Rugsėjo 27d. Sekmadienis

Genovaitė Petronienė. Koks turi būti geras konfliktas?

2012 Spalio 13d.
Peržiūrų skaičius: 31304
Genovaitė Petronienė. Koks turi būti geras konfliktas?

Jau kas kas, o psichologai gerai žino, kiek iš tikrųjų žmonės pyksta. Tūlas pilietis ne taip jau retai įkyriai priekaištauja, ginčijasi, rėkia, o kartais net mėto daiktus, stumdosi ar mušasi. Akivaizdu, kad nei tokiam pykstančiajam, nei aplinkiniams tai tikrai neišeina į naudą. Specialistai atsiraitoję rankoves rašo straipsnius, rengia pykčio valdymo seminarus, tačiau supykus visa psichologija kažkodėl vis vien nueina perniek. Kodėl psichologinės žinios šiuo klausimu tokios neveiksmingos? Kaip supykus neprarasti nuovokos ir iš ko susikonstruoti stabdžius?

Šiame straipsnyje pabandysiu išdėstyti svarbiausius pykčio valdymo dėsnius. Tik nereikia trokšti susivaldyti vieną kartą visiems laikams. Planuokime realistiškai: jei paprastai pyktis tęsiasi valandą, būtų nuostabu, jei panaudojus bent vieną iš pykčio suvaldymo būdų nesutarimai baigtųsi, tarkime, po pusvalandžio.

Nepamirškime pykčio fiziologijos

Pykčio fenomenas daug labiau susijęs su biologija nei norėtųsi. Pasak mokslininkų, bepigu save kontroliuoti tiems, kurių emocijos kyla lėtai, o ką daryti, jei tavo organizmo reakcijos tokios, kad emocijos įsižiebia greitai (nors ir greitai atlyžta)? Pykstant pasikeičia hormonų pusiausvyra ir ima veikti už emocijas atsakingos smegenų dalys. Šio stipraus jausmo gamta nepritaikė objektyviam mąstymui skatinti, jis turi sukoncentruoti jėgas gynybai. Pyktis buvo naudingas norint išlikti: jei senovėje žmonės būtų galvoję, gintis ar ne, tiesiog nebūtų išgyvenę.

Biologinis pagrindas pasireiškia dar vienu klastingu būdu. Psichologai ilgai tyrinėjo, su kuo susiję konfliktai šeimose. Gal tai lemia skirtingi charakteriai? O gal intelekto lygis? Pasirodo, kad ne. Po ilgų tyrimų jie rado tik vieną akivaizdų skirtumą: taika šeimoje labiausiai susijusi su „teigiamu bagažu“. Kitaip tariant, jei žmonės visą mėnesį nesipyko, tai daug didesnė tikimybė, kad nesipyks ir kitą mėnesį. Tai išryškina svarbų dalyką: norint suvaldyti pyktį, reikia ne tik blaivaus proto, bet ir valios bei sveikos, pailsėjusio žmogaus pusiausvyros. Tą patį atrado ir meditacijos tyrinėtojai: po ilgų meditacijų žmonės tapdavo tokie harmoningi, kad susilpnėdavo net tokios savaiminės pykčio reakcijos, kaip reakcija į netikėtą garsą.

Akivaizdu, jog kartais žmonės taip išvargsta arba jaučiasi tokie nelaimingi, kad gali sprogti bet kuriuo momentu, o po atostogų, dažniausiai, būna daug taikesni. Būtent porų terapijos pradžioje dažnai pirmiausia porai iškeliama sąlyga bet kokiomis priemonėmis kurį laiką ištverti nesipykus: norint pradėti valdyti emocijas reikia iš pradžių atsigauti po mūšių.

