Rugpjūčio 4d. Antradienis

Daiva Ausėnaitė. Psichologinė pagalba sergant onkologine liga

Peržiūrų skaičius: 22708

Lietuvoje kasdien apie 50 žmonių išgirsta diagnozę "vėžys". Nemažai daliai sergančiųjų vėžio stadija būna vėlyva. Sergančiajam ir jo artimiesiems tenka spręsti ne vieną psichologinę dilemą. Lietuviai – psichologiškai nelabai raštingi, sunkiai moka įvertinti savo ir aplinkinių psichologinę būklę. Tai tik viena iš priežasčių, trukdančių gerai slaugyti sunkia liga sergantį ligonį. Taip pat psichologinių žinių stygius nepadeda išlikti ramiems sunkios diagnozės akivaizdoje.

Onkopsichologija – nauja sritis

Daugiau nei metus laiko psichologė Laura Bratikaitė teikia mūsų šaliai neįprastas onkopsichologines konsultacijas, tačiau iki šiol yra nevertinama kolegų onkologų. Nors onkologinėmis ligomis sergančiųjų artimųjų, kurie kreipiasi į ją pagalbos, psichologės kabinete ir netrūksta.

"Sveikatos psichologija mane domino nuo studijų laikų, dėl to pasirinkau sveikatos psichologijos magistrantūros programą. Iš vieno tinklalapio redaktorės sulaukiau pasiūlymo rašyti psichologinėmis temomis, teikti patarimų sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Supratau, kad nežinau daugelio dalykų. Psichologams niekas nesuteikia tokių žinių, kas yra onkologinė liga, kuo šita liga specifiškesnė už kitas, ką psichologas turi išmanyti, kad padėtų pacientui. Galų gale, kokie yra veiksmingiausi taikytini metodai atskirose situacijose. Galima tam tikrą patirtį sukaupti dirbant, iš savo asmeninės patirties. Tačiau galima geriausią patirtį perimti iš tų, kurie jau ne vienus metus yra dirbę šioje srityje. Pradėjau domėtis, kur yra rengiami tokie specialistai, kad galėčiau kelti kvalifikaciją. Maskvos P. A. Gerceno Onkologijos mokslinių tyrimų institutas organizuoja tokius specializuotus kursus psichologams. Juos baigiau ir dabar įgytą patirtį taikau Vilniuje", – pasakojo psichologė L. Bratikaitė.

Onkopsichologė sakė, kad Rusijoje daugiau nei dešimtmetis veikia paliatyvios slaugos ligoninės, universitetai ir kitos medicinos mokymo įstaigos rengia specialius kursus, norintiems konsultuoti onkologinėmis ligomis sergančius žmones, jų artimuosius ir medikus, dirbančius onkologinėse ligoninėse. Rusija jau ne vienus metus sprendžia paliatyvios slaugos klausimus, analizuoja, kaip padėti mirštančiam žmogui kokybiškai nugyventi jam likusį laiką, kaip padėti jo artimiesiems išsaugoti psichinę sveikatą ir daugelį kitų klausimų.

L. Bratikaitės įsitikinimu, Rusijos paliatyvios slaugos ligoninės galėtų būti puikiu pavyzdžiu, kaip to pasiekti ir ką daryti. "Mes turim skausmo klinikas, kur gali kreiptis žmogus. Bet tai daugiau yra atskiro specialisto konsultacijos. Jeigu žmogus guli ligoninėje, jis sulaukia tokių konsultacijų iš slaugos personalo, medikų. Tačiau jeigu sergantis žmogus yra namie, jo artimiesiems reikia spręsti daug klausimų: kas suleis vaistus, vartys ligonį, tvarstys. Būna kokia nors kritinė situacija, jie nežino, kaip reaguoti, kyla panika. Kviečiama greitoji pagalba, bet dažnai iškilusi situacija viršija greitosios pagalbos medikų kompetencijas", – sako onkopsichologė.

