Vytauto Didžiojo universitete, M. Romerio universitete, Edukologijos universitete, Šiaulių universitete, kelios grupės dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Turime Lietuvos neuromokslų asociaciją, kuri vienija apie 70 narių.

Ar ateityje tapsime protingesni, ar galima bus taisyti smegenis?

O kokie tie protingumo kriterijai? Smegenys gamtos pakankamai tobulai sukonstruotos ir kiekvienam pagal savo užimamą nišą proto užtenka. Pavyzdžiui, maža kirmėlytė… Jai nereikia tokių smegenų, kokias turi žmogus, bet ji puikiai gyvena. O dėl žmogaus protinių pajėgumų, tai dabar yra įvairių metodikų, stiprinamųjų cheminių priemonių, bet viskas priklauso nuo kriterijų. Kokia nors viena kryptimi, pvz., atminties pratybomis, galima tai padaryti. Bet apskritai abejoju, nes yra per daug įvairių sudėtingų procesų, kurių prigimtį mes iki šiol nelabai žinome. O dėl įvairių ligų gydymo – tai čia jau optimizmo daug daugiau. Ypač dabar naujų technologijų taikymas tyrimuose atveria didžiules galimybes. Genetiniai tyrimai net „amžiaus“ ligoms, tokioms kaip Alzhaimerio, Parkinsono ligos, gydyti suteikia daugiau optimizmo. Bent jau pradedame suprasti šį tą apie tų ligų mechanizmus. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, dėl ko jos kyla, o kai žinosime mechanizmą, tada jau galėsime ieškoti ir priemonių.

Ar teisingas posakis, kad nervų ląstelės neatsigamina?

Viskas keičiasi. Nors vadovėlinė tiesa ligi šiol – kad nervų ląstelės neatsigamina, tik nyksta, bet tyrimų su pelėmis rezultatai rodo, kad susidaro naujos ląstelės. Norisi tikėti, kad panašiai yra ir žmogui, taigi optimizmo daugiau. Tik laiko klausimas, kada galėsime pakeisti šį posakį.

Ar manote, kad per kokius 10–20 metų mokslas jau pasistūmės stabdant tokių ligų kaip Alzhaimerio vystymąsi ar jas gydant?

Per 20 – manau, taip. Nes jeigu ir toliau tyrimai žengs tokiais tempais, tai gal jau ir gydyti galėsime.

Kokie esminiai vyrų ir moterų smegenų veiklos skirtumai, ar jų yra?

Tai priklauso nuo mastelio ir atskaitos taško. Bet taip – jų yra. Problema ta, kad nelabai populiaru apie tai kalbėti, nes iš karto prilipdoma neigiama etiketė. Kai laboratorijoje pradėjome dirbti šia kryptimi, buvo įvairių komentarų, kelerius metus susilaukdavome ir labai nedraugiškų pastabų. Iš karto skelbiama, kad vieni geresni, kiti blogesni. Tai objektyvūs dalykai, bet nėra kokio nors apibendrinimo, kad, tarkime, moterys geresnės, o vyrai blogesni. Galime lyginti tik atskiras funkcijas. Yra veiklų, kur moterys pranoksta vyrus, o yra tokių, kur vyrai pranoksta moteris. Taigi apskritai yra pusiausvyra. Kitas dalykas – smegenų sandaros skirtumai. Žiniasklaida dažnai pasigauna detales ir pradeda daryti išvadas. Pavyzdžiui, kad moterų plonesnė smegenų žievė, pilkoji medžiaga, taigi – mažiau neuronų. Bet tai priklauso nuo tyrimo vietos. Kiekvieno žmogaus skirtingose srityse smegenų žievės storis yra skirtingas. Jeigu vienam žmogui pamatuosi vienoje srityje, o kitam – kitoje, tai tie skirtumai bus natūralūs. Dabar tai jau žinoma ir įvertinama. Reikia pasakyti, kad taip – yra sričių, kur moterų smegenų žievė plonesnė, bet yra ir sričių, kur ji storesnė nei vyrų.

