Birželio 26d. Sekmadienis

Savaitės pokalbis. Sigita Girdzijauskienė: Baimės dėl gabių vaikų ateities jau mažiau

Peržiūrų skaičius: 26588
Savaitės pokalbis. Sigita Girdzijauskienė: Baimės dėl gabių vaikų ateities jau mažiau

"Gabus vaikas, stebėtinai gabus vaikas", – kiekviena mama ar kiekvienas tėtis norėtų tai pasakyti apie savo atžalą. Deja, ši savoka jau įteisinta tam tikrai vaikų grupei apibūdinti. Ką reiškia gabus vaikas? Kaip jį atpažinti? Ir galiausiai – kaip su juo bendrauti?

Apie tai "Bernardinai.lt" kalbėjo su Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docente, socialinių mokslų daktare Sigita Girdzijauskiene.

Ji tvirtino, jog "gabaus vaiko etiketė lieka tik etikete. Svarbiausia, kas su tokiu vaiku bus daroma toliau. Dabar baimės dėl šių vaikų ateities jau mažiau, nes prasideda projektai, skirti gabių vaikų ugdymui, – sakė S. Girdzijauskienė. – Prieš kelerius metus net svajoti negalėjome, kad tiek daug visko galėtų vykti vienu metu, o dabar veikla, orientuota į pedagogų, ir į psichologų darbą. Nors buvo krizė, sunkumų su pinigais, padėtis pasikeitė."

Kartkartėmis tenka išgirsti sakant "gabus vaikas", tačiau ši sąvoka jau vartojama ne tik mokytojų, bet ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, mokslininkų. Taigi kas gi tas "gabus vaikas", kaip jis apibūdinamas?

Švietimo ir mokslo ministerijoje dokumentų, kuriuose minimi gabūs vaikai, jau ne vienas. Ministerija, remdamasi mokslininkais, Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programoje pateikia gabaus vaiko apibūdinimą. Dokumente rašoma apie intelektualiai gabius vaikus. Jie atskiriami nuo tų, kurie gabūs talentais – menams ar sportui. Taigi, kalbėdami apie gabius vaikus, galvoje turime akademinei veiklai gabius vaikus. Apibrėžime rašoma, kad vaikas turi turėti tam tikro lygio intelektinių gebėjimų, kurie nustatomi standartizuotais testais.

Tokie vaikai sparčiai mokosi, žinias perima per gana trumpą laiką: tarkime, kiti vaikai informaciją įsisąmonina per pamoką, o gabiajam užtenka penkių ar dešimties minučių. Negana to, šie vaikai yra kūrybiški.

Mes labai džiaugiamės, kad nuo liepos 1-osios įsigaliosiančiame Švietimo ir mokslo įstatyme taip pat atsiradusi "gabaus vaiko" sąvoka. Šie vaikai jau priskiriami specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams. Iki šiol to nebuvo. Jie tarsi egzistavo moksliniuose tyrimuose, bendrinėje kalboje, tačiau teisiniuose dokumentuose jie neturėjo vietos. Dabar su savo specialiaisiais poreikiais jie atsiranda švietimo sistemoje, ir tai yra didelis žingsnis. Jau galima galvoti, ką su jais daryti.

Tačiau čia mes turime galvoje ir ikimokyklinukus, ir studentiško amžiaus jaunuolius. Kai jie baigia mokslus, išeina į gyvenimą, aktualumas tarsi dingsta.

Kaip atskirti vaikus, kol dar ne per vėlu? Kaip juos surasti? Juk psichologai, mokslininkai turi testų, kurie gelbsti. O ką daryti tėvams, mokytojams?

Kiekvienas turėtų žinoti, kad tokios etiketės kaip "gabus vaikas" nėra: to pasakyti neįmanoma tik vertinant darbo rezultatus. Pasireiškimas yra tiek individualus, kad kitąkart pamatyti, jog vaikas yra gabus, gali tik atlikęs įvertinimą, kaip jau ir minėjote, padedant psichologams, remiantis ir tėvų, ir mokytojų nuomone.

