Spalio 24d. Penktadienis

Atmintis: mokykimės užmiršti

Peržiūrų skaičius: 4008
Atmintis: mokykimės užmiršti

Garsusis arabų gydytojas, filosofas bei matematikas Avicena ankstyvoje jaunystėje keletą metų praleido Bucharoje, intensyviai skaitydamas knygas milžiniškoje šio miesto valdovo bibliotekoje. Po kelerių metų prasidėjo karas, ir ši biblioteka sudegė. Tuomet Avicena labai susikrimtęs išsitarė, jog jam esą apmaudu, kad jis perskaitė ir pažodžiui gali atkurti tik 10 tūkstančių rankraščių. Tai nebuvo tušti žodžiai - iš Chorezmo šacho gavęs keturiasdešimt raštininkų, mokslininkas susodino juos vienoje menėje ir kiekvienam diktuodamas po skirtingą knygą atkūrė visas 10 tūkstančių.

Avicena - ne vienintelis puikios atminties pavyzdys. Julijus Cezaris ir Aleksandras Makedonietis žinojo visų trijų tūkstančių savo karių vardus. Mocartas ir Rachmaninovas galėjo atkurti sudėtingiausius vienąsyk tegirdėtus muzikos kūrinius. Ir t.t.

Atmintis - svarbiausia žmogaus psichikos funkcija. Ji mums reikalinga tam, kad galėtume kaupti patirtį - jutimų mums teikiamą informaciją - ir ateityje ja naudotis. Ir dar tam, kad gyvendami neprarastume savo unikalios tapatybės (nors kartais būtų visai pravartu ją užmiršti).

Įsiminimas

Trumpalaikėje - darbinėje - mūsų atmintyje informacija neužsilaiko: arba sąmonė ja kaipmat pasinaudoja, arba ji nusiunčiama į gretutinę ilgalaikės atminties “salę”, arba ją suryja nepasotinama užmarštis. Ilgalaikės atminties priglausta informacija gali būti iškelta kad ir po daugelio metų. Tiesa, dalis jos gyvenant išsitrina, bet apie 72 proc. išlieka iki pabaigos.

Atmintis susideda iš informacijos įsiminimo, saugojimo ir atkūrimo. Siekdami vieną ar kitą medžiagą įsiminti, turime ją: suprasti; susieti loginiais ryšiais su kita mūsų turima informacija; suskaidyti “porcijomis” ir kiekvienoje jų išskirti atraminę frazę ar detalę. Be to, verta žinoti, jog:

· priimti informaciją derėtų aktyviai - su kiekvienu žodiniu tekstu reikia dirbti: pieštuku paraštėse rašytis klausimus, komentarus, pasibraukti esmines mintis, konspektuotis, žodinį tekstą paversti grafiku ir atvirkščiai, ir t.t.;

· informacija turi būti emociškai sodri, - jei taip nėra, ją tokią - kitaip tariant, įdomią - reikia padaryti. Pirmiausia suvokime, kam mums tos informacijos reikia. Po to - jeigu nusprendžiame, jog tą nuobodžią medžiagą vis dėlto privalome įsiminti, - pasitelkime išradingumą - pvz., perrašykime teoremą eilėmis, o cheminę reakciją iliustruokime komiškais piešinėliais;

· įsiminimui galioja pakraščio efektas, t.y. paprastai įsimename informacijos pradžią ir pabaigą, o vidurys išsitrina, - tai žinant pastarajam derėtų skirti daugiau dėmesio;

· daug panašių dalykų iš eilės įsiminti sunkiau nei tiek pat skirtingų, - todėl ruošiant pamokas vertėtų kaitalioti humanitarinių ir tiksliųjų dalykų namų darbus.

Beje, mokslininkai nustatė, jog nesąmoningą, paprastą

informaciją geriau įsimena stiprią nervų sistemą turintys žmonės, o sudėtingą - atvirkščiai.

