Sėkmės ir laimingo gyvenimo recepto – pas psichologą

---

Psichologinė būsena turi didžiulės įtakos siekiant tikslo. Krepšinio ekspertai čempionato išvakarėse pastebėjo, kad Lietuvos rinktinės psichologinė pusiausvyra sutrikusi. Kaip ją atkurti, kiekvienam iš mūsų įgyti pasitikėjimo savimi, kai jo trūksta? Šių receptų paprašėme sporto ir vadovavimo psichologijos mokslų daktaro Juozo Kasiulio.

– Nėra žmogaus, nepatyrusio streso. Jis kankina vis dažniau ir vis daugiau žmonių, bet psichologų paslaugomis naudojasi vos vienas kitas. Kodėl?

– Pirmiausia žmonės neturi pakankamai informacijos ir nė nepagalvoja, kad jiems gali padėti psichologai. Visuomenėje vis dar dominuoja samprata, kad žodis, kurio šaknis yra "psich-" – tai kažkas nenormalaus. Pas mus kol kas dar nėra deramos diferenciacijos tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro veiklos. Užsienyje psichologų konsultacijos labai populiarios, vos ne nuo mažens vaikai bendrauja su jais. Jei pas mus prisipažinsi, kad eini pas psichologą, vos ne pirštais rodys, sakys, kad esi nesveikas, nenormalus.

Iš tikrųjų psichologinis konsultavimas yra dviejų normalių sveikų žmonių tarimasis. Graikų filosofas Aristotelis rašė: "Pasakei – sielą palengvinai." Iš tiesų su bet kuo pasišnekėjus palengvėja.

Antra priežastis, kodėl menkai naudojamės psichologų paslaugomis, yra ta, kad pas mus šios srities specialistai rengiami abstrakčiai, jų žinios nekonkrečios, sunkiai pritaikomos praktikoje, o ir taikyti jokia institucija neskuba.

– Jūs – buvęs krepšininkas, rankininkas, treneris, dėstytojas. Esate socialinės psichologijos mokslų daktaras. Patarkite, kaip pasiekti gerų rezultatų bet kur – darbe, sporte?

– Sėkmė priklauso nuo žmogaus bendrosios filosofijos, jo pozicijos, požiūrio į gyvenimą. Kiekviena veikla pasižymi savitomis psichologinėmis ypatybėmis. Kiekvienas žmogus – taip pat. Jei jis pasirenka užsiėmimą, kuriam būtinos būtent jo turimos savybės, jaučiasi esąs, kaip sakoma, savo vietoje, jam viskas sekasi, jis tuo gyvena ir yra laimingas. Imdamiesi bet kokios veiklos įvertinkite, kokių savybių reikės ir tai, ar jų turite. Jei ne – kankinsitės.

– Šiomis dienomis mes gyvename krepšiniu. Kai kurie jo profesionalai įžvelgė, kad mūsų šalies rinktinės žaidėjai Europos čempionatui dar neprasidėjus atrodo psichologiškai sutrikę. Kaip treneriui pažadinti jų ambicijas?

– Tikrai nesutinku, kad rinktinės nariai yra palūžę, kad jie nepasižymi sveikomis ambicijomis. Jie nėra abejingi, kaip pasirodys, kokį indėlį įneš į Lietuvos pasiekimus. Puikūs rezultatai – garantas gauti kvietimą į garsiausius pasaulio klubus. Daug kas priklauso ir nuo trenerių. Gerais treneriais dažniausiai tampa ne tie, kurie buvo patys geriausi sportininkai. Dievas kiekvienam davė nustatytą užtaisą, energijos dozę. Kuo daugiau sportininkas jos išeikvoja sporto arenose, tuo mažiau lieka dalyti kitiems. Sportininkai, tapę treneriais, perteikia savo potencialą, tarsi tęsia savo karjerą, lyg ne jų mokiniai, o jie patys žaidžia, tik svetimomis rankomis. Jie tarsi įsikūnija sportininkuose. Jie sako: aš laimėjau, aš pasiekiau. Taip yra ir kitose profesijose, ne tik sporte.

