Balandžio 15d. Ketvirtadienis

Lėtinio nuovargio sindromas

Peržiūrų skaičius: 122216
Lėtinio nuovargio sindromas

Daugeliui žmonių, menančių dar anuos laikus, dabartinis gyvenimas – nesibaigiančių stresų virtinė: bloga ar nestabili materialinė padėtis ir rizika, jog ji dar pablogės, viršvalandžiai darbe ir t.t., ir pan. Viso to pasekmė – fizinės sveikatos būklės pablogėjimas, kurį dar labiau komplikuoja sunki ekologinė padėtis, nesubalansuota, o dažnai ir nepakankama mityba bei kiti rizikos veiksniai. Tačiau klystate, jei manote, jog tai gyvenimas toks – pasirodo, tokia yra liga.

XX amžiaus pabaigoje mokslininkai išskyrė naują ligą, būdingą didelių miestų gyventojams. Tai vadinamasis lėtinio nuovargio sindromas. Pasireiškia jis dažniausiai ankstyvą pavasarį, kai organizmas labiausiai nusilpęs dėl vitaminų trūkumo. Pavargęs nuo žiemos, šalčio ir saulės šviesos stygiaus žmogus tampa irzlus, jam sunkiai sekasi kontroliuoti nuotaikų kaitą, kartais virstančią užsitęsusiu liūdesio periodu arba net agresija. Tai savo ruožtu provokuoja konfliktus šeimoje, darbe... Tokiu laikotarpiu labai svarbu prisiminti, jog prislėgta psichikos būklė tėra fizinio nuovargio ir organizmo išsekimo pasekmė ir kad kartais net sudėtingiausias problemas padeda išspręsti visavertis poilsis, gyvenimo ritmo bei aplinkos pakeitimas.

Darboholikų liga

Terminas "lėtinio nuovargio sindromas" pirmąkart medicinoje buvo pavartojas 1984 metais. Dar po ketverių metų jis buvo oficialiai pripažintas liga ir įtrauktas į klinikinę praktiką. Dabar lėtinis nuovargis gydomas specializuotuose medicinos centruose.

Tai liga, pasireiškianti nemotyvuotu nuovargiu, kai jis trunka 6 mėnesius ir ilgiau. Išsivaduoti iš jo nepadeda net ilgalaikis poilsis.

Lėtinio nuovargio sindromo požymių yra keletas.

– Glebumas ir mieguistumas nuo pat ankstyvo ryto net ir tuomet, jei nakties miegas buvo geras ir visavertis.

– Staigus darbingumo sumažėjimas.

– Judesių koordinacijos sutrikimas.

– Galvos skausmai ir svaigulys.

– Dirglumas ir nervingumas.

Yra ir keletas papildomų kriterijų, pagal kuriuos diagnozuojamas sindromas.

– Pakilusi temperatūra (gali būti iki 38 laipsnių).

– Gerklės skausmai.

– Nežymus limfmazgių padidėjimas ir skausmingumas.

– Raumenų skausmai (mialgija).

– Sąnarių skausmai.

– Pasikartojantys galvos skausmai.

– Miego sutrikimai (dažniau – nemiga, rečiau – mieguistumas).

– Psichikos nukrypimai (pablogėjusi atmintis, sumažėjęs dėmesys, intelektas, šviesos baimė, deprsija).

– Itin greita ligos eiga (išsivysto per kelias dienas ar net valandas).

Lėtinio nuovargio sindromas diagnozuojamas, kai akivaizdžiai pasitvirtina 2 pagrindiniai ir mažiausiai 6 papildomi simptomai, arba 8 papildomi simptomai ir nėra jokių kitų priežasčių tiems simptomams atsirasti.

Be išvardytų simptomų, lėtinio chroniško nuovargio sindromu gali pasireikšti arterinio kraujospūdžio "šokinėjimas", širdies permušimai, burnos gleivinės bėrimai, lyties organų ir šlapimtakių infekcijos simptomai.

Lėtinis nuovargis – kompleksinė liga, ją lydi daugelio organizmo sistemų funkcijų sutrikimai. Pačios ligos priežastys veikiausiai atsiranda dėl pernelyg spartaus šiuolaikinio gyvenimo tempo: per mažai judama, per mažai laiko leidžiama gryname ore ir pan.

