Liepos 13d. Pirmadienis

Savaitės pokalbis. Sigita Girdzijauskienė: Baimės dėl gabių vaikų ateities jau mažiau

Peržiūrų skaičius: 26588
Savaitės pokalbis. Sigita Girdzijauskienė: Baimės dėl gabių vaikų ateities jau mažiau

"Gabus vaikas, stebėtinai gabus vaikas", – kiekviena mama ar kiekvienas tėtis norėtų tai pasakyti apie savo atžalą. Deja, ši savoka jau įteisinta tam tikrai vaikų grupei apibūdinti. Ką reiškia gabus vaikas? Kaip jį atpažinti? Ir galiausiai – kaip su juo bendrauti?

Apie tai "Bernardinai.lt" kalbėjo su Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docente, socialinių mokslų daktare Sigita Girdzijauskiene.

Ji tvirtino, jog "gabaus vaiko etiketė lieka tik etikete. Svarbiausia, kas su tokiu vaiku bus daroma toliau. Dabar baimės dėl šių vaikų ateities jau mažiau, nes prasideda projektai, skirti gabių vaikų ugdymui, – sakė S. Girdzijauskienė. – Prieš kelerius metus net svajoti negalėjome, kad tiek daug visko galėtų vykti vienu metu, o dabar veikla, orientuota į pedagogų, ir į psichologų darbą. Nors buvo krizė, sunkumų su pinigais, padėtis pasikeitė."

Kartkartėmis tenka išgirsti sakant "gabus vaikas", tačiau ši sąvoka jau vartojama ne tik mokytojų, bet ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, mokslininkų. Taigi kas gi tas "gabus vaikas", kaip jis apibūdinamas?

Švietimo ir mokslo ministerijoje dokumentų, kuriuose minimi gabūs vaikai, jau ne vienas. Ministerija, remdamasi mokslininkais, Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programoje pateikia gabaus vaiko apibūdinimą. Dokumente rašoma apie intelektualiai gabius vaikus. Jie atskiriami nuo tų, kurie gabūs talentais – menams ar sportui. Taigi, kalbėdami apie gabius vaikus, galvoje turime akademinei veiklai gabius vaikus. Apibrėžime rašoma, kad vaikas turi turėti tam tikro lygio intelektinių gebėjimų, kurie nustatomi standartizuotais testais.

Tokie vaikai sparčiai mokosi, žinias perima per gana trumpą laiką: tarkime, kiti vaikai informaciją įsisąmonina per pamoką, o gabiajam užtenka penkių ar dešimties minučių. Negana to, šie vaikai yra kūrybiški.

Mes labai džiaugiamės, kad nuo liepos 1-osios įsigaliosiančiame Švietimo ir mokslo įstatyme taip pat atsiradusi "gabaus vaiko" sąvoka. Šie vaikai jau priskiriami specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams. Iki šiol to nebuvo. Jie tarsi egzistavo moksliniuose tyrimuose, bendrinėje kalboje, tačiau teisiniuose dokumentuose jie neturėjo vietos. Dabar su savo specialiaisiais poreikiais jie atsiranda švietimo sistemoje, ir tai yra didelis žingsnis. Jau galima galvoti, ką su jais daryti.

Tačiau čia mes turime galvoje ir ikimokyklinukus, ir studentiško amžiaus jaunuolius. Kai jie baigia mokslus, išeina į gyvenimą, aktualumas tarsi dingsta.

Kaip atskirti vaikus, kol dar ne per vėlu? Kaip juos surasti? Juk psichologai, mokslininkai turi testų, kurie gelbsti. O ką daryti tėvams, mokytojams?

Kiekvienas turėtų žinoti, kad tokios etiketės kaip "gabus vaikas" nėra: to pasakyti neįmanoma tik vertinant darbo rezultatus. Pasireiškimas yra tiek individualus, kad kitąkart pamatyti, jog vaikas yra gabus, gali tik atlikęs įvertinimą, kaip jau ir minėjote, padedant psichologams, remiantis ir tėvų, ir mokytojų nuomone.

