Lapkričio 22d. Penktadienis

Genovaitė Petronienė. Koks turi būti geras konfliktas?

2012 Spalio 13d.
Peržiūrų skaičius: 31304
Genovaitė Petronienė. Koks turi būti geras konfliktas?

Jau kas kas, o psichologai gerai žino, kiek iš tikrųjų žmonės pyksta. Tūlas pilietis ne taip jau retai įkyriai priekaištauja, ginčijasi, rėkia, o kartais net mėto daiktus, stumdosi ar mušasi. Akivaizdu, kad nei tokiam pykstančiajam, nei aplinkiniams tai tikrai neišeina į naudą. Specialistai atsiraitoję rankoves rašo straipsnius, rengia pykčio valdymo seminarus, tačiau supykus visa psichologija kažkodėl vis vien nueina perniek. Kodėl psichologinės žinios šiuo klausimu tokios neveiksmingos? Kaip supykus neprarasti nuovokos ir iš ko susikonstruoti stabdžius?

Šiame straipsnyje pabandysiu išdėstyti svarbiausius pykčio valdymo dėsnius. Tik nereikia trokšti susivaldyti vieną kartą visiems laikams. Planuokime realistiškai: jei paprastai pyktis tęsiasi valandą, būtų nuostabu, jei panaudojus bent vieną iš pykčio suvaldymo būdų nesutarimai baigtųsi, tarkime, po pusvalandžio.

Nepamirškime pykčio fiziologijos

Pykčio fenomenas daug labiau susijęs su biologija nei norėtųsi. Pasak mokslininkų, bepigu save kontroliuoti tiems, kurių emocijos kyla lėtai, o ką daryti, jei tavo organizmo reakcijos tokios, kad emocijos įsižiebia greitai (nors ir greitai atlyžta)? Pykstant pasikeičia hormonų pusiausvyra ir ima veikti už emocijas atsakingos smegenų dalys. Šio stipraus jausmo gamta nepritaikė objektyviam mąstymui skatinti, jis turi sukoncentruoti jėgas gynybai. Pyktis buvo naudingas norint išlikti: jei senovėje žmonės būtų galvoję, gintis ar ne, tiesiog nebūtų išgyvenę.

Biologinis pagrindas pasireiškia dar vienu klastingu būdu. Psichologai ilgai tyrinėjo, su kuo susiję konfliktai šeimose. Gal tai lemia skirtingi charakteriai? O gal intelekto lygis? Pasirodo, kad ne. Po ilgų tyrimų jie rado tik vieną akivaizdų skirtumą: taika šeimoje labiausiai susijusi su „teigiamu bagažu“. Kitaip tariant, jei žmonės visą mėnesį nesipyko, tai daug didesnė tikimybė, kad nesipyks ir kitą mėnesį. Tai išryškina svarbų dalyką: norint suvaldyti pyktį, reikia ne tik blaivaus proto, bet ir valios bei sveikos, pailsėjusio žmogaus pusiausvyros. Tą patį atrado ir meditacijos tyrinėtojai: po ilgų meditacijų žmonės tapdavo tokie harmoningi, kad susilpnėdavo net tokios savaiminės pykčio reakcijos, kaip reakcija į netikėtą garsą.

Akivaizdu, jog kartais žmonės taip išvargsta arba jaučiasi tokie nelaimingi, kad gali sprogti bet kuriuo momentu, o po atostogų, dažniausiai, būna daug taikesni. Būtent porų terapijos pradžioje dažnai pirmiausia porai iškeliama sąlyga bet kokiomis priemonėmis kurį laiką ištverti nesipykus: norint pradėti valdyti emocijas reikia iš pradžių atsigauti po mūšių.

Neadekvačios pykčio priežastys

Pyktis – tai jausmas, svarbus norint išlikti. Jis padeda sukaupti energiją, ryžtingiau ginti tai, kas brangu. Kai būname nepatenkinti, dažnai protinė veikla suaktyvėja ir net drovūs žmonės tampa iškalbingi, o studentai geriau išlaiko egzaminus. Pyktis padeda suvokti, ko mes iš tikrųjų norime, ir įspėja, kad būtina susitarti dėl svarbių dalykų. Tačiau jis ne visada kyla tada, kai to tikrai reikia. Pavyzdžiui, pyktį dažnai sukelia baimė.

