Sausio 24d. Penktadienis

Savaitės pokalbis. Sigita Girdzijauskienė: Baimės dėl gabių vaikų ateities jau mažiau

Peržiūrų skaičius: 26588
Savaitės pokalbis. Sigita Girdzijauskienė: Baimės dėl gabių vaikų ateities jau mažiau

"Gabus vaikas, stebėtinai gabus vaikas", – kiekviena mama ar kiekvienas tėtis norėtų tai pasakyti apie savo atžalą. Deja, ši savoka jau įteisinta tam tikrai vaikų grupei apibūdinti. Ką reiškia gabus vaikas? Kaip jį atpažinti? Ir galiausiai – kaip su juo bendrauti?

Apie tai "Bernardinai.lt" kalbėjo su Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docente, socialinių mokslų daktare Sigita Girdzijauskiene.

Ji tvirtino, jog "gabaus vaiko etiketė lieka tik etikete. Svarbiausia, kas su tokiu vaiku bus daroma toliau. Dabar baimės dėl šių vaikų ateities jau mažiau, nes prasideda projektai, skirti gabių vaikų ugdymui, – sakė S. Girdzijauskienė. – Prieš kelerius metus net svajoti negalėjome, kad tiek daug visko galėtų vykti vienu metu, o dabar veikla, orientuota į pedagogų, ir į psichologų darbą. Nors buvo krizė, sunkumų su pinigais, padėtis pasikeitė."

Kartkartėmis tenka išgirsti sakant "gabus vaikas", tačiau ši sąvoka jau vartojama ne tik mokytojų, bet ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, mokslininkų. Taigi kas gi tas "gabus vaikas", kaip jis apibūdinamas?

Švietimo ir mokslo ministerijoje dokumentų, kuriuose minimi gabūs vaikai, jau ne vienas. Ministerija, remdamasi mokslininkais, Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programoje pateikia gabaus vaiko apibūdinimą. Dokumente rašoma apie intelektualiai gabius vaikus. Jie atskiriami nuo tų, kurie gabūs talentais – menams ar sportui. Taigi, kalbėdami apie gabius vaikus, galvoje turime akademinei veiklai gabius vaikus. Apibrėžime rašoma, kad vaikas turi turėti tam tikro lygio intelektinių gebėjimų, kurie nustatomi standartizuotais testais.

Tokie vaikai sparčiai mokosi, žinias perima per gana trumpą laiką: tarkime, kiti vaikai informaciją įsisąmonina per pamoką, o gabiajam užtenka penkių ar dešimties minučių. Negana to, šie vaikai yra kūrybiški.

Mes labai džiaugiamės, kad nuo liepos 1-osios įsigaliosiančiame Švietimo ir mokslo įstatyme taip pat atsiradusi "gabaus vaiko" sąvoka. Šie vaikai jau priskiriami specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams. Iki šiol to nebuvo. Jie tarsi egzistavo moksliniuose tyrimuose, bendrinėje kalboje, tačiau teisiniuose dokumentuose jie neturėjo vietos. Dabar su savo specialiaisiais poreikiais jie atsiranda švietimo sistemoje, ir tai yra didelis žingsnis. Jau galima galvoti, ką su jais daryti.

Tačiau čia mes turime galvoje ir ikimokyklinukus, ir studentiško amžiaus jaunuolius. Kai jie baigia mokslus, išeina į gyvenimą, aktualumas tarsi dingsta.

Kaip atskirti vaikus, kol dar ne per vėlu? Kaip juos surasti? Juk psichologai, mokslininkai turi testų, kurie gelbsti. O ką daryti tėvams, mokytojams?

Kiekvienas turėtų žinoti, kad tokios etiketės kaip "gabus vaikas" nėra: to pasakyti neįmanoma tik vertinant darbo rezultatus. Pasireiškimas yra tiek individualus, kad kitąkart pamatyti, jog vaikas yra gabus, gali tik atlikęs įvertinimą, kaip jau ir minėjote, padedant psichologams, remiantis ir tėvų, ir mokytojų nuomone.

