Lapkričio 15d. Penktadienis

Lėtinio nuovargio sindromas

Peržiūrų skaičius: 122216
Lėtinio nuovargio sindromas

Daugeliui žmonių, menančių dar anuos laikus, dabartinis gyvenimas – nesibaigiančių stresų virtinė: bloga ar nestabili materialinė padėtis ir rizika, jog ji dar pablogės, viršvalandžiai darbe ir t.t., ir pan. Viso to pasekmė – fizinės sveikatos būklės pablogėjimas, kurį dar labiau komplikuoja sunki ekologinė padėtis, nesubalansuota, o dažnai ir nepakankama mityba bei kiti rizikos veiksniai. Tačiau klystate, jei manote, jog tai gyvenimas toks – pasirodo, tokia yra liga.

XX amžiaus pabaigoje mokslininkai išskyrė naują ligą, būdingą didelių miestų gyventojams. Tai vadinamasis lėtinio nuovargio sindromas. Pasireiškia jis dažniausiai ankstyvą pavasarį, kai organizmas labiausiai nusilpęs dėl vitaminų trūkumo. Pavargęs nuo žiemos, šalčio ir saulės šviesos stygiaus žmogus tampa irzlus, jam sunkiai sekasi kontroliuoti nuotaikų kaitą, kartais virstančią užsitęsusiu liūdesio periodu arba net agresija. Tai savo ruožtu provokuoja konfliktus šeimoje, darbe... Tokiu laikotarpiu labai svarbu prisiminti, jog prislėgta psichikos būklė tėra fizinio nuovargio ir organizmo išsekimo pasekmė ir kad kartais net sudėtingiausias problemas padeda išspręsti visavertis poilsis, gyvenimo ritmo bei aplinkos pakeitimas.

Darboholikų liga

Terminas "lėtinio nuovargio sindromas" pirmąkart medicinoje buvo pavartojas 1984 metais. Dar po ketverių metų jis buvo oficialiai pripažintas liga ir įtrauktas į klinikinę praktiką. Dabar lėtinis nuovargis gydomas specializuotuose medicinos centruose.

Tai liga, pasireiškianti nemotyvuotu nuovargiu, kai jis trunka 6 mėnesius ir ilgiau. Išsivaduoti iš jo nepadeda net ilgalaikis poilsis.

Lėtinio nuovargio sindromo požymių yra keletas.

– Glebumas ir mieguistumas nuo pat ankstyvo ryto net ir tuomet, jei nakties miegas buvo geras ir visavertis.

– Staigus darbingumo sumažėjimas.

– Judesių koordinacijos sutrikimas.

– Galvos skausmai ir svaigulys.

– Dirglumas ir nervingumas.

Yra ir keletas papildomų kriterijų, pagal kuriuos diagnozuojamas sindromas.

– Pakilusi temperatūra (gali būti iki 38 laipsnių).

– Gerklės skausmai.

– Nežymus limfmazgių padidėjimas ir skausmingumas.

– Raumenų skausmai (mialgija).

– Sąnarių skausmai.

– Pasikartojantys galvos skausmai.

– Miego sutrikimai (dažniau – nemiga, rečiau – mieguistumas).

– Psichikos nukrypimai (pablogėjusi atmintis, sumažėjęs dėmesys, intelektas, šviesos baimė, deprsija).

– Itin greita ligos eiga (išsivysto per kelias dienas ar net valandas).

Lėtinio nuovargio sindromas diagnozuojamas, kai akivaizdžiai pasitvirtina 2 pagrindiniai ir mažiausiai 6 papildomi simptomai, arba 8 papildomi simptomai ir nėra jokių kitų priežasčių tiems simptomams atsirasti.

Be išvardytų simptomų, lėtinio chroniško nuovargio sindromu gali pasireikšti arterinio kraujospūdžio "šokinėjimas", širdies permušimai, burnos gleivinės bėrimai, lyties organų ir šlapimtakių infekcijos simptomai.

Lėtinis nuovargis – kompleksinė liga, ją lydi daugelio organizmo sistemų funkcijų sutrikimai. Pačios ligos priežastys veikiausiai atsiranda dėl pernelyg spartaus šiuolaikinio gyvenimo tempo: per mažai judama, per mažai laiko leidžiama gryname ore ir pan.