Tikima, kad visos mūsų kognityvinės funkcijos priklauso nuo neuronų. Pats neuronų skaičius dar nėra kritinis dalykas. Daug svarbiau, kaip tie neuronai tarpusavyje sąveikauja. Dabartinės technologijos jau leidžia pakankamai gerai tai ištirti neinvaziniu būdu. Šie tyrimai taip pat rodo vyrų ir moterų smegenų skirtumus. Net jei atskiroje srityje moterų smegenų žievė yra plonesnė, tai dar nieko nereiškia. Jei mažesnis neuronų skaičius intensyviau tarpusavyje dirba, tai suminis produktas gali būti daug geresnis. Taigi skirtumų yra, bet interpretacija nevienareikšmė.

Ką šiuo metu tiriate? Kokia tolimesnė Jūsų tyrimų kryptis?

Tęsiame dalį tų darbų, už kuriuos gavome premiją. Tarkim, viena dalis – neurofiziologinis regos recepcinių laukų tyrimas. Turime doktorantę, dirbančią šioje srityje. Vykdydami struktūrinių fondų finansuojamus projektus nusipirkome geros įrangos ir tikimės dar daug nuveikti. Kita sritis – lytiniai skirtumai, bet daugiau hormonų poveikio nervų sistemai aspektu: kaip lytiniai hormonai veikia kognityvines funkcijas, kokie emocijų mechanizmai. Dabar kalbama, kad mus valdo emocijos, todėl daugiau dėmesio ir skiriama emocijų tyrimams. Šioje srityje taip pat turime keletą doktorantų ir studentų.

Tiriate kognityvines funkcijas. Tai ir psichologijos tyrimų objektas. Bendradarbiaujate su medikais ar dirbate ir su psichologais?

Taip, dirbame su prof. G. Valicku ir prof. A. Bagdonu. Turime bendrų temų, ambicingų planų, kurių kol kas nenoriu pagarsinti. Toks bendradarbiavimas reikalingas, nes kiekvienas ateina su savo indėliu ir tada gaunamas bendras produktas.

Ar Lietuvos mokslas Jūsų tyrimų srityje yra toli pažengęs, palyginti su Europos mokslo centrais?

Sakyčiau, mes nesame pernelyg atsilikę. Formalus kriterijus – spaudiniai, straipsniai. Mes patys ir mūsų kolegos spausdinamės labai geruose žurnaluose. Tai – objektyvus kriterijus. Mūsų materialinė bazė kuklesnė, bet dėl vykdomų struktūrinių fondų programų turime gerą bazę. Turime jaunimo, entuziastų, tai labai džiugina. Turime visų pakopų studentų. Galbūt reikėtų daugiau tarptautinių projektų, bet ir tam ateis laikas. Žiūriu į tai optimistiškai.

Kokie mūsų studentai? Kokius pastebite pokyčius per savo dėstymo metus?

Studentai visais laikais tarsi bangos – būna labai stiprių kursų, būna silpnų. Tik dabar studentai socialiai aktyvesni. Yra daug studentiškų organizacijų, atstovybių, bendrijų, taigi socialinis aktyvumas nepalyginamai didesnis. Dabar studentai drąsiau reiškia savo nuomonę, teikia pasiūlymų. Jei kurse yra 10–15 stiprių, į mokslą linkusių studentų – tai labai gerai.

Mano vizija – kad pagaliau būtų įkurtas normalus, tvirtas neuromokslų centras ar institutas Vilniaus universitete, kuriame būtų sujungtos Gamtos, Medicinos ir Filosofijos fakulteto pajėgos – tarpdisciplininis centras, įvairiais aspektais tiriantis smegenis.

Kaip po 50 metų atrodys VU?

Turbūt po 50 metų bus sunku išskirti atskiras mokslo sritis. Jei tokiu tempu plėtosis technologijos, viskas turėtų būti susipynę. Jau dabar nemažai mokslų tarpusavy integravęsi, o tada dar sunkiau bus juos išskirti. Manau, kad viskas turi eiti integralumo link.