Keli baigiamieji magistro ir bakalauro darbai parašyti, kiek mokytojai ir kiek tėvai atpažįsta gabius vaikus. Apklausose domėtasi, ką vaikas daro geriau nei bendraamžiai. Pasirodė, kad tokie vaikai gali ir neišsiskirti iš savo bendraamžių. Jų gabumų ir išskirtinumo sąsajos yra labai menkos. Tokie vaikai dažnai slepiasi, tačiau nesakau, jog tai jie daro sąmoningai.

Nors kai kada pamatyti gali: tarkime, vaikas išmoksta savarankiškai skaityti, būdamas trejų–ketverių metų, ir vieną dieną nustebina tėvus pradėjęs skaityti iškabas gatvėje. Kai kada matyti, kad vaikas, dalyvaudamas pokalbiuose, turi tvirtą savo nuomonę, neįprastą žinių bagažą. Ir ne šiaip sau vaikiškus pasvarstymus išsako, o dėlioja mintis remdamasis iš kažkur gauta informacija. Būna, jog vaikai įpuola į kažkokią veiklą, pasineria į ją visa galva, ir jiems netrūksta motyvacijos dirbti, siekti rezultato, kai tuo metu bendraamžiams pristinga kantrybės. Tačiau tai yra tik tai, ką galime pamatyti.

Yra ir tokių vaikų, kurie atrodo kaip ir visi, niekuo neišsiskiria. Jų tėveliai, pildydami klausimynus, sako, kad viską jie daro lygiai taip pat, kaip ir bendraamžiai, tad visai nenuostabu, jog tėvai tų gabumų gali nepamatyti. Dar viena problema ta, kad jei jau tėvai vaikų gabumų nepastebi, tai ką kalbėti apie mokytojus. Tikrai ne iš piktos valios jie gabių vaikų nepastebi ir, gal tai net atskira problema, yra įsitikinę, kad tikrai atskiria gabius vaikus. Jų įsitikinimas dažnai būna klaidingas.

Dalis nepastebėtų vaikų gyvena savo gyvenimą, savarankiškai siekia savo tikslų, gilinasi į kažkurią sritį, tobulinasi ir tarsi be pasekmių išeina iš mokyklos neatpažinti. Kita dalis vaikų pradeda maištauti, ardo klasės veiklą, trikdo mokytojus, tai daro nebūtinai gudriais, tačiau atkreipiančiais dėmesį klausimais. Jie gali tapti klasės klounais, tempiančiais visus aplinkinius ne į produktyvią, o į destruktyvią veiklą. Tokiu atveju mokytojui dar sunkiau pastebėti vaiką. Toks elgesys kyla ne dėl noro išdykauti, nepaklusti, tai nėra viena iš vaiko gabumų išraiškų. Taip nutinka dėl to, kad gabumas nepastebimas ir nenukreipiamas tinkama linkme.

Ar tokia reakcija sąmoninga?

Be abejo, ne. Kodėl vieni vaikai pasirenka vienokį, o kiti – kitokį kelią? Niekas negali atsakyti į šį klausimą. Dėl tų, kurie pradeda elgtis destruktyviai, turėtų skaudėti visai švietimo sistemai. Aišku, tarp gabių vaikų visada bus tokių, kurie gali, tačiau nenori ir nedarys. Gali būti, jog kitiems ateis prašviesėjimo momentas, ir jie pradės dirbti. Aišku, nebūtinai tas, kuris baigė šimtukais, gyvenime labai daug pasiekia, tačiau tokiems vaikams turėtų būti sudarytos galimybės realizuoti savo gebėjimus.

Pragmatiškai žvelgiant, tai būtų naudinga ne tik pačiam jaunuoliui, bet ir valstybei.

