Spalio 14d. Pirmadienis

Rima: "Esu suaugęs alkoholiko vaikas, ir tai paliko žymę visam mano gyvenimui"

Peržiūrų skaičius: 28880
Rima: "Esu suaugęs alkoholiko vaikas, ir tai paliko žymę visam mano gyvenimui"

Priklausomybė – skaudi ir sunki liga, kuri paliečia ne tik priklausomą žmogų, bet ir jo artimuosius. Woititzas Janetas Geringeris knygoje "Suaugę alkoholikų vaikai" rašo: "Alkoholizmas yra liga. Tai, kad esi alkoholiko vaikas, – ne liga, bet biografijos faktas. Dėl šios ligos pobūdžio ir šeimos reakcijos į ją atsiranda tokių reiškinių, kurie paveikia tavo savijautą, požiūrius, poelgius ir suteikia tau skausmo ir rūpesčio."

Siūlome Jums merginos, užaugusios su mama alkoholike, pasakojimą apie gyvenimo pelkę, į kurią buvo įklimpusi ir iš kurios stengiasi vaduotis. Ne tik alkoholikui, narkomanui, bet ir jo artimiesiems tenka nueiti sunkų ir ilgą sveikimo kelią. Tačiau svarbiausia neprarasti vilties, nes atsitiesti galima net tada, kai atrodo, jog teliko gyvenimo griuvėsiai.

Juodžiausias, kaip dabar prisimenu, gyvenimo laikotarpis buvo paauglystė, kurios praktiškai neturėjau. Mama pradėjo stipriai gerti, o kadangi po to, kai tėvas paliko mus, likome tik dviese, su jos liga kovojau ir tvarkiausi viena. Mano paauglystės tikslu tapos iekis išgyventi ir padėti mamai negerti.

Dėl to, kad ji geria, kaltinau save. Sakiau sau, jog esu nepakankamai gera, per mažai stengiuosi. Dirbau savaitgaliais, vasarą, kad tik išsilaikytume. Valandų valandas klausydavausi mamos nuoskaudų, dėl jos nepasisekusio gyvenimo. Patarinėjau, kaip ji turėtų elgtis, kaip įstengiau ir supratau, palaikiau ją. Buvau įsitikinusi, kad, jei elgsiuosi gerai ir padėsiu mamai, jos bėdą – alkoholizmą – galėsime kartu įveikti. Kai tai nepavykdavo, kaltindavau save, jog veikiausiai kažką ne taip darau. Tuo metu nesuvokiau, vijau į šalį mintį, kad esu bejėgė prieš jos priklausomybę, jog ne aš esu jos priklausomybės priežastis, ir ne mano valioje priversti mamą negirtauti.

Jaučiausi labai nelaiminga, kupina gėdos, skausmo ir nevilties. Mama, būdama girta, tapdavo labai agresyvi. Patyriau daug pažeminimų, buvau mušama ir keikiama, kaltinama dėl to, jog mus paliko tėvas, nuolat girdėdavau, kad jai būtų geriau, jei manęs visai nebūtų. Pradėjau savęs nekęsti ir trokšti mirties. Jaučiausi niekam nereikalinga, nei jai, nei Dievui, nei sau...

Nesuvokiau, kodėl Dievas leidžia, kad tai vyktų, ir kodėl nepasiima manęs. Savo maldose per raudas prašiau dviejų dalykų, kad mama negertų ir kad Dievas pasiimtų mane. Ne kartą galvojau apie savižudybę. Mėgavausi mintimis, jog guliu karste, o mama rauda, kad prarado dukrą, kurios taip nevertino ir kurią tiek skaudino. Tai buvo bejėgės paauglės kerštas mamai.

Kiekviena diena buvo lydima nežinomybės. Ar mama šiandien bus girta, ar ne, nes nuo to priklausydavo mano diena. Ar grįžus iš mokyklos mane įsileis namo, ar man teks bastytis kieme ir kas valandą belstis į duris, kol prisiprašysiu, kad įsileistų, ar spėsiu padaryti namų darbus, ar mama ir vėl pykčio bei neapykantos apimta grasins man ir koneveiks mane. Jaučiausi labai nesaugiai, todėl išmokau prisitaikyti prie jos gėrimo ciklų, nuotaikos.