Aut. teises: Vilniaus universitetas
Autoriai: Osvaldas Rukšėnas, Nijolė Bulotaitė
Parengė: Vytautas Valinskas


Sukurtas skalpelis pavienėms vėžio ląstelėms šalinti

Sukurtas skalpelis pavienėms vėžio ląstelėms šalinti

Teksaso universitete (JAV) sukurtas medicininis mikroskalpelis, leidžiantis chirurgui šalinti pavienes vėžines ląsteles nepažeidžiant šalia esančių sveikų audinio ląstelių, praneša "Technology Review". Šiame įrankyje naudojamos...


Gripas šienauja žaibiškai

Daugėjant gripo aukų vakar Vyriausybė leido panaudoti ir paskirstyti ligoninėms valstybės rezerve sukauptus antivirusinius vaistus bei antibiotikus. Kai kurios ligoninės jau skelbia apie planinių operacijų nutraukimą arba jų ribojimą. Dėl gripo...


Svarbu diagnozuoti ne tik patį vėžį, bet ir galimybę susirgti

Kovas yra tarptautinis storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo, kuomet visuomenei ir gydytojams primenami šios ligos ypatumai. Storosios žarnos vėžys yra trečia pagal dažnį onkologinė liga Vakarų visuomenėje. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500...


A.Čaplikas: galutinis plano tikslas – mažinti vaistų kainas

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas inicijuoja susitikimus su visomis Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) frakcijomis, kurių metu būtų pristatytas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas "Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų...


Marija Vitkutė. Senstantys tėvai - kaip su tuo susitaikyti

Vaikystėje tikriausiai visi mąstėme, kad mūsų tėvai – patys stipriausi, energingiausi – tokie bus visada ir nesikeis. Tėvų senatvė ir ligos – skausminga ir vengiama tema, nes su tėvais siejame gyvenimą, gyvybę. "Mes...


Nustatytas minties virtimo žodžiu greitis

Žmogaus smegenys vos per 600 milisekundžių gali prisiminti žodį, pritaikyti jam gramatikos taisykles ir pasiųsti į gerklę, kad būtų ištartas. "LiveScience" rašo, kad tyrėjai pirmą kartą atsekė žaibo greičiu vykstančio proceso seką ir...


Hormonai vietoj stomatologo grąžto

Stomatologija (arba odontologija) - viena svarbiausių, jeigu ne pati svarbiausia, žmonijos technologijos sričių. Jau dabar odontologai sugeba taisyti dantis beveik be skausmo, stato burnoje įvairiausius tiltus, gamina dantis iš keramikos ir pan....


Vyriškieji genai - prie išnykimo ribos

Vyriškoji Y chromosoma, o sykiu su ja ir visa vyrų giminė pamažu nyksta, perspėja leidinys "The Daily Mail", apeliuodamas į profesorės Dženifer Greivs iš Nacionalinio Australijos universiteto pranešimą. Remdamasi faktu, kad prieš 300...


ŠMM: pamokas dėl gripo gali nutraukti sveikatos centrai ir pačios mokyklos

Pamokas mokyklose dėl gripo gali nutraukti visuomenės sveikatos centrai. Tokį sprendimą gali priimti ir pati mokykla, jei savivaldybė savo teritorijoje yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Tokią informaciją ketvirtadienį paskelbė Švietimo ir...


Dėl kiaulių gripo mirusio berniuko tėvų išvados neguodžia

Su siaubu skaičiuojame naujojo, vadinamojo kiaulių, gripo aukas ir vis grįžtame prie pirmosios – berniuko, mirusio Kauno klinikose. Ar tikrai jis – gripo, o ne medikų abejingumo arba neprofesionalumo auka? Labai sunku kalbėti su...


Delfinų terapija – vaistas ir suaugusiesiems ir vaikams

Delfinų terapija – vaistas ir suaugusiesiems ir vaikams

Nuo balandžio 1-osios, visą mėnesį Jūrų muziejus registruoja norinčius dalyvauti individualiuose užsiėmimuose su delfinais. Keletą metų dėl susidariusios ilgos eilės registravimas buvo visiškai nutrauktas. Individualūs užsiėmimai su delfinais...