Taip, tai labai pragmatiška, tačiau valstybei tai ir reikėtų daryti. Nors ir tyrimais nėra patvirtinta, bet peršasi išvada, jog dalis sparnus iš Lietuvos keliančių ir emigruojančių jaunuolių yra tie gabūs jaunuoliai, kurie buvo neatpažinti. Per dvylika metų jie įsisamonino, kad švietimo sistema Lietuvoje jiems nieko negali duoti. Be abejo, pamatę mokslo Lietuvoje ir užsienyje skirtumus, supratę, jog gebėjimus ir jiems galima realizuoti, menka tikimybė, jog jie grįš. O valstybei tai – didelis nuostolis.

Dažnai kalbėdami apie proto nutekėjimą, sakome, kad tai – Lietuvoje išsimokslinusių žmonių išvažiavimas, tačiau to proto nutekėjimo, kuris įvyksta dar prieš aukštąjį mokslą, mes neskaičiuojame. O dabar visi sukluso, kiek mažai mūsų liko...

Švietimo ir mokslo ministerijoje, kaip minėta, jau pradedama apie tai galvoti. Nuo kada, Jūsų nuomone, specialusis ugdymas šiems vaikams reikalingas?

Apie gabius vaikus pradedama šnekėti tada, kai jie ateina į formalųjį ugdymą – nuo pirmos, nuo antros klasės. Jei pasižiūrėtume į kitas šalis, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vaikai į gabių vaikų ugdymo programas atrenkami nuo ketverių metų. Formalusis ugdymas JAV prasideda gerokai anksčiau. Vokietijoje – panašiai: į gabių vaikų poreikius atsižvelgiama jau ikimokykliniame amžiuje. Galime daryti išvadą, jog kuo anksčiau vaikui bus sudarytos sąlygos skleistis, tuo jam bus geriau.

Reikėtų paminėti, kaad šį rudenį buvo priimamos paraiškos gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo programų paramai iš Struktūrinių Europos Sąjungos fondų gauti. Paraiškos jau įvertintos, ir kai kurie projektai, skirti ugdyti gabius vaikus, bus finansuoti. Tai – pirmosios kregždės šioje srityje. Džiugu, jog dabar judėjimas vyks visos šalies mastu, ir gabių vaikų ugdymas nebus grįstas tik pavienėmis mokytojų ar mokyklų iniciatyvomis. Visi projektai bus orientuotį į patirties kaupimą ir jos perkėlimą į mokyklas. Tikėtina, kad finansavimo bus ieškoma ir vėliau.

Kokia gabių vaikų ugdymo situacija buvo iki šiol?

Iki šiol gabūs vaikai buvo ugdomi tik neformaliai. Tarkime, mokyklos, steigtos su universitetais, buvo viešosios įstaigos: tarkime, Nacionalinė moksleivių akademija (NMA) yra viešoji įstaiga, Gabių vaikų akademija – taip pat.

Ilgą laiką NMA buvo viena didelė įstaiga, kurios veiklos sfera buvo išties plati, tačiau jie ėmė vyresnius vaikus nuo dvylikos ar trylikos metų, penktoje, šeštoje klasėje, kai vaikams ateina ta laukinė ankstyviausia paauglystė. Neatkreipus į juos dėmesio šiuo metu, labai sunku juos susigrąžinti. Tačiau NMA negalėjo plėstis iki begalybės, tad labai gerai, jog atsirado Gabių vaikų akademija, šeštadieninė mokykla, kuri ėmėsi pradinio gabių vaikų ugdymo. Tačiau visa tai – lokalu ir neišvystyta visos Lietuvos mastu.

Reikia akcentuoti, kad tai nebuvo tas formalusis ugdymas, su kuriuo gabus vaikas susiduria kiekvieną dieną, kuris reikalingas kaip oras. Kitokio pobūdžio užduočių, kitokį darbo tempą ir kita, kas leidžia skleistis vaiko gebėjimams, gabus vaikas turi patirti kasdien.

Kiek svarbus kitoks jaunuolio ugdymas, tarkime, universitete? Ar ten taip pat reikėtų skirstyti programas, pritaikyti prie studentų poreikių?

