Lapkričio 1d. Šeštadienis

Atmintis: mokykimės užmiršti

Peržiūrų skaičius: 4084
Atmintis: mokykimės užmiršti

Garsusis arabų gydytojas, filosofas bei matematikas Avicena ankstyvoje jaunystėje keletą metų praleido Bucharoje, intensyviai skaitydamas knygas milžiniškoje šio miesto valdovo bibliotekoje. Po kelerių metų prasidėjo karas, ir ši biblioteka sudegė. Tuomet Avicena labai susikrimtęs išsitarė, jog jam esą apmaudu, kad jis perskaitė ir pažodžiui gali atkurti tik 10 tūkstančių rankraščių. Tai nebuvo tušti žodžiai - iš Chorezmo šacho gavęs keturiasdešimt raštininkų, mokslininkas susodino juos vienoje menėje ir kiekvienam diktuodamas po skirtingą knygą atkūrė visas 10 tūkstančių.

Avicena - ne vienintelis puikios atminties pavyzdys. Julijus Cezaris ir Aleksandras Makedonietis žinojo visų trijų tūkstančių savo karių vardus. Mocartas ir Rachmaninovas galėjo atkurti sudėtingiausius vienąsyk tegirdėtus muzikos kūrinius. Ir t.t.

Atmintis - svarbiausia žmogaus psichikos funkcija. Ji mums reikalinga tam, kad galėtume kaupti patirtį - jutimų mums teikiamą informaciją - ir ateityje ja naudotis. Ir dar tam, kad gyvendami neprarastume savo unikalios tapatybės (nors kartais būtų visai pravartu ją užmiršti).

Įsiminimas

Trumpalaikėje - darbinėje - mūsų atmintyje informacija neužsilaiko: arba sąmonė ja kaipmat pasinaudoja, arba ji nusiunčiama į gretutinę ilgalaikės atminties “salę”, arba ją suryja nepasotinama užmarštis. Ilgalaikės atminties priglausta informacija gali būti iškelta kad ir po daugelio metų. Tiesa, dalis jos gyvenant išsitrina, bet apie 72 proc. išlieka iki pabaigos.

Atmintis susideda iš informacijos įsiminimo, saugojimo ir atkūrimo. Siekdami vieną ar kitą medžiagą įsiminti, turime ją: suprasti; susieti loginiais ryšiais su kita mūsų turima informacija; suskaidyti “porcijomis” ir kiekvienoje jų išskirti atraminę frazę ar detalę. Be to, verta žinoti, jog:

· priimti informaciją derėtų aktyviai - su kiekvienu žodiniu tekstu reikia dirbti: pieštuku paraštėse rašytis klausimus, komentarus, pasibraukti esmines mintis, konspektuotis, žodinį tekstą paversti grafiku ir atvirkščiai, ir t.t.;

· informacija turi būti emociškai sodri, - jei taip nėra, ją tokią - kitaip tariant, įdomią - reikia padaryti. Pirmiausia suvokime, kam mums tos informacijos reikia. Po to - jeigu nusprendžiame, jog tą nuobodžią medžiagą vis dėlto privalome įsiminti, - pasitelkime išradingumą - pvz., perrašykime teoremą eilėmis, o cheminę reakciją iliustruokime komiškais piešinėliais;

· įsiminimui galioja pakraščio efektas, t.y. paprastai įsimename informacijos pradžią ir pabaigą, o vidurys išsitrina, - tai žinant pastarajam derėtų skirti daugiau dėmesio;

· daug panašių dalykų iš eilės įsiminti sunkiau nei tiek pat skirtingų, - todėl ruošiant pamokas vertėtų kaitalioti humanitarinių ir tiksliųjų dalykų namų darbus.

Beje, mokslininkai nustatė, jog nesąmoningą, paprastą

informaciją geriau įsimena stiprią nervų sistemą turintys žmonės, o sudėtingą - atvirkščiai.

