Liepos 9d. Ketvirtadienis

Genovaitė Petronienė. Koks turi būti geras konfliktas?

2012 Spalio 13d.
Peržiūrų skaičius: 31304
Genovaitė Petronienė. Koks turi būti geras konfliktas?

Jau kas kas, o psichologai gerai žino, kiek iš tikrųjų žmonės pyksta. Tūlas pilietis ne taip jau retai įkyriai priekaištauja, ginčijasi, rėkia, o kartais net mėto daiktus, stumdosi ar mušasi. Akivaizdu, kad nei tokiam pykstančiajam, nei aplinkiniams tai tikrai neišeina į naudą. Specialistai atsiraitoję rankoves rašo straipsnius, rengia pykčio valdymo seminarus, tačiau supykus visa psichologija kažkodėl vis vien nueina perniek. Kodėl psichologinės žinios šiuo klausimu tokios neveiksmingos? Kaip supykus neprarasti nuovokos ir iš ko susikonstruoti stabdžius?

Šiame straipsnyje pabandysiu išdėstyti svarbiausius pykčio valdymo dėsnius. Tik nereikia trokšti susivaldyti vieną kartą visiems laikams. Planuokime realistiškai: jei paprastai pyktis tęsiasi valandą, būtų nuostabu, jei panaudojus bent vieną iš pykčio suvaldymo būdų nesutarimai baigtųsi, tarkime, po pusvalandžio.

Nepamirškime pykčio fiziologijos

Pykčio fenomenas daug labiau susijęs su biologija nei norėtųsi. Pasak mokslininkų, bepigu save kontroliuoti tiems, kurių emocijos kyla lėtai, o ką daryti, jei tavo organizmo reakcijos tokios, kad emocijos įsižiebia greitai (nors ir greitai atlyžta)? Pykstant pasikeičia hormonų pusiausvyra ir ima veikti už emocijas atsakingos smegenų dalys. Šio stipraus jausmo gamta nepritaikė objektyviam mąstymui skatinti, jis turi sukoncentruoti jėgas gynybai. Pyktis buvo naudingas norint išlikti: jei senovėje žmonės būtų galvoję, gintis ar ne, tiesiog nebūtų išgyvenę.

Biologinis pagrindas pasireiškia dar vienu klastingu būdu. Psichologai ilgai tyrinėjo, su kuo susiję konfliktai šeimose. Gal tai lemia skirtingi charakteriai? O gal intelekto lygis? Pasirodo, kad ne. Po ilgų tyrimų jie rado tik vieną akivaizdų skirtumą: taika šeimoje labiausiai susijusi su „teigiamu bagažu“. Kitaip tariant, jei žmonės visą mėnesį nesipyko, tai daug didesnė tikimybė, kad nesipyks ir kitą mėnesį. Tai išryškina svarbų dalyką: norint suvaldyti pyktį, reikia ne tik blaivaus proto, bet ir valios bei sveikos, pailsėjusio žmogaus pusiausvyros. Tą patį atrado ir meditacijos tyrinėtojai: po ilgų meditacijų žmonės tapdavo tokie harmoningi, kad susilpnėdavo net tokios savaiminės pykčio reakcijos, kaip reakcija į netikėtą garsą.

Akivaizdu, jog kartais žmonės taip išvargsta arba jaučiasi tokie nelaimingi, kad gali sprogti bet kuriuo momentu, o po atostogų, dažniausiai, būna daug taikesni. Būtent porų terapijos pradžioje dažnai pirmiausia porai iškeliama sąlyga bet kokiomis priemonėmis kurį laiką ištverti nesipykus: norint pradėti valdyti emocijas reikia iš pradžių atsigauti po mūšių.

Neadekvačios pykčio priežastys

Pyktis – tai jausmas, svarbus norint išlikti. Jis padeda sukaupti energiją, ryžtingiau ginti tai, kas brangu. Kai būname nepatenkinti, dažnai protinė veikla suaktyvėja ir net drovūs žmonės tampa iškalbingi, o studentai geriau išlaiko egzaminus. Pyktis padeda suvokti, ko mes iš tikrųjų norime, ir įspėja, kad būtina susitarti dėl svarbių dalykų. Tačiau jis ne visada kyla tada, kai to tikrai reikia. Pavyzdžiui, pyktį dažnai sukelia baimė.

