Kovo 7d. Sekmadienis

Genovaitė Petronienė. Koks turi būti geras konfliktas?

2012 Spalio 13d.
Peržiūrų skaičius: 31304
Genovaitė Petronienė. Koks turi būti geras konfliktas?

Jau kas kas, o psichologai gerai žino, kiek iš tikrųjų žmonės pyksta. Tūlas pilietis ne taip jau retai įkyriai priekaištauja, ginčijasi, rėkia, o kartais net mėto daiktus, stumdosi ar mušasi. Akivaizdu, kad nei tokiam pykstančiajam, nei aplinkiniams tai tikrai neišeina į naudą. Specialistai atsiraitoję rankoves rašo straipsnius, rengia pykčio valdymo seminarus, tačiau supykus visa psichologija kažkodėl vis vien nueina perniek. Kodėl psichologinės žinios šiuo klausimu tokios neveiksmingos? Kaip supykus neprarasti nuovokos ir iš ko susikonstruoti stabdžius?

Šiame straipsnyje pabandysiu išdėstyti svarbiausius pykčio valdymo dėsnius. Tik nereikia trokšti susivaldyti vieną kartą visiems laikams. Planuokime realistiškai: jei paprastai pyktis tęsiasi valandą, būtų nuostabu, jei panaudojus bent vieną iš pykčio suvaldymo būdų nesutarimai baigtųsi, tarkime, po pusvalandžio.

Nepamirškime pykčio fiziologijos

Pykčio fenomenas daug labiau susijęs su biologija nei norėtųsi. Pasak mokslininkų, bepigu save kontroliuoti tiems, kurių emocijos kyla lėtai, o ką daryti, jei tavo organizmo reakcijos tokios, kad emocijos įsižiebia greitai (nors ir greitai atlyžta)? Pykstant pasikeičia hormonų pusiausvyra ir ima veikti už emocijas atsakingos smegenų dalys. Šio stipraus jausmo gamta nepritaikė objektyviam mąstymui skatinti, jis turi sukoncentruoti jėgas gynybai. Pyktis buvo naudingas norint išlikti: jei senovėje žmonės būtų galvoję, gintis ar ne, tiesiog nebūtų išgyvenę.

Biologinis pagrindas pasireiškia dar vienu klastingu būdu. Psichologai ilgai tyrinėjo, su kuo susiję konfliktai šeimose. Gal tai lemia skirtingi charakteriai? O gal intelekto lygis? Pasirodo, kad ne. Po ilgų tyrimų jie rado tik vieną akivaizdų skirtumą: taika šeimoje labiausiai susijusi su „teigiamu bagažu“. Kitaip tariant, jei žmonės visą mėnesį nesipyko, tai daug didesnė tikimybė, kad nesipyks ir kitą mėnesį. Tai išryškina svarbų dalyką: norint suvaldyti pyktį, reikia ne tik blaivaus proto, bet ir valios bei sveikos, pailsėjusio žmogaus pusiausvyros. Tą patį atrado ir meditacijos tyrinėtojai: po ilgų meditacijų žmonės tapdavo tokie harmoningi, kad susilpnėdavo net tokios savaiminės pykčio reakcijos, kaip reakcija į netikėtą garsą.

Akivaizdu, jog kartais žmonės taip išvargsta arba jaučiasi tokie nelaimingi, kad gali sprogti bet kuriuo momentu, o po atostogų, dažniausiai, būna daug taikesni. Būtent porų terapijos pradžioje dažnai pirmiausia porai iškeliama sąlyga bet kokiomis priemonėmis kurį laiką ištverti nesipykus: norint pradėti valdyti emocijas reikia iš pradžių atsigauti po mūšių.

Neadekvačios pykčio priežastys

Pyktis – tai jausmas, svarbus norint išlikti. Jis padeda sukaupti energiją, ryžtingiau ginti tai, kas brangu. Kai būname nepatenkinti, dažnai protinė veikla suaktyvėja ir net drovūs žmonės tampa iškalbingi, o studentai geriau išlaiko egzaminus. Pyktis padeda suvokti, ko mes iš tikrųjų norime, ir įspėja, kad būtina susitarti dėl svarbių dalykų. Tačiau jis ne visada kyla tada, kai to tikrai reikia. Pavyzdžiui, pyktį dažnai sukelia baimė.