Keli baigiamieji magistro ir bakalauro darbai parašyti, kiek mokytojai ir kiek tėvai atpažįsta gabius vaikus. Apklausose domėtasi, ką vaikas daro geriau nei bendraamžiai. Pasirodė, kad tokie vaikai gali ir neišsiskirti iš savo bendraamžių. Jų gabumų ir išskirtinumo sąsajos yra labai menkos. Tokie vaikai dažnai slepiasi, tačiau nesakau, jog tai jie daro sąmoningai.

Nors kai kada pamatyti gali: tarkime, vaikas išmoksta savarankiškai skaityti, būdamas trejų–ketverių metų, ir vieną dieną nustebina tėvus pradėjęs skaityti iškabas gatvėje. Kai kada matyti, kad vaikas, dalyvaudamas pokalbiuose, turi tvirtą savo nuomonę, neįprastą žinių bagažą. Ir ne šiaip sau vaikiškus pasvarstymus išsako, o dėlioja mintis remdamasis iš kažkur gauta informacija. Būna, jog vaikai įpuola į kažkokią veiklą, pasineria į ją visa galva, ir jiems netrūksta motyvacijos dirbti, siekti rezultato, kai tuo metu bendraamžiams pristinga kantrybės. Tačiau tai yra tik tai, ką galime pamatyti.

Yra ir tokių vaikų, kurie atrodo kaip ir visi, niekuo neišsiskiria. Jų tėveliai, pildydami klausimynus, sako, kad viską jie daro lygiai taip pat, kaip ir bendraamžiai, tad visai nenuostabu, jog tėvai tų gabumų gali nepamatyti. Dar viena problema ta, kad jei jau tėvai vaikų gabumų nepastebi, tai ką kalbėti apie mokytojus. Tikrai ne iš piktos valios jie gabių vaikų nepastebi ir, gal tai net atskira problema, yra įsitikinę, kad tikrai atskiria gabius vaikus. Jų įsitikinimas dažnai būna klaidingas.

Dalis nepastebėtų vaikų gyvena savo gyvenimą, savarankiškai siekia savo tikslų, gilinasi į kažkurią sritį, tobulinasi ir tarsi be pasekmių išeina iš mokyklos neatpažinti. Kita dalis vaikų pradeda maištauti, ardo klasės veiklą, trikdo mokytojus, tai daro nebūtinai gudriais, tačiau atkreipiančiais dėmesį klausimais. Jie gali tapti klasės klounais, tempiančiais visus aplinkinius ne į produktyvią, o į destruktyvią veiklą. Tokiu atveju mokytojui dar sunkiau pastebėti vaiką. Toks elgesys kyla ne dėl noro išdykauti, nepaklusti, tai nėra viena iš vaiko gabumų išraiškų. Taip nutinka dėl to, kad gabumas nepastebimas ir nenukreipiamas tinkama linkme.

Ar tokia reakcija sąmoninga?

Be abejo, ne. Kodėl vieni vaikai pasirenka vienokį, o kiti – kitokį kelią? Niekas negali atsakyti į šį klausimą. Dėl tų, kurie pradeda elgtis destruktyviai, turėtų skaudėti visai švietimo sistemai. Aišku, tarp gabių vaikų visada bus tokių, kurie gali, tačiau nenori ir nedarys. Gali būti, jog kitiems ateis prašviesėjimo momentas, ir jie pradės dirbti. Aišku, nebūtinai tas, kuris baigė šimtukais, gyvenime labai daug pasiekia, tačiau tokiems vaikams turėtų būti sudarytos galimybės realizuoti savo gebėjimus.

Pragmatiškai žvelgiant, tai būtų naudinga ne tik pačiam jaunuoliui, bet ir valstybei.

