Kovo 29d. Sekmadienis

Ernestas Lapinskas: "Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis"

2012 Spalio 25d.
Peržiūrų skaičius: 37992
Ernestas Lapinskas: "Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis"

Psichologas Ernestas Lapinskas pabrėžia, kad emocinis nuovargis daug kenksmingesnis už fizinį, o ištisinis televizoriaus žiūrėjimas emocijas ne turtina, o skurdina. Psichologą kalbina Stanislovas Kairys.

Neseniai Europos šalyse vykdytas tyrimas parodė, kad lietuviai yra daugiausia dirbanti ir didžiausią laisvalaikio dalį prie televizoriaus leidžianti tauta. Tuo tarpu, pavyzdžiui, prancūzai laisvalaikiu daugiau bendrauja vieni su kitais, o norvegai bene trumpiausiai užsibūna darbe. Tokius skirtumus patogiausia aiškinti skirtinga ekonomine šalių padėtimi, juk mes beveik neturime pinigų vakariniams pasisėdėjimams su bičiuliais kavinėje, juos dar reikia užsidirbti, kaip tai jau seniai padarė norvegai. Bet ar viskuo kalta tik ekonomika?

Pradėsiu nuo to, kad prie internete paskelbto straipsnio apie jūsų minimo tyrimo rezultatus gal gausiausia komentarų, kuriuose tokia padėtis Lietuvoje ir aiškinama būtent ekonominėmis priežastimis. Atseit turiningesniam laisvalaikiui trūksta pinigų, o kad jų būtų daugiau, daugiau reikia ir dirbti, nei kokiems prancūzams. O po sunkaus darbo ir jėgų kam kitam, o ne sėdėjimui prie televizoriaus nebėra. Bet komentuotojai nekalba apie tai, kad ištisinis televizoriaus žiūrėjimas nepadeda atgauti jėgų, iš naujo save pajusti, neatgaivina...

... iškart įsivaizduoju tautietį, klausiamai žiūrintį į žmogų, kalbantį jūsų žodžius: kokios čia nesąmonės, koks čia savęs jutimas? Svarbu pailsinti raumenis, atsijungti nors trumpam nuo pareigų, kad kito ryto šeštą vėl pajėgtum keltis ir skubėti į darbą...

Kažkas tas "nesąmones" supranta, kažkas – ne, tačiau visi jas atpažįsta, kai tai atsitinka. Labai aiškiai atpažįsta. Ir tuomet sako: geros buvo atostogos, gerai pailsėjau. Nebūtina iškart kalbėti apie poilsio prie televizoriaus žalą. Pradžioje užtektų pasakyti apie tokio poilsio skurdumą.

Pats šis procesas skurdus, o ir toks žmonių pasirinkimas nerodo didelio išrankumo.

Tas pat, kaip rinktis vadinamąjį "greitą maistą" vietoj normalaus virtuvinio. Valgom, ką duoda. Iš tiesų net nesirenkame.

Na, Pietų šalyse, Prancūzijoje, Italijoje, ir klimatas daug palankesnis bendrauti su bičiuliais kur gatvės kavinėje ar žaidimų aikštelėse. Bet štai norvegai masiškai čiuožia. Ir jiems nė kiek netrukdo blogi orai. Tiesiog yra tokios tradicijos – nesnausti.

Nors nesu nei sociologas, nei antropologas, bet drįsčiau teigti, kad lemia įpročiai. Lietuvoje taip pat būna vasaros, neretai – puikios. O kaip psichologas galiu pasakyti, kad žmonės skundžiasi, jog menksta jų socialiniai saitai, kad nyksta tarpusavio ryšiai. Ypač kai sukuriamos šeimos. Kad tarp draugų išliktų buvę santykiai, reikia pastangų, net, sakyčiau, tam tikro apsisprendimo.

Kuo toks apsisprendimas geras? Ar neužtenka vakarų prie televizoriaus su šeima?

