REXSAN

Demencija – viskas, ką reikia žinoti apie asmens priežiūrą

Demencija

Demencija – tai kognityvinių funkcijų praradimas, kuris pasireiškia sergant tam tikromis ligomis. Ji paveikia atmintį, mąstymą ir elgesį. Demencija sergančiam asmeniui neabejotinai reikės pagalbos namuose, nes liga progresuoja. Tad ką būtina žinoti apie demencija sergančio žmogaus priežiūrą?

Kaip išvengti ligonio klajonių?

Demencija sergantys žmonės vaikšto iš pažiūros be tikslo. Jie gali vaikštinėti dėl nuobodulio, šalutinio vaistų poveikio arba ko nors ieškodami. Jie taip pat gali bandyti patenkinti fizinius poreikius – troškulį, alkį, poreikį pasinaudoti tualetu ar mankštintis. Štai kaip galite užtikrinti, kad šie pasivaikščiojimai nepridarytų problemų:

  • Raskite laiko reguliariai mankštai, kad sumažintumėte asmens neramumą.
  • Apsvarstykite galimybę įrengti naujas spynas, kurioms reikia rakto. Užraktus ant durų montuokite aukštai arba žemai – daugelis demencija sergančių žmonių nepagalvoja, kad reikia žiūrėti kitur nei akių lygyje. Nepamirškite priešgaisrinės ir visų šeimos narių saugos klausimų. Spynos turi būti pasiekiamos kitiems ir joms atrakinti neturi prireikti daugiau nei kelių sekundžių.
  • Pabandykite duris užmaskuoti tokia kliūtimi kaip užuolaida ar spalvota juosta. Taip pat gali padėti ženklas „STOP“.
  • Padėkite juodą kilimėlį prieangyje – demencija sergančiam asmeniui tai gali atrodyti kaip neįveikiama skylė.
  • Apsvarstykite galimybę įdiegti namų apsaugos sistemą arba stebėjimo sistemą, skirtą demencija sergančiam asmeniui prižiūrėti. Taip pat galima įsigyti naujų skaitmeninių prietaisų, kurie seka asmens buvimo vietą, jei jis nuklysta.
  • Paslėpkite svarbiausius daiktus, pavyzdžiui, paltą, rankinę ar akinius. Kai kurie asmenys negali išeiti be tam tikrų daiktų.
  • Papasakokite kaimynams apie ligonio klaidžiojimą ir įsitikinkite, kad jie turi jūsų telefono numerį.

Supaprastinkite apsirengimo procesą

Nors apsirengimas yra asmeninis bei privatus dalykas, tai gali tapti teigiama patirtis asmeniui, kuriam reikalinga pagalba. Sutelkite dėmesį į tai, ką jis dar gali padaryti, o ne į tai, ko negali. Tai padės palaikyti jų pasitikėjimą savimi ir įgūdžius.

Gali tekti supaprastinti kai kuriuos dalykus, tačiau stenkitės padėti jiems pasirinkti, o ne rinktis už juos. Pavyzdžiui, užuot sprendę, ką asmuo apsirengs, paprašykite jo pasirinkti vieną iš dviejų jūsų parinktų viršutinių drabužių. Stenkitės, kad pasirinkimai būtų paprasti, jog asmuo nesijaustų prislėgtas. Gali tekti bendrauti kitaip, nei esate įpratę, pavyzdžiui, paprašyti, kad asmuo pirštu parodytų, kas jam patinka, o ne pasikliauti tik žodiniu bendravimu.

Organizuotumas taip pat gali padėti sumažinti stresą tiek jums, tiek ligoniui. Prieš pradėdami bet kokią procedūrą iš anksto paruoškite viską, ko prireiks. Pagalvokite apie šiuos dalykus:

  • Kur žmogus norėtų persirengti?
  • Kada jis mėgsta persirengti, pavyzdžiui, prieš pusryčius ar po jų?
  • Koks yra pageidaujamas apsirengimo stilius? 
  • Kaip jis renkasi šukuoseną ar makiažą? Ar paprastai būna švariai nusiskutęs?

Kaip įveikti vandens baimę?

Jei asmuo turi vandens baimę, tai gali tapti problema. Žmogus gali nesugebėti įvertinti vandens gylio ar temperatūros ir bijoti į jį įbristi. Demencija sergantis asmuo gali bijoti nuskęsti, ypač jei vanduo jam pilamas virš galvos.

Norėdami įveikti tokią baimę galite išbandyti šiuos dalykus:

  • Paruoškite vonią iš anksto. Patikrinkite vandens lygį, nes kai kurie žmonės pageidauja, kad vonioje būtų nedaug vandens, o kiti – daugiau.
  • Atskirkite galvos trinkimą nuo maudymosi. Kai kurie demencija sergantys žmonės maudymąsi sieja su plaukų plovimu ir sutrinka, nes juos gąsdina, kad jiems ant galvos pilamas vanduo.
  • Skirkite pakankamai laiko padrąsinti žmogų atlikti kai kuriuos veiksmus pačiam, kad jis galėtų išlaikyti savo įgūdžius.
  • Įrenkite rankinį dušą – juo naudotis paprasčiau.
  • Kad būtų lengviau maudytis, vonios kambaryje sumontuokite specialias pagalbines priemones, pavyzdžiui, turėklus.

Pokalbis su ligoniu ir šeima

Pokalbiai apie ateitį gali būti sunkūs, tačiau geriau juos praeiti anksčiau nei vėliau. Skirkite laiko susėsti kaip šeima ir aptarti artimojo norus. Apsvarstykite šiuos aspektus:

  • Paklauskite ligonio, ką jis vertina kalbant apie būsimą priežiūrą. Daugelis senjorų norėtų senėti namuose, tačiau demencija tai apsunkina. Jei jie nuspręstų rinktis profesionalią priežiūrą, ar yra kokių nors konkrečių funkcijų ar veiklos, kurios juos domina? Ar jie norėtų gyventi gamtoje, ar persikelti arčiau šeimos?
  • Aptarkite šeimos pareigas. Rūpinantis pagyvenusiais tėvais gali kilti brolių ir seserų konfliktų. Ar vienas vaikas rūpinsis finansais, o kitas planuos vizitus pas gydytojus? Kas padės sumokėti už priežiūrą ar ją teikti? Asmens slaugai prireiks profesionalių priemonių, kurias gali pasiūlyti Sidabra.lt.
Demencija

Emociniai aspektai

Tiek demencija sergančiam asmeniui, tiek jo globėjams svarbu skirti laiko susitaikyti su diagnoze. Jūs būsite pagrindinė paramos sistema per visą savo artimo žmogaus ligos eigą. Atviras bendravimas ir kantrybė gali užtikrinti, kad šia liga sergančiam asmeniui neteks vienam susidurti su diagnoze. Rekomenduojamas elgesys yra toks:

  • Supažindinkite ligonį su kitais demenciją patiriančiais žmonėmis.
  • Pabrėžkite žmogaus tapatybę. Sutelkite dėmesį į jo, kaip tėvo, sodininko, menininko ir pan. gebėjimus.
  • Skatinkite asmenį nesidrovėti kreiptis paramos į patikimą specialistą ar draugą.

TAIP PAT SKAITYKITE