Taip, tai labai pragmatiška, tačiau valstybei tai ir reikėtų daryti. Nors ir tyrimais nėra patvirtinta, bet peršasi išvada, jog dalis sparnus iš Lietuvos keliančių ir emigruojančių jaunuolių yra tie gabūs jaunuoliai, kurie buvo neatpažinti. Per dvylika metų jie įsisamonino, kad švietimo sistema Lietuvoje jiems nieko negali duoti. Be abejo, pamatę mokslo Lietuvoje ir užsienyje skirtumus, supratę, jog gebėjimus ir jiems galima realizuoti, menka tikimybė, jog jie grįš. O valstybei tai – didelis nuostolis.

Dažnai kalbėdami apie proto nutekėjimą, sakome, kad tai – Lietuvoje išsimokslinusių žmonių išvažiavimas, tačiau to proto nutekėjimo, kuris įvyksta dar prieš aukštąjį mokslą, mes neskaičiuojame. O dabar visi sukluso, kiek mažai mūsų liko...

Švietimo ir mokslo ministerijoje, kaip minėta, jau pradedama apie tai galvoti. Nuo kada, Jūsų nuomone, specialusis ugdymas šiems vaikams reikalingas?

Apie gabius vaikus pradedama šnekėti tada, kai jie ateina į formalųjį ugdymą – nuo pirmos, nuo antros klasės. Jei pasižiūrėtume į kitas šalis, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vaikai į gabių vaikų ugdymo programas atrenkami nuo ketverių metų. Formalusis ugdymas JAV prasideda gerokai anksčiau. Vokietijoje – panašiai: į gabių vaikų poreikius atsižvelgiama jau ikimokykliniame amžiuje. Galime daryti išvadą, jog kuo anksčiau vaikui bus sudarytos sąlygos skleistis, tuo jam bus geriau.

Reikėtų paminėti, kaad šį rudenį buvo priimamos paraiškos gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo programų paramai iš Struktūrinių Europos Sąjungos fondų gauti. Paraiškos jau įvertintos, ir kai kurie projektai, skirti ugdyti gabius vaikus, bus finansuoti. Tai – pirmosios kregždės šioje srityje. Džiugu, jog dabar judėjimas vyks visos šalies mastu, ir gabių vaikų ugdymas nebus grįstas tik pavienėmis mokytojų ar mokyklų iniciatyvomis. Visi projektai bus orientuotį į patirties kaupimą ir jos perkėlimą į mokyklas. Tikėtina, kad finansavimo bus ieškoma ir vėliau.

Kokia gabių vaikų ugdymo situacija buvo iki šiol?

Iki šiol gabūs vaikai buvo ugdomi tik neformaliai. Tarkime, mokyklos, steigtos su universitetais, buvo viešosios įstaigos: tarkime, Nacionalinė moksleivių akademija (NMA) yra viešoji įstaiga, Gabių vaikų akademija – taip pat.

Ilgą laiką NMA buvo viena didelė įstaiga, kurios veiklos sfera buvo išties plati, tačiau jie ėmė vyresnius vaikus nuo dvylikos ar trylikos metų, penktoje, šeštoje klasėje, kai vaikams ateina ta laukinė ankstyviausia paauglystė. Neatkreipus į juos dėmesio šiuo metu, labai sunku juos susigrąžinti. Tačiau NMA negalėjo plėstis iki begalybės, tad labai gerai, jog atsirado Gabių vaikų akademija, šeštadieninė mokykla, kuri ėmėsi pradinio gabių vaikų ugdymo. Tačiau visa tai – lokalu ir neišvystyta visos Lietuvos mastu.

Reikia akcentuoti, kad tai nebuvo tas formalusis ugdymas, su kuriuo gabus vaikas susiduria kiekvieną dieną, kuris reikalingas kaip oras. Kitokio pobūdžio užduočių, kitokį darbo tempą ir kita, kas leidžia skleistis vaiko gebėjimams, gabus vaikas turi patirti kasdien.

Kiek svarbus kitoks jaunuolio ugdymas, tarkime, universitete? Ar ten taip pat reikėtų skirstyti programas, pritaikyti prie studentų poreikių?