Paliatyvi slauga

Onkopsichologė L. Bratikaitė sako, kad šiuo metu onkologijoje egzistuojančios gydymo metodikos yra diskutuotinos. "Sunkius skausmus patiriantis onkologinis ligonis gauna morfijaus, tai nuskausminamasis vaistas. Tačiau kai kuriems būna per mažai nustatytos normos, jiems reikia didesnių dozių, tačiau jam neduoda, nes baiminamasi, kad žmogus taps priklausomas. Išties juokinga apie priklausomybės grėsmę kalbėti žmogui, kuriam liko gyventi mažiau nei metai. Ar verta galvoti apie tai, ar jis mirs priklausomas? Gal geriau galvoti, ar jo gyvenimo kokybė bus kiek įmanoma geresnė. Aš jau nekalbu apie tuos, kurie kartu su tokiu žmogumi guli vienoje palatoje. Jeigu jų būklė būna geresnė nei to kenčiančio žmogaus, ji ima greitai prastėti matant kenčiantįjį. Žmogus mato tuos skausmus, mato tokią pačią diagnozę turinčio žmogaus agoniją, jis perima jo kančią", – sako onkopsichologė.

Pagrindinė užduotis paliatyviojoje medicinoje – sergančiojo gyvenimo kokybė. Paliatyvioji terapija yra skirta nepagydomiems žmonėms, sergantiems nepagydomomis ligomis. "Kartais klaidingai galvojama, kad paliatyvių pacientų būklė yra tik skausmo valdymas, tokiam pacientui reikalinga ir psichiatrinė, ir psichologinė pagalba. Apie 60–70 proc. paliatyvių ligonių išgyvena psichologinę mirtį", – sako psichologė.

L. Bratikaitė prisiminė savo klientą, kuris pasakojo, kaip jo mama šaukė: "Išvežkite mane į mišką ir palikite." Vaikus tai labai traumavo. "Jie skambino ir klausė, ką daryti. Buvo akivaizdu, kad tai moteriai sutrikusi sąmonė. Praeis kiek laiko, ir ji paprasčiausiai neprisimins, kad taip šaukė. Paliatyvusis pacientas patiria didelio pykčio priepuolių, ką nors mato, ima kažko bijoti. Kaltina artimuosius, jog jie nori jį nunuodyti. Artimiesiems tokie pasakymai eina kaip peiliu per širdį. Jie galvoja, kad galėtų padaryti daugiau dėl savo artimo žmogaus gerovės, tačiau neišmano, ką jie galėtų padaryti. Artimiesiems labai reikalinga konsultacija, kad jie suprastų, jog tai nėra tiesiogiai nukreipta į juos. Tai yra tiesiog sergančiojo žmogaus trinkančio mąstymo ir suvokimo padarinys", – aiškina specialistė.

Paliatyvioji medicina padeda spręsti artimiesiems ir labai buitiškus klausimus, pavyzdžiui, kaip gydyti pragulas. "Dabar neretai artimieji susižino, kaip tą ligonį vartyti, koks turi būti čiužinukas. Kaip prižiūrėti pačias pragulas, kuo jas tepti. Žinau, kad žmonės kartais namų sąlygomis prakerpa tas pragulas paprasčiausiomis žirklėmis, nes jas reikia valyti. Tokie dalykai, deja, vyksta... Ir kai pagalvoji, kokio turi būti psichologinio stiprumo žmogus ir kaip jis traumuojamas, jeigu jis savo mamai ar tėčiui daro tokias procedūras?..

Vieni supranta, kad vaikai neturėtų to matyti, kiti apie tai nepagalvoja. Visokių būna būklių, vieni greitai užgęsta, kitų ėjimas mirties link būna labai ilgas. Tokiais atvejais, mano manymu, turėtų būti didesnė parama iš sveikatos priežiūros srities specialistų", – įsitikinusi onkopsichologė.

