Gruodžio 15d. Sekmadienis

Ernestas Lapinskas: "Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis"

2012 Spalio 25d.
Peržiūrų skaičius: 37992
Ernestas Lapinskas: "Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis"

Psichologas Ernestas Lapinskas pabrėžia, kad emocinis nuovargis daug kenksmingesnis už fizinį, o ištisinis televizoriaus žiūrėjimas emocijas ne turtina, o skurdina. Psichologą kalbina Stanislovas Kairys.

Neseniai Europos šalyse vykdytas tyrimas parodė, kad lietuviai yra daugiausia dirbanti ir didžiausią laisvalaikio dalį prie televizoriaus leidžianti tauta. Tuo tarpu, pavyzdžiui, prancūzai laisvalaikiu daugiau bendrauja vieni su kitais, o norvegai bene trumpiausiai užsibūna darbe. Tokius skirtumus patogiausia aiškinti skirtinga ekonomine šalių padėtimi, juk mes beveik neturime pinigų vakariniams pasisėdėjimams su bičiuliais kavinėje, juos dar reikia užsidirbti, kaip tai jau seniai padarė norvegai. Bet ar viskuo kalta tik ekonomika?

Pradėsiu nuo to, kad prie internete paskelbto straipsnio apie jūsų minimo tyrimo rezultatus gal gausiausia komentarų, kuriuose tokia padėtis Lietuvoje ir aiškinama būtent ekonominėmis priežastimis. Atseit turiningesniam laisvalaikiui trūksta pinigų, o kad jų būtų daugiau, daugiau reikia ir dirbti, nei kokiems prancūzams. O po sunkaus darbo ir jėgų kam kitam, o ne sėdėjimui prie televizoriaus nebėra. Bet komentuotojai nekalba apie tai, kad ištisinis televizoriaus žiūrėjimas nepadeda atgauti jėgų, iš naujo save pajusti, neatgaivina...

... iškart įsivaizduoju tautietį, klausiamai žiūrintį į žmogų, kalbantį jūsų žodžius: kokios čia nesąmonės, koks čia savęs jutimas? Svarbu pailsinti raumenis, atsijungti nors trumpam nuo pareigų, kad kito ryto šeštą vėl pajėgtum keltis ir skubėti į darbą...

Kažkas tas "nesąmones" supranta, kažkas – ne, tačiau visi jas atpažįsta, kai tai atsitinka. Labai aiškiai atpažįsta. Ir tuomet sako: geros buvo atostogos, gerai pailsėjau. Nebūtina iškart kalbėti apie poilsio prie televizoriaus žalą. Pradžioje užtektų pasakyti apie tokio poilsio skurdumą.

Pats šis procesas skurdus, o ir toks žmonių pasirinkimas nerodo didelio išrankumo.

Tas pat, kaip rinktis vadinamąjį "greitą maistą" vietoj normalaus virtuvinio. Valgom, ką duoda. Iš tiesų net nesirenkame.

Na, Pietų šalyse, Prancūzijoje, Italijoje, ir klimatas daug palankesnis bendrauti su bičiuliais kur gatvės kavinėje ar žaidimų aikštelėse. Bet štai norvegai masiškai čiuožia. Ir jiems nė kiek netrukdo blogi orai. Tiesiog yra tokios tradicijos – nesnausti.

Nors nesu nei sociologas, nei antropologas, bet drįsčiau teigti, kad lemia įpročiai. Lietuvoje taip pat būna vasaros, neretai – puikios. O kaip psichologas galiu pasakyti, kad žmonės skundžiasi, jog menksta jų socialiniai saitai, kad nyksta tarpusavio ryšiai. Ypač kai sukuriamos šeimos. Kad tarp draugų išliktų buvę santykiai, reikia pastangų, net, sakyčiau, tam tikro apsisprendimo.

Kuo toks apsisprendimas geras? Ar neužtenka vakarų prie televizoriaus su šeima?

