Atvėsus orams, padaugėja sergančiųjų ūmiomis kvėpavimo takų ligomis. Taip pat gerokai dažniau atsinaujina ir chroniniai susirgimai. Norėčiau atkreipti dėmesį į eksudacinį otitą – vidurinės ausies uždegimą, kurį dažnai sukelia nosies, prienosinių ančių (sinusų), ryklės virusinė ar bakterinė infekcija bei kita nosiaryklės patologija: adenoidai, augliai ir pan. Sąlygas šiai ligai išsivystyti sudaro infekcija, vaikų alerginė diatezė, neracionalus ar nepakankamas ausų ligų gydymas, atmosferiniai faktoriai (tarp jų ir skrydžiai lėktuvu) ir kt.
Visi šie faktoriai sukelia trimito – vamzdžio, jungiančio nosiaryklę su vidurine ausimi, paburkimą, dėl to sutrinka ausies ventiliacija bei gleivių nutekėjimas. Deguonis, kuris normaliai būna vidinėje ausyje, rezorbuojasi, ir jo vietoje ima kauptis skystis. Pastarajam susistovėjus, neišvengiamai savo veiklą pradeda bakterijos. Dėl to gali vystytis bakterinis pūlingas uždegimas. Kaip įtarti šią problemą?
Dažniausiai eiga būna tokia: pirmiausia prasideda sloga, po to užgula ausį. Kartais ausyje atsiranda žemo tono ūžesys. Sergančioje ausyje pacientas kartais girdi savo balso aidą, jaučia skysčio kliuksėjimą ar kaip nors kitaip apibūdinamus garsus: spragsėjimą, braškėjimą, šiurenimą.
Jei organizmas sėkmingai susidoroja su jį užpuolusia infekcija, trimito paburkimas išnyksta, skystis vidurinėje ausyje rezorbuojasi, atsinaujina ausies ventiliacija, ir visi nemalonūs reiškiniai praeina.
Tačiau kartais liga gali pereiti ir į lėtinę. Praėjus ūmiems reiškiniams, lieka didesnio ar mažesnio laipsnio ausies užgulimas, pilnumo jausmas ausyje. Negydant palaipsniui silpnėjanti klausa gali išnykti negrįžtamai. Todėl itin svarbu kiekvieną, iš pirmo žvilgsnio kad ir visai menką kvėpavimo takų ligą, pvz., slogą ar paprasčiausią peršalimą, išgydyti visiškai. O atsiradus bent kokiems naujiems pojūčiams ausyje, išsiaiškinti jų priežastį ir laiku iki galo išgydyti, kad vėliau netektų pajusti karčios tiesos – pasaulį matome, bet jo negirdime.
Autorius: Violeta Pčalinienė, gydytoja