Kuo jaučiamės silpnesni, tuo labiau bijome, kad mums pakenks, tuo labiau ima vaidentis, kad su mumis kiti nesiskaito, tuo smarkiau esame linkę gintis iš anksto, profilaktiškai. Po pykčiu gali slypėti ir skausmas: „Viešpatie, koks aš nelaimingas, kaip manęs nesupranta, nevertina.“ Dėl šios priežasties ypač sunku valdytis šalia tų žmonių, kurie, mūsų nuomone, privalo mus mylėti. Taip pat greičiausiai ant mūsų supyksta tie žmonės, kurie iš mūsų daug tikisi. Sunku jausti, kad tave paliko, pykti yra lengviau. Ir vidinis monologas tada keičiasi: „Kokie visi pikti; aš teisus, o jie nieko nesupranta; aš jiems parodysiu!“

Įdomu, kad šeimyniniuose konfliktuose dažnai nusistovėjęs savotiškas pykčio pasidalinimas: vienas žmogus puola, o kitas išstumia savo pyktį, tampa šaltas, ironiškas, priekabus. Piktasis partneris pasąmoningai prisisotina šios energijos, o kadangi jam nieko nereiškia sprogti, jis ir sprogsta vietoj partnerio – energija juk turi rasti išėjimą. Piktasis lieka dėl visko kaltas, įtampa nuslūgsta ir abiem savotiškai palengvėja. Išeina, kad jau geriau taip nei niekaip.

Žinoma, esama ir tokių žmonių, kurie visą laiką nusiteikę konfliktiškai. Tai psichopatinės ir paranojinės asmenybės. Tokiais atvejais, deja, galios pademonstravimas gali būti vienintelis būdas surasti su jais taikų sambūvį, o jiems patiems susivaldyti dažnai gali padėti tik medikamentai arba ramus gyvenimas ir nuolatinė priežiūra.

Bausti! O gal pakaktų išsilieti?

Ir visgi, kad ir kokios priežastys sukeltų pyktį, pasvarstykime, ką su juo daryti. Pyktis dažniausiai reiškiamas kaltinimais: „tu mane nervini“, „tu mana vedi iš proto“, „tu mane kankini“, „tu visad mane išprovokuoji“. Tarp kaltinimo ir žeminimo riba nėra aiški: „ vyro tavyje nė už kapeiką“, „idiotas nelaimingas“. Daugelis žmonių supykę kartoja: „tu, tu“ , o „aš“ tarsi neegzistuoja. Tačiau kad ir kas išprovokuotų pyktį –paskutinis lašas, aplinkybių sutapimas, – tai dar nereiškia, kad kas nors iš tiesų kaltas. O jei kaltininkas ir yra, kažin ar bus geriau, jei jį sunaikinsime. Tarp pykčio ir puolimo yra esminis skirtumas.

Įsiklausykime: „Viešpatie, aš nesutinku! Aš labai pykstu, tiesiog einu iš proto! Aš jaučiuosi tokia vieniša, tokia bejėgė, aš tiesiog nebegaliu!“ Ir: „Tau nuslydo stogas! Tu tiesiog menkysta! Visiškas nulis!“ Panašu, kad pyktis be kaltinimo žeidžia daug kartų mažiau.

Ženkime dar vieną žingsnį į priekį. Mes neturime pataikauti vieni kitiems, bet dėl tvirtų principų reikia apsispręsti ramybėje, o ne mūšyje. Nemažai santykių sudrasko troškimas karštai kovoti dėl teisybės. Žmonės dažnai būna įsitikinę, kad jei vieną kartą nusileis, kitą kartą jiems visai užlips ant galvos. Psichologai jau seniai nustatė, kad toks mąstymas niekur neveda. Mintį „O kodėl aš visad turiu būti geresnis?“ verčiau pakeisti į „O kas dar gali pirmas liautis pykęs, jei ne aš?“ Surizikavę ir pabandę pritaikyti šią taisyklę, pamatysime, jog taip išsisprendžia didesnė dalis konfliktų ir kuo toliau ją taikai, tuo akivaizdžiau, kokia ji reali ir praktiška. Tačiau apsisprendus jos laikytis tenka aukoti svarbų dalyką – keršto ir teisybės ieškojimo saldumą.