Labai dažnai nuo šio sindromo kenčia darboholikai, pamirštantys laisvas dienas ir savaitgalio poilsį, net atostogas; dirbančios moterys, turinčios mažų vaikų, žmonės, itin jautriai reaguojantys į aplinką, nes jie persitempia ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

Susirgti lėtinio nuovargio sindromu linkę ir žmonės, pasveikę po sunkios ligos arba patyrę nervinių sukrėtimų. Jis gali pasireikšti net vaikams – dėl per didelių krūvių mokykloje ir pernelyg aktyvios užklasinės veiklos. Todėl tėvai turėtų nepamiršti, jog viso to, kuo jie norėtų, kad jų atžalos užsiimtų, tos atžalos gali tiesiog neišlaikyti fiziškai. Vaiko dienos režime būtinai turi likti laiko poilsiui ir judriems žaidimams gryname ore.

Su nuovargiu reikia kovoti

Kuo pavojingas lėtinio nuovargio sindromas? Juo susirgusiam žmogui gali išsivystiti neurozė ar depresija, o tai ligos, kurias gali išgydyti tik specialistas.

Tad kovoti su nuovargiu padės keletas paprastų patarimų:

1. Būtina kasdien susidaryti paprastą darbų ir reikalų planą.

2. Laikytis paprastos taisyklės: geriau jau daugiau pamiegoti, nei daugiau pavalgyti.

Tai viena labiausiai paplitusių didmiesčių gyventojų klaidų – bandyti susigrąžinti per savaitę iššvaistytas jėgas savaitgalį kemšant, kiek tik į skrandį telpa. Iš tikrųjų gausiai maitintis reikia tik tuomet, jei visą savaitę save sekinote sunkiais fiziniais krūviais. Tačiau dauguma šiuolaikinių žmonių dirba protinį darbą, tad ir poilsio bei maisto pirmiausia reikia protui.

Gyvybiškai svarbus sveikas miegas (7 – 8 valandų, vėsioje patalpoje), nauja veikla ir pasivaikščiojimai gryname ore. Persivalgę tik apkraunate virškinamąjį traktą nereikalingu darbu, o derinant su poilsiu ant sofos tai ilgainiui gali virsti antsvorio kilogramais.

3. Pasivaikščioti per pietų pertrauką ar atsiradus laisvam laikui tarp darbų. (Jeigu įsigysite šunį, pasivaikščiojimai gryname ore bus užtikrinti mažiausiai dukart per dieną!)

4. Kasdien, kad ir kokia būtų įtempta dienotvarkė, būtinai skirkite mažiausiai pusvalandį tik sau (karštai voniai, gerai knygai, serialui ir pan.).

5. Dėl įtemptos protinės veiklos dažnai būna sunku užmigti, nes nesiseka atsikratyti nuolat galvoje besisukančių įkyrių minčių. Kūnas reikalauja poilsio, tačiau smegenys iš inercijos tebeanalizuoja svarbiausius įvykius, darbo reiklus. Net kai užmiegama, miegas dėl to būna neramus, nepavyksta visiškai atsipalaiduoti ir pailsėti.


Nebūtina skubėti griebtis vaistų – galima išbandyti relaksacijos metodą. Prieš guldami į patalą keletą kartų lėtai pasukite ratu galvą, pečius, kad išsisklaidytų sprando raumenyse susikaupusi įtampa. Paskui užsimerkite ir pabandykite įsivaizduoti esantys kokioje nors malonioje vietoje: pajūryje, miške, žydinčioje pievoje, pasijusti tos visiškai saugios vietos, kur jūsų nepasieks jokie rūpesčiai, šeimininku. Specialistai pataria į tokią vaizduotėje susikurtą vietą pasitraukti ne tik prieš miegą, bet ir nervinio streso akimirkomis.

Sustabdyti minčių srautą taip pat padės dėmesio koncentravimo metodas, vadinamas meditaciniu kvėpavimu. Tai labai naudingas pratimas, kurį galima atlikti ir prieš miegą, ir trumpomis dienos laisvomis akimirkomis. Reikia atsigulti, atsipalaiduoti, užsimerkti ir sekti kiekvieną savo įkvėpimą bei iškvėpimą. Pirmiausia sutelkite dėmesį į kaklą – įsivaizduokite, kad kvėpuojate skydliauke, kol ta kūno dalimi pajusite, kaip įtraukiate vėsų orą, o iškvepiate šiltą. Pakartokite pratimą keletą kartų, tumet perkelkite dėmesį į saulės rezginį, paskui – į delnus, "pakvėpuokite" jais, galiausiai skirkite visą dėmesį kūno sričiai ar organui, kuris jums kelia daugiausiai rūpesčių (tačiau meditacinis kvėpavimas netinka širdžiai!).