Keli baigiamieji magistro ir bakalauro darbai parašyti, kiek mokytojai ir kiek tėvai atpažįsta gabius vaikus. Apklausose domėtasi, ką vaikas daro geriau nei bendraamžiai. Pasirodė, kad tokie vaikai gali ir neišsiskirti iš savo bendraamžių. Jų gabumų ir išskirtinumo sąsajos yra labai menkos. Tokie vaikai dažnai slepiasi, tačiau nesakau, jog tai jie daro sąmoningai.

Nors kai kada pamatyti gali: tarkime, vaikas išmoksta savarankiškai skaityti, būdamas trejų–ketverių metų, ir vieną dieną nustebina tėvus pradėjęs skaityti iškabas gatvėje. Kai kada matyti, kad vaikas, dalyvaudamas pokalbiuose, turi tvirtą savo nuomonę, neįprastą žinių bagažą. Ir ne šiaip sau vaikiškus pasvarstymus išsako, o dėlioja mintis remdamasis iš kažkur gauta informacija. Būna, jog vaikai įpuola į kažkokią veiklą, pasineria į ją visa galva, ir jiems netrūksta motyvacijos dirbti, siekti rezultato, kai tuo metu bendraamžiams pristinga kantrybės. Tačiau tai yra tik tai, ką galime pamatyti.

Yra ir tokių vaikų, kurie atrodo kaip ir visi, niekuo neišsiskiria. Jų tėveliai, pildydami klausimynus, sako, kad viską jie daro lygiai taip pat, kaip ir bendraamžiai, tad visai nenuostabu, jog tėvai tų gabumų gali nepamatyti. Dar viena problema ta, kad jei jau tėvai vaikų gabumų nepastebi, tai ką kalbėti apie mokytojus. Tikrai ne iš piktos valios jie gabių vaikų nepastebi ir, gal tai net atskira problema, yra įsitikinę, kad tikrai atskiria gabius vaikus. Jų įsitikinimas dažnai būna klaidingas.

Dalis nepastebėtų vaikų gyvena savo gyvenimą, savarankiškai siekia savo tikslų, gilinasi į kažkurią sritį, tobulinasi ir tarsi be pasekmių išeina iš mokyklos neatpažinti. Kita dalis vaikų pradeda maištauti, ardo klasės veiklą, trikdo mokytojus, tai daro nebūtinai gudriais, tačiau atkreipiančiais dėmesį klausimais. Jie gali tapti klasės klounais, tempiančiais visus aplinkinius ne į produktyvią, o į destruktyvią veiklą. Tokiu atveju mokytojui dar sunkiau pastebėti vaiką. Toks elgesys kyla ne dėl noro išdykauti, nepaklusti, tai nėra viena iš vaiko gabumų išraiškų. Taip nutinka dėl to, kad gabumas nepastebimas ir nenukreipiamas tinkama linkme.

Ar tokia reakcija sąmoninga?

Be abejo, ne. Kodėl vieni vaikai pasirenka vienokį, o kiti – kitokį kelią? Niekas negali atsakyti į šį klausimą. Dėl tų, kurie pradeda elgtis destruktyviai, turėtų skaudėti visai švietimo sistemai. Aišku, tarp gabių vaikų visada bus tokių, kurie gali, tačiau nenori ir nedarys. Gali būti, jog kitiems ateis prašviesėjimo momentas, ir jie pradės dirbti. Aišku, nebūtinai tas, kuris baigė šimtukais, gyvenime labai daug pasiekia, tačiau tokiems vaikams turėtų būti sudarytos galimybės realizuoti savo gebėjimus.

Pragmatiškai žvelgiant, tai būtų naudinga ne tik pačiam jaunuoliui, bet ir valstybei.