Kaip sutramdyti savo įsiūtį?

Niekada nėra taip naudinga delsti, kaip pykstant. Nerasime žmogaus, kuris nėra nors kartą gailėjęsis, kad supykęs paskambino, parašė laišką, išsiliejo. Tačiau kaip sustoti, jei situacija jau kaista? Teks padirbėti.

Pagalvokime apie paskutinį kartą, kai įpykome. Kaip atrodė prieš tai buvusi diena? Ar jau kurį laiką nebuvo nuovargio, nelaimingumo jausmo? Kokie pirmi pojūčiai pranešė, kad jau pykstame? Gal pradėjo kilti mintys apie kokią nors neteisybę, o gal pasijuto įtampa, karštis ar neįprasta drąsa ir ryžtas? Ypač verta apgalvoti besikartojančias iš pusiausviros vedančias situacijas ir joms ruoštis.

Pavyzdžiui, daugelis moterų praranda savitvardą, kai vyras namo grįžta girtas. Arba vienas mano klientas taip susierzindavo vairuodamas, kad pradėdavo rodyti kitiems vairuotojams nešvankius ženklus, ir šie jį porą kartų pagavę primušė. Galbūt tokia pykčio situacijų analizė atrodo nemaloni ir nereikalinga, bet jei kas nors stovėtų už nugaros ir verstų mus taip analizuoti save po kiekvieno sprogimo, imtume kur kas geriau matyti save iš šalies ir ne laiku bei ne vietoje pasireiškiančių pykčio protrūkių būtų vis mažiau.

Tokia analizė dar reikalingesnė tam, kad, pajutę pirmus pykčio požymius, išmoktume nelaukdami galutinio momento nuleisti garą – juk galbūt iki sprogimo liko tik kelios minutės. Tuoj pat įvardinkime: „Man tai nepatinka!“ Labai svarbu be pykčio užtaiso paklausti mus suerzinusio žmogaus, kodėl jis negerai pasielgė. Kartais to ir užtenka, kad viskas baigtųsi. Pavyzdžiui, vyras nepasisveikina su namo grįžusia žmona, nes žiūri krepšinio rungtynes. Žmona kaipmat nusprendžia: „Jis manęs nemyli.“ Tačiau jei paklaustų vyro, kodėl šis nepasisveikino, išgirstų, kad įžengė pro duris kritiniu rungtynių momentu.

Kita mąstymo klaida – perdėjimas. Kai esame suirzę, atrodo, kad kito žmogaus blogo elgesio pakelti nebeįmanoma, nors iš tiesų taip nėra. Pavyzdžiui, tikrai įmanoma įkalbinti besiožiuojantį vaiką elgtis tinkamai, palaukti vėluojančio draugo ir t. t., tik, žinoma, reikia kantrybės. Jeigu ramiu tonu pasisakyti ar paklausti nebegalime, tai iš situacijos geriausia kuriam laikui pabėgti paaiškinus: „Aš per stipriai susijaudinau, todėl geriau eisiu prasiblaškyti.“

Geri pykčio kanalizavimo būdai

Kognityvinės psichologijos atstovai teigia, kad piktas mintis įmanoma sustabdyti. Kai susigriebiame, kad jau galvojame apie neteisybę, reikia garsiai pasakyti sau „stop“ ir stengtis mąstyti apie ką kita, o dar geriau susirasti kuo labiau įtraukiantį užsiėmimą, kuris nors valandą priverstų mus užmiršti pyktį ir paskatintų veikti kitas smegenų dalis.
Tarkime, susivaldyti pavyko. Tačiau ką daryti toliau? Pyktis – ne nuovargis ir, skirtingai negu lietus, savaime į žemę nesusigeria. Nuslopintas pyktis ardo organizmą, skatina įkyrias mintis apie neteisybę ir didėja tikimybė, kad kitą kartą jau tikrai sprogsime.