Labai dažnai nuo šio sindromo kenčia darboholikai, pamirštantys laisvas dienas ir savaitgalio poilsį, net atostogas; dirbančios moterys, turinčios mažų vaikų, žmonės, itin jautriai reaguojantys į aplinką, nes jie persitempia ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

Susirgti lėtinio nuovargio sindromu linkę ir žmonės, pasveikę po sunkios ligos arba patyrę nervinių sukrėtimų. Jis gali pasireikšti net vaikams – dėl per didelių krūvių mokykloje ir pernelyg aktyvios užklasinės veiklos. Todėl tėvai turėtų nepamiršti, jog viso to, kuo jie norėtų, kad jų atžalos užsiimtų, tos atžalos gali tiesiog neišlaikyti fiziškai. Vaiko dienos režime būtinai turi likti laiko poilsiui ir judriems žaidimams gryname ore.

Su nuovargiu reikia kovoti

Kuo pavojingas lėtinio nuovargio sindromas? Juo susirgusiam žmogui gali išsivystiti neurozė ar depresija, o tai ligos, kurias gali išgydyti tik specialistas.

Tad kovoti su nuovargiu padės keletas paprastų patarimų:

1. Būtina kasdien susidaryti paprastą darbų ir reikalų planą.

2. Laikytis paprastos taisyklės: geriau jau daugiau pamiegoti, nei daugiau pavalgyti.

Tai viena labiausiai paplitusių didmiesčių gyventojų klaidų – bandyti susigrąžinti per savaitę iššvaistytas jėgas savaitgalį kemšant, kiek tik į skrandį telpa. Iš tikrųjų gausiai maitintis reikia tik tuomet, jei visą savaitę save sekinote sunkiais fiziniais krūviais. Tačiau dauguma šiuolaikinių žmonių dirba protinį darbą, tad ir poilsio bei maisto pirmiausia reikia protui.

Gyvybiškai svarbus sveikas miegas (7 – 8 valandų, vėsioje patalpoje), nauja veikla ir pasivaikščiojimai gryname ore. Persivalgę tik apkraunate virškinamąjį traktą nereikalingu darbu, o derinant su poilsiu ant sofos tai ilgainiui gali virsti antsvorio kilogramais.

3. Pasivaikščioti per pietų pertrauką ar atsiradus laisvam laikui tarp darbų. (Jeigu įsigysite šunį, pasivaikščiojimai gryname ore bus užtikrinti mažiausiai dukart per dieną!)

4. Kasdien, kad ir kokia būtų įtempta dienotvarkė, būtinai skirkite mažiausiai pusvalandį tik sau (karštai voniai, gerai knygai, serialui ir pan.).

5. Dėl įtemptos protinės veiklos dažnai būna sunku užmigti, nes nesiseka atsikratyti nuolat galvoje besisukančių įkyrių minčių. Kūnas reikalauja poilsio, tačiau smegenys iš inercijos tebeanalizuoja svarbiausius įvykius, darbo reiklus. Net kai užmiegama, miegas dėl to būna neramus, nepavyksta visiškai atsipalaiduoti ir pailsėti.


Nebūtina skubėti griebtis vaistų – galima išbandyti relaksacijos metodą. Prieš guldami į patalą keletą kartų lėtai pasukite ratu galvą, pečius, kad išsisklaidytų sprando raumenyse susikaupusi įtampa. Paskui užsimerkite ir pabandykite įsivaizduoti esantys kokioje nors malonioje vietoje: pajūryje, miške, žydinčioje pievoje, pasijusti tos visiškai saugios vietos, kur jūsų nepasieks jokie rūpesčiai, šeimininku. Specialistai pataria į tokią vaizduotėje susikurtą vietą pasitraukti ne tik prieš miegą, bet ir nervinio streso akimirkomis.

Sustabdyti minčių srautą taip pat padės dėmesio koncentravimo metodas, vadinamas meditaciniu kvėpavimu. Tai labai naudingas pratimas, kurį galima atlikti ir prieš miegą, ir trumpomis dienos laisvomis akimirkomis. Reikia atsigulti, atsipalaiduoti, užsimerkti ir sekti kiekvieną savo įkvėpimą bei iškvėpimą. Pirmiausia sutelkite dėmesį į kaklą – įsivaizduokite, kad kvėpuojate skydliauke, kol ta kūno dalimi pajusite, kaip įtraukiate vėsų orą, o iškvepiate šiltą. Pakartokite pratimą keletą kartų, tumet perkelkite dėmesį į saulės rezginį, paskui – į delnus, "pakvėpuokite" jais, galiausiai skirkite visą dėmesį kūno sričiai ar organui, kuris jums kelia daugiausiai rūpesčių (tačiau meditacinis kvėpavimas netinka širdžiai!).