Teoriškai taip turėtų būti, nes universitete programos tikrai nėra orientuotos į tuos, kurie sudaro gal 10 proc. visų gyventojų. Programos ten turėtų būti diferencijuojamos, tačiau to niekas nedaro. Jaunuolis turi stengtis pats, dirbti savarankiškai.

Neįgaliems studentams pritaikymų galima rasti, tačiau jei vertintume studentų, turinčių mokymosi, informacijos apdorojimo sutrikimų, padėtį, galėtume pasakyti, jog ji yra sudėtinga. Panašiai nepagalvota ir apie gabiuosius.

Kaip dėstytoja galiu pasakyti, kad nerengiu skirtingų užduočių skirtingo lygio studentams. Be to, mes nežinome apie kiekvieno jų gabumus. Aišku, ilgainiui apie juos galima suprasti iš dalyvavimo paskaitose, iš jų samprotavimų, darbų.

Kol kas manau, kad, norint skatinti gabius jaunuolius, reikėtų turėti daugiau laiko, nes mes, atrodo, kaip voverės sukamės. Tačiau yra ir kitų būdų, kaip gabius studentus paskatinti: juos galima įtraukti į bendrus projektus su dėstytojais, į jų vykdomus tyrimus. Tai yra daroma, tik galbūt ne tokiu mastu, kokiu norėtųsi: dabar atsiranda vos vienas kitas studentas, tačiau tai būtų galima daryti plačiau.

Teko girdėti, kad Vilniaus unversiteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras vykdė tyrimų, susijusių su gabiais vaikais. Kas jų metu išsiaiškinta?

Gabių vaikų akademija, darydama atranką, pavedė Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių mokymų centrui apklausti vaikų tėvus. Ta informacija dar nėra apdorota, nėra skelbta. Kol kas yra tik preliminarūs duomenys apie vaikų mokymosi ypatumus, sveikatą, laisvalaikį ir auklėjimą.

Ar tai vienintelis tyrimas, galbūt vyko daugiau? Kokių? Koks bendras tyrimų vardiklis?

Lietuvoje buvo atliekami pavieniai gabių vaikų tyrimai. Daugeliu atvejų, šnekėdami apie juos, mes remiamės užsienio šalimis, tačiau jų kontekstas visai kitoks nei Lietuvos. Kiekvienas tyrimas, kuris yra orientuotas į gabius vaikus, prisideda prie jų, kaip grupės, pažinimo.

Kai aš sakau, jog mokytojai nepažįsta vaikų, tai nėra tik mano asmeninė nuomonė. Tai įrodyta tyrimais ir užsienyje, ir Lietuvoje. Ir studentų baigiamųjų darbų ta tema jau parašyta. Dar viename atliktame tyrime nagrinėjama gabių vaikų psichikos sveikata. Tyrėme tris grupes: priešmokyklinukus, pradinio mokyklinio amžiaus vaikus ir šešiolikmečius–aštuoniolikmečius. Psichikos sveikatą šiuo atveju reikėtų suprasti ne kaip sutrikimo buvimą ar nebuvimą, ne depresiją ar nerimą, bet emocinius sunkumus, elgesio sunkumus namuose ir mokykloje. Išaiškėjo, jog gabūs vaikai jau būdami priešmokyklinio amžiaus grupėje pasižymi didesniais nei jų bendraamžiai emociniais sunkumais. Įdomu, jog tie sunkumai reiškiasi labai įvairiai, daugelių atvejų jie pasižymi vidiniu jautrumu, tarsi tų vaikų jautrumo antenos būtų nustatytos kitomis jautrumo bangomis.

Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų grupėje vyrauja panašios tendencijos. Šis sunkumas nėra išnykstantis, jis keliauja iš grupės į grupę. Beje, norėčiau paminėti, jog tirti buvo ne tie patys, sulaukę skirtingo amžiaus vaikai, o skirtingų amžiaus grupių vaikai.