Teoriškai taip turėtų būti, nes universitete programos tikrai nėra orientuotos į tuos, kurie sudaro gal 10 proc. visų gyventojų. Programos ten turėtų būti diferencijuojamos, tačiau to niekas nedaro. Jaunuolis turi stengtis pats, dirbti savarankiškai.

Neįgaliems studentams pritaikymų galima rasti, tačiau jei vertintume studentų, turinčių mokymosi, informacijos apdorojimo sutrikimų, padėtį, galėtume pasakyti, jog ji yra sudėtinga. Panašiai nepagalvota ir apie gabiuosius.

Kaip dėstytoja galiu pasakyti, kad nerengiu skirtingų užduočių skirtingo lygio studentams. Be to, mes nežinome apie kiekvieno jų gabumus. Aišku, ilgainiui apie juos galima suprasti iš dalyvavimo paskaitose, iš jų samprotavimų, darbų.

Kol kas manau, kad, norint skatinti gabius jaunuolius, reikėtų turėti daugiau laiko, nes mes, atrodo, kaip voverės sukamės. Tačiau yra ir kitų būdų, kaip gabius studentus paskatinti: juos galima įtraukti į bendrus projektus su dėstytojais, į jų vykdomus tyrimus. Tai yra daroma, tik galbūt ne tokiu mastu, kokiu norėtųsi: dabar atsiranda vos vienas kitas studentas, tačiau tai būtų galima daryti plačiau.

Teko girdėti, kad Vilniaus unversiteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras vykdė tyrimų, susijusių su gabiais vaikais. Kas jų metu išsiaiškinta?

Gabių vaikų akademija, darydama atranką, pavedė Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių mokymų centrui apklausti vaikų tėvus. Ta informacija dar nėra apdorota, nėra skelbta. Kol kas yra tik preliminarūs duomenys apie vaikų mokymosi ypatumus, sveikatą, laisvalaikį ir auklėjimą.

Ar tai vienintelis tyrimas, galbūt vyko daugiau? Kokių? Koks bendras tyrimų vardiklis?

Lietuvoje buvo atliekami pavieniai gabių vaikų tyrimai. Daugeliu atvejų, šnekėdami apie juos, mes remiamės užsienio šalimis, tačiau jų kontekstas visai kitoks nei Lietuvos. Kiekvienas tyrimas, kuris yra orientuotas į gabius vaikus, prisideda prie jų, kaip grupės, pažinimo.

Kai aš sakau, jog mokytojai nepažįsta vaikų, tai nėra tik mano asmeninė nuomonė. Tai įrodyta tyrimais ir užsienyje, ir Lietuvoje. Ir studentų baigiamųjų darbų ta tema jau parašyta. Dar viename atliktame tyrime nagrinėjama gabių vaikų psichikos sveikata. Tyrėme tris grupes: priešmokyklinukus, pradinio mokyklinio amžiaus vaikus ir šešiolikmečius–aštuoniolikmečius. Psichikos sveikatą šiuo atveju reikėtų suprasti ne kaip sutrikimo buvimą ar nebuvimą, ne depresiją ar nerimą, bet emocinius sunkumus, elgesio sunkumus namuose ir mokykloje. Išaiškėjo, jog gabūs vaikai jau būdami priešmokyklinio amžiaus grupėje pasižymi didesniais nei jų bendraamžiai emociniais sunkumais. Įdomu, jog tie sunkumai reiškiasi labai įvairiai, daugelių atvejų jie pasižymi vidiniu jautrumu, tarsi tų vaikų jautrumo antenos būtų nustatytos kitomis jautrumo bangomis.

Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų grupėje vyrauja panašios tendencijos. Šis sunkumas nėra išnykstantis, jis keliauja iš grupės į grupę. Beje, norėčiau paminėti, jog tirti buvo ne tie patys, sulaukę skirtingo amžiaus vaikai, o skirtingų amžiaus grupių vaikai.