6. Per atostogas jokiu būdu nelikite namuose – pakeisti aplinką būtina!

7. Nepraleiskite viso laisvo laiko prie televizoriaus – tai tikrai nėra geriausia poilsio forma.

8. Ieškokite teigiamų emocijų (nueikite į teatrą, kiną, parodą – gal net cirką).

9. Jeigu jaučiates apatiški ir išsekę, o darbo dienos pabaiga dar toli, abiejų rankų viduriniais pirštais ir smiliais lėtais sukamaisiais judesiais pamasažuokite smilkinius, paskui masažą pratęskite pakaušio link.

Jėgų suteiks delnų masažas ir taškų tarp nykščio bei rodomojo piršto spaudimas (spausti reikia smarkiai, kad lengvai paskaustų).

Nervinę įtampą sumažinti padės masažiniu šepečiu lėtai šukuojami plaukai.

Organizmui jėgas grąžinti ir jam būtinų vitaminų bei kitų medžiagų suteikti padės erškėtrožių nuoviras su šaukšteliu medaus, geriamas kiekvieną rytą.

Tūkstantis kas dieną


Lėtinio nuovargio sindromu serga nuo 10 iki 37 žmonių iš šimto tūkstančių. Susirgti galima bet kokio amžiaus, tačiau dažniausiai tai nutinka 20 – 45 metų asmenims. Pasaulinė praktika rodo, kad moteris lėtinio nuovargio sindromas puola 2 – 3 kartus dažniau nei vyrus. Kasdien pasaulyje užregistruojamas maždaug tūkstantis naujų sindromo atvejų.

Mediciniškai chroniško nuovargio sindromas vis dar laikomas nežinomos kilmės liga. Tačiau tarp gydytojų labiausiai paplitusi hipotezė, jog ji yra virusinio pobūdžio. Kaip galimi kaltininkai įvardijami herpes virusas, infekcinė mononukleozė (Epšteino-Baro virusas), Koksakio, Laimo (borelijų), citomegalo virusai. Taip manyti medikus skatina faktas, jog sindromas dažnai psireiškia po virusinės ligos, daugybės pacienų kraujyje randamas padidėjęs Epšteino-Baro viruso antikūnų kiekis, be to, jis plinta staiga, tarsi epidemija.

Tačiau visiškai patikimų faktų, kad kuris nors virusas yra susijęs su lėtinio nuovargio sindromo išsivystymu, kol kas nėra.

Kitais įtariamais sindromo atsiradimo kaltininkais laikomi imuninės sistemos sutrikimai, nors tai gali būti ir minėtųjų virusų veiklos rezultatas. Kai kurie specialistai linkę manyti, kad lėtinio nuovargio sindromas išsivysto dėl funkcinių sutrikimų į juos genetiškai linkusių žmonių centrinėje nervų sistemoje (konkorėžinėje liaukoje, limfinėje sistemoje), kuriuos savo ruožtu sukelia infekcijos. Kiti ekspertai laiko sindromą ypatinga depresijos forma.

Vis dėlto dauguma žinovų sutaria, jog "paskutiniu lašu" lėtinio nuovargio sindromo atsiradimo grandinėje gali tapti stresas, neatsiejamai susijęs su beprotišku gyvenimo tempu bei prasta ekologija.

Kiek laiko sergama sindromu, medikai irgi negali pasakyti. Tai labai individualu: vieni pacientai pasveiksta itin greitai, kitiems liga užsitęsia (ryškiausi simptomai būna pirmuosius dvejus metus) ir net ima progresuoti.