Nuoskaudų išsakymas po kurio laiko – abejotinas sprendimas, galime būti pagrįstai apkaltinti, kad veidmainiavome ir nerodėme, jog nesutinkame su kito nuomone ar poelgiu, laiku. Tad kur padėti pyktį?

Esama tokio dalyko, kaip pykčio kanalizavimas. Nesąmoningas kanalizavimas, t. y. pykčio energijos nukreipimas į kitą žmogų ar į kokią nors veiklą, vyksta nuolat. Internete mačiau, kaip panda nukrenta su visa nulūžusia šaka ir iš pasiutimo ją sulaužo, sudrasko.

Viršininkas aprėkia pavaldinį, šis grįžęs namo duoda velnių žmonai, o galiausiai dėl visko lieka kaltas koks nors trečias atpirkimo ožys, pavyzdžiui, vienas iš vaikų. Kadangi savo gyvenime beveik neturėjau progos laisvai išsilieti, jau vaikystėje atradau, kaip „išvirti“ pyktį vienai: labiausiai mėgau ir tebemėgstu fantazuoti, kaip atitraukiu skriaudiką nuo savo gyvenimo, o pati imu klestėti. Neseniai sužinojau, kad labai efektyvu piktas mintis užrašyti popieriuje, na, ir, be abejo, kaip ir visi, pasiskundžiu draugams.

Mano klientai kūrybiškesni: pamenu, vienas klientas pasakojo, kaip jis garsiai rėkdavo mašinoje arba miške, kita klientė vonioje daužydavo lėkštes (ji pirkdavo pačias pigiausias lėkštes). O kai kurie dvasingi žmonės net ir pyktį sugeba išlieti estetiškai, pavyzdžiui: kai vieną vienuolį apimdavo pyktis, jis tapšnodavo per kelius kartodamas „vaje, vaje“. Galima išeiti pabėgioti, iššveisti namus, svarbiausia – surasti savą, gerai veikiantį pykčio kanalizavimo būdą.

Sukaupto pykčio „kuprinės“ valymas

Pyktis vis tiek gali susikaupti. Jis kaupiasi dėl įvairiausių priežasčių: norime atrodyti geri, bijome būti atstumti, baiminamės keršto, objektyviai priklausome nuo pikto žmogaus – tėvų ar viršininkų. Ir štai vieną dieną suvokiame, jog sukaupėme jo tiek, kad visai nebegalime bendrauti su tam tikru žmogumi – jis tiesiog „sukelia alergiją“.

Jausdami sukaupto pykčio nevaldomą galią bandome atsiriboti, nes jeigu ją paleistume, tai jau tikrai nesusivaldytume. Išsilaisvinti nuo jos darosi vis sunkiau. Kartais išvalyti „kuprinę“ pačiam nebeįmanoma ir verta kreiptis į psichologą pagalbos – šis žmogus tam kaip tik puikiai tinka. Psichoterapijos kabinetas – saugi aplinka, kur niekas nesmerkia, kur galima palikti nuoskaudas ir atgauti savivertės jausmą.

Iš tikrųjų nustojame pykti tik atleidę. Ką reiškia atleisti? Tai reiškia pažiūrėti į žmogų naujai, tačiau jo nenuvertinti ir išlikti artimam. Tokiam stebuklui reikia laiko, ir ne visiems pavyksta jį patirti. Jei skriaudikas mus sužeidė, mes dėl jo praradome sveikatą, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis, kol žaizdos neužgijo, atleisti labai sunku.

Tam, kad galėtume atleisti, turime pasikeisti patys: pabandyti suvokti ir suprasti skriaudiko vidinę logiką, o svarbiausia – atsigauti ir išmokti apsiginti. Pasyviai laukdami ir pykdami, pripažįstame savo bejėgiškumą ir priklausomybę nuo skriaudiko. Ko gero, svarbiausias yra pats nusiteikimas atleisti – tada galima pradėti judėti į priekį, tapti stipresniam. Artimi santykiai – tai nuolatinis atleidimas vienas kitam.