Socialiniai saitai stiprina asmenybę, praturtina gyvenimo įvairovę. Per tokius ryšius gaunamas emocinis palaikymas, kuris neleidžia jaustis vienišam. Dar vienas labai svarbus tokių santykių aspektas – juos palaikydami mes, nors gal ir ne visada tiesiogiai, esame skatinami nenuleisti rankų prieš sunkumus.

O ar gali būti taip, kad ypatingas lietuvių ryžtas daug dirbti reiškia ne ką kitą, o bandymą kompensuoti tą socialinių saitų, draugystės deficitą? Darbas – lyg kokia apsauga nuo vienatvės ir nuo akistatos su pačiu savimi?

Nedrįsčiau taip kategoriškai teigti. Yra ir daugiau aplinkybių, verčiančių mus dirbti daugiau ir sunkiau už daugelį europiečių. Savo verslus ir savo gerovę mes dar tik kuriame. O tokių įmonių, kuriose jau prieš keletą kartų būtų susiklosčiusios profesionalios vadybos tradicijos, ar tokių savininkų, kurie iš senelių būtų paveldėję savo vaidmenis seniai veikiančiose įmonėse, iš viso nėra. O čia dar ta krizė. Todėl daug dirbti verčiantis nerimas niekur nedingsta.

Bet vis vien gatvėje, Vilniaus centre, matydamas respektabilius piliečius, automobiliuose nuolat kalbančius telefonu, dažniausiai pagalvoju: matyt, tų verslininkų įmonėse prasti popieriai, jei jie priversti joms vadovauti telefonu net judrioje sankryžoje atlikdami sudėtingą manevrą... O gal tie žmonės tik be pagrindo įsivaizduoja, kad be jų viskas pašlis? Be reikalo alina save ir savo darbuotojus pertekliniu dalyvavimu? Ir ilgainiui, kaip sako psichologai, perdega ir verčia perdegti savo darbuotojus.

Taip, yra daug vadovų, ne įmonių savininkų, kurie perdėtai kontroliuoja, nesidalija su bendradarbiais galia, neperduoda jiems nors dalies įgaliojimų. Žinoma, jei esi ir vadovas, ir savininkas, tai motyvų viską laikyti savo rankose smarkiai pagausėja. Esu ne kartą matęs, kaip savininkai bando atsitraukti nuo tiesioginio vadovavimo, bet neištveria ir grįžta. Nes iš šalies kitų klaidos daug aiškiau matyti ir rizika prarasti verslą ima rodytis daug didesnė. Darbuotojui prarasti darbą ir ieškotis kito – ne tas pat, kaip savininkui prarasti verslą ir kurti naują.

Jei gerai atsimenu, komentuodamas mūsų aptariamo tyrimo rezultatus jūs sakėte, kad lietuviams darbe būdingas nerimo jausmas. Gal galėtumėte šį teiginį pakomentuoti plačiau?

Man sunku pasakyti, iš kur tas nerimas randasi. Prieš kurį laiką mano kolega darbavosi Italijoje, o grįžęs sakė, kad ten krizė taip pat yra. Tik ji, pasak to kolegos, Italijoje veikia ekonomiką, o Lietuvoje pirmiausia yra mūsų galvose. Tai matyti net gatvėse – žmonės įsitempę.

Bet yra tvirtinama, kad latvių požiūris į darbą yra daug laisvesnis nei mūsų, nors ir Latvijoje, ir Lietuvoje ekonominė padėtis beveik tokia pati. Latvius prieš porą metų gal net didesnis šokas ištiko. Kaip tai suprasti?

Vienas mano bičiulis latvis pastebi labai aiškų skirtumą: jei du seniai nesimatę draugai latviai susėda išgerti alaus, tai jie kalbasi apie savo automobilius, apie šeimas, apie laisvalaikio reikalus, pomėgius ir gali būti, kad jie net neužsimins apie darbo reikalus. Tuo tarpu tokie patys bičiuliai lietuviai susitikę būtinai pagvildens šią temą. Kur kuris dabar dirba, kaip sekasi, koks kurio viršininkas...

Mes darbą sureikšminame labiau už kitus?

Daug labiau.