Specifinio lėtinio nuovargio sindromo gydymo nėra – jis, kaip ir liga, kompleksinis bei labai individualus. Tradiciškai medikai pataria keisti gyvenimo būdą, padidinti fizinius krūvius, atlikti psichoterapijos ir fizioterapijos kursą. Tiesa, galimas ir gydymas medikamentais. Ypatingais atvejais skiriamos mažos antidepresantų dozės, antiuždegiminiai nesteroidiniai vaistai (pavyzdžiui, ibuprofenas ir pan.) arba vaistai nuo skausmo (kad ir paracetamolis), patariama vartoti vitaminus (ypač C, A, B12) bei mikroelementus (cinką, seleną, geležį, germanį ir polivitaminų kompleksus su mineraliniais priedais).

Sandra Miškinienė

Peršalimo ligų komplikacijos

Peršalimo ligų komplikacijos

Vaikų peršalimo ligos – įprastas reiškinys. Po 7-10 dienų negalavimas dažniausiai praeina. Bet kosulys kartais tęsiasi iki mėnesio. Į gydytoją skubiai kreiptis būtina, jei vaikas ne tik kosti, bet ir jaučia silpnumą, jam sunku kvėpuoti,...


Neuralgija - liga kaip chameleonas

Neuralgija - liga kaip chameleonas

Maskuotė – puikus būdas išgyventi laukinėje gamtoje. Keista, tačiau tokios pat taktikos imasi ir kai kurios ligos. Jos meistriškai maskuojasi kitoms ligoms būdingais simptomais kankindamos ligonius ir ilgą laiką trikdydamos medikus. Viena...


Darganoto oro pavojai

Darganoto oro pavojai

Nušalimų pasitaiko net tik spaudžiant stipriam šalčiui, bet ir esant darganotam, vėjuotam orui, ypač vaikštant be pirštinių ir avint ankštus batus. Nušalimo požymiai labai greitai pastebimi. Iš pradžių oda pabąla ir pradeda nestipriai skaudėti....


Žiemos depresiją nugali tik atkaklieji

Žiemos depresiją nugali tik atkaklieji

Nuo pat ryto kamuoja mieguistumas, juntamas nuovargis, nors, atrodo, miegota užtektinai. O apetitas didžiulis, ypač norisi saldumynų. Pažįstamas šis jausmas? Jei taip, galbūt sergama žiemos depresija. Jai būdingi ir kiti simptomai –...


Peršalusiojo valgiaraštis

Peršalusiojo valgiaraštis

Nedidelė temperatūra, ašarojimas, sloga, kosulys. Žinoma, tai peršalimas, moksliškai - ŪVRI, ūmi virusinė respiratorinė infekcija. Gydytojas jums nustatė tokią diagnozę? Tada, be skirtų tablečių ir mikstūrų, pasinaudokite dar viena gydomąja...


Nauja paslauga: vaikų sensorinių ir pažintinių įgūdžių lavinimas

Nauja paslauga: vaikų sensorinių ir pažintinių įgūdžių lavinimas

Vaikų sensorinių ir pažintinių funkcijų lavinimo paslauga skirta vaikams, turintiems raidos, suvokimo, dėmesio koncentracijos sutrikimų. Taip pat jeigu vaikui sunku socializuotis tokiose socialinėse grupėse kaip darželis, mokykla, tuomet ši...


Varginantys skausmo priepuoliai

Varginantys skausmo priepuoliai

Migrena gali užklupti staiga. Tačiau kartais ji prasideda pamažu ir stiprėja kas minutę. Galvos skausmas būna pulsuojantis ar duriantis, retkarčiais – spaudžiantis, maudžiantis ir neatlėgsta nė akimirkai. Kol priepuolis baigiasi, organizmas...


Nėštumas – ne kliūtis sportuoti

Nėštumas – ne kliūtis sportuoti

Mažylio laukimas – svarbus ir daug atsakingumo reikalaujantis moters gyvenimo laikotarpis. Šiuo laikotarpiu tiek besilaukiančiai mamai, tiek būsimam naujagimiui reikia ypatingo rūpesčio. Rūpinimasis savimi nėštumo metu tiesiogiai veikia ne...


Visada klausyk širdies

Visada klausyk širdies

Svarbiausias širdies ir kraujagyslių sistemos organas – širdis. Jos darbui tenka apie 20 procentų energijos, pagaminamos organizmo per parą.Pradinis širdies ir kraujagyslių stiprumas yra daug didesnis nei mums reikia. Vidaus...