Atgaminimas

Gera atmintis - tai gebėjimas ne tik greitai bei daug informacijos įsiminti ir ilgai išsaugoti, bet ir tiksliai atgaminti tada, kai to reikia. Daugelis žmonių, norėdami ką nors prisiminti, puola naršyti po atmintį tarsi po sandėliuką, kuriame be tvarkos ir sistemos suversta daugybė daiktų. Taigi medžiagą atmintyje reikia archyvuoti pagal aiškias taisykles - prireikus tai padeda ją susirasti.

Pasak amerikiečių psichologų, atmintyje saugomos informacijos jūroje atpažinti reikiamą “lašą” mums labai padeda kontekstas. Tačiau atpažinti dar nereiškia atgaminti, - šie du procesai neretai painiojami. Pavyzdžiui, moksleivis prieš pamokos pradžią pasklaido vadovėlio lapus: “Moku!”, - džiaugsmingai sau konstatuoja. Tačiau atsisėdęs į suolą reikiamos medžiagos atgaminti negali. Taip nutinka todėl, kad jis supainiojo atpažinimą su gebėjimu atkurti.

Užmiršimas

Kažkuris iš filosofų vieną iš užmiršimo priežasčių nusakė žaisminga metafora: “Tai buvo”, - tarė Atmintis. “Šito negalėjo būti”, - paprieštaravo Išdidumas. Ir Atmintis pasidavė.

Moksliškai šį procesą paaiškino Z.Froidas. Mokslininkas teigė, jog daug užmiršimo faktų yra susiję su specifiniu gynybiniu psichikos mechanizmu - išstūmimu. Nemalonūs žmogui įvykiai yra tarsi išstumiami iš sąmonės į pasąmonę. Kaip tik todėl iš atminties beviltiškai išsitrina tam tikri adresai ir telefonai, nemalonių mums žmonių vardai ar situacijos, kuriose pasielgėme ne itin gražiai.

Kita užmaršumo priežastis - organizmo senėjimas. Solidaus amžiaus žmonės sunkiau įsimena naują informaciją, tačiau dažnai puikiai atsimena, kas vyko jų vaikystėje ar jaunystėje. Psichologas T.Ribo nustatė dėsnį: pirmiausia žmogus užmiršta tai, ką įsiminė neseniai, ir tik po to užmarštis ima trinti ankstesnįjį laiką.

Užmirštama taip pat ir nenaudojama informacija. Ne veltui nuo senovės sakoma, jog išsilavinimas yra tai, kas tau lieka, kai užmiršti viską, ką išmokai.

Tačiau neteisinga manyti, jog užmirštų dalykų atkurti nebeįmanoma. Eksperimentai parodė, jog hipnozės padedamas žmogus gali prisiminti viską, ką kada nors yra suvokęs. Įdomu ir tai, jog judesių įgūdžiai yra beveik neužmirštami. Tad net jei mes nevažinėjome dviračiu, nemezgėme, negrojome ar nepiešėme, pvz., trisdešimt metų (kadaise tai darę), bet kada galime vėl daugiau ar mažiau sėkmingai patirti šių užsiėmimų teikiamą malonumą.

Tad nenusiminkime: kebliose situacijose, pvz., per egzaminą, mes galime, esame pajėgūs prisiminti praktiškai viską, ko mokėmės. Tiesiog mokėkime “teisingai” užmiršti - pasilikdami siūlelį (frazę, esminę mintį, žodį-raktą), už kurio, reikalui prispyrus, informaciją išsitrauktume.

O kartais - kad ir tuomet, kai reikia išspręsti nestandartinį uždavinį, - mokėti užmiršti yra ypač svarbu. Mat mūsų tradicinių reakcijų ir sprendimų nuolatinis prisiminimas, trukdo mums situaciją pamatyti naujai. Juk visi mokytojai žino, kad vaiką ko nors išmokyti yra kur kas lengviau, nei permokyti.


Lietuvoje krūties vėžio prevencinė programa jau užkirto kelią tūkstančiams mirčių

Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo būdų, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų ligų – kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Laiku pastebėjus ligą,...