Taip, tai labai pragmatiška, tačiau valstybei tai ir reikėtų daryti. Nors ir tyrimais nėra patvirtinta, bet peršasi išvada, jog dalis sparnus iš Lietuvos keliančių ir emigruojančių jaunuolių yra tie gabūs jaunuoliai, kurie buvo neatpažinti. Per dvylika metų jie įsisamonino, kad švietimo sistema Lietuvoje jiems nieko negali duoti. Be abejo, pamatę mokslo Lietuvoje ir užsienyje skirtumus, supratę, jog gebėjimus ir jiems galima realizuoti, menka tikimybė, jog jie grįš. O valstybei tai – didelis nuostolis.

Dažnai kalbėdami apie proto nutekėjimą, sakome, kad tai – Lietuvoje išsimokslinusių žmonių išvažiavimas, tačiau to proto nutekėjimo, kuris įvyksta dar prieš aukštąjį mokslą, mes neskaičiuojame. O dabar visi sukluso, kiek mažai mūsų liko...

Švietimo ir mokslo ministerijoje, kaip minėta, jau pradedama apie tai galvoti. Nuo kada, Jūsų nuomone, specialusis ugdymas šiems vaikams reikalingas?

Apie gabius vaikus pradedama šnekėti tada, kai jie ateina į formalųjį ugdymą – nuo pirmos, nuo antros klasės. Jei pasižiūrėtume į kitas šalis, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vaikai į gabių vaikų ugdymo programas atrenkami nuo ketverių metų. Formalusis ugdymas JAV prasideda gerokai anksčiau. Vokietijoje – panašiai: į gabių vaikų poreikius atsižvelgiama jau ikimokykliniame amžiuje. Galime daryti išvadą, jog kuo anksčiau vaikui bus sudarytos sąlygos skleistis, tuo jam bus geriau.

Reikėtų paminėti, kaad šį rudenį buvo priimamos paraiškos gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo programų paramai iš Struktūrinių Europos Sąjungos fondų gauti. Paraiškos jau įvertintos, ir kai kurie projektai, skirti ugdyti gabius vaikus, bus finansuoti. Tai – pirmosios kregždės šioje srityje. Džiugu, jog dabar judėjimas vyks visos šalies mastu, ir gabių vaikų ugdymas nebus grįstas tik pavienėmis mokytojų ar mokyklų iniciatyvomis. Visi projektai bus orientuotį į patirties kaupimą ir jos perkėlimą į mokyklas. Tikėtina, kad finansavimo bus ieškoma ir vėliau.

Kokia gabių vaikų ugdymo situacija buvo iki šiol?

Iki šiol gabūs vaikai buvo ugdomi tik neformaliai. Tarkime, mokyklos, steigtos su universitetais, buvo viešosios įstaigos: tarkime, Nacionalinė moksleivių akademija (NMA) yra viešoji įstaiga, Gabių vaikų akademija – taip pat.

Ilgą laiką NMA buvo viena didelė įstaiga, kurios veiklos sfera buvo išties plati, tačiau jie ėmė vyresnius vaikus nuo dvylikos ar trylikos metų, penktoje, šeštoje klasėje, kai vaikams ateina ta laukinė ankstyviausia paauglystė. Neatkreipus į juos dėmesio šiuo metu, labai sunku juos susigrąžinti. Tačiau NMA negalėjo plėstis iki begalybės, tad labai gerai, jog atsirado Gabių vaikų akademija, šeštadieninė mokykla, kuri ėmėsi pradinio gabių vaikų ugdymo. Tačiau visa tai – lokalu ir neišvystyta visos Lietuvos mastu.

Reikia akcentuoti, kad tai nebuvo tas formalusis ugdymas, su kuriuo gabus vaikas susiduria kiekvieną dieną, kuris reikalingas kaip oras. Kitokio pobūdžio užduočių, kitokį darbo tempą ir kita, kas leidžia skleistis vaiko gebėjimams, gabus vaikas turi patirti kasdien.

Kiek svarbus kitoks jaunuolio ugdymas, tarkime, universitete? Ar ten taip pat reikėtų skirstyti programas, pritaikyti prie studentų poreikių?