Artimiesiems sunku

Julija Kvedorelytė prieš puspenktų metų palaidojo mamą. Moteris apie mamos diagnozę sužinojo, kai jai buvo vos dvidešimt. Julijos mamai buvo nustatytas trečios stadijos krūties vėžys. "Tuomet mažai žinojau apie onkologines ligas. Tik praėjus keleriems metams po mamos diagnozės, visuomenėje pradėta daugiau kalbėti apie krūties vėžį, apie patikrų svarbą. Mums teko spręsti nemažai mamos slaugos klausimų. Nors mama iki paskutinės gyvenimo akimirkos stengėsi saugoti mus nuo savo ligos. Ji niekuomet prie mūsų nekeitė tvarsčių, niekuomet neleido jų keisti mums, nenorėjo, kad mano sūnus eitų į ligoninę. Vertinant tą iš dabartinių pozicijų, galvoju, kad ji buvo teisi, kai taip elgėsi. Tuomet ir taip buvo sunku, o fizinis jos skausmas būtų buvęs mums, vaikams, dar didesne našta", – sako Julija.

Moteris prisimena, kad jos mamai gydytojai nepagražindami realybės sakė, jog ji mirs. Julija onkologinėje ligoninėje sutiko vos kelis medikus, kurie suvokė, kas yra paliatyvi slauga. Jie pagarbiai elgėsi su jos mama, stengėsi suteikti kuo daugiau informacijos jai ir jos seserims. Tokiu išprusimu nepasižymėjo greitosios pagalbos medikai, kuriuos Julijai ne kartą tekdavo kviesti pablogėjus mamos būklei.

Vilniuje gyvenanti Julija turi ne vieną draugą, slaugantį onkologinėmis ligomis sergančius artimuosius. Moteriai skaudžiausia, kad nei ji tada, nei jos pažįstami dabar nesulaukia psichologinio palaikymo. "Mamai buvo diagnozuota trečia vėžio stadija, jos kūne buvo metastazės, tačiau mama dar gyveno apie ketverius metus. Jie psichologiškai buvo sunkūs visiems – ir mums, ir jai. Džiaugiuosi, jog mūsų santykiai buvo geri, kad mes stengėmės išnaudoti tą laiką, kuris mums buvo likęs", – sako Julija.

Asmeninė vilnietės patirtis leidžia jai nesibaiminti atviresnių pokalbių su tais, kurie savo šeimoje slaugo onkologine liga sergantį žmogų. Tačiau Julija suvokia, kad tai yra didelis išbandymas kiekvienam žmogui ir kiekvienai šeimai.

Psichologinis išprusimas

L. Bratikaitė vienu iš savo veiklos tikslų vadina psichologinio nusiteikimo ir pasveikimo populiarinimą. "Pagalbos formų sunkiai sergančiajam yra įvairių – relaksacijos, vaizduotės pratimai, kurie padeda pasirengti operacijai, gali sumažinti šalutinį gydymo poveikį. Daug kur psichologija gali surasti savo vietą, talkinti ir padėti. JAV, Kanadoje tai praktikuojama labai seniai, ir ten jau net nesuvokiama, kaip tai galėtų būti atsieta. Psichologinė pagalba priskirta prie palaikomosios medicinos kaip būtinas dalykas", – pasakojo onkopsichologė.

Ji įsitikinusi, kad mūsų visuomenėje daugeliui psichologinės kompetencijos trūksta. Retas sugeba įvertinti savo psichologinę būklę, nusakyti, kaip jaučiasi, suprasti, ar tai jau yra depresijos požymiai, ar dar normalu taip jaustis toje situacijoje. Patys žmonės nesupranta savo jausmų, nesuvokia baimės, kaltės išgyvenimų.