Atgaminimas

Gera atmintis - tai gebėjimas ne tik greitai bei daug informacijos įsiminti ir ilgai išsaugoti, bet ir tiksliai atgaminti tada, kai to reikia. Daugelis žmonių, norėdami ką nors prisiminti, puola naršyti po atmintį tarsi po sandėliuką, kuriame be tvarkos ir sistemos suversta daugybė daiktų. Taigi medžiagą atmintyje reikia archyvuoti pagal aiškias taisykles - prireikus tai padeda ją susirasti.

Pasak amerikiečių psichologų, atmintyje saugomos informacijos jūroje atpažinti reikiamą “lašą” mums labai padeda kontekstas. Tačiau atpažinti dar nereiškia atgaminti, - šie du procesai neretai painiojami. Pavyzdžiui, moksleivis prieš pamokos pradžią pasklaido vadovėlio lapus: “Moku!”, - džiaugsmingai sau konstatuoja. Tačiau atsisėdęs į suolą reikiamos medžiagos atgaminti negali. Taip nutinka todėl, kad jis supainiojo atpažinimą su gebėjimu atkurti.

Užmiršimas

Kažkuris iš filosofų vieną iš užmiršimo priežasčių nusakė žaisminga metafora: “Tai buvo”, - tarė Atmintis. “Šito negalėjo būti”, - paprieštaravo Išdidumas. Ir Atmintis pasidavė.

Moksliškai šį procesą paaiškino Z.Froidas. Mokslininkas teigė, jog daug užmiršimo faktų yra susiję su specifiniu gynybiniu psichikos mechanizmu - išstūmimu. Nemalonūs žmogui įvykiai yra tarsi išstumiami iš sąmonės į pasąmonę. Kaip tik todėl iš atminties beviltiškai išsitrina tam tikri adresai ir telefonai, nemalonių mums žmonių vardai ar situacijos, kuriose pasielgėme ne itin gražiai.

Kita užmaršumo priežastis - organizmo senėjimas. Solidaus amžiaus žmonės sunkiau įsimena naują informaciją, tačiau dažnai puikiai atsimena, kas vyko jų vaikystėje ar jaunystėje. Psichologas T.Ribo nustatė dėsnį: pirmiausia žmogus užmiršta tai, ką įsiminė neseniai, ir tik po to užmarštis ima trinti ankstesnįjį laiką.

Užmirštama taip pat ir nenaudojama informacija. Ne veltui nuo senovės sakoma, jog išsilavinimas yra tai, kas tau lieka, kai užmiršti viską, ką išmokai.

Tačiau neteisinga manyti, jog užmirštų dalykų atkurti nebeįmanoma. Eksperimentai parodė, jog hipnozės padedamas žmogus gali prisiminti viską, ką kada nors yra suvokęs. Įdomu ir tai, jog judesių įgūdžiai yra beveik neužmirštami. Tad net jei mes nevažinėjome dviračiu, nemezgėme, negrojome ar nepiešėme, pvz., trisdešimt metų (kadaise tai darę), bet kada galime vėl daugiau ar mažiau sėkmingai patirti šių užsiėmimų teikiamą malonumą.

Tad nenusiminkime: kebliose situacijose, pvz., per egzaminą, mes galime, esame pajėgūs prisiminti praktiškai viską, ko mokėmės. Tiesiog mokėkime “teisingai” užmiršti - pasilikdami siūlelį (frazę, esminę mintį, žodį-raktą), už kurio, reikalui prispyrus, informaciją išsitrauktume.

O kartais - kad ir tuomet, kai reikia išspręsti nestandartinį uždavinį, - mokėti užmiršti yra ypač svarbu. Mat mūsų tradicinių reakcijų ir sprendimų nuolatinis prisiminimas, trukdo mums situaciją pamatyti naujai. Juk visi mokytojai žino, kad vaiką ko nors išmokyti yra kur kas lengviau, nei permokyti.


Ar atostogos suteikia laimės?

Ar atostogos suteikia laimės?