Teoriškai taip turėtų būti, nes universitete programos tikrai nėra orientuotos į tuos, kurie sudaro gal 10 proc. visų gyventojų. Programos ten turėtų būti diferencijuojamos, tačiau to niekas nedaro. Jaunuolis turi stengtis pats, dirbti savarankiškai.

Neįgaliems studentams pritaikymų galima rasti, tačiau jei vertintume studentų, turinčių mokymosi, informacijos apdorojimo sutrikimų, padėtį, galėtume pasakyti, jog ji yra sudėtinga. Panašiai nepagalvota ir apie gabiuosius.

Kaip dėstytoja galiu pasakyti, kad nerengiu skirtingų užduočių skirtingo lygio studentams. Be to, mes nežinome apie kiekvieno jų gabumus. Aišku, ilgainiui apie juos galima suprasti iš dalyvavimo paskaitose, iš jų samprotavimų, darbų.

Kol kas manau, kad, norint skatinti gabius jaunuolius, reikėtų turėti daugiau laiko, nes mes, atrodo, kaip voverės sukamės. Tačiau yra ir kitų būdų, kaip gabius studentus paskatinti: juos galima įtraukti į bendrus projektus su dėstytojais, į jų vykdomus tyrimus. Tai yra daroma, tik galbūt ne tokiu mastu, kokiu norėtųsi: dabar atsiranda vos vienas kitas studentas, tačiau tai būtų galima daryti plačiau.

Teko girdėti, kad Vilniaus unversiteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras vykdė tyrimų, susijusių su gabiais vaikais. Kas jų metu išsiaiškinta?

Gabių vaikų akademija, darydama atranką, pavedė Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių mokymų centrui apklausti vaikų tėvus. Ta informacija dar nėra apdorota, nėra skelbta. Kol kas yra tik preliminarūs duomenys apie vaikų mokymosi ypatumus, sveikatą, laisvalaikį ir auklėjimą.

Ar tai vienintelis tyrimas, galbūt vyko daugiau? Kokių? Koks bendras tyrimų vardiklis?

Lietuvoje buvo atliekami pavieniai gabių vaikų tyrimai. Daugeliu atvejų, šnekėdami apie juos, mes remiamės užsienio šalimis, tačiau jų kontekstas visai kitoks nei Lietuvos. Kiekvienas tyrimas, kuris yra orientuotas į gabius vaikus, prisideda prie jų, kaip grupės, pažinimo.

Kai aš sakau, jog mokytojai nepažįsta vaikų, tai nėra tik mano asmeninė nuomonė. Tai įrodyta tyrimais ir užsienyje, ir Lietuvoje. Ir studentų baigiamųjų darbų ta tema jau parašyta. Dar viename atliktame tyrime nagrinėjama gabių vaikų psichikos sveikata. Tyrėme tris grupes: priešmokyklinukus, pradinio mokyklinio amžiaus vaikus ir šešiolikmečius–aštuoniolikmečius. Psichikos sveikatą šiuo atveju reikėtų suprasti ne kaip sutrikimo buvimą ar nebuvimą, ne depresiją ar nerimą, bet emocinius sunkumus, elgesio sunkumus namuose ir mokykloje. Išaiškėjo, jog gabūs vaikai jau būdami priešmokyklinio amžiaus grupėje pasižymi didesniais nei jų bendraamžiai emociniais sunkumais. Įdomu, jog tie sunkumai reiškiasi labai įvairiai, daugelių atvejų jie pasižymi vidiniu jautrumu, tarsi tų vaikų jautrumo antenos būtų nustatytos kitomis jautrumo bangomis.

Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų grupėje vyrauja panašios tendencijos. Šis sunkumas nėra išnykstantis, jis keliauja iš grupės į grupę. Beje, norėčiau paminėti, jog tirti buvo ne tie patys, sulaukę skirtingo amžiaus vaikai, o skirtingų amžiaus grupių vaikai.