6. Per atostogas jokiu būdu nelikite namuose – pakeisti aplinką būtina!

7. Nepraleiskite viso laisvo laiko prie televizoriaus – tai tikrai nėra geriausia poilsio forma.

8. Ieškokite teigiamų emocijų (nueikite į teatrą, kiną, parodą – gal net cirką).

9. Jeigu jaučiates apatiški ir išsekę, o darbo dienos pabaiga dar toli, abiejų rankų viduriniais pirštais ir smiliais lėtais sukamaisiais judesiais pamasažuokite smilkinius, paskui masažą pratęskite pakaušio link.

Jėgų suteiks delnų masažas ir taškų tarp nykščio bei rodomojo piršto spaudimas (spausti reikia smarkiai, kad lengvai paskaustų).

Nervinę įtampą sumažinti padės masažiniu šepečiu lėtai šukuojami plaukai.

Organizmui jėgas grąžinti ir jam būtinų vitaminų bei kitų medžiagų suteikti padės erškėtrožių nuoviras su šaukšteliu medaus, geriamas kiekvieną rytą.

Tūkstantis kas dieną


Lėtinio nuovargio sindromu serga nuo 10 iki 37 žmonių iš šimto tūkstančių. Susirgti galima bet kokio amžiaus, tačiau dažniausiai tai nutinka 20 – 45 metų asmenims. Pasaulinė praktika rodo, kad moteris lėtinio nuovargio sindromas puola 2 – 3 kartus dažniau nei vyrus. Kasdien pasaulyje užregistruojamas maždaug tūkstantis naujų sindromo atvejų.

Mediciniškai chroniško nuovargio sindromas vis dar laikomas nežinomos kilmės liga. Tačiau tarp gydytojų labiausiai paplitusi hipotezė, jog ji yra virusinio pobūdžio. Kaip galimi kaltininkai įvardijami herpes virusas, infekcinė mononukleozė (Epšteino-Baro virusas), Koksakio, Laimo (borelijų), citomegalo virusai. Taip manyti medikus skatina faktas, jog sindromas dažnai psireiškia po virusinės ligos, daugybės pacienų kraujyje randamas padidėjęs Epšteino-Baro viruso antikūnų kiekis, be to, jis plinta staiga, tarsi epidemija.

Tačiau visiškai patikimų faktų, kad kuris nors virusas yra susijęs su lėtinio nuovargio sindromo išsivystymu, kol kas nėra.

Kitais įtariamais sindromo atsiradimo kaltininkais laikomi imuninės sistemos sutrikimai, nors tai gali būti ir minėtųjų virusų veiklos rezultatas. Kai kurie specialistai linkę manyti, kad lėtinio nuovargio sindromas išsivysto dėl funkcinių sutrikimų į juos genetiškai linkusių žmonių centrinėje nervų sistemoje (konkorėžinėje liaukoje, limfinėje sistemoje), kuriuos savo ruožtu sukelia infekcijos. Kiti ekspertai laiko sindromą ypatinga depresijos forma.

Vis dėlto dauguma žinovų sutaria, jog "paskutiniu lašu" lėtinio nuovargio sindromo atsiradimo grandinėje gali tapti stresas, neatsiejamai susijęs su beprotišku gyvenimo tempu bei prasta ekologija.

Kiek laiko sergama sindromu, medikai irgi negali pasakyti. Tai labai individualu: vieni pacientai pasveiksta itin greitai, kitiems liga užsitęsia (ryškiausi simptomai būna pirmuosius dvejus metus) ir net ima progresuoti.

Specifinio lėtinio nuovargio sindromo gydymo nėra – jis, kaip ir liga, kompleksinis bei labai individualus. Tradiciškai medikai pataria keisti gyvenimo būdą, padidinti fizinius krūvius, atlikti psichoterapijos ir fizioterapijos kursą. Tiesa, galimas ir gydymas medikamentais. Ypatingais atvejais skiriamos mažos antidepresantų dozės, antiuždegiminiai nesteroidiniai vaistai (pavyzdžiui, ibuprofenas ir pan.) arba vaistai nuo skausmo (kad ir paracetamolis), patariama vartoti vitaminus (ypač C, A, B12) bei mikroelementus (cinką, seleną, geležį, germanį ir polivitaminų kompleksus su mineraliniais priedais).