Vietoj pabaigos

Laisvai reikšti pykčio nebus galima niekada. Psichologai nustatė, kad kritikos ir priekaištų išsakymui galioja taisyklė: 5 pozityvūs pastebėjimai, o tada jau 1 negatyvus. Tačiau slopinti pyktį – irgi ne išeitis. Tėvai vaikams nuolat kala, kad ten, kur meilė, pykčiui ne vieta. Jie sako: „Kai tu pyksti, mama tavęs nemyli.“ Tokie žodžiai vaikui gali labai pakenkti. Kažin ar pyktis iš tiesų taip kenkia meilei ir draugystei, greičiau atvirkščiai – padeda atsikratyti akmens užantyje, kuris nutolina žmones.

Fiziologijos požiūriu pykčio ir seksualinio susijaudinimo požymiai yra labai panašūs. Nuslopinęs vieną, žmogus savaime nuslopina ir kitą. Kuo greičiau mes išmoksime suvokti ir suvaldyti savo pyktį, tuo mūsų gyvenime bus mažiau šalčio ir tikros, baisios agresijos. Spėkite, kokie žmonės nemoka pykti mintyse ir pyktį išlieja tiesiogiai? Ogi nusikaltėliai.
Taigi, atsiraitokime rankoves ir imkimės darbo. Pykčio valdymo srityje mes galime būti tarsi darželinukai, o juk galima pasiekti tokį aukštą lygį, kaip į kalėjimą pakliuvęs Tibeto vienuolis, kuris nuogąstavo, kad gali prarasti atjautą jį kankinusiems kalėjimo sargams. Savitvarda pykčio akimirką ne mažiau didi ir ne mažiau kilni kaip ir savitvarda baimės akimirką.

Koks yra geras konfliktas?

• Geriausias konfliktas – tai konfliktas, kuris neprasidėjo. Daugiausia laimi tas, kuris apie savo nepritarimą pasako be pykčio, o jei to nebegali, sukilus įtūžiui, padaro pertraukėlę.
• Konstruktyviai elgtis konflikto metu sugeba pailsėjęs ir gerai pažįstantis save žmogus. Toks žmogus greičiau susigaudo, kas jį iš tiesų supykdė, ir liaujasi pykęs, jei kiti niekuo dėti.
• Norint gerai konfliktuoti, reikia mokėti atsikratyti kuo daugiau pykčio vienam ar padedamam draugų, kad jo kuo mažiau liktų ėmusis spręsti konfliktą.
• Gero konflikto metu sakoma ne „tu“, o „aš“. Pavyzdžiui, ne „kaip tu galėjai, koks tu baisus“, o „aš labai pykstu“.
• Gero konflikto metu svarbiausia ne bet kokia kaina įrodyti, kad esi teisus, bet kuo greičiau nustoti mesti į laužą malkas.
• Po gero konflikto ne kaupiama nuoskaudų skrynelė, o stengiamasi pasikeisti ir naujai pažiūrėti ir į esamą ar tariamą skriaudiką, ir į save.

Mamos mėgdžioja savo atžalų aprangos stilių

Mamos mėgdžioja savo atžalų aprangos stilių

Mokslininkai skelbia blogas žinias paauglėms: kad ir kaip merginos norėtų išsiskirti išvaizda - joms nepavyks. Kaip praneša livescience.com, mamos mėgdžioja savo paauglių rengimosi stilių. Kaip rašoma naujoje tyrimo ataskaitoje, paauglės dukros...


Psichologinė pagalba - ar išdrįsite kreiptis?

Psichologinė pagalba - ar išdrįsite kreiptis?

Dažnai tenka susidurti su nuomone, kad į psichologą pagalbos kreipiasi tik silpni ir ligoti žmonės, o stiprus žmogus turi pats spręsti savo problemas ir įveikti sunkumus savarankiškai. Tačiau profesionali psichologinė pagalba gali labai pagerinti...