Ar galima teigti, jog Lietuvos mokyklose lyderėse yra daugiau šių vaikų ir kad ten labiau atsižvelgiama į jų ugdymosi poreikius?

Visada reikėtų kelti klausimą, kaip mokyklos atsirenka vaikus, kokios atrankos vyksta. Jei jos vyksta pagal pažymius, ar mokyklines žinias, į mokyklą paklius geriausiai besimokantieji, o jie – nebūtinai turi daug gebėjimų, tačiau yra motyvuoti ir pajėgūs mokytis. Tačiau net ir tokių atrankų atvejais tikėtina, kad toje mokyklje bus daugiau gabių vaikų. Jei vaikai atrenkami intelekto testais, gali būti, jog ten susirinks vien gabieji.

Tačiau šiaip ar taip nėra aišku, ar tas skirstymas "gabių vaikų mokykla", ar skirstymas "a" klasėje – patys gabiausi, "b" klasėje – ne tokie gabūs ir t.t. yra naudingas. Taip, vaikas turi sutikti tokių pat kaip ir jis, jis negali būti vienas ar vienišas klasėje ar aplinkoje. Patartina, kad jis bendrautų su panašiais į save. Kiek žinau iš Gabių vaikų akademijos, tokie vaikai labai mielai bendrauja tarpusavyje. Tačiau atsiradus geriausiam iš geriausiųjų gali atsirasti nesveika konkurencija. Norint suprasti, kas gabiam vaikui geriausia, reikėtų surinkti juos, atlikti tyrimus ir nustatyti.

Tačiau mums sunku tuos gabius vaikus surasti, nes, kliaujantis mokytojų ir tėvų nuomone, dalis vaikų tikrai neatitinka gabaus vaiko kriterijų. Vadinasi, norint atrasti gabių vaikų, reikia ištirti visas klases ir visus jos vaikus tam, kad atsirinktume dešimt ar penkiolika, o jei mokykla bus maža – galbūt ir penkis vaikus. Tokie tyrimai itin brangūs, nes turi vykti visos Lietuvos mastu.

Kokių patarimų galėtumėte duoti tėvams ir mokytojams, kurie spėja, jog turi ar moko gabų vaiką?

Tėvams norėčiau pasakyti, kad tėvais negimstama, o tampama, tad bet kokių gabumų vaiką turint reikia mokytis, reikia skaityti, reikia bandyti suprasti, kaip ir ką mąsto vaikas. Švietimosi procesas turi vykti nuolat, esant bet kokioje situacijoje.

O mokytojams patvirtinčiau, kad judėjimas dėl gabių vaikų ugdymo jau yra prasidėjęs. Apie tai kalbama ir organizuojamuose kursuose, kvalifikacijos kėlimo kursuose. Ir jie išties yra naudingi, nes tyrimais įrodyta, kad jei mokytojas yra susipažinęs su gabių vaikų problematika, jis gali tiksliau identifikuoti gabų vaiką, jį pažinti. O tada jau atsiranda galimybė, jog mokytojas jam sudarys sąlygas veikti, dirbti. Svarbiausia yra noras suprasti ir dalyvauti.

Kalbėjosi Kristina Urbaitytė

Bernardinai

Vairuotojas kruvinas, akyse balta

Vairuotojas kruvinas, akyse balta

Dabar užsimerk ir nuosekliai prisimink, kas tą dieną įvyko. Tau reikia pamatyti vaizdus, bet vaizdai turi savaime ateiti į galvą. Kai pamatysi vaizdą, pasakok apie jį. Rytas, visi pagiringi, vasara, juokaujam, mama skambinėja, kad grįžčiau namo,...


Apie neįmanomą kūrėjo charakterį

Apie neįmanomą kūrėjo charakterį

Kai apima niūri nuotaika, ieškau, į ką įsikibti. Galvoju: kurgi tas gėris ir kaip tas gėris realiai pasireiškia tarp žmonių? Populiarioje psichologijoje dabar labai paplitęs žmogaus, kuriam sekasi, įvaizdis. Tas žmogus sveikas, neprieštaringas,...