Ukrainiečiai kelia sąlygas Lietuvai, norinčiai jiems suteikti humanitarinę pagalbą

Ukraina atsiuntė notą Lietuvai, kuria prašoma įvykdyti 10 sąlygų, kad Kijevas sutiktų priimti Vilniaus siunčiamą humanitarinę pagalbą. Šią pagalbą į Ukrainą Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvu buvo planuota išskraidinti dar penktadienį, tačiau...


Vėžio galima išvengti?

Vėžys - dažna liga. Europoje nuo jo miršta vidutiniškai vienas iš trijų asmenų, dažniausiai – nuo plaučių, krūties, priešinės liaukos, storosios žarnos, skrandžio navikų. Nepaisant pažangos mokslinių tyrimų ir gydymo srityje, vėžys lieka opi...


Lietuvos rūkaliams mesti rūkyti padės lazeris

Lietuvoje pristatytas lazeris, kuris jau 20 000 žmonių Europoje padėjo mesti rūkyti. Specialaus, vokiečių mokslininkų sukurto "Facilitas" lazerio terapija laikoma bene efektyviausiu būdu atsisakyti žalingo įpročio – rūkymo. Tyrimų...


Aklumas bus gydomas kamieninių ląstelių persodinimu

Aklumas bus gydomas kamieninių ląstelių persodinimu

Britų mokslininkai planuoja gydyti aklumą panaudodami kamienines ląsteles. Pirmieji pacientai tokiu būdu bus gydomi jau per artimiausius penkerius metus, praneša "Reuters". Naujas projektas siekia atkurti pažeistą akių tinklainę...


Kiaulių gripo aukų Meksikoje daugėja

Meksikos pareigūnai antradienį nuo kiaulių gripo mirusių žmonių skaičių padidino iki 29, o užsikrėtusiųjų - iki 913. Ankstesni skaičiai, kuriuos paskelbė sveikatos apsaugos ministras Jose Angelis Cordova, buvo 26 mirties atvejai ir 840 susirgimo...


Akušerė ginekologė Rasa Vancevičiūtė: "Gimdymo skyrius – tai moterų šalis"

Akušerė ginekologė Rasa Vancevičiūtė: "Gimdymo skyrius – tai moterų šalis"

Gimimo, gimdymo stebuklas ir gydytoja, jos atsakomybė. Ką ji jaučia? Galbūt netgi kaip ji gimdo kartu? Gydytojos akušerės-ginekologės Rasos Vancevičiūtės apmąstymai. Dažniausiai neprisimename, kaip ateiname į šį pasaulį. Pasibeldžiame į žemės...


Beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų vartoja homeopatinius preparatus

Beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų vartoja homeopatinius preparatus

Beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų vartoja homeopatinius preparatus, o dažniausiai juos renkasi moterys, vyresniojo amžiaus žmonės, didmiesčių ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Homeopatinius preparatus taip pat daug dažniau renkasi...


Stuburo išvarža: kokios gydymo alternatyvos?

Stuburo išvarža: kokios gydymo alternatyvos?

Stuburas yra nepaprastai reikšminga mūsų kūno dalis – jos veiklos sutrikimas gali itin skaudžiai atsiliepti, apriboti mėgiamas veiklas ir labai pabloginti gyvenimo kokybę. Todėl saugoti savo stuburą privalu. Visgi ne viskas priklauso nuo...


Odos vėžį sukelia ir pasikeitęs gyvenimo būdas

Odos vėžį sukelia ir pasikeitęs gyvenimo būdas

Per pastarąjį dešimtmetį du kartus išaugo sergančiųjų melanoma bei kitomis odos vėžio formomis skaičius. Piktybinių odos ligų padažnėjimą ir jaunėjimą lemia pakitę gyvenimo įpročiai bei sąlygos. Pasak gydytojos dermatovenerologės Giedrės...