Pavydas trukdo atrasti galias

Pavydas trukdo atrasti galias

Pavydas yra vienas nemaloniausių jausmų, kuris užvaldo visas žmogaus gyvenimo sritis. Pavyduolis gali pakenkti tiek sau, tiek kitiems, tad vos pajutus šį jausmą, būtina jam ieškoti priešnuodžių. Įsišaknijęs pavydas sustabdo asmenybės augimą ir...


Tyrimas: beveik pusė moterų nemėgsta pirkti drabužių

Tyrimas: beveik pusė moterų nemėgsta pirkti drabužių

Vaikinus, kurie parduotuvėse prie matavimosi kabinų laukia drabužius besimatuojančių savo antrųjų pusių, ši žinia turėtų nustebinti: moterys nemėgsta pirkti drabužių. Iš tiesų iki 44 proc. moterų net dreba nuo minties, kad joms reikės naršyti tarp...


Iš kur kyla mūsų baimės

Iš kur kyla mūsų baimės

Kiek daug visko mes nepadarome vien iš baimės suklysti, prarasti, pasirodyti juokingiems, nerangioms, kvailiems... Kiek sudaužyta širdžių vien iš nepasitikėjimo savimi, baimės būti savimi. Kiek nevykusių santuokų sudaryta iš baimės likti vienam,...


Spalvota televizija - spalvoti sapnai

Spalvota televizija - spalvoti sapnai

Japonų mokslininkų tyrimų rezultatai patvirtina anksčiau iškeltą prielaidą, kad dažniau sapnuoti spalvotai yra linkę jaunesni žmonės. Mokslininkai žmonių galimybę sapnuoti spalvotai tiria jau nuo XX a. pradžios. 1915 – 1950 m. surinkti...


Tobulybės siekėjai

Tobulybės siekėjai

Tobulybė priklauso mūsų susikurtam idėjų pasauliui. Nėra dalyko, kurį galėtume pavadinti tobulu, nes visą laiką yra ką tobulinti. Tad kodėl švaistome savo energiją, siekdami to, kas nepasiekiama? Noras tobulėti bei geriau išmanyti menus, mokslą,...


Psichologas eina į darbą

Psichologas eina į darbą

Poliklinikoje verdantį pacientų ir gydytojų gyvenimą skiria durys. Išsigandęs, susigėdęs ir suirzęs pacientas kovoja su liga, o gydytojas atrodo padėties šeimininkais. Gydytojui, psichologui liejasi dešimtys, šimtai veidų, ligų, problemų, daugelis...


Ir seserų santykiai dažnai nelygiaverčiai

Ir seserų santykiai dažnai nelygiaverčiai

"Esu labai keblioje situacijoje ir nerandu ramybės. Susikomplikavo santykiai su drauge, ir niekaip negaliu suprasti, kodėl. Bendravome ne vienerius metus, dalinausi su ja džiaugsmais ir bėdom, problemai iškilus gaudavau ne tik patarimą, bet...


Kančios dėl savigarbos arba pirmūnų spindesys ir skurdas

Kančios dėl savigarbos arba pirmūnų spindesys ir skurdas

Duok dieve, klystu, bet pastaruoju metu vis daugėja "fasadiškų" žmonių, kurie išgyvena, kad nesukūrė reikiamo įspūdžio, nepasirodė svarbūs, bet nesisieloja, kad išdavė savo principus. Kita vertus, kiekvienam svarbu jausti savo vertę, o...


Kaip įveikti baimę?

Kaip įveikti baimę?

"Noriu paklausti, kaip įveikti nerimą ir baimę. Kai vyras būna išvykęs darbo reikalais ir gyvenu namuose viena, vakarais kyla baimė, negaliu užmigti. Stengiuosi išeiti į svečius ar į kiną, ką nors pasikviesti, bet vis tiek ateina metas, kai...


Gintautas Vaitoška. Kokia draugystė galėtų būti ideali?

Gintautas Vaitoška. Kokia draugystė galėtų būti ideali?