Ar pyktis, susierzinimas ir meilė suderinami dalykai?

Ar pyktis, susierzinimas ir meilė suderinami dalykai?

"Nežinau, kaip aiškiau apibūdinti savo problemą. Beveik metus draugavau su vaikinu. Dirbome, daug laiko leisdavome kartu. Mums buvo gerai, aš jį mylėjau ir jis sakė, kad myli mane. Vasarą jis išvažiavo dirbti į užsienį. Kvietė važiuoti kartu,...


Vokiečiai nenori bučiuotis darbo vietoje

Vokiečiai nenori bučiuotis darbo vietoje

Vokietijos organizacija, kuri teikia patarimus etiketo ir socialinio elgesio klausimais, ragina uždrausti pasisveikinimo bučinius darbo vietoje. Anot jos atstovų, tradicija savo bendradarbius ar verslo partnerius bučiuoti į skruostą nepriimtina...


Sapnai perspėja ir keičia pasaulį

Sapnai perspėja ir keičia pasaulį

Pranašiški sapnai. Šiandien daug kas, išgirdęs apie tokių sapnų išsipildymą, tik nusišypsos ir pasakys, kad tai - prietaringų bobučių prasimanymai. Deja, čia pasigirstų ir labai daug prieštaravimų. Ar maža yra konkrečių pavyzdžių, kai žmogus,...


Trumpalaikis stresas – energijos šaltinis

Trumpalaikis stresas – energijos šaltinis

Kai aprėkia viršininkas, netinkamiausiu metu užgęsta automobilio variklis arba atsitinka dar kas nors nenumatyta, nėra laiko pasitraukti į medžių pavėsį ir pamąstyti. Reakcija į nutikimą būna žaibiška. Dažniausiai žaibiškai ji ir praeina,...


Psichologas: grįžę į darbą, mintyse atostogaukite

Psichologas: grįžę į darbą, mintyse atostogaukite

Mėnesių mėnesius laukiant, kada pagaliau ateis atostogos, į šias dienas sudedamos viltys ir svajonės patirti malonių įspūdžių, nuveikti ką nors neįprasta, ar tiesiog kokybiškai pailsėti. Jei nėra galimybės pamatyti svečias šalis, pasiklausyti...


Eiti pas psichoterapeutą, ar medituoti?

Eiti pas psichoterapeutą, ar medituoti?

Vieni savo problemų eina spręsti pas psichoterapeutus, psichoanalitikus, kiti į jogos centrus, budistinės, kinietiškos, Ošo meditacijos grupes ir tt. Kodėl taip vyksta? Ką pasirinkti? Medituotojai dažnai primena nesveikų keistuolių bendrijas,...


Prieš savaitę susimušė: iš meilės?

Prieš savaitę susimušė: iš meilės?

Kai kurių inteligentiškų žmonių meilės istorijos labiau primena karą ir beprotybę, negu sutarimą ir gerovę. Ilgam įklimpstama į santykius, kurie, nors turi gerų pusių, bet blogosios pusės peržengia visas ribas- keršydami vienas ar abu partneriai...


Top 10: kaip patobulinti profesinį gyvenimą?

Top 10: kaip patobulinti profesinį gyvenimą?

Pakeisti darbą nebūtinai reiškia pakeisti profesiją ar net firmą, kurioje dirbi. Kartais pakanka pakeisti vien darbo įpročius, kad visas profesinis gyvenimas pavirstų prasmingesnis, pelningesnis ir t.t. AskMen.com siūlo dešimt patarimų, kaip...


Kūryba ir originalūs sprendimai – mistika ar technika?

Kūryba ir originalūs sprendimai – mistika ar technika?

Kūrybiškumas - ne vien menininkų rūpestis. Jo reikia kas dieną. Organizuojant laisvalaikį, rašant straipsnį, puošiant namus, fotografuojant. Susidūrus su psichologinėmis problemomis kūrybiniai sprendimai tiesiog būtini. Kūrybiškumas svarbus...