Kuo jaučiamės silpnesni, tuo labiau bijome, kad mums pakenks, tuo labiau ima vaidentis, kad su mumis kiti nesiskaito, tuo smarkiau esame linkę gintis iš anksto, profilaktiškai. Po pykčiu gali slypėti ir skausmas: „Viešpatie, koks aš nelaimingas, kaip manęs nesupranta, nevertina.“ Dėl šios priežasties ypač sunku valdytis šalia tų žmonių, kurie, mūsų nuomone, privalo mus mylėti. Taip pat greičiausiai ant mūsų supyksta tie žmonės, kurie iš mūsų daug tikisi. Sunku jausti, kad tave paliko, pykti yra lengviau. Ir vidinis monologas tada keičiasi: „Kokie visi pikti; aš teisus, o jie nieko nesupranta; aš jiems parodysiu!“

Įdomu, kad šeimyniniuose konfliktuose dažnai nusistovėjęs savotiškas pykčio pasidalinimas: vienas žmogus puola, o kitas išstumia savo pyktį, tampa šaltas, ironiškas, priekabus. Piktasis partneris pasąmoningai prisisotina šios energijos, o kadangi jam nieko nereiškia sprogti, jis ir sprogsta vietoj partnerio – energija juk turi rasti išėjimą. Piktasis lieka dėl visko kaltas, įtampa nuslūgsta ir abiem savotiškai palengvėja. Išeina, kad jau geriau taip nei niekaip.

Žinoma, esama ir tokių žmonių, kurie visą laiką nusiteikę konfliktiškai. Tai psichopatinės ir paranojinės asmenybės. Tokiais atvejais, deja, galios pademonstravimas gali būti vienintelis būdas surasti su jais taikų sambūvį, o jiems patiems susivaldyti dažnai gali padėti tik medikamentai arba ramus gyvenimas ir nuolatinė priežiūra.

Bausti! O gal pakaktų išsilieti?

Ir visgi, kad ir kokios priežastys sukeltų pyktį, pasvarstykime, ką su juo daryti. Pyktis dažniausiai reiškiamas kaltinimais: „tu mane nervini“, „tu mana vedi iš proto“, „tu mane kankini“, „tu visad mane išprovokuoji“. Tarp kaltinimo ir žeminimo riba nėra aiški: „ vyro tavyje nė už kapeiką“, „idiotas nelaimingas“. Daugelis žmonių supykę kartoja: „tu, tu“ , o „aš“ tarsi neegzistuoja. Tačiau kad ir kas išprovokuotų pyktį –paskutinis lašas, aplinkybių sutapimas, – tai dar nereiškia, kad kas nors iš tiesų kaltas. O jei kaltininkas ir yra, kažin ar bus geriau, jei jį sunaikinsime. Tarp pykčio ir puolimo yra esminis skirtumas.

Įsiklausykime: „Viešpatie, aš nesutinku! Aš labai pykstu, tiesiog einu iš proto! Aš jaučiuosi tokia vieniša, tokia bejėgė, aš tiesiog nebegaliu!“ Ir: „Tau nuslydo stogas! Tu tiesiog menkysta! Visiškas nulis!“ Panašu, kad pyktis be kaltinimo žeidžia daug kartų mažiau.

Ženkime dar vieną žingsnį į priekį. Mes neturime pataikauti vieni kitiems, bet dėl tvirtų principų reikia apsispręsti ramybėje, o ne mūšyje. Nemažai santykių sudrasko troškimas karštai kovoti dėl teisybės. Žmonės dažnai būna įsitikinę, kad jei vieną kartą nusileis, kitą kartą jiems visai užlips ant galvos. Psichologai jau seniai nustatė, kad toks mąstymas niekur neveda. Mintį „O kodėl aš visad turiu būti geresnis?“ verčiau pakeisti į „O kas dar gali pirmas liautis pykęs, jei ne aš?“ Surizikavę ir pabandę pritaikyti šią taisyklę, pamatysime, jog taip išsisprendžia didesnė dalis konfliktų ir kuo toliau ją taikai, tuo akivaizdžiau, kokia ji reali ir praktiška. Tačiau apsisprendus jos laikytis tenka aukoti svarbų dalyką – keršto ir teisybės ieškojimo saldumą.