Apie 60 proc. onkologijos pacientų reikalinga psichologo pagalba. Ypač sunkūs ligoniai (gulintys, be galūnių, tiems, kuriems greitai ir stipriai pasikeitė gyvenimas) – iki 77 proc. patiria depresiją. L. Bratikaitė suvokia ir tai, kad ne visi, kuriems reikia psichologo pagalbos, prisileidžia tokius specialistus. Todėl ji mano, kad psichologinių žinių reikėtų daugiau turėti sergančiųjų artimiesiems.

Dar viena pažeidžiama visuomenės dalis – medikai. "Medikai, kurie suserga onkologinėmis ligomis, jie vėliau nei kiti žmonės be medicininio išsilavinimo kreipiasi pagalbos dėl savo ligos. O kai vis dėlto pasitikrina, jų emocinė reakcija būna daug pesimistiškesnė, negu to žmogaus, kuris neturi medicininio išsilavinimo. Jie iš karto galvoja apie diagnozę, apie galimus gydymo būdus, apie ligos baigtį. Turėdami daug medicinos žinių, jie labiau bijo. Kartais jie nesigydo arba ryžtasi pakelti prieš save ranką. Minimalios žinios yra reikalingos, tačiau kai žinių yra per daug, susiduriama su dar vienu kraštutiniu elgesiu", – teigia psichologė. L. Bratikaitė sako, jog onkologijoje yra daug povandeninių srovių ir išsilaikyti tokioje nelengvoje situacijoje sunku, nors įmanoma. "Tereikia turėti žinių ir nebijoti paprašyti pagalbos", – taria onkopsichologė.

Keletas svarbių ir reikalingų patarimų

Pasakius diagnozę "vėžys" žmogaus vieno negalima palikti bent jau dvi valandas. Sergantysis sako "palikite mane vieną". Jam negalima likti visiškai vienam. Vertėtų būti bent jau už durų ir kartkartėmis užeiti į palatą ar kambarį. Sakoma, pirmas dvi valandos, kai žmogus yra šoko būsenos, jis gali pakelti ranką prieš save.

Artimieji ir pats sergantysis, sužinoję diagnozę, nori surinkti kuo daugiau informacijos apie savo ligą. Artimieji, ieškodami informacijos ir pateikdami ją sergančiajam, turėtų orientuotis į pozityvią informaciją. Nereikia pasakoti ar skaityti ligos istorijų su bloga pabaiga.

Apie šalutinį gydymo poveikį pasakoti reikia, bet nesistengti išvardyti viską.

Nereikia su sergančiuoju kalbėtis apie tolimą ateitį (pavyzdžiui, apie galimus atkryčius, nes niekas nežino, kas bus toliau). Geriau kalbėti apie artimesnius įvykius (pvz., pasakymas: "Kai pasveiksi, važiuosim žvejoti" dar iš lovos nepasikeliančiam žmogui atrodo kaip tolimas sapnas, o pasakymas: "Kai tik galėsi atsisėsti, atsinešiu šachmatus ir sužaisim partiją" atrodo visai realus ir išties pasiekimas dalykas.

Neretai naikinantis žmogaus organizmą gydymas gali stipriai traumuoti žmogaus psichiką, kadangi reikia priimti psichologiškai labai sunkų sprendimą – norint kažką išsaugoti, turi apsispręsti kažką sunaikinti. Toks jausmų dvilypumas išties kankina žmogų.

Labai svarbu padėti žmogui rasti vidinių jėgų, motyvų, kurie skatintų jį pasveikti. Kartu atsakyti į klausimą: dėl ko verta pasveikti? Kam reikalinga žmogui būti sveikam? Vieniems tai būna rūpestis ir pareiga dėl vaikų. Kiti galvoja apie kažkokius konkrečius darbus, kuriuos turi ar nori padaryti.

Tyrimais įrodyta, kad atsakingesni žmonės, turintys stiprų pareigos jausmą, reaguoja ne taip emocingai ir stengiasi kuo greičiau pasveikti. Tų, kurių atsakomybės jausmas mažesnis, labiau lepesni žmonės sveiksta lėčiau. Tyrimai rodo, jog tam tikros asmenybės ir charakterio savybės padeda kovoti su sunkia liga.