Kuo jaučiamės silpnesni, tuo labiau bijome, kad mums pakenks, tuo labiau ima vaidentis, kad su mumis kiti nesiskaito, tuo smarkiau esame linkę gintis iš anksto, profilaktiškai. Po pykčiu gali slypėti ir skausmas: „Viešpatie, koks aš nelaimingas, kaip manęs nesupranta, nevertina.“ Dėl šios priežasties ypač sunku valdytis šalia tų žmonių, kurie, mūsų nuomone, privalo mus mylėti. Taip pat greičiausiai ant mūsų supyksta tie žmonės, kurie iš mūsų daug tikisi. Sunku jausti, kad tave paliko, pykti yra lengviau. Ir vidinis monologas tada keičiasi: „Kokie visi pikti; aš teisus, o jie nieko nesupranta; aš jiems parodysiu!“

Įdomu, kad šeimyniniuose konfliktuose dažnai nusistovėjęs savotiškas pykčio pasidalinimas: vienas žmogus puola, o kitas išstumia savo pyktį, tampa šaltas, ironiškas, priekabus. Piktasis partneris pasąmoningai prisisotina šios energijos, o kadangi jam nieko nereiškia sprogti, jis ir sprogsta vietoj partnerio – energija juk turi rasti išėjimą. Piktasis lieka dėl visko kaltas, įtampa nuslūgsta ir abiem savotiškai palengvėja. Išeina, kad jau geriau taip nei niekaip.

Žinoma, esama ir tokių žmonių, kurie visą laiką nusiteikę konfliktiškai. Tai psichopatinės ir paranojinės asmenybės. Tokiais atvejais, deja, galios pademonstravimas gali būti vienintelis būdas surasti su jais taikų sambūvį, o jiems patiems susivaldyti dažnai gali padėti tik medikamentai arba ramus gyvenimas ir nuolatinė priežiūra.

Bausti! O gal pakaktų išsilieti?

Ir visgi, kad ir kokios priežastys sukeltų pyktį, pasvarstykime, ką su juo daryti. Pyktis dažniausiai reiškiamas kaltinimais: „tu mane nervini“, „tu mana vedi iš proto“, „tu mane kankini“, „tu visad mane išprovokuoji“. Tarp kaltinimo ir žeminimo riba nėra aiški: „ vyro tavyje nė už kapeiką“, „idiotas nelaimingas“. Daugelis žmonių supykę kartoja: „tu, tu“ , o „aš“ tarsi neegzistuoja. Tačiau kad ir kas išprovokuotų pyktį –paskutinis lašas, aplinkybių sutapimas, – tai dar nereiškia, kad kas nors iš tiesų kaltas. O jei kaltininkas ir yra, kažin ar bus geriau, jei jį sunaikinsime. Tarp pykčio ir puolimo yra esminis skirtumas.

Įsiklausykime: „Viešpatie, aš nesutinku! Aš labai pykstu, tiesiog einu iš proto! Aš jaučiuosi tokia vieniša, tokia bejėgė, aš tiesiog nebegaliu!“ Ir: „Tau nuslydo stogas! Tu tiesiog menkysta! Visiškas nulis!“ Panašu, kad pyktis be kaltinimo žeidžia daug kartų mažiau.

Ženkime dar vieną žingsnį į priekį. Mes neturime pataikauti vieni kitiems, bet dėl tvirtų principų reikia apsispręsti ramybėje, o ne mūšyje. Nemažai santykių sudrasko troškimas karštai kovoti dėl teisybės. Žmonės dažnai būna įsitikinę, kad jei vieną kartą nusileis, kitą kartą jiems visai užlips ant galvos. Psichologai jau seniai nustatė, kad toks mąstymas niekur neveda. Mintį „O kodėl aš visad turiu būti geresnis?“ verčiau pakeisti į „O kas dar gali pirmas liautis pykęs, jei ne aš?“ Surizikavę ir pabandę pritaikyti šią taisyklę, pamatysime, jog taip išsisprendžia didesnė dalis konfliktų ir kuo toliau ją taikai, tuo akivaizdžiau, kokia ji reali ir praktiška. Tačiau apsisprendus jos laikytis tenka aukoti svarbų dalyką – keršto ir teisybės ieškojimo saldumą.