Žmonėms daugiausiai laimės suteikia atostogų laukimas, tuo metu joms pasibaigus ir grįžus prie darbų, linksmumo lygis prilygsta neatostogavusiųjų. Tyrimą atlikę mokslininkai apklausė daugiau kaip 1,5 tūkst. Olandijos gyventojų, 974 iš jų per...


Kodėl vyrai žiūri "skersomis" į skaisčias merginas?

Apie 20 proc. 14-15 metų paauglės jau turėjo lytinių santykių. Likusios merginos seksualinės patirties įgyja jau baigusios vidurinę mokyklą. Kaip teigia mokslininkai, dažniausiai merginos nekaltybę praranda studijuodamos pirmame ar antrame kurse....


Ligoninėms pradžiai – po 50 dozių vaistų nuo kiaulių gripo

Vilniaus infektologai sako, kad tiek vaistų jiems užteks savaitei ar dviem. Infekcinėms ligoninėms ir ligoninėms, kuriose yra infekcinių ligų skyriai, nuspręsta skirti po 50 dozių antivirusinių vaistų nuo vadinamojo kiaulių gripo. Sveikatos...


Aklieji mokosi gyventi tamsoje

Aklieji mokosi gyventi tamsoje

Žmogui, kuris staiga netenka regėjimo, sunku sugrįžti į įprastą gyvenimą ir prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Tifloreabilitologų teigimu, labai svarbu šiems ligoniams po pirminės pagalbos suteikti reabilitacinį gydymą. "Kiekvienam...


Receptas nuo bet kokios krizės baimės – pasitikėjimas savimi

Prislėgus gyvenimo negandoms kraštutinė išeitis – savižudybė yra silpnų žmonių pasirinkimas. Psichologiškai palūžusiesiems gyvenimo džiaugsmą gali sugrąžinti ir artimieji, ir specialistai – psichologai, psichoterapeutai. Praėjusį...


Dvejų metų berniukas - pirmasis, kuris gimė su papildoma DNR grandimi

Dvejų metų berniukas gimė aklas ir kamuojamos sunkios negalios. Tačiau jis vienintelis pasaulyje, kuris turi papildomą DNR grandį. Kaip rašo dailymail.co.uk, Alfie Clamp buvo atlikta galybė medikų tyrimų ir paaiškėjo, kad septintoji chromosoma...


Mikčiojimą lemia genai, tvirtina mokslininkai

Mokslininkai išsiaiškino, kad mikčiojame ne dėl nervingumo, o kad tai - paveldima liga, tad atrasti genai gali paskatinti naujų vaistų sukūrimą. Maždaug 1 proc. žmonijos mikčioja ir ilgą laiką buvo manoma, kad tai nervinės įtampos simptomas....


Atsarginės dalys jūsų kūnui: nuo galimybių iki problemų

Regeneracinė medicina - medicinos mokslo ateitis, galėsianti užtikrinti daugelio traumų ir ligų sėkmingą gydimą. Bent jau taip yra manoma dabar. Ši perspektyvi ir daugelį mokslininkų dominanti sritis labai glaudžiai susijusi su pagrindinėmis...


Diagnozuojant ligas laboratorinė diagnostika tampa svarbesnė

Diagnozuojant ligas laboratorinė diagnostika tampa svarbesnė

Nuolat skubėdami dažnai pamirštame sveikatą. Atrodo, kad visas problemas išsprendžia gydytojo paskirta vaistų tabletė ar taip išpopuliarėję maisto papildai. Tačiau dažnai net nepastebime iš pasalų prislinkusios klastingos ligos, kurios požymių...


Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių gali sumažinti statinų vartojimas

Ilgalaikis statinų, cholesterolio kiekį mažinančių vaistų, grupės – rozuvastatino – vartojimas tarp pacientų, potencialiai turinčių padidintą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, apie 50 proc. sumažina širdies priepuolio, miokardo...


Injekcijas galėtų pakeisti kramtomoji guma

Sergantieji diabetu insuliną galėtų gauti ne per injekcijas, o kramtydami gumą, teigia mokslininkai. Jie kuria gumą, kurią kramtant vaistai pasisavinami per burną, o tuomet patenka į kraują, rašoma dienraščio "The Telegraph" interneto...