Kaip sutramdyti savo įsiūtį?

Niekada nėra taip naudinga delsti, kaip pykstant. Nerasime žmogaus, kuris nėra nors kartą gailėjęsis, kad supykęs paskambino, parašė laišką, išsiliejo. Tačiau kaip sustoti, jei situacija jau kaista? Teks padirbėti.

Pagalvokime apie paskutinį kartą, kai įpykome. Kaip atrodė prieš tai buvusi diena? Ar jau kurį laiką nebuvo nuovargio, nelaimingumo jausmo? Kokie pirmi pojūčiai pranešė, kad jau pykstame? Gal pradėjo kilti mintys apie kokią nors neteisybę, o gal pasijuto įtampa, karštis ar neįprasta drąsa ir ryžtas? Ypač verta apgalvoti besikartojančias iš pusiausviros vedančias situacijas ir joms ruoštis.

Pavyzdžiui, daugelis moterų praranda savitvardą, kai vyras namo grįžta girtas. Arba vienas mano klientas taip susierzindavo vairuodamas, kad pradėdavo rodyti kitiems vairuotojams nešvankius ženklus, ir šie jį porą kartų pagavę primušė. Galbūt tokia pykčio situacijų analizė atrodo nemaloni ir nereikalinga, bet jei kas nors stovėtų už nugaros ir verstų mus taip analizuoti save po kiekvieno sprogimo, imtume kur kas geriau matyti save iš šalies ir ne laiku bei ne vietoje pasireiškiančių pykčio protrūkių būtų vis mažiau.

Tokia analizė dar reikalingesnė tam, kad, pajutę pirmus pykčio požymius, išmoktume nelaukdami galutinio momento nuleisti garą – juk galbūt iki sprogimo liko tik kelios minutės. Tuoj pat įvardinkime: „Man tai nepatinka!“ Labai svarbu be pykčio užtaiso paklausti mus suerzinusio žmogaus, kodėl jis negerai pasielgė. Kartais to ir užtenka, kad viskas baigtųsi. Pavyzdžiui, vyras nepasisveikina su namo grįžusia žmona, nes žiūri krepšinio rungtynes. Žmona kaipmat nusprendžia: „Jis manęs nemyli.“ Tačiau jei paklaustų vyro, kodėl šis nepasisveikino, išgirstų, kad įžengė pro duris kritiniu rungtynių momentu.

Kita mąstymo klaida – perdėjimas. Kai esame suirzę, atrodo, kad kito žmogaus blogo elgesio pakelti nebeįmanoma, nors iš tiesų taip nėra. Pavyzdžiui, tikrai įmanoma įkalbinti besiožiuojantį vaiką elgtis tinkamai, palaukti vėluojančio draugo ir t. t., tik, žinoma, reikia kantrybės. Jeigu ramiu tonu pasisakyti ar paklausti nebegalime, tai iš situacijos geriausia kuriam laikui pabėgti paaiškinus: „Aš per stipriai susijaudinau, todėl geriau eisiu prasiblaškyti.“

Geri pykčio kanalizavimo būdai

Kognityvinės psichologijos atstovai teigia, kad piktas mintis įmanoma sustabdyti. Kai susigriebiame, kad jau galvojame apie neteisybę, reikia garsiai pasakyti sau „stop“ ir stengtis mąstyti apie ką kita, o dar geriau susirasti kuo labiau įtraukiantį užsiėmimą, kuris nors valandą priverstų mus užmiršti pyktį ir paskatintų veikti kitas smegenų dalis.
Tarkime, susivaldyti pavyko. Tačiau ką daryti toliau? Pyktis – ne nuovargis ir, skirtingai negu lietus, savaime į žemę nesusigeria. Nuslopintas pyktis ardo organizmą, skatina įkyrias mintis apie neteisybę ir didėja tikimybė, kad kitą kartą jau tikrai sprogsime.