Kaip sutramdyti savo įsiūtį?

Niekada nėra taip naudinga delsti, kaip pykstant. Nerasime žmogaus, kuris nėra nors kartą gailėjęsis, kad supykęs paskambino, parašė laišką, išsiliejo. Tačiau kaip sustoti, jei situacija jau kaista? Teks padirbėti.

Pagalvokime apie paskutinį kartą, kai įpykome. Kaip atrodė prieš tai buvusi diena? Ar jau kurį laiką nebuvo nuovargio, nelaimingumo jausmo? Kokie pirmi pojūčiai pranešė, kad jau pykstame? Gal pradėjo kilti mintys apie kokią nors neteisybę, o gal pasijuto įtampa, karštis ar neįprasta drąsa ir ryžtas? Ypač verta apgalvoti besikartojančias iš pusiausviros vedančias situacijas ir joms ruoštis.

Pavyzdžiui, daugelis moterų praranda savitvardą, kai vyras namo grįžta girtas. Arba vienas mano klientas taip susierzindavo vairuodamas, kad pradėdavo rodyti kitiems vairuotojams nešvankius ženklus, ir šie jį porą kartų pagavę primušė. Galbūt tokia pykčio situacijų analizė atrodo nemaloni ir nereikalinga, bet jei kas nors stovėtų už nugaros ir verstų mus taip analizuoti save po kiekvieno sprogimo, imtume kur kas geriau matyti save iš šalies ir ne laiku bei ne vietoje pasireiškiančių pykčio protrūkių būtų vis mažiau.

Tokia analizė dar reikalingesnė tam, kad, pajutę pirmus pykčio požymius, išmoktume nelaukdami galutinio momento nuleisti garą – juk galbūt iki sprogimo liko tik kelios minutės. Tuoj pat įvardinkime: „Man tai nepatinka!“ Labai svarbu be pykčio užtaiso paklausti mus suerzinusio žmogaus, kodėl jis negerai pasielgė. Kartais to ir užtenka, kad viskas baigtųsi. Pavyzdžiui, vyras nepasisveikina su namo grįžusia žmona, nes žiūri krepšinio rungtynes. Žmona kaipmat nusprendžia: „Jis manęs nemyli.“ Tačiau jei paklaustų vyro, kodėl šis nepasisveikino, išgirstų, kad įžengė pro duris kritiniu rungtynių momentu.

Kita mąstymo klaida – perdėjimas. Kai esame suirzę, atrodo, kad kito žmogaus blogo elgesio pakelti nebeįmanoma, nors iš tiesų taip nėra. Pavyzdžiui, tikrai įmanoma įkalbinti besiožiuojantį vaiką elgtis tinkamai, palaukti vėluojančio draugo ir t. t., tik, žinoma, reikia kantrybės. Jeigu ramiu tonu pasisakyti ar paklausti nebegalime, tai iš situacijos geriausia kuriam laikui pabėgti paaiškinus: „Aš per stipriai susijaudinau, todėl geriau eisiu prasiblaškyti.“

Geri pykčio kanalizavimo būdai

Kognityvinės psichologijos atstovai teigia, kad piktas mintis įmanoma sustabdyti. Kai susigriebiame, kad jau galvojame apie neteisybę, reikia garsiai pasakyti sau „stop“ ir stengtis mąstyti apie ką kita, o dar geriau susirasti kuo labiau įtraukiantį užsiėmimą, kuris nors valandą priverstų mus užmiršti pyktį ir paskatintų veikti kitas smegenų dalis.
Tarkime, susivaldyti pavyko. Tačiau ką daryti toliau? Pyktis – ne nuovargis ir, skirtingai negu lietus, savaime į žemę nesusigeria. Nuslopintas pyktis ardo organizmą, skatina įkyrias mintis apie neteisybę ir didėja tikimybė, kad kitą kartą jau tikrai sprogsime.