Emocinės paramos tarnybos priims daugiau savanorių

Emocinės paramos tarnybos priims daugiau savanorių

Prie paguodos telefonų netrukus budės daugiau savanorių. Emocinę paramą telefonu bei internetu teikiančios "Jaunimo linija" ir "Vaikų linija" šiemet sulaukė didesnio nuolatinių rėmėjų finansavimo. Todėl linijų veiklą...


Paragino neskleisti panikos dėl gripo

Premjeras ketvirtadienį paragino neskleisti panikos dėl gripo epidemijos. Anot jo, gripo bangai pasiruošta pagal visus standartus. "Tikrai raginu visus žmones nepanikuoti ir nespekuliuoti kokia nors gal ir ne visada teisinga...


Daug draugų negarantuoja paramos

Daug draugų negarantuoja paramos

Misūrio universiteto (JAV) fiziologai, atlikę tyrimą su 813 paauglių, priėjo prie išvados, kad didelis draugų ratas jiems, o ypač mergaitėms, negarantuoja psichologinės paramos. Atvirkščiai - daug draugų lemia daugiau negatyvių emocijų. Savo...


Sukurtas pilnas erdvinis žmogaus modelis

Sukurtas pilnas erdvinis žmogaus modelis

Kalgario universiteto (Kanada) mokslininkai sukūrė pirmąjį išbaigtą erdvinį žmogaus kūno modelį. Jis leis mokslininkams stebėti savo eksperimentus, įvairių procesų vyksmą, o chirurgams padės planuoti operacijas. "Šis projektas - tai...


Sukurta sistema, leidžianti minčių pagalba keliauti virtualiame pasaulyje

Sukurta sistema, leidžianti minčių pagalba keliauti virtualiame pasaulyje

Japonijos mokslininkai toliau stebina savo išradimais aukštųjų technologijų srityje. Keio universiteto mokslininkai tvirtina, jog sukūrė technologiją, leidžiančią žmogui vien tik savo vaizduotės dėka vaikščioti po virtualų žaidimo "Antrasis...


JAV sukurta vaistams skirta piliulė su mikrosiųstuvu

Bijote, kad vaistai gali pakenkti jūsų organizmui, ir dėl to jų negeriate? Šio motyvo ateityje teks atsisakyti, nes gydytojai galės sužinoti, ar jūs laikėtes paskirtų nurodymų, ar ne. Šiuo tikslu tikimasi panaudoti JAV mokslininkų sukurtą...


Lietuvoje pirmą kartą persodintas meniskas

Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) ortopedijos traumatologijos klinikoje atlikta pirmoji Lietuvoje menisko transplantacija jaunam vyrui. Tai paties sudėtingiausio lygio artroskopinė operacija, apimanti ir donorinio audinio paruošimą bei...


Pyktis paveldimas, tačiau sutramdomas (05-16)

Pyktis ir susierzinimas - ne tiek įgytos žmogaus charakterio savybės, kiek įgimtos - tai yra paveldėtos kartu su genais. Tokią išvadą priėjo mokslininkų grupė iš Bonos universiteto (Vokietija), rašoma britų laikraštyje "Daily Mail"....


UNICEF tyrimas: lietuviai savo vaikams skiria 7 minutes per parą

UNICEF tyrimas: lietuviai savo vaikams skiria 7 minutes per parą

Lietuvoje tėvai savo vaikams per parą skiria tik maždaug 7 minutes dėmesio, o mažieji mūsų šalies gyventojai jaučiasi nelaimingiausi Europoje. Tokius šokiruojančius tyrimų rezultatus Florencijoje (Italija) vykusioje konferencijoje "Vaiko...


Naujas tyrimas: V.Leninas mirė nuo sifilio

Rusijos revoliucionierius ir Sovietų Sąjungos kūrėjas Vladimiras Leninas mirė nuo sifilio, o ne nuo insulto, kaip buvo teigiama anksčiau, tvirtinama naujame tyrime. Žinomos britų istorikės ir knygų autorės Helen Rappaport teigimu, dokumentai,...