Kai spengia ausy

Kai spengia ausy

Spengimas ausyse kartais gali būti kokios nors ligos požymis. Jis jaučiamas nuolatos arba kartkartėmis, būna stiprus arba silpnas, girdimas vienoje arba abiejose ausyse.Toks spengimas gali priminti žiogo svirpimą, upokšnio čiurlenimą ar bangų...


Epilepsija reikalauja kantrybės ir gydymo

Epilepsija reikalauja kantrybės ir gydymo (1)

Epilepsija – viena dažniausių neurologinių ligų. Ja serga įvairaus amžiaus žmonės. Liga gali pasireikšti vieninteliu priepuoliu ar daugybe nekontroliuojamų traukulių, sukeliančių smegenų pažeidimą. Epilepsija serga ir naujagimiai, ir...


Vaikų kolektyvuose plinta enterobiozė

Vaikų kolektyvuose plinta enterobiozė

Enterobiozė — viena labiausiai paplitusių parazitinių žarnyno ligų. Ją sukelia 3— 10 milimetrų dydžio kirmėlės, vadinamos spalinėmis. Enterobioze sirgti gali bet kokio amžiaus žmonės ir ne vieną kartą. Dažniausiai suserga vaikai. Apie...


Po bičių atakos gelbsti adrenalino injekcija

Po bičių atakos gelbsti adrenalino injekcija

Bičių spiečiaus ataka 43 metų Šakių rajono gyventojui Romui Karušiui vos nesibaigė mirtimi. Kai vyras ketino taisyti kaminą, jį stipriai sugėlė jo namo tarpsienyje įsikūrusios bitės. Vandens čiurkšle baidydami bites, auką gelbėjo ugniagesiai, o...


Ar sloga - liga nebloga?

Ar sloga - liga nebloga?

Galbūt dėl tokios ligos kaip sloga ir nevertėtų per daug krimstis, jeigu peršalus nosis pašlapiavo vieną ar keletą dienų. Tačiau ilgai užsitęsęs ar dažnai pasikartojantis slogavimas, apsunkinantis kvėpavimą pro nosį, dažnai yra daug rimtesnis...


Skauda nugarą? Pats laikas pradėti mankštintis

Skauda nugarą? Pats laikas pradėti mankštintis

Žmogaus stuburas – tai žmogaus centrinė ašis, kurią sudaro slanksteliai, tarp jų esantys diskai ir daug raiščių. Tarp kiekvienos slankstelių poros esantį diską sudaro išorinis skaidulinis žiedas ir centre esantis drebučių konsistencijos...


Kam alergiški Lietuvos žmonės?

Kam alergiški Lietuvos žmonės?

Ruduo kartu su nostalgiška nuotaika atsinešė visiems pažįstamų bėdų. Sloga, čiaudulys, užburkusi nosis, ašarojančios akys, kosulys... Ilgos valandos poliklinikose, zirziantys vaikai, nedarbingumo lapeliai, viršininko priekaištai dėl neatliktų...


Medicinos turistai vis dažniau atranda Abromiškes

Medicinos turistai vis dažniau atranda Abromiškes

Liaudies išmintis sako, kad ruduo – tai derliaus ir rezultatų skaičiavimo metas. VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninė jau metus dalyvauja Lietuvos medicinos turizmo klasterio veikloje. Ką ši veikla reiškia mūsų ligoninei? Pagrindinis...


Ar topolių pūkai gali sukelti alergiją?

Ar topolių pūkai gali sukelti alergiją?

"Mūsų penkių asmenų šeima gyvena daugiabutyje. Vaikai dar nedideli, vienas metukų, kiti du — ikimokyklinio amžiaus. Didžiausia problema visuomet būna, kai ima žydėti topoliai, kurie auga tiesiai prieš mūsų langus. Nuo jų niekur...


„Gemma“ baseine – sveikesnė ir ekologiškesnė aplinka

„Gemma“ baseine – sveikesnė ir ekologiškesnė aplinka

Baseinui, kuriame maudomi kūdikiai ir mankštinasi besilaukiančios moterys, keliame ypač didelius saugumo ir kokybės reikalavimus. Baseine įdiegėme AFM filtravimo sistemą.