Neadekvačios pykčio priežastys

Pyktis – tai jausmas, svarbus norint išlikti. Jis padeda sukaupti energiją, ryžtingiau ginti tai, kas brangu. Kai būname nepatenkinti, dažnai protinė veikla suaktyvėja ir net drovūs žmonės tampa iškalbingi, o studentai geriau išlaiko egzaminus. Pyktis padeda suvokti, ko mes iš tikrųjų norime, ir įspėja, kad būtina susitarti dėl svarbių dalykų. Tačiau jis ne visada kyla tada, kai to tikrai reikia. Pavyzdžiui, pyktį dažnai sukelia baimė.

Kuo jaučiamės silpnesni, tuo labiau bijome, kad mums pakenks, tuo labiau ima vaidentis, kad su mumis kiti nesiskaito, tuo smarkiau esame linkę gintis iš anksto, profilaktiškai. Po pykčiu gali slypėti ir skausmas: „Viešpatie, koks aš nelaimingas, kaip manęs nesupranta, nevertina.“ Dėl šios priežasties ypač sunku valdytis šalia tų žmonių, kurie, mūsų nuomone, privalo mus mylėti. Taip pat greičiausiai ant mūsų supyksta tie žmonės, kurie iš mūsų daug tikisi. Sunku jausti, kad tave paliko, pykti yra lengviau. Ir vidinis monologas tada keičiasi: „Kokie visi pikti; aš teisus, o jie nieko nesupranta; aš jiems parodysiu!“

Įdomu, kad šeimyniniuose konfliktuose dažnai nusistovėjęs savotiškas pykčio pasidalinimas: vienas žmogus puola, o kitas išstumia savo pyktį, tampa šaltas, ironiškas, priekabus. Piktasis partneris pasąmoningai prisisotina šios energijos, o kadangi jam nieko nereiškia sprogti, jis ir sprogsta vietoj partnerio – energija juk turi rasti išėjimą. Piktasis lieka dėl visko kaltas, įtampa nuslūgsta ir abiem savotiškai palengvėja. Išeina, kad jau geriau taip nei niekaip.

Žinoma, esama ir tokių žmonių, kurie visą laiką nusiteikę konfliktiškai. Tai psichopatinės ir paranojinės asmenybės. Tokiais atvejais, deja, galios pademonstravimas gali būti vienintelis būdas surasti su jais taikų sambūvį, o jiems patiems susivaldyti dažnai gali padėti tik medikamentai arba ramus gyvenimas ir nuolatinė priežiūra.

Bausti! O gal pakaktų išsilieti?

Ir visgi, kad ir kokios priežastys sukeltų pyktį, pasvarstykime, ką su juo daryti. Pyktis dažniausiai reiškiamas kaltinimais: „tu mane nervini“, „tu mana vedi iš proto“, „tu mane kankini“, „tu visad mane išprovokuoji“. Tarp kaltinimo ir žeminimo riba nėra aiški: „ vyro tavyje nė už kapeiką“, „idiotas nelaimingas“. Daugelis žmonių supykę kartoja: „tu, tu“ , o „aš“ tarsi neegzistuoja. Tačiau kad ir kas išprovokuotų pyktį –paskutinis lašas, aplinkybių sutapimas, – tai dar nereiškia, kad kas nors iš tiesų kaltas. O jei kaltininkas ir yra, kažin ar bus geriau, jei jį sunaikinsime. Tarp pykčio ir puolimo yra esminis skirtumas.

Įsiklausykime: „Viešpatie, aš nesutinku! Aš labai pykstu, tiesiog einu iš proto! Aš jaučiuosi tokia vieniša, tokia bejėgė, aš tiesiog nebegaliu!“ Ir: „Tau nuslydo stogas! Tu tiesiog menkysta! Visiškas nulis!“ Panašu, kad pyktis be kaltinimo žeidžia daug kartų mažiau.