Sandra Miškinienė

Bemiegė žiemos naktis

Bemiegė žiemos naktis

Dabar žmonės miega dvidešimt procentų trumpiau nei gyvenusieji prieš šimtą metų. Nors tada gyvenimo ritmas buvo daug lėtesnis, informacijos srautas kur kas mažesnis. Tačiau visais laikais žmogui reikia pailsėti, kad dieną pradėtų žvalus....


Dirbantiems sėdimą darbą: sužinokite kokie negalavimai gali jūsų laukti

Dirbantiems sėdimą darbą: sužinokite kokie negalavimai gali jūsų laukti

Nemažai žmonių visą darbo dieną praleidžia sėdėdami ir beveik nepakildami nuo kėdės. Taip pat keliaudami iš darbo sėdime automobilyje, o namuose skubame pailsėti priešais televizorių. Toks daugeliui įprastas gyvenimo būdas gali sukelti įvairiais...


Vakarų mediciną skverbiasi Rytai?

Vakarų mediciną skverbiasi Rytai?

Su Vakarų mokslininkais bendradarbiaujantis Pekine įsikūrusio "Kundavel" instituto direktorius, vienas garsiausių Šaolinio vienuolyno meistrų Siu Mingtang teigia, kad vakarietiška medicina gydo tik simptomus, todėl žmonės kasmet vartoja...


Sveikame kūne – sveika siela

Sveikame kūne – sveika siela

Liga dažnai paliečia ne tik mūsų kūną. Susirgę pastebime, kad daromės nekantresni, irzlesni, pykstame, kad ne viskas yra taip, kaip mes norėtume, arba kaip tik nusimename, prarandame viltį ir jėgas bei nebeturime noro ką nors daryti. Kartais...


Natūrali regėjimo terapija

Natūrali regėjimo terapija

Akys – vienas iš svarbiausių jutimo organų, suteikiantis bene daugiausia informacijos apie mus supančią aplinką. Mūsų kalboje susiformavę posakiai "Saugok, kaip savo akį", "Krito į akį" ir kiti pabrėžia regėjimo svarbą...


Laukimas – mirties sąjungininkas

Laukimas – mirties sąjungininkas

Daugeliui susirgusiųjų širdies ir galvos smegenų infarktu medikai galėtų padėti išvengti invalidumo ir netgi mirties, jei pacientai laiku atvyktų į ligoninę. Dėl išeminės širdies ligos ir galvos smegenų insultų miršta daugiausiai ligonių....


Negalavimų priežastis – slapta maisto alergija

Negalavimų priežastis – slapta maisto alergija

Netikėtas atradimas: alerginė reakcija gali būti slapta. Tyrimai parodė, kad maždaug kas trečias žmogus kenčia nuo maisto alergijos. Kartais ji nepastebima, nors skundžiamasi bloga savijauta. Pirmą kartą apie slaptą alerginę reakciją prabilta 1930...


Depresija slepiasi po kitomis ligomis

Depresija slepiasi po kitomis ligomis

Įvairios depresijos formos diagnozuojamos vis daugiau klaipėdiečių. Tačiau psichiatrai tikina, jog sergančiųjų depresija yra žymiai daugiau, nei žinoma. Kai kurių sergant šia liga neįtaria netgi gydytojai. Klastinga laikmečio liga slepiasi po...


Dar karta apie kepenis

Dar karta apie kepenis

Gamindamos tulžį, kepenys atlieka svarbų vaidmenį virškinimo procese. Tai maisto medžiagų sandėlis, kur kaupiasi D, K ir B grupės vitaminai, geležis, glikogenas (energijos šaltinis), gaminasi vitaminas A. Kepenyse skaldomos ir nukenksminamos tiek...


Žiemos depresiją nugali tik atkaklieji

Žiemos depresiją nugali tik atkaklieji

Nuo pat ryto kamuoja mieguistumas, juntamas nuovargis, nors, atrodo, miegota užtektinai. O apetitas didžiulis, ypač norisi saldumynų. Pažįstamas šis jausmas? Jei taip, galbūt sergama žiemos depresija. Jai būdingi ir kiti simptomai –...