Ir labai vertiname darbštumą. O kai ekonomistai ima nagrinėti, kodėl mūsų atlyginimai tokie maži, tai būtinai pabrėžia, kad be viso ko kaltas ir mažas mūsų įmonių darbo našumas. Išeitų, mes dirbame, kad tik dirbtume. Mus ne taip labai domina to darbo rezultatai. Valstietiškas paveldas: įsitveri žagrės rankenų ir ari, ari... o derliumi gamta pasirūpins? O keleriopai geriau už mus gyvenantys danai pagal tyrimus darbštumui teikia menką reikšmę. Ir šiaip Vakaruose retai pamatysi darbe besiplėšantį kokį kelio darbininką ar statybininką. Jie neskuba.

Mūsų ir Danijos istorijos labai skiriasi...

Iš dano jau kokius 500 metų niekas nieko neatiminėjo, o iš mūsų – kas penkiasdešimt plėšė bei nacionalizavo. Mūsų genuose, matyt, poreikis užgyventi dvigubai daugiau už daną, kad valdžiai pasikeitus liktų bent dešimtadalis to, ką danas sukaupė per daug nesiplėšydamas.

Manau, kad dėl tokių aplinkybių darbštumo, atsidavimo darbui vertė nė kiek nesumažėja. Bet reikia ir pastebėti, kad pas mus, gal iš to įkarščio, labai žiūrima ne tik paties darbo, bet ir fizinio buvimo darbe, darbo valandų. Negerai, kai vadovui svarbiau ne darbuotojų kūrybinis požiūris į darbą, o kad jie nevėluotų rytais. O dėl darbo našumo – nepamirškime, kad ne Vakaruose, o pas mus daugiausia darbo vietų ten, kur reikalinga pigi darbo jėga. O kokie gali būti našumo reikalavimai pigiai darbo jėgai?!

Bet gal nėra čia ko mums nerimauti, kad lietuviai daugiau už kitus dirba? Gal kiti tegu geriau seka mumis?

Nerimauti mes turėtume ne dėl tikrai geros mūsų savybės, dėl darbštumo, o dėl poilsio kokybės. Turėtume aiškiau suprasti, kad tik gerai pailsėjęs žmogus ir dirbs geriau. Ir lengviau taip pat, nealindamas savęs taip, kaip dažnai alina dabar.

Ir išvengs emocinio, ne vien fizinio išsekimo.

Iš tikrųjų būtent apie tai ir kalbame.

Bet ne mes vieni apie tai kalbame ar galvojame. Juk daugelis supranta, kad knapsojimas ant sofos nieko gera neduoda. Bet gyvenimo būdo nekeičia...

Todėl, kad įpročius keisti yra be galo sunku. Bijomasi prarasti nesirūpinimo savimi komfortą.

Gal reikia kokios įtaigios masinės agitacijos, kad padėtis keistųsi?

Labiau reikia gerų pavyzdžių. Ir kad jų būtų kuo daugiau. Nežinau, kaip kitur Lietuvoje, bet Vilniuje labai padaugėjo važinėjančių dviračiais. Tai tikrai teisingas pavyzdys. Ir dar vienas geras dalykas, kad Vilniuje smarkiai pagausėjo švenčių. Žmonės išeina į gatves, bendrauja, domisi, kas vyksta. Jiems patinka. O tai, kas patinka, greičiau tampa įpročiu.

Kiekvieną rytą bijau atsimerkti

Kiekvieną rytą bijau atsimerkti

- Jaučiuosi be galo kalta prieš tuos žmones, kurie man norėjo padėti, nes į naują darbą aš nenuėjau. Aš taip persigandau ir taip neturėjau jėgų, kad tiesiog negalėjau. Man labai baisu ieškoti darbo. Aš bijau, kad nueisiu į darbą ir...


Iš kur kyla mūsų baimės

Iš kur kyla mūsų baimės

Kiek daug visko mes nepadarome vien iš baimės suklysti, prarasti, pasirodyti juokingiems, nerangioms, kvailiems... Kiek sudaužyta širdžių vien iš nepasitikėjimo savimi, baimės būti savimi. Kiek nevykusių santuokų sudaryta iš baimės likti vienam,...