Ženkime dar vieną žingsnį į priekį. Mes neturime pataikauti vieni kitiems, bet dėl tvirtų principų reikia apsispręsti ramybėje, o ne mūšyje. Nemažai santykių sudrasko troškimas karštai kovoti dėl teisybės. Žmonės dažnai būna įsitikinę, kad jei vieną kartą nusileis, kitą kartą jiems visai užlips ant galvos. Psichologai jau seniai nustatė, kad toks mąstymas niekur neveda. Mintį „O kodėl aš visad turiu būti geresnis?“ verčiau pakeisti į „O kas dar gali pirmas liautis pykęs, jei ne aš?“ Surizikavę ir pabandę pritaikyti šią taisyklę, pamatysime, jog taip išsisprendžia didesnė dalis konfliktų ir kuo toliau ją taikai, tuo akivaizdžiau, kokia ji reali ir praktiška. Tačiau apsisprendus jos laikytis tenka aukoti svarbų dalyką – keršto ir teisybės ieškojimo saldumą.

Kaip sutramdyti savo įsiūtį?

Niekada nėra taip naudinga delsti, kaip pykstant. Nerasime žmogaus, kuris nėra nors kartą gailėjęsis, kad supykęs paskambino, parašė laišką, išsiliejo. Tačiau kaip sustoti, jei situacija jau kaista? Teks padirbėti.

Pagalvokime apie paskutinį kartą, kai įpykome. Kaip atrodė prieš tai buvusi diena? Ar jau kurį laiką nebuvo nuovargio, nelaimingumo jausmo? Kokie pirmi pojūčiai pranešė, kad jau pykstame? Gal pradėjo kilti mintys apie kokią nors neteisybę, o gal pasijuto įtampa, karštis ar neįprasta drąsa ir ryžtas? Ypač verta apgalvoti besikartojančias iš pusiausviros vedančias situacijas ir joms ruoštis.

Pavyzdžiui, daugelis moterų praranda savitvardą, kai vyras namo grįžta girtas. Arba vienas mano klientas taip susierzindavo vairuodamas, kad pradėdavo rodyti kitiems vairuotojams nešvankius ženklus, ir šie jį porą kartų pagavę primušė. Galbūt tokia pykčio situacijų analizė atrodo nemaloni ir nereikalinga, bet jei kas nors stovėtų už nugaros ir verstų mus taip analizuoti save po kiekvieno sprogimo, imtume kur kas geriau matyti save iš šalies ir ne laiku bei ne vietoje pasireiškiančių pykčio protrūkių būtų vis mažiau.

Tokia analizė dar reikalingesnė tam, kad, pajutę pirmus pykčio požymius, išmoktume nelaukdami galutinio momento nuleisti garą – juk galbūt iki sprogimo liko tik kelios minutės. Tuoj pat įvardinkime: „Man tai nepatinka!“ Labai svarbu be pykčio užtaiso paklausti mus suerzinusio žmogaus, kodėl jis negerai pasielgė. Kartais to ir užtenka, kad viskas baigtųsi. Pavyzdžiui, vyras nepasisveikina su namo grįžusia žmona, nes žiūri krepšinio rungtynes. Žmona kaipmat nusprendžia: „Jis manęs nemyli.“ Tačiau jei paklaustų vyro, kodėl šis nepasisveikino, išgirstų, kad įžengė pro duris kritiniu rungtynių momentu.

Kita mąstymo klaida – perdėjimas. Kai esame suirzę, atrodo, kad kito žmogaus blogo elgesio pakelti nebeįmanoma, nors iš tiesų taip nėra. Pavyzdžiui, tikrai įmanoma įkalbinti besiožiuojantį vaiką elgtis tinkamai, palaukti vėluojančio draugo ir t. t., tik, žinoma, reikia kantrybės. Jeigu ramiu tonu pasisakyti ar paklausti nebegalime, tai iš situacijos geriausia kuriam laikui pabėgti paaiškinus: „Aš per stipriai susijaudinau, todėl geriau eisiu prasiblaškyti.“

Geri pykčio kanalizavimo būdai

Kognityvinės psichologijos atstovai teigia, kad piktas mintis įmanoma sustabdyti. Kai susigriebiame, kad jau galvojame apie neteisybę, reikia garsiai pasakyti sau „stop“ ir stengtis mąstyti apie ką kita, o dar geriau susirasti kuo labiau įtraukiantį užsiėmimą, kuris nors valandą priverstų mus užmiršti pyktį ir paskatintų veikti kitas smegenų dalis.
Tarkime, susivaldyti pavyko. Tačiau ką daryti toliau? Pyktis – ne nuovargis ir, skirtingai negu lietus, savaime į žemę nesusigeria. Nuslopintas pyktis ardo organizmą, skatina įkyrias mintis apie neteisybę ir didėja tikimybė, kad kitą kartą jau tikrai sprogsime.