Kartais žmonės nenori kalbėti apie idealą, nes mano, kad jis nepasiekiamas. Kai kas net draudžia kalbėti apie idealus. Pavyzdžiui, postmoderniosios filosofijos tradicijos atstovai (atstovai: M. Fuko, Ž. Derrida, F. Lyotard'as) –...


Dabartiniame technikos, didžiulės  informacijos srauto amžiuje nebespėjam prie greitai kintančio gyvenimo tempo

Dabartiniame technikos, didžiulės informacijos srauto amžiuje nebespėjam prie greitai kintančio gyvenimo tempo

Vis daugėja susirgimų, tokių, kurie prieš kelis dešimtmečius buvo reti, didėja psichinė įtampa, atsiranda psichikos sutrikimai. Vienas iš tokių sutrikimų – depresija. Tai susirgimas, kuria kasmet suserga milijonai žmonių pasaulyje. Atlikti...


Spėjimas iš delnų - prietaras ar moksliškai pagrindžiama tiesa?

Spėjimas iš delnų - prietaras ar moksliškai pagrindžiama tiesa?

Ne maži storo popieriaus lapukai su pavarde ir pareigomis yra mūsų vizitinės kortelės, o rankos. Jos yra sielos veidrodis, arba, kaip teigia antropologai, "tai jos žmogų pavertė žmogumi". Spėjimą iš rankų linijų daug kas laiko prietaru,...


Laisvalaikį reikia įveikti

Laisvalaikį reikia įveikti

Nauja pacientė - 38 metų, irzli, pasitikinti savimi, šiuolaikinė. Pasakoja, kaip kasdieną perka daug maisto, jį suvalgo, po to išvemia. Vyras to nelaiko didele problema, vaikams auginti iki šiol nebuvo laiko - reikėjo įsitvirtinti ir daug dirbti....


Jausmų patvirtinti žodžiais vyrai neskuba

Jausmų patvirtinti žodžiais vyrai neskuba

Vyrai ir moterys iš prigimties yra skirtingi. Šių skirtumų nepaisymas dažnai sukelia bėdų, kurių galėtų ir nebūti. Pagal senovės ezoterinius simbolius vyras – tai linija, tiesė, moteris – apskritimas, sfera. Virve neįmanoma išmatuoti...


Moterų baimės

Moterų baimės

Visiškai bebaimių žmonių nėra. Visi ko nors bijomės. Tačiau, specialistų nuomone, moterys bailesnės. Ir bijo jos visokiausių dalykų. Simptomai. Jūs bijote, kad ilgainiui savo vaikinui ar vyrui tapsite nebeįdomi ir jis susiras kitą. Tegul toji kita...


Ką reiškia rudeninis liūdesys ir dirgli nuotaika

Ką reiškia rudeninis liūdesys ir dirgli nuotaika

Pasaulinė sveikatos organizacija įspėja, kad 2020 — aisiais metais depresija taps antrąja negalios priežastimi po širdies bei kraujagyslių ligų. Šiandieninė statistika rodo, jog kas trečias žmogus yra bent kartą gyvenime sirgęs depresija ir...


Maistas – ne vaistas

Maistas – ne vaistas

Geras ir skanus maistas yra vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų. Tačiau jei valgoma norint palaikyti emocinį stabilumą, reikėtų susirūpinti. Valgydamas žmogus ne tik numalšina alkį, bet ir patiria teigiamų emocijų. Valgymas kelia nuotaiką,...


Gyvenimą ir karjeros galimybes keičia mintys

Gyvenimą ir karjeros galimybes keičia mintys

Mūsų mintys gali pakeisti mūsų gyvenimą. Tereikia galvoti apie save gerus dalykus, ir gyvenimas pasikeis į gera. Jūs esate tai, ką apie save manote. Jautėsi nelaiminga Į konsultaciją atėjo 40 metų moteris, kurią kamavo depresinė nuotaika. Ji...