Nauja paslauga: vaikų sensorinių ir pažintinių įgūdžių lavinimas

Nauja paslauga: vaikų sensorinių ir pažintinių įgūdžių lavinimas

Vaikų sensorinių ir pažintinių funkcijų lavinimo paslauga skirta vaikams, turintiems raidos, suvokimo, dėmesio koncentracijos sutrikimų. Taip pat jeigu vaikui sunku socializuotis tokiose socialinėse grupėse kaip darželis, mokykla, tuomet ši...


Sportas vyresniame amžiuje - sveikatai palaikyti ir traumų profilaktikai

Sportas vyresniame amžiuje - sveikatai palaikyti ir traumų profilaktikai

Fizinei veiklai ir sportui amžiaus apribojimų nėra. Kol žmogus juda, tol, pritaikius atitinkamą krūvį, sportuoti galima ir net rekomenduojama. Dažnai klaidingai manoma, kad sportas ir aktyvus gyvenimo būdas tik jaunų žmonių prerogatyva....


Skatina rūpintis ir vyresnių žmonių emocine sveikata

Skatina rūpintis ir vyresnių žmonių emocine sveikata

Spalio 10-ąją minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Psichologė Aušra Naujokaitė kviečia nepamiršti apie vyresnio amžiaus žmonių psichologinės būsenos svarbą. Kiekvienais metais spalio 10-ąją dieną Jungtinių tautų organizacija skatina...


Homeopatijos principas

Homeopatijos principas

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių nusivilia tradicine medicina, ir gydytojams tenka ieškoti alternatyvos gydymui cheminiais vaistais. Kaip alternatyva vis dažniau pasirenkama homeopatija - gydymo sistema, nekenkianti ligotam žmogui. Gydytoja...


Kaip be vakcinų apsisaugoti nuo gripo?

Kaip be vakcinų apsisaugoti nuo gripo?

Kodėl gripu protrūkiai būna kai vyrauja šaltos klimato sąlygos? Gripo virusas egzistuoja visus metus, ir naujos jo rūšys atsiranda vasarą(ne gripo sezono metu). Tačiau gripo epidemija paprastai pasireiškia spalio - kovo mėnesiais ( šiauriniame...


Svoris nyksta ir dėl ligų

Svoris nyksta ir dėl ligų

Nervinė anoreksija, nervinė bulimija, persivalgymas – su tokiomis ligomis sergančiais nuolatos susiduria Valgymo sutrikimų centro specialistai. Jie įspėja, kad šių ligų pasekmės dažnai būna labai skaudžios, todėl reikėtų išmokti pastebėti...


Slaugomo žmogaus odos higienos priežiūra - ypatinga

Slaugomo žmogaus odos higienos priežiūra - ypatinga

Mūsų šalyje gyvena apie 41 tūkst. žmonių, kuriuos slaugo artimieji. Apie 500 iš jų kasmet tampa paliatyviais pacientais, kai pagalbos reikia dar daugiau, kad paskutiniai žmogaus gyvenimo mėnesiai būtų nugyventi oriai. Juos prižiūrintys artimieji...


Reabilitacija po COVID-19 - vienintelė išeitis sustiprinti sveikatą

Reabilitacija po COVID-19 - vienintelė išeitis sustiprinti sveikatą

Klastinga COVID – 19 infekcija, patekusi į žmogaus organizmą, sukelia daugybę sveikatos sutrikimų. Šis virusas klastingas tuo, kad net ir pasveikus juntami stiprūs liekamieji reiškiniai, kurie, anot sanatorijos „Gradiali“ vyr....


7 priežastys kodėl reikia judėti, kai skauda sąnarius

7 priežastys kodėl reikia judėti, kai skauda sąnarius

Artrozė – dažniausiai sąnarius pažeidžianti liga. Nuo jos įprastai kenčia vyresnio amžiaus žmonės, tačiau neapsaugoti ir jauni žmonės, ypač dirbantys sunkų fizinį darbą, aktyviai sportuojantys arba turintys viršsvorį. Svarbiausia artrozės...


Pasiligoję neatimkite gyvenimo iš savo vaikų

Pasiligoję neatimkite gyvenimo iš savo vaikų

Klaipėdietę Danutę Toleikienė (76 m.) į Vilnių atginė ligos, kurios užklupo kartu su garbingu amžiumi ir kirto taip, kad moteriai prireikė nuolatinės priežiūros. Padedant dukroms, Danutė jau ketvirtus metus gyvena slaugos namuose...