Nuoskaudų išsakymas po kurio laiko – abejotinas sprendimas, galime būti pagrįstai apkaltinti, kad veidmainiavome ir nerodėme, jog nesutinkame su kito nuomone ar poelgiu, laiku. Tad kur padėti pyktį?

Esama tokio dalyko, kaip pykčio kanalizavimas. Nesąmoningas kanalizavimas, t. y. pykčio energijos nukreipimas į kitą žmogų ar į kokią nors veiklą, vyksta nuolat. Internete mačiau, kaip panda nukrenta su visa nulūžusia šaka ir iš pasiutimo ją sulaužo, sudrasko.

Viršininkas aprėkia pavaldinį, šis grįžęs namo duoda velnių žmonai, o galiausiai dėl visko lieka kaltas koks nors trečias atpirkimo ožys, pavyzdžiui, vienas iš vaikų. Kadangi savo gyvenime beveik neturėjau progos laisvai išsilieti, jau vaikystėje atradau, kaip „išvirti“ pyktį vienai: labiausiai mėgau ir tebemėgstu fantazuoti, kaip atitraukiu skriaudiką nuo savo gyvenimo, o pati imu klestėti. Neseniai sužinojau, kad labai efektyvu piktas mintis užrašyti popieriuje, na, ir, be abejo, kaip ir visi, pasiskundžiu draugams.

Mano klientai kūrybiškesni: pamenu, vienas klientas pasakojo, kaip jis garsiai rėkdavo mašinoje arba miške, kita klientė vonioje daužydavo lėkštes (ji pirkdavo pačias pigiausias lėkštes). O kai kurie dvasingi žmonės net ir pyktį sugeba išlieti estetiškai, pavyzdžiui: kai vieną vienuolį apimdavo pyktis, jis tapšnodavo per kelius kartodamas „vaje, vaje“. Galima išeiti pabėgioti, iššveisti namus, svarbiausia – surasti savą, gerai veikiantį pykčio kanalizavimo būdą.

Sukaupto pykčio „kuprinės“ valymas

Pyktis vis tiek gali susikaupti. Jis kaupiasi dėl įvairiausių priežasčių: norime atrodyti geri, bijome būti atstumti, baiminamės keršto, objektyviai priklausome nuo pikto žmogaus – tėvų ar viršininkų. Ir štai vieną dieną suvokiame, jog sukaupėme jo tiek, kad visai nebegalime bendrauti su tam tikru žmogumi – jis tiesiog „sukelia alergiją“.

Jausdami sukaupto pykčio nevaldomą galią bandome atsiriboti, nes jeigu ją paleistume, tai jau tikrai nesusivaldytume. Išsilaisvinti nuo jos darosi vis sunkiau. Kartais išvalyti „kuprinę“ pačiam nebeįmanoma ir verta kreiptis į psichologą pagalbos – šis žmogus tam kaip tik puikiai tinka. Psichoterapijos kabinetas – saugi aplinka, kur niekas nesmerkia, kur galima palikti nuoskaudas ir atgauti savivertės jausmą.

Iš tikrųjų nustojame pykti tik atleidę. Ką reiškia atleisti? Tai reiškia pažiūrėti į žmogų naujai, tačiau jo nenuvertinti ir išlikti artimam. Tokiam stebuklui reikia laiko, ir ne visiems pavyksta jį patirti. Jei skriaudikas mus sužeidė, mes dėl jo praradome sveikatą, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis, kol žaizdos neužgijo, atleisti labai sunku.

Tam, kad galėtume atleisti, turime pasikeisti patys: pabandyti suvokti ir suprasti skriaudiko vidinę logiką, o svarbiausia – atsigauti ir išmokti apsiginti. Pasyviai laukdami ir pykdami, pripažįstame savo bejėgiškumą ir priklausomybę nuo skriaudiko. Ko gero, svarbiausias yra pats nusiteikimas atleisti – tada galima pradėti judėti į priekį, tapti stipresniam. Artimi santykiai – tai nuolatinis atleidimas vienas kitam.