Italijoje gyvena labiausiai "nusivylusios" namų šeimininkės Europoje

Italijoje gyvena labiausiai "nusivylusios" namų šeimininkės Europoje

Italijos namų šeimininkės yra labiausiai "nusivylusios" Europoje ir vis dažniau reiškia nepasitenkinimą įvairiais dalykais nuo vaikų priežiūros iki socialinio aprūpinimo sistemos, rodo trečiadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Tyrime,...


Ką daryti, kad negraužtų sąžinė?

Ką daryti, kad negraužtų sąžinė?

Sąžinės graužatis – dėl neištikimybės, konspiracinių planų darbe, bjauraus elgesio šeimoje ir t.t. – labai nemalonus dalykas ir tol, kol nesiimsite priemonių šiai graužačiai nuslopinti, gyvenimas gali būti kartus. Poreikis apvalyti...


Man savęs visai negaila

Man savęs visai negaila

Daugelis lietuvių moterų tiesiog veržiasi pasiaukoti dėl savo artimųjų. Visi turi būti pavalgydinti, aprengti, namai turi būti nepriekaištingai tvarkingi. Dažnai tenka rūpintis ne tik vyru ir vaikais, bet ir senais tėvais, ir anūkais. Rūpestis -...


Kaip įveikti auditorijos baimę?

Kaip įveikti auditorijos baimę?

"Patarkite, kaip būtų galima įveikti auditorijos baimę. Man greitai trisdešimt, užimu atsakingas pareigas ir gana dažnai reikia skaityti pranešimus prieš auditoriją. Kad kas žinotų, kiek man tai kainuoja! Kad ir kaip kruopščiai pasiruošiu,...


Krizės akivaizdoje būtina susitarti su savimi

Krizės akivaizdoje būtina susitarti su savimi

Atsiradus ekonominei, finansinei ar kitokia krizei, atsiranda ir psichikos sutrikimų. Kaip juos atpažinti ir padėti sau, pasakoja Dainų pirminio sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras psichoterapeutas...


Biržos brokeriai – didesni nutrūktgalviai už psichopatus

Biržos brokeriai – didesni nutrūktgalviai už psichopatus

Tyrimai atskleidė, kad biržos verteivos labiau nutrūktgalviški ir destruktyvūs nei psichopatai, rašo spiegel.de. Kodėl biržos brokeriai finansų rinkose vėjais paleidžia milijardus? Remiantis naujausiais Šveicarijos universiteto tyrimais, biržos...


Kaip atsikratyti įtampos darbe?

Kaip atsikratyti įtampos darbe?

"Gal galėtumėte patarti tokiam žmogui, kaip aš. Dabartinį darbą dirbu jau daugiau kaip metus, labai jame pavargstu. Iš pradžių maniau, kad priprasiu, bet ... Labai bijau suklysti, todėl kiekvieną padarytą darbą daugybę kartų tikrinu. Nespėju...


"Perdegusių" moterų karta

"Perdegusių" moterų karta

Beviltiškai bandančios išlaikyti visus namų kampus ir ne tik, moterys vieną dieną namuose "susprogsta". Šiomis dienomis moterys yra spaudžiamos iš visų pusių. Jos turi būti tobulos namų šeimininkės, mamos. O ir darbe joms taikomas ne...


Katastrofa bus rytoj

Katastrofa bus rytoj

Bijau iš esmės. Labiausiai mane gąsdina finansiniai dalykai. Nedarbo lygis kils, kainos kils, palūkanos kils, mokesčiai didės. Įsivaizduoju: aš pasiimu paskolą, valgau tik kruopas, butų kainos nukrenta, bedarbystė, mus (t. y. butą) parduoda iš...


13 žingsnių programa, kaip įveikti stresą

13 žingsnių programa, kaip įveikti stresą

Laiko trūkumas yra nevykęs pasiteisinimas tam, kad negalėtumėte skirti 15 minučių vien sau. Užsiimkite hobiu, susitikite su draugais, paskaitykite gerą knygą, nueikite į jogos užsiėmimus - darykite viską, kad atsipalaiduotumėte. Lengvai...