Socialiniai saitai stiprina asmenybę, praturtina gyvenimo įvairovę. Per tokius ryšius gaunamas emocinis palaikymas, kuris neleidžia jaustis vienišam. Dar vienas labai svarbus tokių santykių aspektas – juos palaikydami mes, nors gal ir ne visada tiesiogiai, esame skatinami nenuleisti rankų prieš sunkumus.

O ar gali būti taip, kad ypatingas lietuvių ryžtas daug dirbti reiškia ne ką kitą, o bandymą kompensuoti tą socialinių saitų, draugystės deficitą? Darbas – lyg kokia apsauga nuo vienatvės ir nuo akistatos su pačiu savimi?

Nedrįsčiau taip kategoriškai teigti. Yra ir daugiau aplinkybių, verčiančių mus dirbti daugiau ir sunkiau už daugelį europiečių. Savo verslus ir savo gerovę mes dar tik kuriame. O tokių įmonių, kuriose jau prieš keletą kartų būtų susiklosčiusios profesionalios vadybos tradicijos, ar tokių savininkų, kurie iš senelių būtų paveldėję savo vaidmenis seniai veikiančiose įmonėse, iš viso nėra. O čia dar ta krizė. Todėl daug dirbti verčiantis nerimas niekur nedingsta.

Bet vis vien gatvėje, Vilniaus centre, matydamas respektabilius piliečius, automobiliuose nuolat kalbančius telefonu, dažniausiai pagalvoju: matyt, tų verslininkų įmonėse prasti popieriai, jei jie priversti joms vadovauti telefonu net judrioje sankryžoje atlikdami sudėtingą manevrą... O gal tie žmonės tik be pagrindo įsivaizduoja, kad be jų viskas pašlis? Be reikalo alina save ir savo darbuotojus pertekliniu dalyvavimu? Ir ilgainiui, kaip sako psichologai, perdega ir verčia perdegti savo darbuotojus.

Taip, yra daug vadovų, ne įmonių savininkų, kurie perdėtai kontroliuoja, nesidalija su bendradarbiais galia, neperduoda jiems nors dalies įgaliojimų. Žinoma, jei esi ir vadovas, ir savininkas, tai motyvų viską laikyti savo rankose smarkiai pagausėja. Esu ne kartą matęs, kaip savininkai bando atsitraukti nuo tiesioginio vadovavimo, bet neištveria ir grįžta. Nes iš šalies kitų klaidos daug aiškiau matyti ir rizika prarasti verslą ima rodytis daug didesnė. Darbuotojui prarasti darbą ir ieškotis kito – ne tas pat, kaip savininkui prarasti verslą ir kurti naują.

Jei gerai atsimenu, komentuodamas mūsų aptariamo tyrimo rezultatus jūs sakėte, kad lietuviams darbe būdingas nerimo jausmas. Gal galėtumėte šį teiginį pakomentuoti plačiau?

Man sunku pasakyti, iš kur tas nerimas randasi. Prieš kurį laiką mano kolega darbavosi Italijoje, o grįžęs sakė, kad ten krizė taip pat yra. Tik ji, pasak to kolegos, Italijoje veikia ekonomiką, o Lietuvoje pirmiausia yra mūsų galvose. Tai matyti net gatvėse – žmonės įsitempę.

Bet yra tvirtinama, kad latvių požiūris į darbą yra daug laisvesnis nei mūsų, nors ir Latvijoje, ir Lietuvoje ekonominė padėtis beveik tokia pati. Latvius prieš porą metų gal net didesnis šokas ištiko. Kaip tai suprasti?

Vienas mano bičiulis latvis pastebi labai aiškų skirtumą: jei du seniai nesimatę draugai latviai susėda išgerti alaus, tai jie kalbasi apie savo automobilius, apie šeimas, apie laisvalaikio reikalus, pomėgius ir gali būti, kad jie net neužsimins apie darbo reikalus. Tuo tarpu tokie patys bičiuliai lietuviai susitikę būtinai pagvildens šią temą. Kur kuris dabar dirba, kaip sekasi, koks kurio viršininkas...

Mes darbą sureikšminame labiau už kitus?

Daug labiau.