Ar galima teigti, jog Lietuvos mokyklose lyderėse yra daugiau šių vaikų ir kad ten labiau atsižvelgiama į jų ugdymosi poreikius?

Visada reikėtų kelti klausimą, kaip mokyklos atsirenka vaikus, kokios atrankos vyksta. Jei jos vyksta pagal pažymius, ar mokyklines žinias, į mokyklą paklius geriausiai besimokantieji, o jie – nebūtinai turi daug gebėjimų, tačiau yra motyvuoti ir pajėgūs mokytis. Tačiau net ir tokių atrankų atvejais tikėtina, kad toje mokyklje bus daugiau gabių vaikų. Jei vaikai atrenkami intelekto testais, gali būti, jog ten susirinks vien gabieji.

Tačiau šiaip ar taip nėra aišku, ar tas skirstymas "gabių vaikų mokykla", ar skirstymas "a" klasėje – patys gabiausi, "b" klasėje – ne tokie gabūs ir t.t. yra naudingas. Taip, vaikas turi sutikti tokių pat kaip ir jis, jis negali būti vienas ar vienišas klasėje ar aplinkoje. Patartina, kad jis bendrautų su panašiais į save. Kiek žinau iš Gabių vaikų akademijos, tokie vaikai labai mielai bendrauja tarpusavyje. Tačiau atsiradus geriausiam iš geriausiųjų gali atsirasti nesveika konkurencija. Norint suprasti, kas gabiam vaikui geriausia, reikėtų surinkti juos, atlikti tyrimus ir nustatyti.

Tačiau mums sunku tuos gabius vaikus surasti, nes, kliaujantis mokytojų ir tėvų nuomone, dalis vaikų tikrai neatitinka gabaus vaiko kriterijų. Vadinasi, norint atrasti gabių vaikų, reikia ištirti visas klases ir visus jos vaikus tam, kad atsirinktume dešimt ar penkiolika, o jei mokykla bus maža – galbūt ir penkis vaikus. Tokie tyrimai itin brangūs, nes turi vykti visos Lietuvos mastu.

Kokių patarimų galėtumėte duoti tėvams ir mokytojams, kurie spėja, jog turi ar moko gabų vaiką?

Tėvams norėčiau pasakyti, kad tėvais negimstama, o tampama, tad bet kokių gabumų vaiką turint reikia mokytis, reikia skaityti, reikia bandyti suprasti, kaip ir ką mąsto vaikas. Švietimosi procesas turi vykti nuolat, esant bet kokioje situacijoje.

O mokytojams patvirtinčiau, kad judėjimas dėl gabių vaikų ugdymo jau yra prasidėjęs. Apie tai kalbama ir organizuojamuose kursuose, kvalifikacijos kėlimo kursuose. Ir jie išties yra naudingi, nes tyrimais įrodyta, kad jei mokytojas yra susipažinęs su gabių vaikų problematika, jis gali tiksliau identifikuoti gabų vaiką, jį pažinti. O tada jau atsiranda galimybė, jog mokytojas jam sudarys sąlygas veikti, dirbti. Svarbiausia yra noras suprasti ir dalyvauti.

Kalbėjosi Kristina Urbaitytė

Bernardinai

Sapnai - tikrovės atspindys

Sapnai - tikrovės atspindys

Pramiegama apie trečdalį gyvenimo, bet sapnai aplanko ne per visą naktį, bet tik tam tikrais momentais - kai būna vadinamoji gilaus miego fazė, tada smegenys tampa aktyvios. Mokslininkai nustatė, kad tuo metu miegančiojo vyzdžiai juda, vokai...


Ar bijantys humoro moka juokauti?

Ar bijantys humoro moka juokauti?

Yra žmonių, kurie nemoka juokauti, bet puikiai moka perprasti kitų juokus. Tačiau yra ir žmonių, kuriems juokas ir humoras yra visiškai skirtingi dalykai, mat pastarojo jie tiesiog nesupranta arba tiesiog bijo, kad tai gali būti nukreipta prieš...