Šeimos pietūs gerina paauglių psichinę sveikatą

Šeimos pietūs gerina paauglių psichinę sveikatą

Tie paaugliai, kurie valgo kartu su savo šeima, yra labiau pasitikintys ir emociškai stabilesni, rodo tyrimo rezultatai. Šeimos pietūs pratina vaikus prie tinkamų mitybos įpročių.


Kaip įveikti baimę?

Kaip įveikti baimę?

"Noriu paklausti, kaip įveikti nerimą ir baimę. Kai vyras būna išvykęs darbo reikalais ir gyvenu namuose viena, vakarais kyla baimė, negaliu užmigti. Stengiuosi išeiti į svečius ar į kiną, ką nors pasikviesti, bet vis tiek ateina metas, kai...


Išgyventi netektį padėjo laiškai mirusiam vyrui

Išgyventi netektį padėjo laiškai mirusiam vyrui

Vyro netektis po daugiau nei 40 bendro gyvenimo metų moteriai buvo didžiulis smūgis. Graužatis ir prasidėjusios sveikatos problemos ją privertė ieškoti pagalbos. Specialistai pastebi, kad šiandienos iškreipta gedulo kultūra nepadeda žmogui...


Kaip išsaugoti draugystę, nepritariant draugės elgesiui?

Kaip išsaugoti draugystę, nepritariant draugės elgesiui?

"Norėčiau patarimo arba nuomonės dėl savo santykių su drauge. Draugaujame nuo jaunystės, dabar jau esame vadinamojo vidutinio amžiaus. Nemažai esame kartu išgyvenusios, viena kitą parėmusios, kai buvo sunku. Atrodo, esame giminingos sielos,...


Sėkmės ir laimingo gyvenimo recepto – pas psichologą

Sėkmės ir laimingo gyvenimo recepto – pas psichologą

chologinė būsena turi didžiulės įtakos siekiant tikslo. Krepšinio ekspertai čempionato išvakarėse pastebėjo, kad Lietuvos rinktinės psichologinė pusiausvyra sutrikusi. Kaip ją atkurti, kiekvienam iš mūsų įgyti pasitikėjimo savimi, kai jo trūksta?...


Tobulybės siekėjai

Tobulybės siekėjai

Tobulybė priklauso mūsų susikurtam idėjų pasauliui. Nėra dalyko, kurį galėtume pavadinti tobulu, nes visą laiką yra ką tobulinti. Tad kodėl švaistome savo energiją, siekdami to, kas nepasiekiama? Noras tobulėti bei geriau išmanyti menus, mokslą,...


Kaip jūs motyvuojami darbe?

Kaip jūs motyvuojami darbe?

Ar skiriasi darbuotojų ir darbdavių supratimas, kaip turėtų būti motyvuojami darbuotojai, kad dirbdami jaustųsi gerai? Pasak darbuotojų, dalyvavusių darbo paieškos CVbankas.lt tyrime, juos papildomai darbe labiausiai motyvuotų du dalykai –...


Top 10: kaip patobulinti profesinį gyvenimą?

Top 10: kaip patobulinti profesinį gyvenimą?

Pakeisti darbą nebūtinai reiškia pakeisti profesiją ar net firmą, kurioje dirbi. Kartais pakanka pakeisti vien darbo įpročius, kad visas profesinis gyvenimas pavirstų prasmingesnis, pelningesnis ir t.t. AskMen.com siūlo dešimt patarimų, kaip...


Egzaminų baimės: kaip įveikti stresą?

Egzaminų baimės: kaip įveikti stresą?

Kiekvieną pavasarį tūkstančiai Lietuvos abiturientų su nerimu laukia artėjančių egzaminų, panašūs jausmai užplūsta jų tėvus, auklėtojus, mokytojus. Kaip elgtis abituriento tėvams, kaip padėti savo sūnui ar dukrai ir kokių svarbiausių principų...


Streso įveikimo pamokėlės ( 1 dalis)

Streso įveikimo pamokėlės ( 1 dalis)

Apie stresą, jo priežastis, išsivystymo mechanizmą, juntamus simptomus bei įtaką sveikatai parašytas ne vienas straipsnis. Apie tai daug kalbama įvairiose laidose, susitikimuose. Tačiau "stresas" pastaraisiais metais tapo vienu iš labai...


