Poezijos terapija priverčia vėl svajoti

Geriausias įrankis kovai su sunkia liga – naujos svajonės ir menas.Dauguma žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, kenčia ir moralinį skausmą. Supratę, kad visi planai žlugo, jie nebenori net gydytis. Specialistai rankų nenuleidžia ir siūlo širdgėlą gydytis poezija.

Svarbiausia – vėl planuoti

Atėjęs pas gydytoją ligonis pasakoja savo medicininę istoriją. Tačiau dažnai žmogui kur kas svarbiau papasakoti psichologinę būseną.

Uostamiesčio medikai turėjo galimybę apie psichologinę pagalbą pakalbėti su JAV profesoriumi Tedu Baumanu (Ted Bowman).

Jis 30 metų klausėsi žmonių pasakojimų apie tai, kaip jų gyvenimus sužlugdė sunkios ligos.

T.Baumano nuomone, medicinos darbuotojai turėtų būti ne tik gydytojai, bet ir psichologai.

Tokiomis ligomis kaip vėžys, AIDS sergantiems žmonėms būtina padėti suvokti mirtį ir pastūmėti galvoti apie ateitį.

"Susirgę sunkia liga, jie paprastai ne tik negalvoja apie ateitį, bet ir nebesistengia sveikti", - sakė T.Baumanas.

Rašyti arba kalbėti

Poezijos terapija, kurios procesuose aktyviai dalyvauja ir T.Baumanas, taikoma ne tik JAV, bet ir Europos šalyse.

Klaipėdos psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė Jūratė Sučylaitė, bendraujanti su profesoriumi, aiškino, kad uostamiestyje poezijos terapija taip pat galima pasinaudoti.

J.Sučylaitės teigimu, lėtine liga sergančiam ligoniui būtina išsikalbėti.

"Kai kuriems žodžiu mintis reikšti sunku, todėl rašymas gali būti puiki forma", - aiškino ji.

Poezijos terapiją taikantys specialistai įsitikinę, kad ligoninėse prie kiekvienos lovos palikti popieriaus lapai, o laukiamuosiuose – poezijos knygos, padėtų atsiverti ir morališkai sustiprėti.

Istorijos – panašios

Taikant poezijos terapiją ligoniams duodami skaityti ta pačia liga sergančių kitų ligonių eilėraščiai.

Žmonės juose atpažįsta savo likimus ir supranta, kad, net ir sergant ir jaučiant artėjančią mirtį, galima planuoti ir svajoti.

Ligoniai savo eilėraščiais kreipiasi į ligą. Psichiatrų tyrimai pa-rodė, kad "laiškai vėžiui" daugeliui padeda pajusti palengvėjimą ir kontroliuoti emocijas, kai užvaldo sielvartas.

Šeimos nariams, kuriems nėra lengva matyti artimojo kančią, taip pat patariama rašyti laiškus ligai. Jie suteikia galimybę atsidurti sergančio kailyje.

Tai suprasdami, jie gali ligoniui pasiūlyti daugiau pagalbos būdų. Anot T.Baumano, kuo daugiau pasiūloma pagalbos būdų, tuo sergantysis greičiau stojasi ant kojų.