Ar galima teigti, jog Lietuvos mokyklose lyderėse yra daugiau šių vaikų ir kad ten labiau atsižvelgiama į jų ugdymosi poreikius?

Visada reikėtų kelti klausimą, kaip mokyklos atsirenka vaikus, kokios atrankos vyksta. Jei jos vyksta pagal pažymius, ar mokyklines žinias, į mokyklą paklius geriausiai besimokantieji, o jie – nebūtinai turi daug gebėjimų, tačiau yra motyvuoti ir pajėgūs mokytis. Tačiau net ir tokių atrankų atvejais tikėtina, kad toje mokyklje bus daugiau gabių vaikų. Jei vaikai atrenkami intelekto testais, gali būti, jog ten susirinks vien gabieji.

Tačiau šiaip ar taip nėra aišku, ar tas skirstymas "gabių vaikų mokykla", ar skirstymas "a" klasėje – patys gabiausi, "b" klasėje – ne tokie gabūs ir t.t. yra naudingas. Taip, vaikas turi sutikti tokių pat kaip ir jis, jis negali būti vienas ar vienišas klasėje ar aplinkoje. Patartina, kad jis bendrautų su panašiais į save. Kiek žinau iš Gabių vaikų akademijos, tokie vaikai labai mielai bendrauja tarpusavyje. Tačiau atsiradus geriausiam iš geriausiųjų gali atsirasti nesveika konkurencija. Norint suprasti, kas gabiam vaikui geriausia, reikėtų surinkti juos, atlikti tyrimus ir nustatyti.

Tačiau mums sunku tuos gabius vaikus surasti, nes, kliaujantis mokytojų ir tėvų nuomone, dalis vaikų tikrai neatitinka gabaus vaiko kriterijų. Vadinasi, norint atrasti gabių vaikų, reikia ištirti visas klases ir visus jos vaikus tam, kad atsirinktume dešimt ar penkiolika, o jei mokykla bus maža – galbūt ir penkis vaikus. Tokie tyrimai itin brangūs, nes turi vykti visos Lietuvos mastu.

Kokių patarimų galėtumėte duoti tėvams ir mokytojams, kurie spėja, jog turi ar moko gabų vaiką?

Tėvams norėčiau pasakyti, kad tėvais negimstama, o tampama, tad bet kokių gabumų vaiką turint reikia mokytis, reikia skaityti, reikia bandyti suprasti, kaip ir ką mąsto vaikas. Švietimosi procesas turi vykti nuolat, esant bet kokioje situacijoje.

O mokytojams patvirtinčiau, kad judėjimas dėl gabių vaikų ugdymo jau yra prasidėjęs. Apie tai kalbama ir organizuojamuose kursuose, kvalifikacijos kėlimo kursuose. Ir jie išties yra naudingi, nes tyrimais įrodyta, kad jei mokytojas yra susipažinęs su gabių vaikų problematika, jis gali tiksliau identifikuoti gabų vaiką, jį pažinti. O tada jau atsiranda galimybė, jog mokytojas jam sudarys sąlygas veikti, dirbti. Svarbiausia yra noras suprasti ir dalyvauti.

Kalbėjosi Kristina Urbaitytė

Bernardinai

Spalvota televizija - spalvoti sapnai

Spalvota televizija - spalvoti sapnai

Japonų mokslininkų tyrimų rezultatai patvirtina anksčiau iškeltą prielaidą, kad dažniau sapnuoti spalvotai yra linkę jaunesni žmonės. Mokslininkai žmonių galimybę sapnuoti spalvotai tiria jau nuo XX a. pradžios. 1915 – 1950 m. surinkti...


Atsargiai- paranoja!

Atsargiai- paranoja!

O jums čia penktadienį nebuvo skandalo? Kai grįžau namo ir paskiau mamai, kad visą gyvenimą su ja negyvensiu, ji pasakė: eisiu į ministeriją, skundą rašysiu, kas per psichologai dirba poliklinikoje, kad ir taip žmogui durnam tokias nesąmones į...