Bernardinai

Kas sukelia smegenų "šaltį"?

Daug kas yra patyręs galvos skausmą, kuris atsiranda suvalgius per didelį ledų kiekį vienu kartu. Šis skausmas gali būti dar vadinamas šalčio skausmu ar nervo sphenopalatine ganglioneuralgia skausmu. Tačiau, kad ir kaip jį pavadinsime, esmė ta,...


Gydomojo purvo kremas su čili pipirais (MOOR kremas)

Gydomojo purvo kremas su čili pipirais (MOOR kremas)

Gydomojo purvo kremas su čili pipirais (MOOR kremas) turi pilnavertį gydomojo purvo ir raudonųjų čili pipirų ekstraktą kartu su eukalipto aliejuku. Šios medžiagos odai suteikia lengvumo, atsipalaidavimo ir malonų šilumos pojūtį. Gydomojo purvo...


Nepatogią ligą įveikti įmanoma

Nepatogią ligą įveikti įmanoma

Kalbėti apie savo ligą jie vengia. Ir tik gydytojo kabinete nedrąsiai prisipažįsta, kad negali sulaikyti šlapimo. "Šia liga moterys serga du kartus dažniau nei vyrai. Ši bėda kamuoja ne tik vyresnes, bet neretai ir visai jaunas moteris",...


Tyrimas: spalvos atskleidžia pacientų nuotaikas

Spalvos, kuriomis nusakome savijautą, gali būti daug naudingesnės nei manome, įsitikinę medikai. Kaip praneša portalas "Live Science", depresija sergantys žmonės savo nuotaiką dažniausiai linkę susieti su pilka spalva. Pilkai gyvenimą...


Odos vėžiui nustatyti – nemokami tyrimai

Odos vėžiui nustatyti – nemokami tyrimai

Euromelanomos diena - Europos gydytojų dermatologų iniciatyva organizuojama akcija, skirta kovai su odos vėžiu ir melanoma. Į Euromelanomos komiteto veiklą įsijungė gydytojai dermatovenerologai, onkologai ir sveikatos ministerijos atstovai. Šios...


Venų gydymas lazeriu

Venų gydymas lazeriu

Dažniau venų varikozė (išsipletusios venos kojose) vargina vyresnio amžiaus žmones. Liga progresuoja ne valandomis ir savaitėmis, bet mėnesiais ir metais. Beje, ypač jai palankus šiltasis sezonas. Ligą galima stabdyti elastiniu trikotažu, vaistais...


Ligos bijo uniformuotų žmonių

Rytą stiklinė vandens ir keliolika per dieną, aktyvus poilsis gamtoje, užimtumas – tai vaistai, kurie nieko nekainuoja ir neturi šalutinio poveikio. Kaip išlikti jaunam ir sveikam? Panašu, kad unikalų receptą žino Lietuvos šaulių sąjungos...


Sulankstomieji akių lęšiukai jau kompensuojami ir suaugusiesiems

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pirmą kartą centralizuotai perka dirbtinius sulankstomuosius akių lęšiukus suaugusiesiems. Šiuo metu viešojo pirkimo konkursas jau pasibaigęs, pasirašyta sutartis su firma,...


Sąrašą papildė pigesniais medikamentais

Sąrašą papildė pigesniais medikamentais

Nuo sausio 1-osios daugeliui vaistų panaikinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata, o po pusmečio šios mokestinės lengvatos neteks ir kompensuojamieji medikamentai. Sveikatos apsaugos ministerija esą švelnindama kainų šuolį į valstybės...


Farmacijos biznio anatomija ir pigesnių vaistų paieškos

Korupcija neapkaltinsi nei farmacininkų, nei gydytojų, nei vaistininkų. Brangiai sumokėjęs už vaistus kvailio vietoje lieka pats ligonis. Bent viena gera žinia ekonominei krizei gilėjant: nuo rytdienos kompensuojamieji vaistai nebrangs. Tokią...