Keista, bet išgyvendama visa tai ne iš karto pripažinau sau pačiai, kad viso to kaltė yra alkoholis. Net rasdama degtinės butelius ir išpildama juos (bergždžias kovojimas su jos liga), neigiau ir nenorėjau pripažinti, jog mano mama – alkoholikė. Ji pati neigė tai, prisigalvodama įvairių priežasčių, kodėl svyruoja, nepastovi ant kojų, pinasi liežuvis. Ir aš tuo tikėjau, nes labai norėjau tikėti. Alkoholizmas – klastinga liga. Jos niekas nenori pripažinti, nei alkoholikas, nei jo šeimos nariai. Taip besielgdama pradėjau nepasitikėti tuo, ką matau ir ką jaučiu. Išmokau kurti pasiteisinimus dėl mamos blogos savijautos. Mano jausmuose, mintyse buvo sumaištis. Mačiau per daug skaudžią realybę, jaučiausi prislėgta, bet įkalbinėdavau save, kad viskas ne taip, kaip galvoju, ieškodavau pasiteisinimų. Tai skaudžiai atsiliepė mano vėlesniame gyvenime, kai neigiau ir slėpiau nuo savęs pačios baisią realybę savo pačios nesveikuose santykiuose.

Šeimos problemas laikiau savyje. Nedrįsau, nes buvo per daug gėda prisipažinti kam nors, kas vyko mūsų namuose. Dėl to laikiausi atskirai nuo aplinkinių. Vienatvės jausmas ir suvokimas, kad esu ne tokia kaip visi, blogesnė, "su defektu", tapo mano ištikimais palydovais. Didžiausia svajonė tapo kuo greičiau dingti iš tų namų, maniau, kad, palikusi mamą, paliksiu visą slegiančią naštą ir atsipūsiu galėdama džiaugtis gyvenimu.

Kai tai įvyko, ir aš išsikrausčiau būdama 20 metų, iš dalies palengvėjo, nes atėjo fizinė ramybė, niekas neklykdavo, nekeikdavo, nemušdavo, nesivaikydavo su peiliu. Bet atsiradusi tuštuma, didžiulis kaltės jausmas, kad palikau mamą vieną su jos problema, pradėjo smaugti. Visą paauglystę paskyriau mamai, tad dabar nežinojau ką veikti su savimi. Nesuvokiau, ko noriu iš gyvenimo, kas man patinka, kodėl elgiuosi vienaip, kai norėčiau elgtis visiškai priešingai, kodėl sunku bendrauti su žmonėmis. Atsirado daug klausimų, į kuriuos atsakymų neturėjau. Vis dar kamavo ta pati problema, kaip padėti mamai. Tačiau turėjau prisitaikyti prie gyvenimo, bendrauti su žmonėmis, kurių bijojau. Pati net nepastebėjau, kaip dažnai pradėjau vartoti alkoholį. Tai padėdavo kuriam laikui išlaisvėti, nustumdavo baimes ir kompleksus toliau, išlaisvindavo iš nerimo ir nepasitikėjimo. Visada sakiau, kad kontroliuoju savo gėrimą, nes turiu alkoholikę mamą ir niekada netapsiu tokia kaip ji, bet po kurio laiko pradėjau to nevaldyti. Negalėdavau sau pasakyti "stop", kai būdavau su draugais, kurių pripažinimo taip siekiau, ir kuriems galėjau atsiskleisti tik būdama apsvaigusi.

Būdama prastos nuomonės apie save, ieškojau kažko, kas galėtų mane pamilti, parodyti man nors truputį dėmesio, už kurį galėjau daug ką paaukoti. Aukodavau save. Vaidindama ir norėdama pasirodyti geresnė, nei esu, kovodavau už meilę, nes giliai širdyje netikėjau, kad manęs nėra už ką mylėti, juk nesu tobula. Puldavau į meilės santykius gerai neišsiaiškinusi, ar man tikrai patinka šis žmogus, ar myliu jį. Man buvo gana to, kad jis man rodo savo palankumą ir dėmesį, tenkinausi trupiniais, nes paauglystėje ir to neturėjau. O tada bandžiau visais būdais jam įtikti, prisitaikyti prie jo, kad tik nepaliktų manęs. Pasirinkdavau netinkamus, depresijos kamuojamus gyvenimo partnerius, kuriems bandžiau padėti įžvelgti gyvenimo džiaugsmą, darboholikus, alkoholiu piktnaudžiaujančius vaikinus, ir jaučiausi apleista, būtent taip kaip su mama. Tuo metu viso to nesveiko santykių modelio nesuvokiau, tiesiog maniau, kad man nesiseka gyvenime, o tai jau nebuvo jokia naujiena, juk nuo paauglystės gyvenau su ta nuostata.