Vietoj pabaigos

Laisvai reikšti pykčio nebus galima niekada. Psichologai nustatė, kad kritikos ir priekaištų išsakymui galioja taisyklė: 5 pozityvūs pastebėjimai, o tada jau 1 negatyvus. Tačiau slopinti pyktį – irgi ne išeitis. Tėvai vaikams nuolat kala, kad ten, kur meilė, pykčiui ne vieta. Jie sako: „Kai tu pyksti, mama tavęs nemyli.“ Tokie žodžiai vaikui gali labai pakenkti. Kažin ar pyktis iš tiesų taip kenkia meilei ir draugystei, greičiau atvirkščiai – padeda atsikratyti akmens užantyje, kuris nutolina žmones.

Fiziologijos požiūriu pykčio ir seksualinio susijaudinimo požymiai yra labai panašūs. Nuslopinęs vieną, žmogus savaime nuslopina ir kitą. Kuo greičiau mes išmoksime suvokti ir suvaldyti savo pyktį, tuo mūsų gyvenime bus mažiau šalčio ir tikros, baisios agresijos. Spėkite, kokie žmonės nemoka pykti mintyse ir pyktį išlieja tiesiogiai? Ogi nusikaltėliai.
Taigi, atsiraitokime rankoves ir imkimės darbo. Pykčio valdymo srityje mes galime būti tarsi darželinukai, o juk galima pasiekti tokį aukštą lygį, kaip į kalėjimą pakliuvęs Tibeto vienuolis, kuris nuogąstavo, kad gali prarasti atjautą jį kankinusiems kalėjimo sargams. Savitvarda pykčio akimirką ne mažiau didi ir ne mažiau kilni kaip ir savitvarda baimės akimirką.

Koks yra geras konfliktas?

• Geriausias konfliktas – tai konfliktas, kuris neprasidėjo. Daugiausia laimi tas, kuris apie savo nepritarimą pasako be pykčio, o jei to nebegali, sukilus įtūžiui, padaro pertraukėlę.
• Konstruktyviai elgtis konflikto metu sugeba pailsėjęs ir gerai pažįstantis save žmogus. Toks žmogus greičiau susigaudo, kas jį iš tiesų supykdė, ir liaujasi pykęs, jei kiti niekuo dėti.
• Norint gerai konfliktuoti, reikia mokėti atsikratyti kuo daugiau pykčio vienam ar padedamam draugų, kad jo kuo mažiau liktų ėmusis spręsti konfliktą.
• Gero konflikto metu sakoma ne „tu“, o „aš“. Pavyzdžiui, ne „kaip tu galėjai, koks tu baisus“, o „aš labai pykstu“.
• Gero konflikto metu svarbiausia ne bet kokia kaina įrodyti, kad esi teisus, bet kuo greičiau nustoti mesti į laužą malkas.
• Po gero konflikto ne kaupiama nuoskaudų skrynelė, o stengiamasi pasikeisti ir naujai pažiūrėti ir į esamą ar tariamą skriaudiką, ir į save.

Susipažinkite: mazochistas

Susipažinkite: mazochistas

- Šią savaitę kelias dienas žmona nerėkė, tiesiog puiku. O po to vėl ėmė mane mokyti. Ne tą padariau, ne tą pasakiau. Man nuolat kas nors krenta iš rankų, o ji tyčiojasi. Arba ji mane vis skubina, jos reakcija greita, ji daro daug darbų iš karto,...


Trapumas, vienatvė, baimė

Trapumas, vienatvė, baimė

Be abejo, taip nutinka ne vien man, bet beveik nuo tada, kai save prisimenu, man pavykdavo stebuklingu būdu ištirpti ir susilieti su аplinka. Aš braidydavau gatvėmis, ties kiekvienu namu mano pajautos keitėsi, susiliedavau su gatve, su gamta, su...