Spalvota televizija - spalvoti sapnai

Spalvota televizija - spalvoti sapnai

Japonų mokslininkų tyrimų rezultatai patvirtina anksčiau iškeltą prielaidą, kad dažniau sapnuoti spalvotai yra linkę jaunesni žmonės. Mokslininkai žmonių galimybę sapnuoti spalvotai tiria jau nuo XX a. pradžios. 1915 – 1950 m. surinkti...


Vienatvė būnant tarp žmonių

Vienatvė būnant tarp žmonių

Mūsų dienomis, kaip niekad anksčiau, žmonės turi visas galimybes bendrauti: telefonas, internetas suras netgi toliausiai esantįjį. Nepaisant tokių galimybių, vienišių daugėja. Gyvenate mieste ir kasdien susitinkate su žmonėmis. Susitinkate ir...


Ligų ištakos – išgyvenimuose

Ligų ištakos – išgyvenimuose

Kūno problemos gali būti susijusios su patirta psichologine trauma."Mūsų pokalbis – mano vaistai", - sakė pirmoji Zigmundo Froido pacientė. Šiandieninė karta vis dažniau problemas, kurios anksčiau priklausė religijos ir medicinos...


Kas yra "mūsų elgesys" ir kaip su juo kovoti?

Kas yra "mūsų elgesys" ir kaip su juo kovoti?

Mūsų elgesys – sudėtingas dalykas, tačiau tai nereiškia, kad jam nieko negalima padaryti, taigi jei lemta būti nelaimingam, vadinasi, taip ir bus. Kas nori, aišku, tegul taip mano, neuždrausi. Tačiau kiekvienam, kuriam atgrasi pjauti vedamos...


Pavydas: nemalonu patirti, nelengva atsikratyti

Pavydas: nemalonu patirti, nelengva atsikratyti

Krikščionybės tradicijoje į pavydą žvelgiama kaip į vieną iš septynių didžiausių ydų, trukdančių siekti šventumo. Nors šiuolaikinėje visuomenėje šis sudėtinis jausmas nebėra demonizuojamas, tačiau jis vis tiek nemėgstamas ir greičiau bus...


Vienatvė - pasimatymo pačiam su savimi laikas

Vienatvė - pasimatymo pačiam su savimi laikas

Daugelis įsitikinę, kad vienatvė - tarsi bausmė, tartum esi uždarytas vienutėje. Tačiau vienatvė - ne kalėjimo, o ramybės ir galėjimo pasilikti pačiam su savimi zona. Pabūti vienam sveika. Tai žmones gali padaryti laimingus. Jei bijomasi nors...


Apie kančios saldumą ir naudą

Apie kančios saldumą ir naudą

Man patinka kentėti. Aišku, ne neištveriamai kankintis, bet truputį. Gal dėl to mėgstu eiti į kalnus. Ten tenka pakentėti, bet kaip lengva grįžus! Arba gera įsigilinti, įsijausti į blogiausius jausmus, ir jie tarsi išsisemia, išsivalo. Visada tai...


Tyrimas: trečdalis Lietuvos moterų patiria stresą šeimoje

Tyrimas: trečdalis Lietuvos moterų patiria stresą šeimoje

Beveik trečdalis Lietuvos moterų prisipažįsta, kad į stresines situacijas dažniausiai patenka šeimos rate ar bendraudamos su artimaisiais. Dėl buitinių aplinkybių ypač dažnai stresą patiria namų šeimininkės. Šių metų vasarą bendros Lietuvos ir...


Dvasingumas pischoterapijoje- nesuprastas, bet būtinas

Dvasingumas pischoterapijoje- nesuprastas, bet būtinas

Visą laiką galvodavau - na ir kaip mes tuos žmones gydom? Keisčiausia, kad jie išgyja. Kai po terapijos paklausi, kas būtent padėjo, neretai klientų paaiškinimai būna keisti, jiems patiems tesuprantami. O kartais su klientais ima nesisekti, nors...