Nuoskaudų išsakymas po kurio laiko – abejotinas sprendimas, galime būti pagrįstai apkaltinti, kad veidmainiavome ir nerodėme, jog nesutinkame su kito nuomone ar poelgiu, laiku. Tad kur padėti pyktį?

Esama tokio dalyko, kaip pykčio kanalizavimas. Nesąmoningas kanalizavimas, t. y. pykčio energijos nukreipimas į kitą žmogų ar į kokią nors veiklą, vyksta nuolat. Internete mačiau, kaip panda nukrenta su visa nulūžusia šaka ir iš pasiutimo ją sulaužo, sudrasko.

Viršininkas aprėkia pavaldinį, šis grįžęs namo duoda velnių žmonai, o galiausiai dėl visko lieka kaltas koks nors trečias atpirkimo ožys, pavyzdžiui, vienas iš vaikų. Kadangi savo gyvenime beveik neturėjau progos laisvai išsilieti, jau vaikystėje atradau, kaip „išvirti“ pyktį vienai: labiausiai mėgau ir tebemėgstu fantazuoti, kaip atitraukiu skriaudiką nuo savo gyvenimo, o pati imu klestėti. Neseniai sužinojau, kad labai efektyvu piktas mintis užrašyti popieriuje, na, ir, be abejo, kaip ir visi, pasiskundžiu draugams.

Mano klientai kūrybiškesni: pamenu, vienas klientas pasakojo, kaip jis garsiai rėkdavo mašinoje arba miške, kita klientė vonioje daužydavo lėkštes (ji pirkdavo pačias pigiausias lėkštes). O kai kurie dvasingi žmonės net ir pyktį sugeba išlieti estetiškai, pavyzdžiui: kai vieną vienuolį apimdavo pyktis, jis tapšnodavo per kelius kartodamas „vaje, vaje“. Galima išeiti pabėgioti, iššveisti namus, svarbiausia – surasti savą, gerai veikiantį pykčio kanalizavimo būdą.

Sukaupto pykčio „kuprinės“ valymas

Pyktis vis tiek gali susikaupti. Jis kaupiasi dėl įvairiausių priežasčių: norime atrodyti geri, bijome būti atstumti, baiminamės keršto, objektyviai priklausome nuo pikto žmogaus – tėvų ar viršininkų. Ir štai vieną dieną suvokiame, jog sukaupėme jo tiek, kad visai nebegalime bendrauti su tam tikru žmogumi – jis tiesiog „sukelia alergiją“.

Jausdami sukaupto pykčio nevaldomą galią bandome atsiriboti, nes jeigu ją paleistume, tai jau tikrai nesusivaldytume. Išsilaisvinti nuo jos darosi vis sunkiau. Kartais išvalyti „kuprinę“ pačiam nebeįmanoma ir verta kreiptis į psichologą pagalbos – šis žmogus tam kaip tik puikiai tinka. Psichoterapijos kabinetas – saugi aplinka, kur niekas nesmerkia, kur galima palikti nuoskaudas ir atgauti savivertės jausmą.

Iš tikrųjų nustojame pykti tik atleidę. Ką reiškia atleisti? Tai reiškia pažiūrėti į žmogų naujai, tačiau jo nenuvertinti ir išlikti artimam. Tokiam stebuklui reikia laiko, ir ne visiems pavyksta jį patirti. Jei skriaudikas mus sužeidė, mes dėl jo praradome sveikatą, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis, kol žaizdos neužgijo, atleisti labai sunku.