KARDIOLOGINĖ REABILITACIJA – AKTUALESNĖ VIS JAUNESNIEMS

KARDIOLOGINĖ REABILITACIJA – AKTUALESNĖ VIS JAUNESNIEMS

Rugsėjo pabaigoje paminėję pasaulinę širdies dieną vis dar negalime pamiršti pastaruoju metu visuomenę sukrėtusių staiga įvykusių žinomų Lietuvos žmonių netekčių. Ir, deja, tai tampa dėsninga - beveik pusę visų mirčių dėl lėtinių neinfekcinių...


Nėštumas – ne kliūtis sportuoti

Nėštumas – ne kliūtis sportuoti

Mažylio laukimas – svarbus ir daug atsakingumo reikalaujantis moters gyvenimo laikotarpis. Šiuo laikotarpiu tiek besilaukiančiai mamai, tiek būsimam naujagimiui reikia ypatingo rūpesčio. Rūpinimasis savimi nėštumo metu tiesiogiai veikia ne...


Skausmingi taškai raumenyse? Tikriausiai pažeistas fascijos audinys

Skausmingi taškai raumenyse? Tikriausiai pažeistas fascijos audinys

Ar teko kada nors girdėti apie kūne esančią fasciją? Dažniausiai apčiuopos būdu fascijos pažeidimus diagnozuoja masažo specialistai ir kineziterapeutai. Specialistai sako, kad nuo fascijos būklės priklauso kūno gebėjimas judėti laisvai. Kas gi ta...


Jodo svarba ir vėžio bei kitų ligų gydymas jodu

Jodo svarba ir vėžio bei kitų ligų gydymas jodu

Daugelis žino, kad jodas reikalingas gerai skydliaukės veiklai palaikyti ir apsaugoti nuo Strumos (Gūžys) - padidėjusi ir išvešėjusi skydliaukė. Bet jodas turi daug platesnę funkciją ir gali būti naudojamas gydant net tokias ligas kaip vėžį ar...


Kai spengia ausy

Kai spengia ausy

Spengimas ausyse kartais gali būti kokios nors ligos požymis. Jis jaučiamas nuolatos arba kartkartėmis, būna stiprus arba silpnas, girdimas vienoje arba abiejose ausyse.Toks spengimas gali priminti žiogo svirpimą, upokšnio čiurlenimą ar bangų...


5 dažniausios klaidos gydantis peršalimą

5 dažniausios klaidos gydantis peršalimą

Slogą ir nedidelį karščiavimą daugelis esame pratę gydytis karšta arba tiesiog laukti, kol negalavimas praeis pats, nors puikiai žinome, kad neteisingas ar atsainus gydymas ligą gali tik komplikuoti. 1. Liga "pravaikščiojama". Šią...


Slaugant pagalbos reikia ir ligoniui, ir artimiesiems

Slaugant pagalbos reikia ir ligoniui, ir artimiesiems

Senėjimas – tai natūralus procesas, vykstantis visą žmogaus gyvenimą, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Nėra nustatyto tikslaus amžiaus senatvei, jos pradžia yra...


Kaip hemorojus diagnozuojamas?

Kaip hemorojus diagnozuojamas?

Gydytojas gali diagnozuoti hemorojų iš užduotų klausimų apie jūsų sveikatos būklę ir apžiūrėdamas jus fiziškai. Jums gali nereikėti atlikti plataus patikrinimo, ypač jei jūs esate jaunesni nei 50 metų amžiaus, ir jei gydytojas mano, kad rektalinis...


Dažniausia mirties priežastis -- širdies ir kraujagyslių ligos

Dažniausia mirties priežastis -- širdies ir kraujagyslių ligos

Lietuvoje dažniausia gyventojų mirties priežastis iki šiol yra širdies ir kraujagyslių ligos. Kasmet nustatoma vidutiniškai po 16 tūkst. insulto ir 7 tūkst. miokardo infarkto atvejų. Šie skaičiai nuolat didėja. "Širdies ir kraujotakos ligos...


Daugiausia mirčių – dėl kraujotakos ligų

Daugiausia mirčių – dėl kraujotakos ligų

Dalies ankstyvų mirčių būtų galima išvengti, jei žmonės patys skirtų dėmesio savo sveikatai. Daugeliui grėsmingų kraujotakos ligų atsirasti įtakos turi sutrikęs cholesterolio kiekis, todėl kiekvienam labai svarbu nuolat tikrinti jo kiekį kraujyje...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9