Į pagalbą skuba psichologas

Į pagalbą skuba psichologas

Šiandieninis gyvenimas daugeliui žmonių negailestingai keičia gyvenimo būdą ir ritmą, sėja nerimą, didina įtampą, sudaro sąlygas vystytis įvairių organizmo sistemų sutrikimams, rastis įvairioms ligoms, staigiai išsivystyti sudėtingoms būklėms....


Moterų depresija

Moterų depresija

Laikoma, kad moterys dažniau nei vyrai patiria depresiją ir sunkiau ją įveikia. Specialistai išskiria aštuonias labiausiai paplitusias moterų depresijos rūšis. Trunka kelis mėnesius po gimdymo. Ji atsiranda dėl staigaus gyvenimo būdo pasikeitimo,...


Pavydas: nemalonu patirti, nelengva atsikratyti

Pavydas: nemalonu patirti, nelengva atsikratyti

Krikščionybės tradicijoje į pavydą žvelgiama kaip į vieną iš septynių didžiausių ydų, trukdančių siekti šventumo. Nors šiuolaikinėje visuomenėje šis sudėtinis jausmas nebėra demonizuojamas, tačiau jis vis tiek nemėgstamas ir greičiau bus...


Negalavimus prišaukia mintys

Negalavimus prišaukia mintys

Jeigu sergate viena ar kita liga, o medicina jums taip ir nepadeda – kreipkitės į psichoterapeutą. Šiandien psichoterapeutai sėkmingai gydo daugelį ligų. Psichoterapija galima išgydyti astmą ir nevaisingumą, alergiją, daugelį skrandžio ir...


Darboholizamas, pedantizmas, skrupulingumas

Darboholizamas, pedantizmas, skrupulingumas

Kaip ir daugelis gydytojų, galiu užjausti savo pacientus, nes atrandu savyje visų ligų po truputį. O ypač aštriai sergu darboholizmu ir perfekcionizmu, kuris pasibaigus atostogoms kas dieną įgauna vis didesnį pagreitį. Štai penktadienio vakaras,...


Ar kelionės per atostogas priverčia žmogų būti laimingam?

Ar kelionės per atostogas priverčia žmogų būti laimingam?

"Pasaulis yra knyga ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik vieną jos puslapį", - teigė Šv.Augustinas. Tokios citatos kaip ši jau ilgus metus vertė žmoniją ieškoti istorijų ten, kur žmonės negyvena ir kur nėra buvę. Tikriausiai daugelis iš...


Moterys po skyrybų atsigauna greičiau nei vyrai

Moterys po skyrybų atsigauna greičiau nei vyrai

Skyrybos pirmomis dienomis gali atrodyti didžiausia gyvenimo nesėkme, tačiau daugeliui moterų išsiskyrimas su vyru padeda atrasti iš naujo save ir pradėti džiaugtis gyvenimu, kuris buvo užspaustas nesėkmingos santuokos. Naujausių tyrimų...


Kaip išsaugoti sveiką protą ir atsispirti manipuliacijoms?

Kaip išsaugoti sveiką protą ir atsispirti manipuliacijoms?

" Noriu Jūsų paklausti, kaip nepamesti galvos streso situacijose. Turiu omeny ir tokius atvejus, kai kas nors apšaukia arba kai išgąsdina vis labiau plintantys sukčių skambučiai. Neseniai mano pagyvenusi teta sumokėjo tiems aferistams du...


Tuščias šiuolaikinis žmogus

Tuščias šiuolaikinis žmogus

"Per tas tris savaites stengiausi pamiršti Girmantą. "Pabėgiojau" per berniukus. Nuvažiavau pas vieną tokį, atrodė vyresnis, negu sakė, nusivyliau, jausmas buvo kaip su gumine lėle. Po to buvo dar keli, su vienu gal tris dienas...


Kas yra problemų sprendimas ?

Kas yra problemų sprendimas ?

Problemų sprendimas yra psichinis procesas, kuris susideda iš problemos identifikavimo, analizės ir sprendimo būdų. Galutinis problemos sprendimo tikslas - įveikti kliūtis ir rasti sprendimą , kuris geriausiai išspręstu problemą.


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9