Tam, kad galėtume atleisti, turime pasikeisti patys: pabandyti suvokti ir suprasti skriaudiko vidinę logiką, o svarbiausia – atsigauti ir išmokti apsiginti. Pasyviai laukdami ir pykdami, pripažįstame savo bejėgiškumą ir priklausomybę nuo skriaudiko. Ko gero, svarbiausias yra pats nusiteikimas atleisti – tada galima pradėti judėti į priekį, tapti stipresniam. Artimi santykiai – tai nuolatinis atleidimas vienas kitam.

Vietoj pabaigos

Laisvai reikšti pykčio nebus galima niekada. Psichologai nustatė, kad kritikos ir priekaištų išsakymui galioja taisyklė: 5 pozityvūs pastebėjimai, o tada jau 1 negatyvus. Tačiau slopinti pyktį – irgi ne išeitis. Tėvai vaikams nuolat kala, kad ten, kur meilė, pykčiui ne vieta. Jie sako: „Kai tu pyksti, mama tavęs nemyli.“ Tokie žodžiai vaikui gali labai pakenkti. Kažin ar pyktis iš tiesų taip kenkia meilei ir draugystei, greičiau atvirkščiai – padeda atsikratyti akmens užantyje, kuris nutolina žmones.

Fiziologijos požiūriu pykčio ir seksualinio susijaudinimo požymiai yra labai panašūs. Nuslopinęs vieną, žmogus savaime nuslopina ir kitą. Kuo greičiau mes išmoksime suvokti ir suvaldyti savo pyktį, tuo mūsų gyvenime bus mažiau šalčio ir tikros, baisios agresijos. Spėkite, kokie žmonės nemoka pykti mintyse ir pyktį išlieja tiesiogiai? Ogi nusikaltėliai.
Taigi, atsiraitokime rankoves ir imkimės darbo. Pykčio valdymo srityje mes galime būti tarsi darželinukai, o juk galima pasiekti tokį aukštą lygį, kaip į kalėjimą pakliuvęs Tibeto vienuolis, kuris nuogąstavo, kad gali prarasti atjautą jį kankinusiems kalėjimo sargams. Savitvarda pykčio akimirką ne mažiau didi ir ne mažiau kilni kaip ir savitvarda baimės akimirką.

Koks yra geras konfliktas?

• Geriausias konfliktas – tai konfliktas, kuris neprasidėjo. Daugiausia laimi tas, kuris apie savo nepritarimą pasako be pykčio, o jei to nebegali, sukilus įtūžiui, padaro pertraukėlę.
• Konstruktyviai elgtis konflikto metu sugeba pailsėjęs ir gerai pažįstantis save žmogus. Toks žmogus greičiau susigaudo, kas jį iš tiesų supykdė, ir liaujasi pykęs, jei kiti niekuo dėti.
• Norint gerai konfliktuoti, reikia mokėti atsikratyti kuo daugiau pykčio vienam ar padedamam draugų, kad jo kuo mažiau liktų ėmusis spręsti konfliktą.
• Gero konflikto metu sakoma ne „tu“, o „aš“. Pavyzdžiui, ne „kaip tu galėjai, koks tu baisus“, o „aš labai pykstu“.
• Gero konflikto metu svarbiausia ne bet kokia kaina įrodyti, kad esi teisus, bet kuo greičiau nustoti mesti į laužą malkas.
• Po gero konflikto ne kaupiama nuoskaudų skrynelė, o stengiamasi pasikeisti ir naujai pažiūrėti ir į esamą ar tariamą skriaudiką, ir į save.

Kaip įveikti auditorijos baimę?

Kaip įveikti auditorijos baimę?

"Patarkite, kaip būtų galima įveikti auditorijos baimę. Man greitai trisdešimt, užimu atsakingas pareigas ir gana dažnai reikia skaityti pranešimus prieš auditoriją. Kad kas žinotų, kiek man tai kainuoja! Kad ir kaip kruopščiai pasiruošiu,...