Ir labai vertiname darbštumą. O kai ekonomistai ima nagrinėti, kodėl mūsų atlyginimai tokie maži, tai būtinai pabrėžia, kad be viso ko kaltas ir mažas mūsų įmonių darbo našumas. Išeitų, mes dirbame, kad tik dirbtume. Mus ne taip labai domina to darbo rezultatai. Valstietiškas paveldas: įsitveri žagrės rankenų ir ari, ari... o derliumi gamta pasirūpins? O keleriopai geriau už mus gyvenantys danai pagal tyrimus darbštumui teikia menką reikšmę. Ir šiaip Vakaruose retai pamatysi darbe besiplėšantį kokį kelio darbininką ar statybininką. Jie neskuba.

Mūsų ir Danijos istorijos labai skiriasi...

Iš dano jau kokius 500 metų niekas nieko neatiminėjo, o iš mūsų – kas penkiasdešimt plėšė bei nacionalizavo. Mūsų genuose, matyt, poreikis užgyventi dvigubai daugiau už daną, kad valdžiai pasikeitus liktų bent dešimtadalis to, ką danas sukaupė per daug nesiplėšydamas.

Manau, kad dėl tokių aplinkybių darbštumo, atsidavimo darbui vertė nė kiek nesumažėja. Bet reikia ir pastebėti, kad pas mus, gal iš to įkarščio, labai žiūrima ne tik paties darbo, bet ir fizinio buvimo darbe, darbo valandų. Negerai, kai vadovui svarbiau ne darbuotojų kūrybinis požiūris į darbą, o kad jie nevėluotų rytais. O dėl darbo našumo – nepamirškime, kad ne Vakaruose, o pas mus daugiausia darbo vietų ten, kur reikalinga pigi darbo jėga. O kokie gali būti našumo reikalavimai pigiai darbo jėgai?!

Bet gal nėra čia ko mums nerimauti, kad lietuviai daugiau už kitus dirba? Gal kiti tegu geriau seka mumis?

Nerimauti mes turėtume ne dėl tikrai geros mūsų savybės, dėl darbštumo, o dėl poilsio kokybės. Turėtume aiškiau suprasti, kad tik gerai pailsėjęs žmogus ir dirbs geriau. Ir lengviau taip pat, nealindamas savęs taip, kaip dažnai alina dabar.

Ir išvengs emocinio, ne vien fizinio išsekimo.

Iš tikrųjų būtent apie tai ir kalbame.

Bet ne mes vieni apie tai kalbame ar galvojame. Juk daugelis supranta, kad knapsojimas ant sofos nieko gera neduoda. Bet gyvenimo būdo nekeičia...

Todėl, kad įpročius keisti yra be galo sunku. Bijomasi prarasti nesirūpinimo savimi komfortą.

Gal reikia kokios įtaigios masinės agitacijos, kad padėtis keistųsi?

Labiau reikia gerų pavyzdžių. Ir kad jų būtų kuo daugiau. Nežinau, kaip kitur Lietuvoje, bet Vilniuje labai padaugėjo važinėjančių dviračiais. Tai tikrai teisingas pavyzdys. Ir dar vienas geras dalykas, kad Vilniuje smarkiai pagausėjo švenčių. Žmonės išeina į gatves, bendrauja, domisi, kas vyksta. Jiems patinka. O tai, kas patinka, greičiau tampa įpročiu.

Eiti pas psichoterapeutą, ar medituoti?

Eiti pas psichoterapeutą, ar medituoti?

Vieni savo problemų eina spręsti pas psichoterapeutus, psichoanalitikus, kiti į jogos centrus, budistinės, kinietiškos, Ošo meditacijos grupes ir tt. Kodėl taip vyksta? Ką pasirinkti? Medituotojai dažnai primena nesveikų keistuolių bendrijas,...


Klastingą priešą būtina nugalėti

Klastingą priešą būtina nugalėti

Gyvenimas nepatiriant streso – utopija. Gamta jį sumanė tikriausiai tam, kad žmogus išmoktų susidoroti su sunkumais. Tačiau ne visiems pavyksta kiekvieną nesėkmę ir pralaimėjimą priimti kaip pamoką. Kai kurie net nebando kovoti ir iš karto...