Vasarą pavojingi ne tik saulės spinduliai

Vasarą pavojingi ne tik saulės spinduliai

Vasarą padaugėja žmonių, besikreipiančių į alergologus. Kai kurie jų atrodo, lyg būtų persikaitinę saulėje: yra išberti, kūnas nusėtas pūslių, niežti odą. To priežastis – ne per ilgas buvimas saulėje, o alerginė reakcija į saulės spindulius...


Kojų opos - liga, į kurią negalima ranka numoti

Kojų opos - liga, į kurią negalima ranka numoti

Pastaruoju metu mūsų redakcija gauna nemažai klausimų dėl kojų opų. Į juos buvo paprašytas atsakyti profesorius Vytautas Triponis. Šešiasdešimtmetė Birutė Ž. klausia, ar pagydoma kojos opa. Ji pasakojo, kad prieš 12 metų užsigavusi kojos blauzdą....


Naminės priemonės nuo bronchito

Naminės priemonės nuo bronchito

Rudenį dažną užklumpa bronchitas, atsiranda dusulys, bendras nuovargis. O čia ir gripas gali su visomis savo komplikacijomis pasireikšti. Sumažinti kosulį ir bronchų uždegimą galima ir naminėmis priemonėmis. Stiklinę avižų ir vidutino dydžio...


Būdas įveikti migreną

Būdas įveikti migreną

Ar žinote, kad migrena kamuoja 18 proc. moterų, 6 proc. vyrų ir 5 proc. vaikų? Jie gyvena bijodami, kad staiga prasidės stipraus pulsuojančio galvos skausmo priepuolis, kuris gali tęstis nuo 4 iki 72 valandų. "Tai laikas, išbrauktas iš...


Pratimai pagal spalvą

Pratimai pagal spalvą (1)

Po stažuotės už Atlanto į gimtinę grįžęs sporto medicinos gydytojas – reabilitologas įspėja: „aklos“ pastangos naudos gali neduoti.


Mėnulio įtaka gydymo procesams

Mėnulio įtaka gydymo procesams

Astrologijos dėsniai teigia, kad Mėnulis turi daug įtakos gyvybės egzistencijai. Astrologinės medicinos specialistai priduria, kad net menkiausias kūno dalies arba organo, kurio ženkle yra Mėnulis (ypač jeigu jis tuo metu dylantis), sužeidimas yra...


Veido ir žandikaulio kineziterapija - alternatyva tabletėms

Veido ir žandikaulio kineziterapija - alternatyva tabletėms

Kenčiantys nuo stiprių galvos skausmų žino, kad skausmus gali išprovokuoti bet kas: maisto netoleravimas, stresas, ryški šviesa ir daug kitų dažnai nekontroliuojamų dirgiklių. Tam tikrais atvejais skausmus gydyti labai padeda veido ir žandikaulių...


Jeigu greitai įskausta kojas

Jeigu greitai įskausta kojas

Kraujo apytakos sutrikimai kojų arterijose kankina daugelį žmonių. Gydytojai šiuos negalavimus vadina periferiniais kraujotakos sutrikimais, kadangi kalbama apie žmogaus kūno pakraščius, t.y. "periferiją". Tačiau kasdienėje kalboje šis...


Senyvo žmogaus slauga – išbandymas šeimai

Senyvo žmogaus slauga – išbandymas šeimai

Slaugos ir senelių namai - vis dar karštų diskusijų objektas ar net tabu. Viena vertus, tai lyg ir negarbė šeimai, kurie neva “atsikrato” pareiga. Kita vertus, vis daugiau žmonių, įvertinę fizines ir finansines galimybes, pasitiki...


Širdis trokšta ramybės

Širdis trokšta ramybės

Tereikia tik susijaudinti ar pavargti ir širdis, atrodo, iššoks iš krūtinės - taip stipriai daužosi. Tai - širdies neurozė. Ar ši liga pavojinga? Veikiamos streso hormonų smulkios kraujagyslės, maitinančios širdį, susitraukia, todėl į ją mažiau...


Raumenų atvėsinimas – svarbus treniruotės etapas

Raumenų atvėsinimas – svarbus treniruotės etapas

Puikiai pasportavote? Po treniruotės jaučiate malonų virpulį raumenyse ir lengvą nuovargį visame kūne? Neskubėkite ilsėtis, nes po treniruotės svarbu nepamiršti tinkamai atvėsinti raumenis.


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9