Alergiški žmonės labai kenčia nuo žydinčių medžių, gėlių. Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros vedėjos docentės daktarės Ingridos Šaulienės paprašėme papasakoti apie įvairias alergijas sukeliančias žiedadulkes ir būdus, kaip nuo apsisaugoti.
Pavojingiausios žiedadulkės ir jų pasirodymo laikas
— Daugėja žydinčių augalų, išauga alergijų tikimybė — ar iš tiesų taip yra?
— Plačiai paplitusi nuomonė, kad žiedadulkių iškritimas tiesiogiai susijęs su augalų žydėjimu, aiškiais sezonais, kai už lango matome žydinčius augalus. Tačiau tai nėra visiška tiesa. Žiedadulkių iškritimas iš atmosferos mums ant akių, kvėpavimo takų, odos, plaukų susijęs su tuo, kad žiedadulkės gali laisvai judėti ore. Jei augalai žydi Ispanijoje, į aukštuosius atmosferos sluoksnius patekusios jų žiedadulkės gali keliauti labai toli ir su lietumi iškristi Lietuvoje. Mes Lietuvoje dažnai sulaukiame žiedadulkių iš pietinės Europos dalies.
Žinoma, pavojingiausia žiedadulkių koncentracija susidaro, kai pražysta augalai Lietuvoje, mus supančioje aplinkoje. Tačiau ta aplinka — reliatyvi sąvoka: nebūtina sėdėti žydinčioje pievoje, kad pajustume neigiamą žiedadulkių poveikį. Galima vaikščioti ir miesto gatvėmis, kur susidarę oro srautai atneša žiedadulkių iš užmiesčio.
— Kada žiedadulkių koncentracija ore didžiausia?
— Yra trys pagrindiniais etapai. Tai alergeninių žiedadulkių turinčių medžių (iš kurių pavojingiausias — beržas) žydėjimas, prasidedantis maždaug vasarį ir pasibaigiantis birželį. Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo žydi žolės (eraičinai, svidrės, miglės ir kitos). Taigi žmonėms, sergantiems šienlige, įvairių problemų iškyla ne tik antroje birželio pusėje, vežant šieną, bet ir pavasarį, tik pražydus žolėms. Paskutinis etapas — kiečio žydėjimas, prasidedantis rugpjūtį.
— Ar alergiją gali iššaukti kambarinės ar balkonuose auginamos gėlės?
— Gėlės kaip gėlės, bet mane piktina žmonių neapdairumas pavasarį namuose vazoje pamerkti beržo šakelę. Tai kenksmingiausias alergenas mūsų organizmui. Dekoratyvūs augalai — nelabai alergeniški, pavojingesni — vėjo apdulkinami, formuojantys žirginėlius medžiai (beržai, lazdynai, tuopos), žolės, formuojančios dideles varpas, iš jų bene labiausiai alergeniški — rugiai.
Būdų išvengti alergijos yra
— Kokie pirmieji žiedadulkių alergijos simptomai, dėl kurių reikėtų susirūpinti?
— Varvanti nosis, perštinčios arba paraudusios akys, skaudanti galva. Dėl šių požymių tikrai vertėtų pasikonsultuoti su alergologais, nes slergija turi kaupimosi efektą ir laiku jos nepastebėjus, nepradėjus gydyti, ji gali peraugti į astmą.
— Ar yra būdų apsisaugoti nuo alerginio žiedadulkių poveikio?
— Mokslininkai tyrinėja žiedadulkių judėjimą, tačiau negali jo kontroliuoti, taigi pagrindinis būdas nuo jų apsisaugoti — informacija. Alergiški žmonės turėtų sekti duomenis apie žiedadulkių koncentraciją ore ir pagal juos koreguoti savo judėjimą. Žinoma, idealiausias variantas dienomis, kai saulėta ir sausa, kai žiedadulkių koncentracija ore padidėjusi, neiti į lauką, o namuose nevėdinti kambarių, nenešti patalynės į lauką. Žiedadulkės greitai nusėda kilimuose, minkštuose žaisluose, patalynėje. Pagalba — tankūs langų žiedadulkių tinkleliai, leidžiantys saugiai vėdinti namus ir plaunantys dulkių siurbliai, nešvarumus surenkantys į vandenį.
Japonai, apsisaugodami nuo žiedadulkių, nešioja kaukes, tai — geras sumanymas, tačiau Lietuvoje aš kol kas sunkiai įsivaizduoju tokį mums neįprastą sprendimą.
— Kur galima rasti Jūsų minėtą informaciją apie žiedadulkių koncentraciją ore?
— Deja, tyrimų ar informacijos apie žiedadulkes sklaidos šiomis dienomis Lietuvoje nepalaiko jokia valstybinė institucija, ji yra tik gerosios universitetų valios dėka. Todėl ta informacija nėra teikiama nuosekliai, tačiau ją rasti įmanoma. Mūsų universitetas dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamame COST projekte, kuriuo siekiama įvertinti alerginių žiedadulkių formavimąsi, barstymą, pasiskirstymą ir poveikį sveikatai.
Marina VISOCKIENĖ