Intuicija padeda priimti teisingus sprendimus

Intuicija padeda priimti teisingus sprendimus

Konsultuodama žmones dažnai girdžiu: "Aš nujaučiau, kad taip atsitiks..." arba "Žinojau, kad viskas įvyks būtent taip...". Žmonės neretai klausinėja, ar pasitikėti savo nuojauta, intuicija, ar paisyti tik proto ir logiškų...


Santykių psichologija: kas, po velnių, ta meilė yra?

Santykių psichologija: kas, po velnių, ta meilė yra?

Įsimyli ne tik žmonės, vienas kitą myli ir paukščiai, ir bitės, netgi dresuotos blusos. Ir ne kartą esame visi savęs paklausę – kaip ir kodėl mus apima tas jausmas, dažnai vedantis prie kančios arba verčiantis elgtis neracionaliai? Visa tai...


"Intymumo hormonas" oksitocinas – hipnobilumui didinti

"Intymumo hormonas" oksitocinas – hipnobilumui didinti

Meilės žaidimų ir orgazmo metu abiejų lyčių atstovams gausiai išsiskiriantis žinduolių hormonas ir neurotransmiteris oksitocinas mažina įtaigai itin atsparių asmenų prigimtinį gebėjimą nepasiduoti hipnotiniam poveikiui, praneša Newscientist.com....


Penkios didžiausios vyrų fobijos

Penkios didžiausios vyrų fobijos

Vyrai – tai tokie sutvėrimai, kurie neturėtų nieko bijoti. Pagal savo statusą vyras turėtų būti stiprus, o moteris – silpna. Tačiau iš tikrųjų yra kiek kitaip. Baimė – gana dažnas reiškinys žmonių tarpusavio santykiuose, nors...


Depresija- gerųjų žmonių šešėlis

Depresija- gerųjų žmonių šešėlis

Psichologai žiemą turi daug klientų, nes žiema - tamsus, sukaustytas laikas. Depresija - toks įprastas žodis, toks sunkus žodis. Kiti nesako "depresija", sako: nuovargis, rūpesčiai. "Rytas rūškanas, slegia darganotas oras. Nieko,...


Trumpalaikis stresas – energijos šaltinis

Trumpalaikis stresas – energijos šaltinis

Kai aprėkia viršininkas, netinkamiausiu metu užgęsta automobilio variklis arba atsitinka dar kas nors nenumatyta, nėra laiko pasitraukti į medžių pavėsį ir pamąstyti. Reakcija į nutikimą būna žaibiška. Dažniausiai žaibiškai ji ir praeina,...


Psichologė: priklausomybės nuo sekso nėra. Tai – sutrikimas

Psichologė: priklausomybės nuo sekso nėra. Tai – sutrikimas

Dažnai girdime kalbant apie priklausomybes nuo kasdieniniame gyvenime įprastų dalykų: šokolado, sekso, darbo, kompiuterio. Ar iš tiesų tai irgi yra tapę šių laikų priklausomybėmis? Bendrosios psichologijos katedros docentė, psichologė, socialinių...


Lošimas žmones paverčia ligoniais

Lošimas žmones paverčia ligoniais

Žaidimų manija taip pat pragaištingai veikia asmenybę kaip narkotikai ar alkoholis. Totalizatoriai, loterijos, azartiniai žaidimai lošimo namuose ir prie kompiuterių griauna žmonių gyvenimus. Vienu atveju išsivysčiusi priklausomybė žlugdo žmones...


Nuvertinimas — taip pat agresijos forma

Nuvertinimas — taip pat agresijos forma

"Noriu pasidalinti nelabai šventinėmis mintimis. Keletą metų globojame giminaitę, vienišą tėčio seserį, kuriai greitai aštuoniasdešimt. Ligota, sunkiai vaikšto, reikia nemažai pagalbos — ir pas gydytoją nuvežti, ir rūbus bei patalynę...