Streso įveikimo pamokėlės (2 dalis)

Streso įveikimo pamokėlės (2 dalis)

Spartus gyvenimo tempas, informacijos gausa, pastangos rasti savo vietą gyvenime didina psichologinę ir emocinę įtampą, todėl ne veltui mūsų amžius vadinamas stresų amžiumi. Kiekvienas didesnis susijaudinimas neigiamai veikia organizmą: po patirto...


Kūryba ir originalūs sprendimai – mistika ar technika?

Kūryba ir originalūs sprendimai – mistika ar technika?

Kūrybiškumas - ne vien menininkų rūpestis. Jo reikia kas dieną. Organizuojant laisvalaikį, rašant straipsnį, puošiant namus, fotografuojant. Susidūrus su psichologinėmis problemomis kūrybiniai sprendimai tiesiog būtini. Kūrybiškumas svarbus...


Kaip įveikti santuokos baimę?

Kaip įveikti santuokos baimę?

"Porą metų draugauju su vaikinu. Mylime vienas kitą. Jis siūlo gyventi kartu, tuoktis, o aš atidėlioju sprendimą. Gal ir juokingai skamba, bet bijau šeimos. Mano tėvai girtavo, namuose prisižiūrėjau visko(...), ir tai mane tebepersekioja....


Į pagalbą skuba psichologas

Į pagalbą skuba psichologas

Šiandieninis gyvenimas daugeliui žmonių negailestingai keičia gyvenimo būdą ir ritmą, sėja nerimą, didina įtampą, sudaro sąlygas vystytis įvairių organizmo sistemų sutrikimams, rastis įvairioms ligoms, staigiai išsivystyti sudėtingoms būklėms....


Klastingą priešą būtina nugalėti

Klastingą priešą būtina nugalėti

Gyvenimas nepatiriant streso – utopija. Gamta jį sumanė tikriausiai tam, kad žmogus išmoktų susidoroti su sunkumais. Tačiau ne visiems pavyksta kiekvieną nesėkmę ir pralaimėjimą priimti kaip pamoką. Kai kurie net nebando kovoti ir iš karto...


Ar bijantys humoro moka juokauti?

Ar bijantys humoro moka juokauti?

Yra žmonių, kurie nemoka juokauti, bet puikiai moka perprasti kitų juokus. Tačiau yra ir žmonių, kuriems juokas ir humoras yra visiškai skirtingi dalykai, mat pastarojo jie tiesiog nesupranta arba tiesiog bijo, kad tai gali būti nukreipta prieš...


Ernestas Lapinskas: "Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis"

Ernestas Lapinskas: "Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis"

Psichologas Ernestas Lapinskas pabrėžia, kad emocinis nuovargis daug kenksmingesnis už fizinį, o ištisinis televizoriaus žiūrėjimas emocijas ne turtina, o skurdina. Psichologą kalbina Stanislovas Kairys. Neseniai Europos šalyse vykdytas tyrimas...


Iš kur kyla mūsų baimės

Iš kur kyla mūsų baimės

Kiek daug visko mes nepadarome vien iš baimės suklysti, prarasti, pasirodyti juokingiems, nerangioms, kvailiems... Kiek sudaužyta širdžių vien iš nepasitikėjimo savimi, baimės būti savimi. Kiek nevykusių santuokų sudaryta iš baimės likti vienam,...


Žiaurus gyvenimas meksikietiškame seriale

Žiaurus gyvenimas meksikietiškame seriale

Devynerius metus stebiu paprastuosius Naujininkų gyventojus, kai jiems nepasiseka gyvenimo audrose ir jie ateina prašyti invalidumo pažymų. Stebiu ir neatsistebiu: tai slogu, tamsu, aštru, kartais - komiška, baisesnius pacientus psichiatrai net...


Penkios didžiausios vyrų fobijos

Penkios didžiausios vyrų fobijos

Vyrai – tai tokie sutvėrimai, kurie neturėtų nieko bijoti. Pagal savo statusą vyras turėtų būti stiprus, o moteris – silpna. Tačiau iš tikrųjų yra kiek kitaip. Baimė – gana dažnas reiškinys žmonių tarpusavio santykiuose, nors...