Gyvenimas vis labiau karto. Nusprendžiau ieškotis pagalbos. Pradėjau skaityti psichologines knygas, lankytis pas psichologus. Netyčia perskaičiau internete apie savitarpio pagalbos grupes alkoholikų vaikams. Nusprendžiau išdrįsti nueiti ir ten. Nuo pat pirmo susirinkimo supratau, kad atėjau ten, kur man reikia. Nustebino tai, jog žmonės grupėje kalbėjo apie tai, apie ką aš visą gyvenimą tylėjau, ką bijojau pripažinti sau pačiai. O jie kalbėjo taip laisvai. Po kurio laiko įsidrąsinau kalbėti ir aš. Išliedavau savo sielvartą, skausmą, nerimą, baimes, nepasitikėjimą, pyktį, visa tai, ką laikiau savyje ir bijojau atskleisti, nes maniau, kad žmonės atstums, jei tik sužinos kas man darosi. Labai bijojau nepriėmimo ir atstūmimo, bet tie žmonės manęs neatstūmė, kad ir ką sakydavau apie savo paauglystę, jie tiesiog išklausydavo ir priimdavo mane tokią. Tai buvo naujas patyrimas.

Taip prasidėjo mano savęs atradimo, pažinimo, priėmimo ir galiausiai meilės sau kelias. Klausydama apie kitų žmonių vaikystės išgyvenimus, jausmus, daug kur susitapatindavau, nes mano šeimoje vyko panašūs dalykai ir aš jaučiausi lygiai taip pat kaip visi suaugę vaikai iš alkoholikų šeimų. O man visą gyvenimą atrodė, kad mano jausmai ir išgyvenimai yra nenormalūs, jog visi aplinkui turi kitokią, geresnę patirtį, kad normalūs žmonės taip nesijaučia ir tokių rūpesčių kaip aš neturi. Tai man padėjo įveikti nuostatą, kad esu išskirtinė ir nenormali.

Pradėjau suvokti, ką jaučiu vienoje ar kitoje situacijoje ir kodėl taip jaučiuosi. Pradėjau sieti dabartinius jausmus ir problemas su vaikystės ir paauglystės išgyvenimais. Atsirado aiškumas, kas su manimi vyksta ir kodėl. Bet to nepakako, kad išmokčiau tvarkytis su tais rūpesčiais, įveikti savo beribes iš praeities atsineštas baimes, kompleksus, nesaugumo ir vienišumo jausmus.

Turėjau ir tikrai norėjau išmokti gyventi visavertį, džiaugsmingą ir autentišką, savo gyvenimą. Didžiulė kliūtis tam ir skaudžiausia gyvenimo su alkoholike mama pasekmė buvo ta, kad visai nepriimdavau savęs su savo, kaip man atrodė, ydomis ir netobulumu. Visad norėjau būti stipri, drąsi, protinga, pasitikinti savimi, moteriška, mintyse paišiau idealiosios savęs vaizdą ir norėjau atitikti jį. Mačiau, kad nesu tokia, ir priekaištaudavau sau dėl to. Realybėje aš buvau paprasta, eilinė mergina, turinti baimių ir trūkumų. Kaip priimti ir pamilti save tokią, neidealią? Aš nežinojau. Mamos balsas tapo mano vidiniu balsu, jos priekaištai, keiksmai, kaltinimai virto mano pačios sau išsakomais. Kaip tai sustabdyti, aš irgi nežinojau. Bet grupėje mačiau žmonių, kuriems tai pavyko, kurie pradėjo ne tik priimti save netobulus, bet ir pamilo, ir pradėjo save vertinti tokius. Sėmiausi išminties iš jų.