Seksualinė priklausomybė

Seksualinė priklausomybė

Seksualinė priklausomybė – tai liguistas požiūris į seksą, kuris žmogui padeda įveikti stresą, išvengti neigiamų ar skaudžių jausmų, taip pat intymių santykių, kurių jis nesugeba užmegzti. Seksualiniai santykiai tampa svarbiausiu dalyku, dėl...


Kaip netapti nuolat moralizuojančia bambekle?

Kaip netapti nuolat moralizuojančia bambekle?

"Ar įmanoma sulėtinti psichologinį senėjimą? Turiu omenyje ne atminties blogėjimą, o emocinį keitimąsi, kai tampi "bobute" , kurią erzina smulkmenos — ne ten padėti daiktai, nerūpestingai atliktas darbas, jaunesnių žmonių...


Eiti pas psichoterapeutą, ar medituoti?

Eiti pas psichoterapeutą, ar medituoti?

Vieni savo problemų eina spręsti pas psichoterapeutus, psichoanalitikus, kiti į jogos centrus, budistinės, kinietiškos, Ošo meditacijos grupes ir tt. Kodėl taip vyksta? Ką pasirinkti? Medituotojai dažnai primena nesveikų keistuolių bendrijas,...


Geras draugas neatstoja psichologo

Geras draugas neatstoja psichologo

Įvairios bėdos skatina žmogų kreiptis į psichologą. Tačiau dažniausiai tai būna konfliktai šeimoje, išsiskyrimas su artimu žmogumi, žalingi įpročiai, darbo problemos, vienatvė, darbingumo praradimas, seksualinės problemos, nerimas arba depresija....


Ką daryti, kai mylimasis vis vėliau grįžta į namus?

Ką daryti, kai mylimasis vis vėliau grįžta į namus?

"Beveik prieš metus su draugu pradėjome gyventi kartu. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet pastaruoju metu jis vis užsibūna darbe valandą — pusantros, o kartais grįžta ir po vakaro aštuntos. Į mano klausimus atsako "...daug darbo,...


Geros psichologinės sveikatos priesakai

Geros psichologinės sveikatos priesakai

Daugelis žmonių su savo organizmu elgiasi taip, lyg būtų pikčiausi jo priešai: valgo kas papuola, nuodija tabaku ir alkoholiu, be saiko eksploatuoja savo jausmus, nemąstydami, kad sveikata, turėdama ribas, gali netikėtai ir nepataisomai sutrikti....


Tėvai, praradę vaikus pirmaisiais metais, miršta anksčiau

Tėvai, praradę vaikus pirmaisiais metais, miršta anksčiau

Tėvai, kurie netenka savo vaiko pirmaisiais metais, dažniau miršta anksčiau. Teigiama, kad jiems taip "sudūžta širdys", kad jie negali atsigauti. Dažnai diskutuojama, ar galima mirti anksčiau, jei "sudūžta" širdis. Mokslininkai...


Drovumas užkerta kelią į karjerą ir laimę

Drovumas užkerta kelią į karjerą ir laimę

Daugelis iš mūsų tikriausiai prisimintume ne vieną atvejį, kai teko ko nors atsisakyti, praleisti gerą progą susipažinti, sulaukti prastesnio įvertinimo vien dėl to, kad neišdrįsome, pabijojome, per daug kuklinomės, nepasitikėjome savimi. Kas mums...


Spūstys: kas stresuoja labiau - vyrai ar moterys?

Spūstys: kas stresuoja labiau - vyrai ar moterys?

Navigacijos sistemų gamintojo "TomTom" atliktas tyrimas parodė, kad vyrai patiria septynis kartus stipresnį stresą eismo kamščiuose nei moterys. Didžiosios Britanijos psichologai gavo tokias išvadas ištyrę savanorių, įstrigusių...


Kas bus su šeima įtinklintoje visuomenėje?

Kas bus su šeima įtinklintoje visuomenėje?