Svarbu jausti, kad esi reikalingas

Svarbu jausti, kad esi reikalingas

„Psichologiškai svarbus ne tiek apdovanojimas, kiek jautimas, kad esi reikalingas. Džiaugiesi, kad tai, ką darai, yra žmonėms gerai, kad tai įvertina ir kolegos“, – atviravo V. Stauskas, sukvietęs architektus ir kitus...


Apie neįmanomą kūrėjo charakterį

Apie neįmanomą kūrėjo charakterį

Kai apima niūri nuotaika, ieškau, į ką įsikibti. Galvoju: kurgi tas gėris ir kaip tas gėris realiai pasireiškia tarp žmonių? Populiarioje psichologijoje dabar labai paplitęs žmogaus, kuriam sekasi, įvaizdis. Tas žmogus sveikas, neprieštaringas,...


Neatsargus apsinuoginimas

Neatsargus apsinuoginimas

Seniai su juo bešnekame vien apie darbą. Tarsi nuo sėkmės darbe priklausytų viskas - laimė, savęs vertė. Gyvena su sena motina, su kuria beveik nesikalba, draugės neturi apie penkerius metus ir tarsi nelaukia. Artimiausias žmogus - tėvas,...


Pakeistas suvokimas palengvina gyvenimą

Pakeistas suvokimas palengvina gyvenimą

Joks psichologas negali pasakyti žmogui, kaip šiam reikia gyventi, tačiau yra daugybė priežasčių, dėl kurių verta ieškoti psichologo pagalbos. Ar drąsiai peržengiame psichologo kabineto slenkstį ištikus dvasinei krizei, kalbamės su Šiaulių asmens...


Nieko nepripjoviau

Nieko nepripjoviau

Kuris laikas mąstau apie įdomų reiškinį: tamsiąją inteligentų pusę, kuri aiškiai įrodo pasąmonės egzistavimą. Kai kurie daug pasiekę, labai kultūringi, gal net drovūs mokslo ir meno žmonės labai mėgsta juodą humorą, grubius "praporščikų"...


Anksti ištekėjusios merginos dažniau kenčia nuo psichikos sutrikimų

Anksti ištekėjusios merginos dažniau kenčia nuo psichikos sutrikimų

Merginos, kurios ištekėjo anksčiau nei joms sukako 18 metų, dažniau gyvenime patiria psichikos problemų, teigia mokslininkai. Kaip praneša "HealthDay News", daug laimingesnės yra tos moterys, kurios amžiną meilę prisiekia sulaukusios...


Ką tau kalba geometrinės figūros

Ką tau kalba geometrinės figūros

Daugybę įdomybių, susijusių su žmogumi, išaiškina psichologai, parapsichologai. Štai, pavyzdžiui, jie teigia, jog žmogaus charakterį galima nuspėti, net konkrečiai nustatyti pagal tai, kokios geometerinės figūros jam patinka. O juk iš tikrųjų...


Konsultacija 287

Konsultacija 287

"Noriu Jūsų paklausti, kokio amžiaus žmogus jau per senas psichologinei pagalbai? Neseniai palaidojome tėtį, mano mama, kuriai 67-ri metai, liko viena. Pastebėjome, kad ji sulyso, nebesitvarko namų kaip anksčiau, niekuo nebesidomi, vis...


Moterų baimės

Moterų baimės

Visiškai bebaimių žmonių nėra. Visi ko nors bijomės. Tačiau, specialistų nuomone, moterys bailesnės. Ir bijo jos visokiausių dalykų. Simptomai. Jūs bijote, kad ilgainiui savo vaikinui ar vyrui tapsite nebeįdomi ir jis susiras kitą. Tegul toji kita...


Kaip padaryti gerą pirmąjį įspūdį?

Kaip padaryti gerą pirmąjį įspūdį?