Dabar esu vis dar savęs pažinimo ir priėmimo kelyje. Ir jis tampa nuostabiu patyrimu, kurį išgyvenu su savo geriausiu draugu, savimi pačia.

Neįtikėtina, kaip pasikeitė požiūris ir jausmai sau pačiai. Kažkada buvau sau ir kitiems našta, nereikalinga, nelaukiama, nemylima, norėjau išnykti iš šio pasaulio, nekenčiau savęs ir kitų, nekenčiau mamos ir tėvo, kaltindavau juos ir Dievą. Šiandien esu sau labai reikalinga, mokausi būti sau pačiai geriausia drauge, skatinu save, pagiriu ir leidžiu sau būti netobulai, tiesiog būti ir džiaugtis šia diena. Gyvenimas tampa paprastesnis ir smagesnis, kai išsivaduoju nuo smaugiančių praeities jausmų, prisiminimų, skriaudos bei skausmo ir palieku tai praeityje. Su nuolankumu ir dėkingumu žiūriu į savo paauglystę.

Visa tai mane padarė mane stipresnę, vadinasi, turėjo prasmę. Pasikeitė santykis ne tik su savimi, bet ir su tėvais. Nekaltinu jų dėl praeities skriaudų. Šiandien pasirenku turėti tėvą ir mamą, bet turiu juos priimti tokius, kokie yra: mama vis dar tebegeria, o tėvas yra toli ir turi kitą šeimą. Abu juos myliu ir su abiem bendrauju. Už juos abu esu dėkinga Dievui, kuriuo pagaliau pradėjau pasitikėti. Jis iš viską matančio baudėjo (taip galvodavau apie jį paauglystėje) virto mane mylinčiu ir priimančiu draugu, pakeleiviu, mokytoju ir vedliu.

Neįsivaizduoju, ar būčiau šiandien visa tai suvokusi ir priėmusi, jei nebūčiau atėjusi į Suaugusių alkoholikų vaikų grupę. Joje atradau tai, ką paauglystėje buvau palaidojusi – viltį, kad gyvenimas gali būti geresnis, išmintį ir sveiką mąstymą, kurių manęs niekas nemokė mano nesveikoje šeimoje, priėmimą ir paramą, už kurių kaip už ramsčių laikiausi, kai buvo sunku vienai.

Šiandien matau grupėje daug jaunų žmonių, kurie ieško pagalbos, ir mane tai labai džiugina. Žmonės nelaukia, kol gyvenimas prabėgs, nenori kentėti nuo vaikystės skriaudų, kurios niekur nedingsta, jei su jomis nieko nedarai, o pūliuoja viduje ir nuodija dabartinį gyvenimą. Kentėti nereikia, nors mes, suaugę alkoholikų ir nedarnių šeimų vaikai, prie kančios esame pratę. Tai normali ir mums gerai pažįstama būsena. Bet taip neturi būti. Esame verti daug geresnio gyvenimo. Džiaugiuosi, kad Aukštesnioji Jėga mane atvedė į grupę ir iki šiol globoja mane. Kartu su tais žmonėmis, kurie ištvėrė panašų vaikystės skausmą, mes galime padėti sau ir vienas kitam.

***

Suaugusių alkoholikų ir nedarnių šeimų vaikų grupės yra Vilniuje, Klaipėdoje ir Alytuje.

Mes dirbame pagal 12 žingsnių ir 12 tradicijų programą, kuri yra pasiskolinta iš Anoniminių alkoholikų programos. Susirinkimų metu dalijamės savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems išspręsti dabartines problemas, kurios kilo dėl to, kad augome nesveikose nesaikingai alkoholį vartojančiose ir nedarniose šeimose. To pasiekiame nagrinėdami ir darydami žingsnius bei gilindamiesi į Suaugusių alkoholikų vaikų būdingus bruožus. Susirinkimai yra nemokami kiekvienam, ieškančiam pagalbos, ir anonimiški.

Šis pasakojimas yra dalis šiuo metu rengiamos knygos apie priklausomybes "Sutemos tirščiausios prieš aušrą". Planuojama, kad knyga turėtų pasirodyti 2012 metais.