Iškreiptas sąžiningumas - manipuliuojantys žaidimai

Iškreiptas sąžiningumas - manipuliuojantys žaidimai

Jei reikėtų labai trumpai apibūdinti tai, kas svarbiausia besivaduojančio nuo priklausomybių grandinių žmogaus gyvenime, neabejotinai turėtume atsakyti - sąžiningumas ir dar kartą sąžiningumas.


Savęs beieškant: kas kaltas, kai jauties blogai?

Savęs beieškant: kas kaltas, kai jauties blogai?

Jeigu tikime likimu, mintinai žinome posakį niekas nevyksta savaime. Viskas vyksta ne savaime. O dėl to, kad taip turėjo būti. Taip seniai jau užprogramuota ir nepriklauso nuo tavo kraujo grupės ar chromosomų tango spirale per laiką – nuo...


Artėjantys mokslo metai – džiaugsmas ar baimė?

Artėjantys mokslo metai – džiaugsmas ar baimė?

Kiekvieni mokslo metai – lyg naujas startas su naujais lūkesčiais, kad galbūt viskas bus gerai. Tėveliai kiekvienus mokslo metus sutinka su viltimi ir nerimu širdyse. Tą nerimą ypač jaučia pirmokai ir jų tėveliai.<br />Tai, kad vaikas...


Kaip elgtis išsiaiškinus vyro neištikimybę

Kaip elgtis išsiaiškinus vyro neištikimybę

"Norėčiau Jūsų patarimo, bet net nežinau, kaip viską aprašyti. Kartais atrodo, kad per trisdešimt ketverius metus nugyvenau kelių žmonių gyvenimus. Jei trumpai, tai istorija būtų tokia: esu ištekėjusi, prieš trejus metus buvau išėjusi su...


Kaip elgtis, kai jautiesi boso neįvertinta?

Kaip elgtis, kai jautiesi boso neįvertinta?

"Dirbu nedideliame moterų kolektyve. Mūsų bosas yra vyras. Nors visos darbuotojos darome beveik tą patį darbą, vadovas daug dažniau pastebi jaunesnes, joms padėkoja ar švelniai nurodo klaidas, jeigu kas nors ne taip. Manęs ir kolegės, su...


Kai vyras netiesiogiai šaiposi

Kai vyras netiesiogiai šaiposi

" Noriu paklausti, kaip reikėtų reaguoti, kai kitas žmogus netiesiogiai iš tavęs šaiposi? Turiu omenyje savo vyrą. Šiaip jis nėra agresyvus, kvaile manęs nevadina, bet prie svetimų žmonių vis mėgsta papasakoti kokią istoriją, kaip aš kur nors...


Kančios dėl savigarbos arba pirmūnų spindesys ir skurdas

Kančios dėl savigarbos arba pirmūnų spindesys ir skurdas

Duok dieve, klystu, bet pastaruoju metu vis daugėja "fasadiškų" žmonių, kurie išgyvena, kad nesukūrė reikiamo įspūdžio, nepasirodė svarbūs, bet nesisieloja, kad išdavė savo principus. Kita vertus, kiekvienam svarbu jausti savo vertę, o...


Darbo psichologija: ar tikrai darbuotojams svarbu tik atlygis?

Darbo psichologija: ar tikrai darbuotojams svarbu tik atlygis?

Šiuo metu, kai darbuotojai yra linkę skųstis dėl savo finansinės padėties, dėl griežtesnių darbo sąlygų, vis dėlto ne visi dirbantieji vertina tik finansinę išraišką už darbą. Darbuotojai turi ir kitokių siekių bei poreikių, prieš kuriuos...


Trumpalaikis stresas – energijos šaltinis

Trumpalaikis stresas – energijos šaltinis

Kai aprėkia viršininkas, netinkamiausiu metu užgęsta automobilio variklis arba atsitinka dar kas nors nenumatyta, nėra laiko pasitraukti į medžių pavėsį ir pamąstyti. Reakcija į nutikimą būna žaibiška. Dažniausiai žaibiškai ji ir praeina,...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9