Pranciškonai kastuvais paskelbė onkologinio centro statybų pradžią

Dvasinės paramos centrą onkologiniams ligoniams norintys pastatyti broliai pranciškonai žengė didelį žingsnį į priekį - šiandien buvo perkasta žemė ir netrukus bus kasama pamatų duobė. Broliai pranciškonai pagal šimtametes tradicijas visada...


Ar reikėtų atleisti neištikimybę?

Vokiečių mokslininkai išsiaiškino, kad 67 proc. moterų nepatenkintos savo seksualiniu gyvenimu, 79 proc. norėtų turėti meilužį, o kas ketvirta moteris apskritai nebemiega su savo nuolatiniu partneriu.Žurnalo vyrams "Player", leidžiamo...


Greitoji polimerinė pagalba galvos sužeidimams gydyti

Greitoji polimerinė pagalba galvos sužeidimams gydyti

Eksperimentai su žiurkėmis parodė, jog paviršiniai kūno pažeidimai, atsiradę dėl smūgių nuo sunkių daiktų su bukais galais, išgyja greičiau naudojant polietileno glikolio (PEG) injekcijas tuoj po sužeidimo. Andrew Koob ir Richard Borgens atliko...


Naujieji maisto papildai suaugusiems gali apsaugoti regėjimą

Airių mokslininkai pranešė sukūrę antioksidantų maisto papildą, kuris pagyvenusius žmones gali apsaugoti nuo apakimo.Penkeris metus trukęs tyrimas parodė, kad naujasis maisto papildas gali padėti sergantiems amžine makulos degeneracija (AMD), kuri...


Stereoskopinis vaizdas pavojingas sveikatai

3D technologija vis plačiau naudojama įvairiuose gyvenimo sferose. Tačiau ji pasirodė ne tik naudinga, bet ir žalinga kai kuriems žmonėms. Daugelis buitinės elektronikos gamintojų jau susimąsto apie stereoskopinio vaizdo saugumą. Buvo nustatyta,...


Ministras: Vyriausybė davė startą sveikatos apsaugos įstaigų reformai

Vyriausybės pirmadienį patvirtintas nutarimas atveria kelią pradėti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomą struktūrinę sveikatos apsaugos įstaigų reformą, pirmadienį pareiškė sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. Ministrų kabinetas...


Kodėl vis daugiau gydytojų renkasi emigranto dalią?(

Pastaruoju metu vis dažniau nuskamba išvykstančių jaunų gydytojų rezidentų emigracijos problema, tačiau mažai kalbama apie gydytojų rezidentų problemas Lietuvoje. Iniciatyvinė rezidentų grupė išsiuntė kreipimąsi į atsakingas institucijas, kuriame...


Panevėžio apskrityje siaučia vėjaraupiai

Panevėžio apskrityje vis daugiau registruojama asmenų, sergančių vėjaraupiais, pranešė Panevėžio visuomenės sveikatos centras. Centro duomenimis, per šių metų 11 mėnesių Panevėžio apskrityje užregistruota 911 susirgimų vėjaraupiais. Vien lapkričio...


Stabdoma Onkologijos instituto reorganizacija

Korupcijos skandale klimpstančiai Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) - naujas galvos skausmas. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas sausio 29-ąją patenkino Onkologijos instituto tarybos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir...


www.juara.lt

www.juara.lt

Ekologiškos ir natūralios kosmetikos ekspertai!
www.gentleday.lt

www.gentleday.lt

Gentle Day® - aukščiausios kokybės higieniniai įklotai.
www.elitemedicale.lt

www.elitemedicale.lt

Išsamūs širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimai.
www.ozoklinika.lt

www.ozoklinika.lt

Implantacija, protezavimas, gydymas, balinimas, burnos higiena
NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Čia galite užsisakyti MANOSVEIKATA.LT savaitraštį!

TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9

DNA fit DNA fit DNA fit DNA fit DNA fit