Nuoskaudų išsakymas po kurio laiko – abejotinas sprendimas, galime būti pagrįstai apkaltinti, kad veidmainiavome ir nerodėme, jog nesutinkame su kito nuomone ar poelgiu, laiku. Tad kur padėti pyktį?

Esama tokio dalyko, kaip pykčio kanalizavimas. Nesąmoningas kanalizavimas, t. y. pykčio energijos nukreipimas į kitą žmogų ar į kokią nors veiklą, vyksta nuolat. Internete mačiau, kaip panda nukrenta su visa nulūžusia šaka ir iš pasiutimo ją sulaužo, sudrasko.

Viršininkas aprėkia pavaldinį, šis grįžęs namo duoda velnių žmonai, o galiausiai dėl visko lieka kaltas koks nors trečias atpirkimo ožys, pavyzdžiui, vienas iš vaikų. Kadangi savo gyvenime beveik neturėjau progos laisvai išsilieti, jau vaikystėje atradau, kaip „išvirti“ pyktį vienai: labiausiai mėgau ir tebemėgstu fantazuoti, kaip atitraukiu skriaudiką nuo savo gyvenimo, o pati imu klestėti. Neseniai sužinojau, kad labai efektyvu piktas mintis užrašyti popieriuje, na, ir, be abejo, kaip ir visi, pasiskundžiu draugams.

Mano klientai kūrybiškesni: pamenu, vienas klientas pasakojo, kaip jis garsiai rėkdavo mašinoje arba miške, kita klientė vonioje daužydavo lėkštes (ji pirkdavo pačias pigiausias lėkštes). O kai kurie dvasingi žmonės net ir pyktį sugeba išlieti estetiškai, pavyzdžiui: kai vieną vienuolį apimdavo pyktis, jis tapšnodavo per kelius kartodamas „vaje, vaje“. Galima išeiti pabėgioti, iššveisti namus, svarbiausia – surasti savą, gerai veikiantį pykčio kanalizavimo būdą.

Sukaupto pykčio „kuprinės“ valymas

Pyktis vis tiek gali susikaupti. Jis kaupiasi dėl įvairiausių priežasčių: norime atrodyti geri, bijome būti atstumti, baiminamės keršto, objektyviai priklausome nuo pikto žmogaus – tėvų ar viršininkų. Ir štai vieną dieną suvokiame, jog sukaupėme jo tiek, kad visai nebegalime bendrauti su tam tikru žmogumi – jis tiesiog „sukelia alergiją“.

Jausdami sukaupto pykčio nevaldomą galią bandome atsiriboti, nes jeigu ją paleistume, tai jau tikrai nesusivaldytume. Išsilaisvinti nuo jos darosi vis sunkiau. Kartais išvalyti „kuprinę“ pačiam nebeįmanoma ir verta kreiptis į psichologą pagalbos – šis žmogus tam kaip tik puikiai tinka. Psichoterapijos kabinetas – saugi aplinka, kur niekas nesmerkia, kur galima palikti nuoskaudas ir atgauti savivertės jausmą.

Iš tikrųjų nustojame pykti tik atleidę. Ką reiškia atleisti? Tai reiškia pažiūrėti į žmogų naujai, tačiau jo nenuvertinti ir išlikti artimam. Tokiam stebuklui reikia laiko, ir ne visiems pavyksta jį patirti. Jei skriaudikas mus sužeidė, mes dėl jo praradome sveikatą, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis, kol žaizdos neužgijo, atleisti labai sunku.