7 keisti dalykai, kuriuos vyrai daro po sekso

Pasimylėjote. Jūsų partneris nenori apsikabinti, bėga praustis, užmiega, o gal strimgalviais lekia į virtuvę valgyti sumuštinio? Šiuos poelgius galima toleruoti. Tačiau kartais vyrai iškrečia ir kvailysčių. Portalas glamour.com pateikia 7 vyrų...


Kodėl apkalbinėjame vieni kitus?

Kodėl apkalbinėjame vieni kitus?

Apkalbinėdami kitus žmones, išryškindami jų trūkumus, pasikeliame savo savivertę. Juk šalia juodo net ir pilkas atrodo baltesnis. Apkalbinėjame, kai patys nesame patenkinti savimi, savo gyvenimu ir neturime kito būdo susitvarkyti su tais...


JAV mokslininkai šokoladą sieja su depresija

Žmonės, kurie nuolat mėgaujasi šokoladu, labiau linkę į depresiją nei tie, kurie nemėgsta šio saldumyno, išsiaiškino JAV mokslininkai, skelbia BBC. "Archives of Internal Medicine" žurnale skelbiami atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad...


Išsėtinė sklerozė – grėsmė jaunų žmonių darbingumui

Gydytojų teigimu, dažnai paralyžiumi pasibaigiančios išsėtinės sklerozės priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau ji dažniau pasitaiko Šiaurės ir Vakarų šalyse. Paprastai ši 20-40 metų žmonėms pasireiškianti liga vis dažniau paliečia paauglius ir...


Genų žymenų medžiotojai

Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas didžiulis tyrimas, kurio metu rasti 24 žymenys, padidinantys riziką susirgti septyniomis paveldimomis ligomis. Vis daugiau mokslininkų ir medikų ieško ligas sukeliančių genų. Juos surasti labai svarbu, nes...


Lietuvos rūkaliams mesti rūkyti padės lazeris

Lietuvoje pristatytas lazeris, kuris jau 20 000 žmonių Europoje padėjo mesti rūkyti. Specialaus, vokiečių mokslininkų sukurto "Facilitas" lazerio terapija laikoma bene efektyviausiu būdu atsisakyti žalingo įpročio – rūkymo. Tyrimų...


Vėžio galima išvengti?

Vėžys - dažna liga. Europoje nuo jo miršta vidutiniškai vienas iš trijų asmenų, dažniausiai – nuo plaučių, krūties, priešinės liaukos, storosios žarnos, skrandžio navikų. Nepaisant pažangos mokslinių tyrimų ir gydymo srityje, vėžys lieka opi...


Gripo aukų sąrašas ilgėja

Kol biurokratai svarstė, skelbti ar neskelbti epidemiją šalyje, kiaulių gripas pasiglemžė antrąją auką. Vakar mirė 41 metų Visagino gyventojas. Vadinamasis kiaulių gripas labiausiai atakuoja jaunuosius klaipėdiečius. Vaikų ligoninėje guli 100...


Gyventojai su nekantrumu laukia žadamo vaistų atpigimo

Jau pavasarį į vaistines atėję gyventojai turėtų išvysti naujas, kaip tikina Sveikatos apsaugos ministerija, mažesnes kainas, o perkantieji kompensuojamuosius vaistus monitorių ekranuose galės pasitikrinti, kokią dalį sumos jiems kompensuoja...


www.juara.lt

www.juara.lt

Ekologiškos ir natūralios kosmetikos ekspertai!
www.gentleday.lt

www.gentleday.lt

Gentle Day® - aukščiausios kokybės higieniniai įklotai.
www.elitemedicale.lt

www.elitemedicale.lt

Išsamūs širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimai.
www.ozoklinika.lt

www.ozoklinika.lt

Implantacija, protezavimas, gydymas, balinimas, burnos higiena
NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Čia galite užsisakyti MANOSVEIKATA.LT savaitraštį!

TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9

Citrosept Citrosept Citrosept Citrosept Citrosept Citrosept Citrosept