Dažnai išraustu — kaip susitvardyti?

Dažnai išraustu — kaip susitvardyti?

Noriu paklausti, kaip atsikratyti nuolatinio raudonavimo. Labai dažnai išraustu, ir net nežinau dėl ko. Kai reikia ką nors pasakyti, kai netikėtai kas nors į mane kreipiasi, pajuntu, kaip užkaista skruostai. Man tai labai trukdo. Per paskaitas...


Ką apie vyrus išduoda "mėnulio" eisena?

Ką apie vyrus išduoda "mėnulio" eisena?

Psichologai moterims pataria atkreipti dėmesį į vyrų eiseną. Mat vaikščiojimo būdas padeda atskleisti stripriosios lyties charakterį, slaptus ketinimus, emocijas ir baimes. Norintys greičiau sugundyti moterį, eina jai iš kairės Jei vyras eina...


Ar bijantys humoro moka juokauti?

Ar bijantys humoro moka juokauti?

Yra žmonių, kurie nemoka juokauti, bet puikiai moka perprasti kitų juokus. Tačiau yra ir žmonių, kuriems juokas ir humoras yra visiškai skirtingi dalykai, mat pastarojo jie tiesiog nesupranta arba tiesiog bijo, kad tai gali būti nukreipta prieš...


Evoliucija apsiriko: geriau būti nerūpestingam

Evoliucija apsiriko: geriau būti nerūpestingam

Evoliucija mumyse suformavo nesąmoningus nerimavimo mechanizmus, tačiau daugeliu atvejų jie tik švaisto jėgas, nustatė mokslininkai. Pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, kuris niekuomet nesijaudintų. Tėvai jaudinasi dėl vaikų, žmonos – dėl vyrų....


Kelionės ir nepakenčiami bendrakeleiviai

Kelionės ir nepakenčiami bendrakeleiviai

Pasibaigus vasarai ir grįžtant į rutiną galima apmąstyti, ką davė nauji įspūdžiai, kelionės, sutikti žmonės. Iš to galima padaryti apibendrinimų ne tik apie pasaulį, bet ir apie save. Pasibaigus vasarai ir grįžtant į rutiną galima apmąstyti, ką...


Knygų skaitymas ir metafizinė baimė

Knygų skaitymas ir metafizinė baimė

Su studentais edukaciniais tikslais intensyviai susirašinėju laiškais. Gavau vieno jų laišką „Neseniai mirė močiutė, – rašo studentė. – Su ja gyvenau visą gyvenimą, ir man prasidėjo nepaaiškinami nerviniai priepuoliai, dėl kurių...


Moterų depresija

Moterų depresija

Laikoma, kad moterys dažniau nei vyrai patiria depresiją ir sunkiau ją įveikia. Specialistai išskiria aštuonias labiausiai paplitusias moterų depresijos rūšis. Trunka kelis mėnesius po gimdymo. Ji atsiranda dėl staigaus gyvenimo būdo pasikeitimo,...


Su "Teatro terapija" – savęs pažinimo link

Su "Teatro terapija" – savęs pažinimo link

Kūrybinė kompanija "Laimingi žmonės" kviečia save atrasti iš naujo ir pasinerti į "Teatro terapiją" – praktinių užsiėmimų ciklą. Anot režisieriaus Arvydo Lebeliūno, Teatro terapija yra savianalizė, tačiau tai ne...


Gudrūs būdai kaip prisiversti padaryti tai, ko nenori, bet reikia

Gudrūs būdai kaip prisiversti padaryti tai, ko nenori, bet reikia

Žmonės žada sau daugiau būti su vaikais, valdytis, sportuoti, laikytis dietos, mesti rūkyti, tapti tvarkingesni, anksčiau gultis, mokytis užsienio kalbos ir t. t. Kaip manote, kiek tokių pažadų būna įgyvendinama? 12 procentų. Kažkaip mažokai....


Egzaminų baimės: kaip įveikti stresą?

Egzaminų baimės: kaip įveikti stresą?