Tam, kad galėtume atleisti, turime pasikeisti patys: pabandyti suvokti ir suprasti skriaudiko vidinę logiką, o svarbiausia – atsigauti ir išmokti apsiginti. Pasyviai laukdami ir pykdami, pripažįstame savo bejėgiškumą ir priklausomybę nuo skriaudiko. Ko gero, svarbiausias yra pats nusiteikimas atleisti – tada galima pradėti judėti į priekį, tapti stipresniam. Artimi santykiai – tai nuolatinis atleidimas vienas kitam.

Vietoj pabaigos

Laisvai reikšti pykčio nebus galima niekada. Psichologai nustatė, kad kritikos ir priekaištų išsakymui galioja taisyklė: 5 pozityvūs pastebėjimai, o tada jau 1 negatyvus. Tačiau slopinti pyktį – irgi ne išeitis. Tėvai vaikams nuolat kala, kad ten, kur meilė, pykčiui ne vieta. Jie sako: „Kai tu pyksti, mama tavęs nemyli.“ Tokie žodžiai vaikui gali labai pakenkti. Kažin ar pyktis iš tiesų taip kenkia meilei ir draugystei, greičiau atvirkščiai – padeda atsikratyti akmens užantyje, kuris nutolina žmones.

Fiziologijos požiūriu pykčio ir seksualinio susijaudinimo požymiai yra labai panašūs. Nuslopinęs vieną, žmogus savaime nuslopina ir kitą. Kuo greičiau mes išmoksime suvokti ir suvaldyti savo pyktį, tuo mūsų gyvenime bus mažiau šalčio ir tikros, baisios agresijos. Spėkite, kokie žmonės nemoka pykti mintyse ir pyktį išlieja tiesiogiai? Ogi nusikaltėliai.
Taigi, atsiraitokime rankoves ir imkimės darbo. Pykčio valdymo srityje mes galime būti tarsi darželinukai, o juk galima pasiekti tokį aukštą lygį, kaip į kalėjimą pakliuvęs Tibeto vienuolis, kuris nuogąstavo, kad gali prarasti atjautą jį kankinusiems kalėjimo sargams. Savitvarda pykčio akimirką ne mažiau didi ir ne mažiau kilni kaip ir savitvarda baimės akimirką.

Koks yra geras konfliktas?

• Geriausias konfliktas – tai konfliktas, kuris neprasidėjo. Daugiausia laimi tas, kuris apie savo nepritarimą pasako be pykčio, o jei to nebegali, sukilus įtūžiui, padaro pertraukėlę.
• Konstruktyviai elgtis konflikto metu sugeba pailsėjęs ir gerai pažįstantis save žmogus. Toks žmogus greičiau susigaudo, kas jį iš tiesų supykdė, ir liaujasi pykęs, jei kiti niekuo dėti.
• Norint gerai konfliktuoti, reikia mokėti atsikratyti kuo daugiau pykčio vienam ar padedamam draugų, kad jo kuo mažiau liktų ėmusis spręsti konfliktą.
• Gero konflikto metu sakoma ne „tu“, o „aš“. Pavyzdžiui, ne „kaip tu galėjai, koks tu baisus“, o „aš labai pykstu“.
• Gero konflikto metu svarbiausia ne bet kokia kaina įrodyti, kad esi teisus, bet kuo greičiau nustoti mesti į laužą malkas.
• Po gero konflikto ne kaupiama nuoskaudų skrynelė, o stengiamasi pasikeisti ir naujai pažiūrėti ir į esamą ar tariamą skriaudiką, ir į save.


Užsiėmimų ciklas „Įkūnytos stichijos“

Užsiėmimų ciklas „Įkūnytos stichijos“

Gamta – mūsų namai, o mes esame jos dalis, todėl ir prisitaikome prie natūralių gamtos ciklų, pvz., metų laikų ar dienos ir nakties kaitos. Reaguojame į orą: saulėtą dieną gali nuotaika pagerėti ar esame energingesni, lietingą – galime...


Tobulybės siekėjai

Tobulybės siekėjai

Tobulybė priklauso mūsų susikurtam idėjų pasauliui. Nėra dalyko, kurį galėtume pavadinti tobulu, nes visą laiką yra ką tobulinti. Tad kodėl švaistome savo energiją, siekdami to, kas nepasiekiama? Noras tobulėti bei geriau išmanyti menus, mokslą,...