Bernardinai

Atsargiai- paranoja!

Atsargiai- paranoja!

O jums čia penktadienį nebuvo skandalo? Kai grįžau namo ir paskiau mamai, kad visą gyvenimą su ja negyvensiu, ji pasakė: eisiu į ministeriją, skundą rašysiu, kas per psichologai dirba poliklinikoje, kad ir taip žmogui durnam tokias nesąmones į...


Spūstys: kas stresuoja labiau - vyrai ar moterys?

Spūstys: kas stresuoja labiau - vyrai ar moterys?

Navigacijos sistemų gamintojo "TomTom" atliktas tyrimas parodė, kad vyrai patiria septynis kartus stipresnį stresą eismo kamščiuose nei moterys. Didžiosios Britanijos psichologai gavo tokias išvadas ištyrę savanorių, įstrigusių...


3 klausimai psichologei apie depresiją po gimdymo. Dvi istorijos

3 klausimai psichologei apie depresiją po gimdymo. Dvi istorijos

Ligų klasifikacijoje nerasite depresijos po gimdymo kaip atskiros ligos. Ji gali prasidėti nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo, vėliau atsiradę depresijos požymiai jau nebus priskiriami šiai depresijai. Skaičiuojama, kad nuo 5 iki 25...


Biržos brokeriai – didesni nutrūktgalviai už psichopatus

Biržos brokeriai – didesni nutrūktgalviai už psichopatus

Tyrimai atskleidė, kad biržos verteivos labiau nutrūktgalviški ir destruktyvūs nei psichopatai, rašo spiegel.de. Kodėl biržos brokeriai finansų rinkose vėjais paleidžia milijardus? Remiantis naujausiais Šveicarijos universiteto tyrimais, biržos...


Top 10: kaip patobulinti profesinį gyvenimą?

Top 10: kaip patobulinti profesinį gyvenimą?

Pakeisti darbą nebūtinai reiškia pakeisti profesiją ar net firmą, kurioje dirbi. Kartais pakanka pakeisti vien darbo įpročius, kad visas profesinis gyvenimas pavirstų prasmingesnis, pelningesnis ir t.t. AskMen.com siūlo dešimt patarimų, kaip...


Kaip įveikti santuokos baimę?

Kaip įveikti santuokos baimę?

"Porą metų draugauju su vaikinu. Mylime vienas kitą. Jis siūlo gyventi kartu, tuoktis, o aš atidėlioju sprendimą. Gal ir juokingai skamba, bet bijau šeimos. Mano tėvai girtavo, namuose prisižiūrėjau visko(...), ir tai mane tebepersekioja....


Baimę galima pažaboti

Baimę galima pažaboti

Ką darote, kai ko nors bijote? Bėgate nuo baimės, drebėdami laukiate, kol ji pati praeis, arba stengiatės ją įveikti su išdidžia šypsena lūpose? Jūsų atsakymas į šį klausimą turės didelės įtakos jūsų laisvei, tikrovės suvokimui, su kuriuo kasryt...


Darboholizamas, pedantizmas, skrupulingumas

Darboholizamas, pedantizmas, skrupulingumas

Kaip ir daugelis gydytojų, galiu užjausti savo pacientus, nes atrandu savyje visų ligų po truputį. O ypač aštriai sergu darboholizmu ir perfekcionizmu, kuris pasibaigus atostogoms kas dieną įgauna vis didesnį pagreitį. Štai penktadienio vakaras,...


Nevaldomo pykčio proveržiai – perpus sutrumpina gyvenimą

Nevaldomo pykčio proveržiai – perpus sutrumpina gyvenimą

Jau ne tik šeimose, darbovietėse, bet ir viešai daugėja žmonių pykčio proveržių. Tad kaip išmokti suvaldyti pyktį?


Darboholizmas, pedantizmas, skrupulingumas

Darboholizmas, pedantizmas, skrupulingumas

Kaip ir daugelis gydytojų, galiu užjausti savo pacientus, nes atrandu savyje visų ligų po truputį. O ypač aštriai sergu darboholizmu ir perfekcionizmu, kuris pasibaigus atostogoms kas dieną įgauna vis didesnį pagreitį. Štai penktadienio vakaras,...