Vaikystėje – keisčiausių baimių ataka

Vaikystėje – keisčiausių baimių ataka

Mažuosius persekioja tamsos, sapnų, svetimų žmonių, vabalų ir net mirties baimė. Vaikai bijo pasilikti vieni namuose, bijo tamsos, svetimų žmonių, vabalų, gyvačių, o kai kurie - mirties. Ši baimė gali paveikti vaiko nuotaiką, elgesį ir sveikatą....


Vaikams nepatartina žiūrėti animacinių filmukų. Tai kenkia smegenims

Vaikams nepatartina žiūrėti animacinių filmukų. Tai kenkia smegenims

Stebėdami greitai besikeičiančius animacinių filmukų kadrus, vaikai nebesugeba sukoncentruoti dėmesio. Kaip praneša dailymail.co.uk, šiems vaikams taip pat sunkiau spręsti loginius uždavinius ir galvosūkius, bei kenkiama jų trumpalaikei atminčiai....


Gebėjimas meluoti mažėja smegenis paveikus magnetiniu impulsu

Gebėjimas meluoti mažėja smegenis paveikus magnetiniu impulsu

Ko gero, melavimo fenomenui metų galėtų būti priskaičiuojama panašiai tiek pat, kiek ir pačiai žmonijos civilizacijai. Žmonės meluoti pradėjo netrukus po to, kai pradėjo komunikuoti. Galima numanyti, jog netrukus iškilo ir naujas motyvas –...


Šokio-judesio terapija: išgirsti savo kūno išmintį

Šokio-judesio terapija: išgirsti savo kūno išmintį

Atlikusi mažą apklausą savo draugų rate, išgirdau labai įvairių ir įdomių atsakymų: „tai tokia kaip light (lengva) psichoterapija, neturintiems didelių problemų, bet turintiems pakankamai laiko ir išteklių, gal labiau skirta...


Ar bijantys humoro moka juokauti?

Ar bijantys humoro moka juokauti?

Yra žmonių, kurie nemoka juokauti, bet puikiai moka perprasti kitų juokus. Tačiau yra ir žmonių, kuriems juokas ir humoras yra visiškai skirtingi dalykai, mat pastarojo jie tiesiog nesupranta arba tiesiog bijo, kad tai gali būti nukreipta prieš...


Galvojantiems apie psichologo profesiją

Galvojantiems apie psichologo profesiją

Psichologo profesija darosi vis populiaresnė. Užsienyje ji gana pelninga. Kaip nuspręsti, ar ši profesija jums tinka? Ar lengva būti psichologu Lietuvoje? Kodėl pas mus reikia gerai pasukti galvą, norint rekomenduoti gerą psichologą? Juk jei būtų...


Dvasingumas pischoterapijoje- nesuprastas, bet būtinas

Dvasingumas pischoterapijoje- nesuprastas, bet būtinas

Visą laiką galvodavau - na ir kaip mes tuos žmones gydom? Keisčiausia, kad jie išgyja. Kai po terapijos paklausi, kas būtent padėjo, neretai klientų paaiškinimai būna keisti, jiems patiems tesuprantami. O kartais su klientais ima nesisekti, nors...


Iš kur kyla mūsų baimės

Iš kur kyla mūsų baimės

Kiek daug visko mes nepadarome vien iš baimės suklysti, prarasti, pasirodyti juokingiems, nerangioms, kvailiems... Kiek sudaužyta širdžių vien iš nepasitikėjimo savimi, baimės būti savimi. Kiek nevykusių santuokų sudaryta iš baimės likti vienam,...


Vokiečiai nenori bučiuotis darbo vietoje

Vokiečiai nenori bučiuotis darbo vietoje

Vokietijos organizacija, kuri teikia patarimus etiketo ir socialinio elgesio klausimais, ragina uždrausti pasisveikinimo bučinius darbo vietoje. Anot jos atstovų, tradicija savo bendradarbius ar verslo partnerius bučiuoti į skruostą nepriimtina...