Vyriausiasis Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra yra buvęs mano studentas. Jis gerai mokėsi, komandose buvo įžaidėjas. Šio žmogaus psichika labai išvystyta ir jutiminiu, ir loginiu lygiais. Jis pasižymi karvedžio protu: iš karto mato, suvokia ir sprendžia. Kitaip sakant, jis mąsto veikdamas ir veikia mąstydamas. Tai – Dievo dovana. Deja, yra daug žmonių, kurie gyvena ir veikia jutiminio pažinimo lygyje: jie daro neturėdami laiko galvoti. Jiems derėtų lavinti, ugdyti antrąjį, loginio pažinimo lygį. Komandose tuo derėtų užsiimti specialių psichologijos žinių turinčiam specialistui. Psichologas turėtų padėti sportininkams vystyti jiems būtiniausias psichikos ypatybes, pamokyti valdytis.

– Bet Lietuvos krepšinio rinktinė psichologo neturi?

– Iki šių dienų tas klausimas nesprendžiamas. Psichologas turėtų būti dvasinė komandos ašis, įkvėpėjas, tačiau – trenerio šešėlis. Komandoje turi būti vienas Dievas – vyriausiasis treneris. Teisus buvo Napoleonas Bonaparte'as, sakęs, kad armijoje geriau vienas blogas vadas negu du geri. Jei vienas sakys viena, o kitas – kita, tai kurio klausyti? Gerai, kai psichologiją išmano komandos treneris. Mūsų rinktinės treneris yra puikus buitinis psichologas. Jis moka uždegti kovai.

– Kaip nepalūžti pralaimėjus sporte, darbe, gyvenime?

– Nepasisekus reikia analizuoti, kodėl taip atsitiko, rasti trūkumus. Prieš veiksmą, kuriam rengiatės, reikia iki smulkmenų apmąstyti kiekvieną jo detalę. Jei jums prieš varžybas, egzaminą ar pokalbį su galimu darbdaviu pataria nesijaudinti – žinokite, kad tai yra bloga linkintis patarimas. Reikia analizuoti, kas būtų, jei būtų vienaip, kas – jei kitaip. Pavyzdžiui, dailiojo čiuožimo šokėjams per olimpines žaidynes nutrūko muzika, o jie savo numerį tęsė šypsodamiesi lyg niekur nieko, nes buvo apmąstę ir tokį atvejį. Ledo ritulio legenda Viktoras Tichonovas sakė: nėra pasaulyje žmogaus, kuris nerastų optimalaus sprendimo pačiu sudėtingiausiu klausimu. Bėda ta, kad išganinga mintis toli gražu ne visuomet ateina į galvą tą akimirką, kai labiausiai reikia.

– Kaip atsikratyti neigiamų emocijų? Sirgaliai neretai elgiasi nekorektiškai mylimai komandai pralaimėjus, mes prie to esame įpratę...

– Sirgaliai – atskira grandis. Jiems suvaldyti reikalingos minios psichologijos dėsningumų žinios ir patirtis. Žmogų neišvengiamai veikia psichologinis užkratas, įtaiga, pamėgdžiojimo virusas. Blogį mėgdžioti lengviau, efektingiau. Žmogus tarp žmonių nustoja būti savimi. Vienas vitrinų juk niekas nedaužo, tai daro miniai įsisiūbavus, iš kurios bijo išsiskirti, pasirodyti ištižėliu. Minioje vyksta deindividualizacija, įsigali anonimiškumas. Minios agresyvumą lemia jos dydis, tankumas, poliarizacija, triukšmingumas, iniciatoriai ir dar daugybė kitų aspektų. Tvarkdariai turi žinoti minios psichologiją ir taikyti ją praktikoje. Tai daroma. Beje, su minia, juolab daužyti, laužyti eina toli gražu ne visi. Vienas iš pagrindinių ir svarbiausių uždavinių yra pažinti save, visas pajėgas sutelkti privalumams stiprinti ir gausinti.

– Lietuvos krepšinio sirgaliai garsėja visame pasaulyje. Jie – tarsi šeštasis žaidėjas aikštelėje. Tai – psichologinis fenomenas?

– Palaikymas stiprina, padeda siekti efekto. Juk jei žmogus patalpoje yra vienas, tai jaučia savo vidumi. Pakanka, kad kas tyliai įeitų į patalpą, nors ir už širmos, – pasijausite ir elgsitės kitaip. Grupės žmonių emocijos – ir neigiamos, ir teigiamos – persiduoda. Geromis emocijomis užsikrečia žaidėjai, treneriai ir visi normalūs žmonės. Pavyzdžiui, prisiverskite 24 valandas per parą daryti gerus darbus – blogiems neliks nė sekundės. Štai tada ir būsite laimingi, galėsite džiaugtis. Beje, seniai nustatyta, kad gera nuotaika kelia darbingumą iki trijų procentų, o prasta jį mažina iki dvidešimties.