Gal žinote gerą būrėją?

Gal žinote gerą būrėją?

- Norėjau jūsų paprašyti, gal žinot kokią būrėją, juk jūsų pacientai dažnai vaikšto pas jas. Kuri geresnė? - Taip, vaikšto, gal net dažniau, negu įsivaizduojate. Bet jei egzistuotų tokia aiškiaregė, kuri tikrai žinotų ateitį, tai visi pas ją ir...


Streso įveikimo pamokėlės ( 1 dalis)

Streso įveikimo pamokėlės ( 1 dalis)

Apie stresą, jo priežastis, išsivystymo mechanizmą, juntamus simptomus bei įtaką sveikatai parašytas ne vienas straipsnis. Apie tai daug kalbama įvairiose laidose, susitikimuose. Tačiau "stresas" pastaraisiais metais tapo vienu iš labai...


Kaip įveikti auditorijos baimę?

Kaip įveikti auditorijos baimę?

"Patarkite, kaip būtų galima įveikti auditorijos baimę. Man greitai trisdešimt, užimu atsakingas pareigas ir gana dažnai reikia skaityti pranešimus prieš auditoriją. Kad kas žinotų, kiek man tai kainuoja! Kad ir kaip kruopščiai pasiruošiu,...


Laipteliu aukščiau už kitus...

Laipteliu aukščiau už kitus...

Kas sieja pramuštgalvišką vairavimą gatvėse ir garsių firmų drabužių pirkimą, patyčias mokykloje ir tėvo didžiavimąsi sulaukus pirmagimio sūnaus? Ar tikrai "traukimas per dantį" yra toks nekaltas dalykas, o kito žmogaus pertraukinėjimas...


Knygų skaitymas ir metafizinė baimė

Knygų skaitymas ir metafizinė baimė

Su studentais edukaciniais tikslais intensyviai susirašinėju laiškais. Gavau vieno jų laišką „Neseniai mirė močiutė, – rašo studentė. – Su ja gyvenau visą gyvenimą, ir man prasidėjo nepaaiškinami nerviniai priepuoliai, dėl kurių...


Seksualinė priklausomybė

Seksualinė priklausomybė

Seksualinė priklausomybė – tai liguistas požiūris į seksą, kuris žmogui padeda įveikti stresą, išvengti neigiamų ar skaudžių jausmų, taip pat intymių santykių, kurių jis nesugeba užmegzti. Seksualiniai santykiai tampa svarbiausiu dalyku, dėl...


Psichoterapeutas O. Lapinas: "XXI amžiuje stresai tapo subtilesni"

Psichoterapeutas O. Lapinas: "XXI amžiuje stresai tapo subtilesni"

Kalbėdamas apie nuolatinį žmonių palydovą - stresą - vienas populiariausių šių dienų psichoterapeutų ir publicistų Olegas Lapinas mini dvi minėto reiškinio puses: nerimą, kurį lydi bejėgiškumas, bei monotoniją, kuri neatsiejama nuo mobilumo. Nuo...


Kas geriau- nenormali meilė ar susvetimėjimas?

Kas geriau- nenormali meilė ar susvetimėjimas?

Ak, tie nuo meilės kenčiantys žmonės! Meilės istorijos,l kaip ir filmai apie meilę, stipriai sukrečia, ypač kai psichologas į jas gali įsikišti kaip trečias slaptas dalyvis. Matyt, man, kaip ir daugeliui žmonių, šie filmai padeda kartu su herojais...


"Perdegusių" moterų karta

"Perdegusių" moterų karta

Beviltiškai bandančios išlaikyti visus namų kampus ir ne tik, moterys vieną dieną namuose "susprogsta". Šiomis dienomis moterys yra spaudžiamos iš visų pusių. Jos turi būti tobulos namų šeimininkės, mamos. O ir darbe joms taikomas ne...


Ko galima pasimokyti iš sergančių schizofrenija patirties?