"Perdegusių" moterų karta

"Perdegusių" moterų karta

Beviltiškai bandančios išlaikyti visus namų kampus ir ne tik, moterys vieną dieną namuose "susprogsta". Šiomis dienomis moterys yra spaudžiamos iš visų pusių. Jos turi būti tobulos namų šeimininkės, mamos. O ir darbe joms taikomas ne...


Trumpalaikis stresas – energijos šaltinis

Trumpalaikis stresas – energijos šaltinis

Kai aprėkia viršininkas, netinkamiausiu metu užgęsta automobilio variklis arba atsitinka dar kas nors nenumatyta, nėra laiko pasitraukti į medžių pavėsį ir pamąstyti. Reakcija į nutikimą būna žaibiška. Dažniausiai žaibiškai ji ir praeina,...


Kaip išmokyti vaikus tvarkingumo?

Kaip išmokyti vaikus tvarkingumo?

" Auginame dukrą, kuriai penkiolika metų. Beveik kasdien konfliktuojame dėl tvarkos. Ji nejaučia nei pareigos tvarkytis, nei gėdos dėl savo netvarkingumo. Į kambarį baisu pažiūrėti, savo apatinius, kuriuos reikia skalbti rankomis, meta į...


Kaip išsaugoti sveiką protą ir atsispirti manipuliacijoms?

Kaip išsaugoti sveiką protą ir atsispirti manipuliacijoms?

" Noriu Jūsų paklausti, kaip nepamesti galvos streso situacijose. Turiu omeny ir tokius atvejus, kai kas nors apšaukia arba kai išgąsdina vis labiau plintantys sukčių skambučiai. Neseniai mano pagyvenusi teta sumokėjo tiems aferistams du...


Kaip suprasti vyrų užuominas ir gestus?

Kaip suprasti vyrų užuominas ir gestus?

Kaip bebūtų keista, bet vyrai kalba užuominomis gerokai dažniau nei moterys. Todėl suprasti juos būna sunku. O kartais atrodo, kad jie apskritai šneka ateivių kalba. Norėdamas atkreipti į save moters dėmesį, jis stengiasi išsisikirti iš kitų:...


VAIDŲ ANATOMIJA arba kaip prisiderinti prie kito žmogaus

VAIDŲ ANATOMIJA arba kaip prisiderinti prie kito žmogaus

Galbūt ateis laikas, kai kažkoks supergenijus galų gale išaiškins, kiek daug ir kiek mažai reikia, kad žmonės susieitų ir išsiskirtų, ir padės mums suvokti, kas juos traukia vieną prie kito ir kas atstumia.


Išgyventi netektį padėjo laiškai mirusiam vyrui

Išgyventi netektį padėjo laiškai mirusiam vyrui

Vyro netektis po daugiau nei 40 bendro gyvenimo metų moteriai buvo didžiulis smūgis. Graužatis ir prasidėjusios sveikatos problemos ją privertė ieškoti pagalbos. Specialistai pastebi, kad šiandienos iškreipta gedulo kultūra nepadeda žmogui...


Ką reiškia rudeninis liūdesys ir dirgli nuotaika

Ką reiškia rudeninis liūdesys ir dirgli nuotaika

Pasaulinė sveikatos organizacija įspėja, kad 2020 — aisiais metais depresija taps antrąja negalios priežastimi po širdies bei kraujagyslių ligų. Šiandieninė statistika rodo, jog kas trečias žmogus yra bent kartą gyvenime sirgęs depresija ir...


Apie kančios saldumą ir naudą

Apie kančios saldumą ir naudą

Man patinka kentėti. Aišku, ne neištveriamai kankintis, bet truputį. Gal dėl to mėgstu eiti į kalnus. Ten tenka pakentėti, bet kaip lengva grįžus! Arba gera įsigilinti, įsijausti į blogiausius jausmus, ir jie tarsi išsisemia, išsivalo. Visada tai...


Kodėl man vis nesiseka

Kodėl man vis nesiseka

Tokių ir panašių nusiskundimų kiekvienas girdime vos ne kasdien. Tačiau ar išties daktarai jau nebepadės, ar būtina apsiprasti su galvos skausmais? Ir kodėl gi vieni - sveiki ir laimingi, o kiti nuolat kenčia įvairius negalavimus? Posakyje...