Kiekvieną pavasarį tūkstančiai Lietuvos abiturientų su nerimu laukia artėjančių egzaminų, panašūs jausmai užplūsta jų tėvus, auklėtojus, mokytojus. Kaip elgtis abituriento tėvams, kaip padėti savo sūnui ar dukrai ir kokių svarbiausių principų...


Streso įveikimo pamokėlės (2 dalis)

Streso įveikimo pamokėlės (2 dalis)

Spartus gyvenimo tempas, informacijos gausa, pastangos rasti savo vietą gyvenime didina psichologinę ir emocinę įtampą, todėl ne veltui mūsų amžius vadinamas stresų amžiumi. Kiekvienas didesnis susijaudinimas neigiamai veikia organizmą: po patirto...


Psichoterapeutas O. Lapinas: "XXI amžiuje stresai tapo subtilesni"

Psichoterapeutas O. Lapinas: "XXI amžiuje stresai tapo subtilesni"

Kalbėdamas apie nuolatinį žmonių palydovą - stresą - vienas populiariausių šių dienų psichoterapeutų ir publicistų Olegas Lapinas mini dvi minėto reiškinio puses: nerimą, kurį lydi bejėgiškumas, bei monotoniją, kuri neatsiejama nuo mobilumo. Nuo...


"Perdegusių" moterų karta

"Perdegusių" moterų karta

Beviltiškai bandančios išlaikyti visus namų kampus ir ne tik, moterys vieną dieną namuose "susprogsta". Šiomis dienomis moterys yra spaudžiamos iš visų pusių. Jos turi būti tobulos namų šeimininkės, mamos. O ir darbe joms taikomas ne...


Ar pyktis, susierzinimas ir meilė suderinami dalykai?

Ar pyktis, susierzinimas ir meilė suderinami dalykai?

"Nežinau, kaip aiškiau apibūdinti savo problemą. Beveik metus draugavau su vaikinu. Dirbome, daug laiko leisdavome kartu. Mums buvo gerai, aš jį mylėjau ir jis sakė, kad myli mane. Vasarą jis išvažiavo dirbti į užsienį. Kvietė važiuoti kartu,...


Geriau už kalnus gali būti tik kalnai

Geriau už kalnus gali būti tik kalnai

Kelionės į kalnus dažnai romantizuojamos, kalnais "susergama". Tai rodo, kad jos labai veikia žmogaus psichiką. Kokio poveikio galima tikėtis kopiant į kalnus? Galbūt toks žygis gali iš esmės pakeisti asmenybę? Praėjusią vasarą didelis...


Laisvalaikį reikia įveikti

Laisvalaikį reikia įveikti

Nauja pacientė - 38 metų, irzli, pasitikinti savimi, šiuolaikinė. Pasakoja, kaip kasdieną perka daug maisto, jį suvalgo, po to išvemia. Vyras to nelaiko didele problema, vaikams auginti iki šiol nebuvo laiko - reikėjo įsitvirtinti ir daug dirbti....


Tyrimas: beveik pusė moterų nemėgsta pirkti drabužių

Tyrimas: beveik pusė moterų nemėgsta pirkti drabužių

Vaikinus, kurie parduotuvėse prie matavimosi kabinų laukia drabužius besimatuojančių savo antrųjų pusių, ši žinia turėtų nustebinti: moterys nemėgsta pirkti drabužių. Iš tiesų iki 44 proc. moterų net dreba nuo minties, kad joms reikės naršyti tarp...


Gebėjimas meluoti mažėja smegenis paveikus magnetiniu impulsu

Gebėjimas meluoti mažėja smegenis paveikus magnetiniu impulsu

Ko gero, melavimo fenomenui metų galėtų būti priskaičiuojama panašiai tiek pat, kiek ir pačiai žmonijos civilizacijai. Žmonės meluoti pradėjo netrukus po to, kai pradėjo komunikuoti. Galima numanyti, jog netrukus iškilo ir naujas motyvas –...