Pirmasis įspūdis apie nepažįstamą žmogų suformuojamas vos per septyniolika pažinties sekundžių. Rodos, spėjame ištarti tik savo vardą, tačiau aplinkiniai jau būna susidarę nuomonę apie mus. Kaip per tokį trumpą laiką užkariauti geriausias...


Gebėjimas meluoti mažėja smegenis paveikus magnetiniu impulsu

Gebėjimas meluoti mažėja smegenis paveikus magnetiniu impulsu

Ko gero, melavimo fenomenui metų galėtų būti priskaičiuojama panašiai tiek pat, kiek ir pačiai žmonijos civilizacijai. Žmonės meluoti pradėjo netrukus po to, kai pradėjo komunikuoti. Galima numanyti, jog netrukus iškilo ir naujas motyvas –...


Nuotaiką galime keisti patys

Nuotaiką galime keisti patys

Jei atsibudote blogos nuotaikos, tai dar nereiškia, kad nieko negalite pakeisti. Keli pratimai ir teigiamos mintys daro stebuklus. Šiais neramiais laikais gana nesunku prarasti normalią psichologinę pusiausvyrą. Juolab jei darbas susijęs su itin...


TRANSESSENCE arba durys į džiugesnį gyvenimą

TRANSESSENCE arba durys į džiugesnį gyvenimą

Visi esame pajutę, kiek energijos ir džiaugsmo mums teikia šviečianti saulė. Siaučiant permainingiems pavasario orams dar labiau tai vertiname. Tačiau ar visi žinome, kad ir savo viduje mes turime visada šviečiančią saulę? Deja, mūsų vidinę saulę,...


Susipažinkite: mazochistas

Susipažinkite: mazochistas

- Šią savaitę kelias dienas žmona nerėkė, tiesiog puiku. O po to vėl ėmė mane mokyti. Ne tą padariau, ne tą pasakiau. Man nuolat kas nors krenta iš rankų, o ji tyčiojasi. Arba ji mane vis skubina, jos reakcija greita, ji daro daug darbų iš karto,...


Vaikystėje – keisčiausių baimių ataka

Vaikystėje – keisčiausių baimių ataka

Mažuosius persekioja tamsos, sapnų, svetimų žmonių, vabalų ir net mirties baimė. Vaikai bijo pasilikti vieni namuose, bijo tamsos, svetimų žmonių, vabalų, gyvačių, o kai kurie - mirties. Ši baimė gali paveikti vaiko nuotaiką, elgesį ir sveikatą....


Žudikas – nebūtinai psichikos ligonis

Žudikas – nebūtinai psichikos ligonis

Žudynės Norvegijoje sukrėtė visą pasaulį, Šiauliuose – Lietuvą. Kas vyksta žmonių sąmonėje? Ar gali taip elgtis sveikos psichikos žmonės? Atsakyti į šiuos klausimus paprašėme Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos...


Kaip elgtis, kai jautiesi boso neįvertinta?

Kaip elgtis, kai jautiesi boso neįvertinta?

"Dirbu nedideliame moterų kolektyve. Mūsų bosas yra vyras. Nors visos darbuotojos darome beveik tą patį darbą, vadovas daug dažniau pastebi jaunesnes, joms padėkoja ar švelniai nurodo klaidas, jeigu kas nors ne taip. Manęs ir kolegės, su...


Savęs beieškant: kas kaltas, kai jauties blogai?

Savęs beieškant: kas kaltas, kai jauties blogai?

Jeigu tikime likimu, mintinai žinome posakį niekas nevyksta savaime. Viskas vyksta ne savaime. O dėl to, kad taip turėjo būti. Taip seniai jau užprogramuota ir nepriklauso nuo tavo kraujo grupės ar chromosomų tango spirale per laiką – nuo...


Kas yra problemų sprendimas ?

Kas yra problemų sprendimas ?

Problemų sprendimas yra psichinis procesas, kuris susideda iš problemos identifikavimo, analizės ir sprendimo būdų. Galutinis problemos sprendimo tikslas - įveikti kliūtis ir rasti sprendimą , kuris geriausiai išspręstu problemą.


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9