Pastaruoju metu galime stebėti akivaizdų paradoksą: nors vis dažniau visa armija psichologų sprendžia šeimų problemas, bet labai dažnas sunkumų santykiuose rezultatas- skyrybos. Kodėl taip yra? Pradėkime nuo tokio atsakymo. Viena vertus-...


Meilės preperavimas psichoteapijoje

Meilės preperavimas psichoteapijoje

Nė vieni santykiai nėra tokie rizikingi ir nepareikalauja tiek daug, kaip mylint priimti ir pažinti kitą žmogų. Meilė įjungia visus mūsų jausmus, mes turime mesti kontrolę ir tuo pačiu, suvokti savo baimę būti atstumtu, ir potencialų pyktį...


Mėgaukis gyvenimu

Mėgaukis gyvenimu

Ši teorija – žinomo JAV juristo, biznieriaus ir rašytojo A. Patento požiūris į žmogaus galimybes turėti viską, ko jam reikia. Kitaip tariant – tai vakarietiškos patirties ir Rytų filosofijos sintezė. Vakarų pasaulio žmonės pernelyg...


Man savęs visai negaila

Man savęs visai negaila

Daugelis lietuvių moterų tiesiog veržiasi pasiaukoti dėl savo artimųjų. Visi turi būti pavalgydinti, aprengti, namai turi būti nepriekaištingai tvarkingi. Dažnai tenka rūpintis ne tik vyru ir vaikais, bet ir senais tėvais, ir anūkais. Rūpestis -...


Kiekvieną rytą bijau atsimerkti

Kiekvieną rytą bijau atsimerkti

- Jaučiuosi be galo kalta prieš tuos žmones, kurie man norėjo padėti, nes į naują darbą aš nenuėjau. Aš taip persigandau ir taip neturėjau jėgų, kad tiesiog negalėjau. Man labai baisu ieškoti darbo. Aš bijau, kad nueisiu į darbą ir...


Moterų depresija

Moterų depresija

Laikoma, kad moterys dažniau nei vyrai patiria depresiją ir sunkiau ją įveikia. Specialistai išskiria aštuonias labiausiai paplitusias moterų depresijos rūšis. Trunka kelis mėnesius po gimdymo. Ji atsiranda dėl staigaus gyvenimo būdo pasikeitimo,...


Vokiečiai nenori bučiuotis darbo vietoje

Vokiečiai nenori bučiuotis darbo vietoje

Vokietijos organizacija, kuri teikia patarimus etiketo ir socialinio elgesio klausimais, ragina uždrausti pasisveikinimo bučinius darbo vietoje. Anot jos atstovų, tradicija savo bendradarbius ar verslo partnerius bučiuoti į skruostą nepriimtina...


Nevaldomo pykčio proveržiai – perpus sutrumpina gyvenimą

Nevaldomo pykčio proveržiai – perpus sutrumpina gyvenimą

Jau ne tik šeimose, darbovietėse, bet ir viešai daugėja žmonių pykčio proveržių. Tad kaip išmokti suvaldyti pyktį?


Savęs beieškant: kas kaltas, kai jauties blogai?

Savęs beieškant: kas kaltas, kai jauties blogai?

Jeigu tikime likimu, mintinai žinome posakį niekas nevyksta savaime. Viskas vyksta ne savaime. O dėl to, kad taip turėjo būti. Taip seniai jau užprogramuota ir nepriklauso nuo tavo kraujo grupės ar chromosomų tango spirale per laiką – nuo...


Kodėl negalime liautis valgę spragėsių žiūrėdami filmus?

Kodėl negalime liautis valgę spragėsių žiūrėdami filmus?

Daugelį skubančių žmonių kankina nesveiko maisto valgymo įprotis. Tačiau kodėl mes negalime liautis valgę spragėsių net tuomet, kai neskubame – tarkim, žiūrint filmus. Net ir tuomet, kai tą filmą jau matėme kelis kartus ar jis yra pasenęs....


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9