Ko galima pasimokyti iš sergančių schizofrenija patirties?

Prieš dvylika metų kurį laiką dirbau psichiatrinėje ligoninėje, daugiausia su sergančiais šizofrenija. Bandyti įsijausti į patologiją buvo bauginamai įdomu. Pacientų sudėtingą pasaulį tyrinėjau ir moksliškai - fenomenologiniu būdu. Nors menas...


Vyro statusas: kas veikia jį labiau už šlovę, pasiekimus ir pinigus?

Vyro statusas: kas veikia jį labiau už šlovę, pasiekimus ir pinigus?

Kiekvieną žmogų, su kuriuo susiduriame gyvenime, mes sąmoningai ir pasąmoningai įvertiname – iš tokių aplinkinių žmonių "vertinimų" formuojasi žmogaus statusas. Šis, sakykime, "apibrėžimas" - ypač svarbus vyrams....


Santuoka - komandinis žaidimas

Santuoka - komandinis žaidimas

Visi žinome, kad galingiausia jėga mūsų gyvenime yra meilė. Tai ne tik dvasią sušildanti bendrystė – meilės jausmas tikrai įkvepia. Tai didžiulė motyvacija, kurios dėka nuverčiame kalnus be jokių pastangų. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių...


Moterys nemoka saugoti paslapčių

Moterys nemoka saugoti paslapčių

Į klausimą kiek laiko moterys gali išlaikyti paslaptį, jau galima atsakyti – dvi dienas. Mokslininkai apskaičiavo, kad moteris neiškentėjusi iškalbės paslaptį po maždaug 47 valandų ir 15 minučių, praneša Dailymail.co.uk. Mokslininkai atliko...


Kaip išmokyti vaikus tvarkingumo?

Kaip išmokyti vaikus tvarkingumo?

" Auginame dukrą, kuriai penkiolika metų. Beveik kasdien konfliktuojame dėl tvarkos. Ji nejaučia nei pareigos tvarkytis, nei gėdos dėl savo netvarkingumo. Į kambarį baisu pažiūrėti, savo apatinius, kuriuos reikia skalbti rankomis, meta į...


Streso įveikimo pamokėlės (2 dalis)

Streso įveikimo pamokėlės (2 dalis)

Spartus gyvenimo tempas, informacijos gausa, pastangos rasti savo vietą gyvenime didina psichologinę ir emocinę įtampą, todėl ne veltui mūsų amžius vadinamas stresų amžiumi. Kiekvienas didesnis susijaudinimas neigiamai veikia organizmą: po patirto...


Vienatvė - pasimatymo pačiam su savimi laikas

Vienatvė - pasimatymo pačiam su savimi laikas

Daugelis įsitikinę, kad vienatvė - tarsi bausmė, tartum esi uždarytas vienutėje. Tačiau vienatvė - ne kalėjimo, o ramybės ir galėjimo pasilikti pačiam su savimi zona. Pabūti vienam sveika. Tai žmones gali padaryti laimingus. Jei bijomasi nors...


Diagnozė – perdegė darbe

Diagnozė – perdegė darbe

Žmonės, kurie darbui aukoja pernelyg daug jėgų, energijos ir laiko, galų gale perdega. Pagrindiniai šio sindromo požymiai: nuovargis, išsekimas, iniciatyvumo praradimas, liovimasis domėtis tuo, kas anksčiau atrodė svarbu, gebėjimo patirti...


Kaip elgtis, kai jautiesi boso neįvertinta?

Kaip elgtis, kai jautiesi boso neįvertinta?

"Dirbu nedideliame moterų kolektyve. Mūsų bosas yra vyras. Nors visos darbuotojos darome beveik tą patį darbą, vadovas daug dažniau pastebi jaunesnes, joms padėkoja ar švelniai nurodo klaidas, jeigu kas nors ne taip. Manęs ir kolegės, su...