Kaip padaryti gerą pirmąjį įspūdį?

Kaip padaryti gerą pirmąjį įspūdį?

Pirmasis įspūdis apie nepažįstamą žmogų suformuojamas vos per septyniolika pažinties sekundžių. Rodos, spėjame ištarti tik savo vardą, tačiau aplinkiniai jau būna susidarę nuomonę apie mus. Kaip per tokį trumpą laiką užkariauti geriausias...


Laipteliu aukščiau už kitus...

Laipteliu aukščiau už kitus...

Kas sieja pramuštgalvišką vairavimą gatvėse ir garsių firmų drabužių pirkimą, patyčias mokykloje ir tėvo didžiavimąsi sulaukus pirmagimio sūnaus? Ar tikrai "traukimas per dantį" yra toks nekaltas dalykas, o kito žmogaus pertraukinėjimas...


Meilės preperavimas psichoteapijoje

Meilės preperavimas psichoteapijoje

Nė vieni santykiai nėra tokie rizikingi ir nepareikalauja tiek daug, kaip mylint priimti ir pažinti kitą žmogų. Meilė įjungia visus mūsų jausmus, mes turime mesti kontrolę ir tuo pačiu, suvokti savo baimę būti atstumtu, ir potencialų pyktį...


Dvasingumas pischoterapijoje- nesuprastas, bet būtinas

Dvasingumas pischoterapijoje- nesuprastas, bet būtinas

Visą laiką galvodavau - na ir kaip mes tuos žmones gydom? Keisčiausia, kad jie išgyja. Kai po terapijos paklausi, kas būtent padėjo, neretai klientų paaiškinimai būna keisti, jiems patiems tesuprantami. O kartais su klientais ima nesisekti, nors...


Manija ir depresija

Manija ir depresija

Staiga man šovė mintis aplankyti psichologą. Pas psichiatrus aš seniai gydausi, maniakinė - depresinė psichozė, visada vargstu rudenį ir pavasarį. Gydytojai sako: jūsų būsenos kaip supynės, su kritimais ir pakilimais, o tame - savas žavesys. Bet...


Kelionės psichologija

Kelionės psichologija

Madeiros sala - mažytė, kalnuota portugalų žemė Atlanto vandenyne. Atrodo tarsi vaikščiotume atviruke. Neramu nuo to naujumo, visi kaip paklaikę fotografuoja. Tai, ką pas mus gali rasti egzotiškų augalų parduotuvėje, čia auga tiesiog darže ir yra...


3 klausimai psichologei apie depresiją po gimdymo. Dvi istorijos

3 klausimai psichologei apie depresiją po gimdymo. Dvi istorijos

Ligų klasifikacijoje nerasite depresijos po gimdymo kaip atskiros ligos. Ji gali prasidėti nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo, vėliau atsiradę depresijos požymiai jau nebus priskiriami šiai depresijai. Skaičiuojama, kad nuo 5 iki 25...


Gintarė Minkevičienė. Iš skausmo į atleidimą

Gintarė Minkevičienė. Iš skausmo į atleidimą

Daugybei moterų pasaulyje po aborto reikia dvasinio ir psichologinio gydymo. Tai rodo po pasaulį paplitusi savaitgalio gydymo programa abortą patyrusiems žmonėms "Rachelės vynuogynas", kuri atkeliauja ir į Lietuvą. Žmonės dažnai nenori...


Vasaros romanas baigiasi psichologo kabinete

Vasaros romanas baigiasi psichologo kabinete

Po atostogų – pas psichologą. Deja, bet kai kam nutinka ir taip, kad užuot pailsėję ir atsipalaidavę žmonės puola į gilią depresiją. To priežastimi gali tapti ir kurortinis romanas. Vieniems kurortinis romanas gali suteikti sparnus ir...


Koks sindromas priverčia žmones keiktis?

Koks sindromas priverčia žmones keiktis?