Vadinamuoju kiaulių gripu Lietuvoje užsikrėtė dar 3 žmonės

Naujojo gripo A(H1N1)v virusu Lietuvoje užsikrėtė dar 3 žmonės ir iš viso šiuo metu šalyje skaičiuojami 15 šios ligos atvejų. Prognozuojamą dar didesnį šio gripo plitimą rugpjūtį svarstys Ekstremalių situacijų valdymo centras. Vienas susirgęs...


Dėl Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų kreipėsi į KT

33 Seimo nariai, atstovaujantys opozicinėms Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo bei Socialdemokratų partijos frakcijoms, pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl kai kurių Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai....


Bioninių akių technologija žengė dar vieną žingsnį realybės link

Bioninių akių technologija žengė dar vieną žingsnį realybės link

Bioninių akių technologija, padedanti sugrąžinti regėjimą akliesiems, gali būti ne tokia tolima, kaip buvo manyta anksčiau. Londone dirbantys mokslininkai jau atlieka pirmųjų dviejų pacientų bandomąjį gydymą. Šio gydymo metu bus toliau tiriamos...


Visiškai aklas vyras dabar jau mato

Visiškai aklas vyras dabar jau mato

Birželio mėnes LSMU MA Akių ligų klinikoje prof. Vytautas Jašinskas atliko operaciją 24 metų pacientui. Operacijos metu jam įdėtas Kerato (ragenos) protezas. Prieš šešerius metus nelaimingo atsitikimo metu visiškai regėjimo netekęs vaikinas -...


Žmogaus smegenys mažėja, bet evoliucija tęsiasi

Nors teigiama, kad pastaruoju metu žmogaus evoliucija sustojo, tačiau daugybė pavyzdžių leidžia tvirtinti, jog šis procesas ne tik tęsiasi, bet ir spartėja. Išsamūs žmogaus genomo tyrimai parodė, jog šimtuose genuose slypi įrodymai apie pokyčius...


Seime - triukšmas dėl kraujo

Seime - triukšmas dėl kraujo

Nacionalinis kraujo centras kaltinamas dėl nekokybiško kraujo, šis atkerta, kad vyksta konkurencinis karas. Nacionalinis kraujo centras kaltinamas gydymo įstaigoms tiekiantis nekokybišką kraują, dėl to esą gali kilti pavojus pacientų sveikatai ir...


Mašina, palaikanti nuo kūno atskirtos širdies plakimą

Mašina, palaikanti nuo kūno atskirtos širdies plakimą

Šiaurės Karolinos Valstybinio Universiteto (JAV) mokslininkai sukūrė mašiną, kuri gali palaikyti iš kūno išimtos širdies plakimą. Nors tai ir primena filmus apie Frankenšteiną, medicininių tyrimų naudojant naują išradimą potencialas yra išties...


Naujo gelio sukūrimas leidžia tikėtis proveržio AIDS prevencijoje, skelbia mokslininkai

Mokslininkai pirmadienį pranešė sukūrę naują makšties gelį, kuris gali padėti pažaboti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) plitimą. Šis pasiekimas būtų labai naudingas Afrikos moterims, kurias labiausiai veikia AIDS pandemija. Pietų Afrikos...


Kodėl niekas nebenori skiepytis nuo pandeminio gripo?

Ar nebus išmestas į balą milijonas litų, sumokėtų už vakciną nuo pandeminio gripo? Skiepytis nebenori net ir medikai, kasdien susitinkantys su kosinčiais ir čiaudinčiais pacientais. Lietuva vakcinos nuo pasaulį išgąsdinusio pandeminio gripo...


Buvusiam sveikatos apsaugos viceministrui A.Skikui prokuroras siūlo skirti 2 metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę

Prokuroras dėl kyšio reikalavimo buvusiam sveikatos apsaugos viceministrui Artūrui Skikui pasiūlė skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant trejiems metams. Tokią bausmę Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo posėdyje pasiūlė...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9