Susipažinkite: mazochistas

Susipažinkite: mazochistas

- Šią savaitę kelias dienas žmona nerėkė, tiesiog puiku. O po to vėl ėmė mane mokyti. Ne tą padariau, ne tą pasakiau. Man nuolat kas nors krenta iš rankų, o ji tyčiojasi. Arba ji mane vis skubina, jos reakcija greita, ji daro daug darbų iš karto,...


Kaip padaryti gerą pirmąjį įspūdį?

Kaip padaryti gerą pirmąjį įspūdį?

Pirmasis įspūdis apie nepažįstamą žmogų suformuojamas vos per septyniolika pažinties sekundžių. Rodos, spėjame ištarti tik savo vardą, tačiau aplinkiniai jau būna susidarę nuomonę apie mus. Kaip per tokį trumpą laiką užkariauti geriausias...


Valdytis – gerai, verkti – dar geriau

Valdytis – gerai, verkti – dar geriau

Paradoksalu, bet reikia džiaugtis, kad galima išsiverkti. Ašarų antplūdis šalina blogą nuotaiką. Verkiant išplaunama siela, išvalomas susikaupęs "purvas" – pyktis, liūdesys, įniršis. Apsivaloma, atsipalaiduojama, praeina...


Dvasingumas pischoterapijoje- nesuprastas, bet būtinas

Dvasingumas pischoterapijoje- nesuprastas, bet būtinas

Visą laiką galvodavau - na ir kaip mes tuos žmones gydom? Keisčiausia, kad jie išgyja. Kai po terapijos paklausi, kas būtent padėjo, neretai klientų paaiškinimai būna keisti, jiems patiems tesuprantami. O kartais su klientais ima nesisekti, nors...


Kaip apsiginti nuo priekabiautojų?

Kaip apsiginti nuo priekabiautojų?

"Darbovietėje turime ypatingą problemą. Prieš kelis mėnesius priėmė į darbą naują vyruką. Dirba jis neblogai, bet nuolat "blevyzgoja", laido "riebius" juokelius. Išmuša iš vėžių, kai, atėjęs išsiaiškinti kokio nors darbo...


Moterys savanaudiškesnės už vyrus

Moterys savanaudiškesnės už vyrus

Moterys savanaudiškesnės už vyrus ir gerokai dažniau yra linkusios apkalbėti savo draugus jiems už akių, parodė neseniai Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos rezultatai, kuriais remiasi britų dienraštis "The Daily Mail". Tyrėjų...


Žiaurus gyvenimas meksikietiškame seriale

Žiaurus gyvenimas meksikietiškame seriale

Devynerius metus stebiu paprastuosius Naujininkų gyventojus, kai jiems nepasiseka gyvenimo audrose ir jie ateina prašyti invalidumo pažymų. Stebiu ir neatsistebiu: tai slogu, tamsu, aštru, kartais - komiška, baisesnius pacientus psichiatrai net...


Ką tau kalba geometrinės figūros

Ką tau kalba geometrinės figūros

Daugybę įdomybių, susijusių su žmogumi, išaiškina psichologai, parapsichologai. Štai, pavyzdžiui, jie teigia, jog žmogaus charakterį galima nuspėti, net konkrečiai nustatyti pagal tai, kokios geometerinės figūros jam patinka. O juk iš tikrųjų...


Ką apie moterį pasako jos namai?

Ką apie moterį pasako jos namai?

Kiekvienas vyras gali įvertinti jam patikusią merginą per 5 sekundes. Tereikia užsukti į jos namus. Jeigu pasisekė atsidurti merginos teritorijoje, štai tau keletas patarimų, kaip lengvai nustatyti merginos charakterį, įpročius ir gyvenimo būdą!...


13 žingsnių programa, kaip įveikti stresą

13 žingsnių programa, kaip įveikti stresą

Laiko trūkumas yra nevykęs pasiteisinimas tam, kad negalėtumėte skirti 15 minučių vien sau. Užsiimkite hobiu, susitikite su draugais, paskaitykite gerą knygą, nueikite į jogos užsiėmimus - darykite viską, kad atsipalaiduotumėte. Lengvai...