Ar tikrai tie žmonės, kurie kenčia nuo tureto sindromo, negali ištverti nė minutės nenusikeikę? Mokslininkai teigia, kad tik 10 proc. žmonių, kurie kenčia nuo šio sindromo, nekontroliuojamai keikiasi. Dauguma turi nestiprius tikus kaip pavyzdžiui...


Kaip atsikelti ryte? 10 klaidų, kurias kartojame kiekvieną rytą

Kaip atsikelti ryte? 10 klaidų, kurias kartojame kiekvieną rytą

Didžiausia klaida, kokią tik galite padaryti, - tai keltis labai anksti, nors tai nėra būtina. Dažnai klausiame savęs "kaip atsikelti ryte?", tačiau dienos darbų liūne paskęsta tiek patarimai, tiek mintys apie tai, kad ryte reikėtų...


Ko galima pasimokyti iš sergančių schizofrenija patirties?

Ko galima pasimokyti iš sergančių schizofrenija patirties?

Prieš dvylika metų kurį laiką dirbau psichiatrinėje ligoninėje, daugiausia su sergančiais šizofrenija. Bandyti įsijausti į patologiją buvo bauginamai įdomu. Pacientų sudėtingą pasaulį tyrinėjau ir moksliškai - fenomenologiniu būdu. Nors menas...


Šokio-judesio terapija: išgirsti savo kūno išmintį

Šokio-judesio terapija: išgirsti savo kūno išmintį

Atlikusi mažą apklausą savo draugų rate, išgirdau labai įvairių ir įdomių atsakymų: „tai tokia kaip light (lengva) psichoterapija, neturintiems didelių problemų, bet turintiems pakankamai laiko ir išteklių, gal labiau skirta...


Kūryba ir originalūs sprendimai – mistika ar technika?

Kūryba ir originalūs sprendimai – mistika ar technika?

Kūrybiškumas - ne vien menininkų rūpestis. Jo reikia kas dieną. Organizuojant laisvalaikį, rašant straipsnį, puošiant namus, fotografuojant. Susidūrus su psichologinėmis problemomis kūrybiniai sprendimai tiesiog būtini. Kūrybiškumas svarbus...


Ką daryti, kad negraužtų sąžinė?

Ką daryti, kad negraužtų sąžinė?

Sąžinės graužatis – dėl neištikimybės, konspiracinių planų darbe, bjauraus elgesio šeimoje ir t.t. – labai nemalonus dalykas ir tol, kol nesiimsite priemonių šiai graužačiai nuslopinti, gyvenimas gali būti kartus. Poreikis apvalyti...


Konsultacija 287

Konsultacija 287

"Noriu Jūsų paklausti, kokio amžiaus žmogus jau per senas psichologinei pagalbai? Neseniai palaidojome tėtį, mano mama, kuriai 67-ri metai, liko viena. Pastebėjome, kad ji sulyso, nebesitvarko namų kaip anksčiau, niekuo nebesidomi, vis...


Geros psichologinės sveikatos priesakai

Geros psichologinės sveikatos priesakai

Daugelis žmonių su savo organizmu elgiasi taip, lyg būtų pikčiausi jo priešai: valgo kas papuola, nuodija tabaku ir alkoholiu, be saiko eksploatuoja savo jausmus, nemąstydami, kad sveikata, turėdama ribas, gali netikėtai ir nepataisomai sutrikti....


Pozityvus mąstymas - nuo ko pradėti?

Pozityvus mąstymas - nuo ko pradėti?

Pozityvus mąstymas padeda greičiau pasiekti savųjų tikslų, ženkliai pagerina gyvenimo kokybę, įkvepia ryžto imtis naujų veiklų. Norite išmokti mąstyti pozityviai? Pateikiame keletą vertingų patarimų. Pozityvios mintys. Nuo šiol mąstykite ir...


Maitinti krūtimi mergaites gali išmokyti lėlės

Maitinti krūtimi mergaites gali išmokyti lėlės

Artimiausiu metu JAV prekybos tinkluose bus pradėtos pardavinėti gana keistos lėlės, suteikiančios galimybę mažametėms mergaitėms imituoti kūdikio maitinimą krūtimi. Ispanijos kompanijoje "Berjuan" gaminamos lėlės pavadintos"The...