Kaip elgtis išsiaiškinus vyro neištikimybę

Kaip elgtis išsiaiškinus vyro neištikimybę

"Norėčiau Jūsų patarimo, bet net nežinau, kaip viską aprašyti. Kartais atrodo, kad per trisdešimt ketverius metus nugyvenau kelių žmonių gyvenimus. Jei trumpai, tai istorija būtų tokia: esu ištekėjusi, prieš trejus metus buvau išėjusi su...


Kaip įveikti santuokos baimę?

Kaip įveikti santuokos baimę?

"Porą metų draugauju su vaikinu. Mylime vienas kitą. Jis siūlo gyventi kartu, tuoktis, o aš atidėlioju sprendimą. Gal ir juokingai skamba, bet bijau šeimos. Mano tėvai girtavo, namuose prisižiūrėjau visko(...), ir tai mane tebepersekioja....


Kaip tapti sėkmingam? Laikykitės tokių žmonių patarimų!

Kaip tapti sėkmingam? Laikykitės tokių žmonių patarimų!

"Kiekvienas sėkmingas žmogus yra apdovanotas įžvalga. Jie tam tikrus dalykus pastebi daug anksčiau, nei juos pamato visi kiti," - sakė Billas Gatesas. Būtent šiuo posakiu šiandien ir norėtume pradėti šį įrašą, nes B. Gateso teiginys...


Gudrūs būdai kaip prisiversti padaryti tai, ko nenori, bet reikia

Gudrūs būdai kaip prisiversti padaryti tai, ko nenori, bet reikia

Žmonės žada sau daugiau būti su vaikais, valdytis, sportuoti, laikytis dietos, mesti rūkyti, tapti tvarkingesni, anksčiau gultis, mokytis užsienio kalbos ir t. t. Kaip manote, kiek tokių pažadų būna įgyvendinama? 12 procentų. Kažkaip mažokai....


Apie paauglio vidinį pasaulį

Apie paauglio vidinį pasaulį

Apie paauglystę pastaruoju metu kalbama daug. Konfliktams su vaikais lengvai priklijuojama paauglystės problemų etiketė. Visi žino, kad paaugliai nesivaldo, liguistai susirūpinę savo išvaizda, ima veržtis pas draugus ir priešgyniauja tėvams. Bet...


Užsiėmimų ciklas „Įkūnytos stichijos“

Užsiėmimų ciklas „Įkūnytos stichijos“

Gamta – mūsų namai, o mes esame jos dalis, todėl ir prisitaikome prie natūralių gamtos ciklų, pvz., metų laikų ar dienos ir nakties kaitos. Reaguojame į orą: saulėtą dieną gali nuotaika pagerėti ar esame energingesni, lietingą – galime...


Kas bus su šeima įtinklintoje visuomenėje?

Kas bus su šeima įtinklintoje visuomenėje?

Pastaruoju metu galime stebėti akivaizdų paradoksą: nors vis dažniau visa armija psichologų sprendžia šeimų problemas, bet labai dažnas sunkumų santykiuose rezultatas- skyrybos. Kodėl taip yra? Pradėkime nuo tokio atsakymo. Viena vertus-...


Hipnozė kiekviename žingsnyje

Hipnozė kiekviename žingsnyje

„Po 20 val mokymosi jis pradėjo taikyti hipnozę vaikams ir žmonai, po 40 - pacientams. Kiekvienas žmogus gali įvesti sėdintįjį priešais į hipnozinį transą." Suprantame tai ar ne, mes kas dieną vienas kitą hipnotizuojame. Moterys užburia...


Tobulybės siekėjai

Tobulybės siekėjai

Tobulybė priklauso mūsų susikurtam idėjų pasauliui. Nėra dalyko, kurį galėtume pavadinti tobulu, nes visą laiką yra ką tobulinti. Tad kodėl švaistome savo energiją, siekdami to, kas nepasiekiama? Noras tobulėti bei geriau išmanyti menus, mokslą,...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9