Tylėjimas – kaip iškalbos priemonė

Tylėjimas – kaip iškalbos priemonė

Apie škotų mokslininką Alexanderį Flemingą (1881–1951) amžininkai pasakojo tokią istoriją. Ryte laboratorijoje diskutuojant apie planuojamą eksperimentą, visi išdėstė savo nuomones, o A. Flemingas ištarė vienintelį žodį:...


VAIDŲ ANATOMIJA arba kaip prisiderinti prie kito žmogaus

VAIDŲ ANATOMIJA arba kaip prisiderinti prie kito žmogaus

Galbūt ateis laikas, kai kažkoks supergenijus galų gale išaiškins, kiek daug ir kiek mažai reikia, kad žmonės susieitų ir išsiskirtų, ir padės mums suvokti, kas juos traukia vieną prie kito ir kas atstumia.


Jurga Lūžaitė. Apie humoro jausmą

Jurga Lūžaitė. Apie humoro jausmą

Vaikai iš prigimties linksmi ir juokingi. Jie juokiasi labai daug. Žymiai daugiau nei suaugusieji. Bet jie negimsta su humoro jausmu, o balandžio pirmoji – puiki galimybė pakalbėti apie juokus, juokavimo kultūrą bei... humoro jausmo ugdymą....


Kas parašė gyvenimo scenarijų?

Kas parašė gyvenimo scenarijų?

Stovime ant dar vienų metų slenksčio. Tai laikas, kai apmąstome, ar viską darome teisingai, ar esame laimingi? Trečiąjį tūkstantmetį žmonės atsigręžia į savo dvasinius poreikius, nes pastebėjo, kad patenkinę tik materialinius, neranda harmonijos...


Šeimos pietūs gerina paauglių psichinę sveikatą

Šeimos pietūs gerina paauglių psichinę sveikatą

Tie paaugliai, kurie valgo kartu su savo šeima, yra labiau pasitikintys ir emociškai stabilesni, rodo tyrimo rezultatai. Šeimos pietūs pratina vaikus prie tinkamų mitybos įpročių.


Vaikystėje – keisčiausių baimių ataka

Vaikystėje – keisčiausių baimių ataka

Mažuosius persekioja tamsos, sapnų, svetimų žmonių, vabalų ir net mirties baimė. Vaikai bijo pasilikti vieni namuose, bijo tamsos, svetimų žmonių, vabalų, gyvačių, o kai kurie - mirties. Ši baimė gali paveikti vaiko nuotaiką, elgesį ir sveikatą....


Kas bus su šeima įtinklintoje visuomenėje?

Kas bus su šeima įtinklintoje visuomenėje?

Pastaruoju metu galime stebėti akivaizdų paradoksą: nors vis dažniau visa armija psichologų sprendžia šeimų problemas, bet labai dažnas sunkumų santykiuose rezultatas- skyrybos. Kodėl taip yra? Pradėkime nuo tokio atsakymo. Viena vertus-...


"Intymumo hormonas" oksitocinas – hipnobilumui didinti

"Intymumo hormonas" oksitocinas – hipnobilumui didinti

Meilės žaidimų ir orgazmo metu abiejų lyčių atstovams gausiai išsiskiriantis žinduolių hormonas ir neurotransmiteris oksitocinas mažina įtaigai itin atsparių asmenų prigimtinį gebėjimą nepasiduoti hipnotiniam poveikiui, praneša Newscientist.com....


Gal žinote gerą būrėją?

Gal žinote gerą būrėją?

- Norėjau jūsų paprašyti, gal žinot kokią būrėją, juk jūsų pacientai dažnai vaikšto pas jas. Kuri geresnė? - Taip, vaikšto, gal net dažniau, negu įsivaizduojate. Bet jei egzistuotų tokia aiškiaregė, kuri tikrai žinotų ateitį, tai visi pas ją ir...


Iš krizės gali ištempti šypsena

Iš krizės gali ištempti šypsena

Daugiau šypsotis — tokį receptą, padedantį išlipti iš bet kokios, net ir ekonominės, krizės, lietuviams pasiūlė maskviškė Valentina Jelizarova. Ji — Rusijoje bei NVS šalyse plačiai žinomo daktaro Norbekovo metodo dėstytoja. "Mes...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9