Knygų skaitymas ir metafizinė baimė

Knygų skaitymas ir metafizinė baimė

Su studentais edukaciniais tikslais intensyviai susirašinėju laiškais. Gavau vieno jų laišką „Neseniai mirė močiutė, – rašo studentė. – Su ja gyvenau visą gyvenimą, ir man prasidėjo nepaaiškinami nerviniai priepuoliai, dėl kurių...


Kaip apsiginti nuo priekabiautojų?

Kaip apsiginti nuo priekabiautojų?

"Darbovietėje turime ypatingą problemą. Prieš kelis mėnesius priėmė į darbą naują vyruką. Dirba jis neblogai, bet nuolat "blevyzgoja", laido "riebius" juokelius. Išmuša iš vėžių, kai, atėjęs išsiaiškinti kokio nors darbo...


Užsiėmimų ciklas „Įkūnytos stichijos“

Užsiėmimų ciklas „Įkūnytos stichijos“

Gamta – mūsų namai, o mes esame jos dalis, todėl ir prisitaikome prie natūralių gamtos ciklų, pvz., metų laikų ar dienos ir nakties kaitos. Reaguojame į orą: saulėtą dieną gali nuotaika pagerėti ar esame energingesni, lietingą – galime...


Kas yra "mūsų elgesys" ir kaip su juo kovoti?

Kas yra "mūsų elgesys" ir kaip su juo kovoti?

Mūsų elgesys – sudėtingas dalykas, tačiau tai nereiškia, kad jam nieko negalima padaryti, taigi jei lemta būti nelaimingam, vadinasi, taip ir bus. Kas nori, aišku, tegul taip mano, neuždrausi. Tačiau kiekvienam, kuriam atgrasi pjauti vedamos...


Kaip pakelti sau nuotaiką?

Kaip pakelti sau nuotaiką?

Jūs galite savo smegenis išvalyti taip, kaip kiti valo savo kūną. Norėdami atsikratyti blogų minčių, prisiminkite "Laimės taisykles": konkrečiu metu galite galvoti tik apie vieną dalyką – jūsų mintys turi būti arba pesimistinės,...


Kas parašė gyvenimo scenarijų?

Kas parašė gyvenimo scenarijų?

Stovime ant dar vienų metų slenksčio. Tai laikas, kai apmąstome, ar viską darome teisingai, ar esame laimingi? Trečiąjį tūkstantmetį žmonės atsigręžia į savo dvasinius poreikius, nes pastebėjo, kad patenkinę tik materialinius, neranda harmonijos...


Nieko nepripjoviau

Nieko nepripjoviau

Kuris laikas mąstau apie įdomų reiškinį: tamsiąją inteligentų pusę, kuri aiškiai įrodo pasąmonės egzistavimą. Kai kurie daug pasiekę, labai kultūringi, gal net drovūs mokslo ir meno žmonės labai mėgsta juodą humorą, grubius "praporščikų"...


Spėjimas iš delnų - prietaras ar moksliškai pagrindžiama tiesa?

Spėjimas iš delnų - prietaras ar moksliškai pagrindžiama tiesa?

Ne maži storo popieriaus lapukai su pavarde ir pareigomis yra mūsų vizitinės kortelės, o rankos. Jos yra sielos veidrodis, arba, kaip teigia antropologai, "tai jos žmogų pavertė žmogumi". Spėjimą iš rankų linijų daug kas laiko prietaru,...


Baimę galima pažaboti

Baimę galima pažaboti

Ką darote, kai ko nors bijote? Bėgate nuo baimės, drebėdami laukiate, kol ji pati praeis, arba stengiatės ją įveikti su išdidžia šypsena lūpose? Jūsų atsakymas į šį klausimą turės didelės įtakos jūsų laisvei, tikrovės suvokimui, su kuriuo kasryt...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9