Geras draugas neatstoja psichologo

Geras draugas neatstoja psichologo

Įvairios bėdos skatina žmogų kreiptis į psichologą. Tačiau dažniausiai tai būna konfliktai šeimoje, išsiskyrimas su artimu žmogumi, žalingi įpročiai, darbo problemos, vienatvė, darbingumo praradimas, seksualinės problemos, nerimas arba depresija....


Anksti ištekėjusios merginos dažniau kenčia nuo psichikos sutrikimų

Anksti ištekėjusios merginos dažniau kenčia nuo psichikos sutrikimų

Merginos, kurios ištekėjo anksčiau nei joms sukako 18 metų, dažniau gyvenime patiria psichikos problemų, teigia mokslininkai. Kaip praneša "HealthDay News", daug laimingesnės yra tos moterys, kurios amžiną meilę prisiekia sulaukusios...


Kodėl jos apkalba?

Kodėl jos apkalba?

Nors dauguma šalia nuolat būnančių žmonių — mūsų draugai, visgi nemažai susiduriame ir su tokiais, kuriuos tegalime pavadinti "kaimynu", "pažįstamu", "bendradarbiu". Jiems dažniausiai būname daugiau ar mažiau...


Nevaldomo pykčio proveržiai – perpus sutrumpina gyvenimą

Nevaldomo pykčio proveržiai – perpus sutrumpina gyvenimą

Jau ne tik šeimose, darbovietėse, bet ir viešai daugėja žmonių pykčio proveržių. Tad kaip išmokti suvaldyti pyktį?


Tobulybės siekėjai

Tobulybės siekėjai

Tobulybė priklauso mūsų susikurtam idėjų pasauliui. Nėra dalyko, kurį galėtume pavadinti tobulu, nes visą laiką yra ką tobulinti. Tad kodėl švaistome savo energiją, siekdami to, kas nepasiekiama? Noras tobulėti bei geriau išmanyti menus, mokslą,...


Kančios dėl savigarbos arba pirmūnų spindesys ir skurdas

Kančios dėl savigarbos arba pirmūnų spindesys ir skurdas

Duok dieve, klystu, bet pastaruoju metu vis daugėja "fasadiškų" žmonių, kurie išgyvena, kad nesukūrė reikiamo įspūdžio, nepasirodė svarbūs, bet nesisieloja, kad išdavė savo principus. Kita vertus, kiekvienam svarbu jausti savo vertę, o...


Kaip reaguoti į pagyrimus?

Kaip reaguoti į pagyrimus?

"Prieš metus atvažiavau studijuoti į Šiaulius iš nedidelio miestelio. Mano gyvenimas ryškiai pasikeitė: ne tik išvažiavau iš tėvų namų, bet ir susiradau naujų draugų, su kuriais leidžiu laiką ir diskutuoju įvairiais klausimais. Būtent iš...


Šokio-judesio terapija: išgirsti savo kūno išmintį

Šokio-judesio terapija: išgirsti savo kūno išmintį

Atlikusi mažą apklausą savo draugų rate, išgirdau labai įvairių ir įdomių atsakymų: „tai tokia kaip light (lengva) psichoterapija, neturintiems didelių problemų, bet turintiems pakankamai laiko ir išteklių, gal labiau skirta...


Vaikystėje – keisčiausių baimių ataka

Vaikystėje – keisčiausių baimių ataka

Mažuosius persekioja tamsos, sapnų, svetimų žmonių, vabalų ir net mirties baimė. Vaikai bijo pasilikti vieni namuose, bijo tamsos, svetimų žmonių, vabalų, gyvačių, o kai kurie - mirties. Ši baimė gali paveikti vaiko nuotaiką, elgesį ir sveikatą....


Neromantiškas psichinio ligonio gyvenimas

Neromantiškas psichinio ligonio gyvenimas

"Nežinau, jau ta mūsų šeimynėlė: nieko nepakeisi, nieko nepadarysi. Kaimynė padovanojo gerą kremą, aš pasidėjau į spintą, bet matė dukros. Žiūriu - kremo jau nėra. Paklausiau dukros, ji ėmė šaukti, kad neėmė ir staiga aš jaučiu:...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9