Iškreiptas sąžiningumas - manipuliuojantys žaidimai

Iškreiptas sąžiningumas - manipuliuojantys žaidimai

Jei reikėtų labai trumpai apibūdinti tai, kas svarbiausia besivaduojančio nuo priklausomybių grandinių žmogaus gyvenime, neabejotinai turėtume atsakyti - sąžiningumas ir dar kartą sąžiningumas.


"Buvęs kalinys, o dar ir narkomanas" – praeitis ar etiketė visam gyvenimui?

"Buvęs kalinys, o dar ir narkomanas" – praeitis ar etiketė visam gyvenimui?

"Man užteko pasakyti, kad esu teistas. Darbo biržos darbuotoja žadėjo paskambinti to skambučio jau ketvirti metai laukiu", – pasakojo prieš mėnesį jau penktąkart iš įkalinimo įstaigos grįžęs Jonas, nenorėjęs viešinti savo pavardės....


Kas yra "mūsų elgesys" ir kaip su juo kovoti?

Kas yra "mūsų elgesys" ir kaip su juo kovoti?

Mūsų elgesys – sudėtingas dalykas, tačiau tai nereiškia, kad jam nieko negalima padaryti, taigi jei lemta būti nelaimingam, vadinasi, taip ir bus. Kas nori, aišku, tegul taip mano, neuždrausi. Tačiau kiekvienam, kuriam atgrasi pjauti vedamos...


Moterys nemoka saugoti paslapčių

Moterys nemoka saugoti paslapčių

Į klausimą kiek laiko moterys gali išlaikyti paslaptį, jau galima atsakyti – dvi dienas. Mokslininkai apskaičiavo, kad moteris neiškentėjusi iškalbės paslaptį po maždaug 47 valandų ir 15 minučių, praneša Dailymail.co.uk. Mokslininkai atliko...


Negalavimus prišaukia mintys

Negalavimus prišaukia mintys

Jeigu sergate viena ar kita liga, o medicina jums taip ir nepadeda – kreipkitės į psichoterapeutą. Šiandien psichoterapeutai sėkmingai gydo daugelį ligų. Psichoterapija galima išgydyti astmą ir nevaisingumą, alergiją, daugelį skrandžio ir...


Kas yra problemų sprendimas ?

Kas yra problemų sprendimas ?

Problemų sprendimas yra psichinis procesas, kuris susideda iš problemos identifikavimo, analizės ir sprendimo būdų. Galutinis problemos sprendimo tikslas - įveikti kliūtis ir rasti sprendimą , kuris geriausiai išspręstu problemą.


Pavydas: nemalonu patirti, nelengva atsikratyti

Pavydas: nemalonu patirti, nelengva atsikratyti

Krikščionybės tradicijoje į pavydą žvelgiama kaip į vieną iš septynių didžiausių ydų, trukdančių siekti šventumo. Nors šiuolaikinėje visuomenėje šis sudėtinis jausmas nebėra demonizuojamas, tačiau jis vis tiek nemėgstamas ir greičiau bus...


Ligų ištakos – išgyvenimuose

Ligų ištakos – išgyvenimuose

Kūno problemos gali būti susijusios su patirta psichologine trauma."Mūsų pokalbis – mano vaistai", - sakė pirmoji Zigmundo Froido pacientė. Šiandieninė karta vis dažniau problemas, kurios anksčiau priklausė religijos ir medicinos...


Apie paauglio vidinį pasaulį

Apie paauglio vidinį pasaulį

Apie paauglystę pastaruoju metu kalbama daug. Konfliktams su vaikais lengvai priklijuojama paauglystės problemų etiketė. Visi žino, kad paaugliai nesivaldo, liguistai susirūpinę savo išvaizda, ima veržtis pas draugus ir priešgyniauja tėvams. Bet...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9

Rezus Rezus Rezus