Suderinus du konkuruojančius vaistus, pasiekta šimtaprocentinė teigiama reakcija gydant vėžį

Pirmiausia turėtume patikslinti, jog "teigiama reakcija" dar nėra tas pats, kas visiškas išgijimas. Tačiau šiais metais vykusioje kasmetinėje "American Society of Clinical Oncology" onkologų konferencijoje, greta gausių...


Vyrui iškart persodinta širdis ir plaučiai

Kauno medicinos universiteto klinikose sunkiam ligoniui persodinta širdis ir plaučiai. Operaciją atliko Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, širdies chirurgas prof. Rimantas Benetis ir medikų brigada. Transplantacijos...


Pusę draugų pakeičiame kas septynerius metus

Adresų knygelėje bėgant laikui galime turėti vis daugiau kontaktų, bet maždaug pusę artimų draugų prarandame ir pakeičiame naujais kas 7 metus. Žmonėms gali patikti manyti, jog jie kontroliuoja, ką pasirenka savo draugais, tačiau socialiniai...


Gripas šį sezoną nusinešė penktą gyvybę

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sausio 13 d. nuo gripo mirė 28 metų Varėnos rajono gyventojas. Tai jau penktasis mirties nuo gripo atvejis šį sezoną. Vyras susirgo sausio 1 d., o sausio 4 d. jis buvo paguldytas į Varėnos ligoninę,...


Nuo įklotų moteris gelbėja operacija

Apie šlapimo nelaikymą moterys linkusios nutylėti net savo artimiesiems. Pagal statistiką tik 25 proc. su šia problema susiduriančių moterų ieško pagalbos. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas urologas Mindaugas Danilevičius, rašantis...


Medikai vyrui iš akies pašalino kirminą

Vienas amerikietis iš kelionės užsienyje namo parsivežė neįprastą suvenyrą - kirminą akyje. Po kelis mėnesius trukusių nusiskundimų medikai kairėje Johno Matthew akyje aptiko kirmėlę, praneša agentūra AFP. Pasitelkus lazerį, gydytojams parazitą...


KMUK atlikta reta peties sąnario operacija

KMUK Ortopedijos traumatologijos klinikos sporto traumų ir artroskopijos sektoriuje atlikta reta peties sąnario kremzlės transplantacijos ir raiščių rekonstrukcinė operacija. Jau dešimt metų KMUK ortopedijos traumatologijos klinikos sporto traumų...


Genų stygius sulaiko kiaulių gripo virusą nuo dar didesnio užkrečiamumo

Nors kiaulių gripas dėl didelio paplitimo jau paskelbtas kaip pandemija, tačiau naujoji gripo viruso atmaina H1N1 nėra tokia užkrečiama, kaip įprastas gripas arba jo atmainos, sukėlusios lygšiolines pandemijas. Panašu, jog mokslininkai nustatė šio...


Dažniausia mirties priežastis – kraujotakos sutrikimai

Dažniausia mirties priežastis – kraujotakos sutrikimai

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registras skelbia Lietuvos 2010 m. mirties priežasčių duomenis. Lietuvoje 2010 m. mirė 42120 žmonių (vyrų – 21536, moterų – 20584), t. y. 88 žmonėmis daugiau nei 2009...


Onkologinių susirgimų tyrimai ir gydymo metodų paieška: pokalbis su profesoriumi Ričardu Rotomskiu (Video)

Pastaruoju metu vis dažniau žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie naujus onkologinių susirgimų gydymo būdus, novatoriškus metodus, kurie suteikia daug vilties įveikti šią klastingą ligą. Deja, tačiau paprastai tai būna pirmųjų tyrimų rezultatai,...