Gintarė Minkevičienė. Iš skausmo į atleidimą

Gintarė Minkevičienė. Iš skausmo į atleidimą

Daugybei moterų pasaulyje po aborto reikia dvasinio ir psichologinio gydymo. Tai rodo po pasaulį paplitusi savaitgalio gydymo programa abortą patyrusiems žmonėms "Rachelės vynuogynas", kuri atkeliauja ir į Lietuvą. Žmonės dažnai nenori...


Moterų depresija

Moterų depresija

Laikoma, kad moterys dažniau nei vyrai patiria depresiją ir sunkiau ją įveikia. Specialistai išskiria aštuonias labiausiai paplitusias moterų depresijos rūšis. Trunka kelis mėnesius po gimdymo. Ji atsiranda dėl staigaus gyvenimo būdo pasikeitimo,...


Svarbu jausti, kad esi reikalingas

Svarbu jausti, kad esi reikalingas

„Psichologiškai svarbus ne tiek apdovanojimas, kiek jautimas, kad esi reikalingas. Džiaugiesi, kad tai, ką darai, yra žmonėms gerai, kad tai įvertina ir kolegos“, – atviravo V. Stauskas, sukvietęs architektus ir kitus...


Ką tau kalba geometrinės figūros

Ką tau kalba geometrinės figūros

Daugybę įdomybių, susijusių su žmogumi, išaiškina psichologai, parapsichologai. Štai, pavyzdžiui, jie teigia, jog žmogaus charakterį galima nuspėti, net konkrečiai nustatyti pagal tai, kokios geometerinės figūros jam patinka. O juk iš tikrųjų...


Prieš savaitę susimušė: iš meilės?

Prieš savaitę susimušė: iš meilės?

Kai kurių inteligentiškų žmonių meilės istorijos labiau primena karą ir beprotybę, negu sutarimą ir gerovę. Ilgam įklimpstama į santykius, kurie, nors turi gerų pusių, bet blogosios pusės peržengia visas ribas- keršydami vienas ar abu partneriai...


Neatsargus apsinuoginimas

Neatsargus apsinuoginimas

Seniai su juo bešnekame vien apie darbą. Tarsi nuo sėkmės darbe priklausytų viskas - laimė, savęs vertė. Gyvena su sena motina, su kuria beveik nesikalba, draugės neturi apie penkerius metus ir tarsi nelaukia. Artimiausias žmogus - tėvas,...


Iškreiptas sąžiningumas - manipuliuojantys žaidimai

Iškreiptas sąžiningumas - manipuliuojantys žaidimai

Jei reikėtų labai trumpai apibūdinti tai, kas svarbiausia besivaduojančio nuo priklausomybių grandinių žmogaus gyvenime, neabejotinai turėtume atsakyti - sąžiningumas ir dar kartą sąžiningumas.


Depresija- gerųjų žmonių šešėlis

Depresija- gerųjų žmonių šešėlis

Psichologai žiemą turi daug klientų, nes žiema - tamsus, sukaustytas laikas. Depresija - toks įprastas žodis, toks sunkus žodis. Kiti nesako "depresija", sako: nuovargis, rūpesčiai. "Rytas rūškanas, slegia darganotas oras. Nieko,...


Tuščias šiuolaikinis žmogus

Tuščias šiuolaikinis žmogus

"Per tas tris savaites stengiausi pamiršti Girmantą. "Pabėgiojau" per berniukus. Nuvažiavau pas vieną tokį, atrodė vyresnis, negu sakė, nusivyliau, jausmas buvo kaip su gumine lėle. Po to buvo dar keli, su vienu gal tris dienas...


Vasaros depresija – retas, bet realus reiškinys

Vasaros depresija – retas, bet realus reiškinys

Dauguma žmonių nekantraudami laukia vasaros pradžios, tačiau kai kas tampa laimingesni jai pasibaigus. Dėl to kaltas reiškinys, sukeliantis ir žymiai labiau paplitusią žiemos depresiją. Tai sezoninis afektinis sutrikimas (Seasonal Affective...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9