Žalioji arbata gali apsaugoti genus

Žalioji arbata gali apsaugoti genus

Mėnesį kasdien geriant žaliąją arbatą, jos antioksidantinės savybės gali apsaugoti nuo genetiniu lygiu patiriamos žalos, teigia Honkongo mokslininkai. Arbatos vartojimo stebėjimai kartu su laboratoriniais tyrimais parodė, kad žala genams buvo 20...


Kiaulių gripas Lenkijoje artėja prie Lietuvos sienos

Lenkijoje į Balstogės miesto ligoninę buvo paguldyta moteris, kuriai konstatuotas apsikrėtimas nauju gripo virusu A(H1N1), praneša šalies naujienų agentūra PAP. 29 metų Balstogės miesto gyventoja, kuri antradienį grįžo iš Didžiosios Britanijos, į...


Lovoje daromos klaidos, kurių nereikėtų kartoti

Seksperte vadinamos mokslų daktarės Yvonne K.Fulbright knyga "Seksas su buvusiuoju ir 69 kitos klaidos, kurių nederėtų kartoti" sulaukė didelio dėmesio visame pasaulyje. Užsienio žiniasklaida pristato šio veikalo ištraukas. 1. Niekuomet...


JAV sėkmingai persodinta 80% veido

Klivlendo klinikos Ohajaus valstijoje (JAV) chirurgai praėjusių metų pabaigoje atliko pirmąją JAV veido persodinimo operaciją, o dabar, po pjūvių sugijimo jau tapo aišku, jog ši procedūra pavyko sėkmingai. Operacijos ir gijimo laikotarpiu buvo...


5 priežastys, kodėl merginos nežiūri pornografinių filmų

Šlykštu, gėdinga, vulgaru. Pornografinių filmų žiūrėjimas – tik laiko gaišatis, juk tokie filmai menki tiek menine, tiek estetine prasme. Portalas askmen.com nurodė 5 priežastis, kodėl merginos nemėgsta žiūrėti pornografinių filmų....


Vitaminas C gali pagerinti arterijų sveikatą

Vitaminas C gali pagerinti arterijų sveikatą

Vartojant daug vitamino C turtingo maisto gali sumažėti rizika, kad arterijos sukietės, ir taip apsisaugoma nuo širdies ligų, rodo Norvegijoje atliktas tyrimas. Ulevalo universitetinės ligoninės mokslininkai nustatė, kad pagyvenusiems vyrams...


Cinkas gali sušvelninti moterų pyktį ir depresiją

Kasdien suvartojusioms po 7 miligramus cinko (cinko gliukonato) moterims nustatytas žymiai mažesni pykčio bei priešiškumo ir depresijos bei prislėgtos nuotaikos rodikliai, teigia japonų mokslininkai. Jų straipsnį paskelbė žurnalas "European...


Greitosios medicinos pagalbos sistemai - papildomi penki milijonai litų

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemai papildomai skiriami daugiau kaip 5 mln. litų. Padidinti lėšas GPM numatoma skiriant po 1,5 lito kiekvienam aptarnaujamos teritorijos gyventojui. Anot Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profsąjungų...


Pavyko visiškai panaikinti gilią depresiją

Pavyko visiškai panaikinti gilią depresiją

Britų seselė tapo pirmuoju žmogumi, kuriam novatoriška operacija visiškai panaikino depresiją, informuoja telegraph.co.uk. 62 m. Sheila Cook daugiau nei dešimtmetį sirgo itin stipria depresijos forma. Moteris pradėjo linkti į savižudybę, dažnai...


Kiaulių gripas: žmogus užkrėtė kiaulę?

Kanados maisto priežiūros agentūra paskelbė, kad Albertos provincijos kiaulių bandoje nustatė gripo A/H1N1 virusą. Dar vykstant tyrimams Kanados pareigūnai mano, kad kiaulės galėjo užsikrėsti virusu nuo darbininko, kuris neseniai grįžo iš...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9