Spalio 23d. Trečiadienis

Ernestas Lapinskas: "Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis"

2012 Spalio 25d.
Peržiūrų skaičius: 37992
Ernestas Lapinskas: "Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis"

Psichologas Ernestas Lapinskas pabrėžia, kad emocinis nuovargis daug kenksmingesnis už fizinį, o ištisinis televizoriaus žiūrėjimas emocijas ne turtina, o skurdina. Psichologą kalbina Stanislovas Kairys.

Neseniai Europos šalyse vykdytas tyrimas parodė, kad lietuviai yra daugiausia dirbanti ir didžiausią laisvalaikio dalį prie televizoriaus leidžianti tauta. Tuo tarpu, pavyzdžiui, prancūzai laisvalaikiu daugiau bendrauja vieni su kitais, o norvegai bene trumpiausiai užsibūna darbe. Tokius skirtumus patogiausia aiškinti skirtinga ekonomine šalių padėtimi, juk mes beveik neturime pinigų vakariniams pasisėdėjimams su bičiuliais kavinėje, juos dar reikia užsidirbti, kaip tai jau seniai padarė norvegai. Bet ar viskuo kalta tik ekonomika?

Pradėsiu nuo to, kad prie internete paskelbto straipsnio apie jūsų minimo tyrimo rezultatus gal gausiausia komentarų, kuriuose tokia padėtis Lietuvoje ir aiškinama būtent ekonominėmis priežastimis. Atseit turiningesniam laisvalaikiui trūksta pinigų, o kad jų būtų daugiau, daugiau reikia ir dirbti, nei kokiems prancūzams. O po sunkaus darbo ir jėgų kam kitam, o ne sėdėjimui prie televizoriaus nebėra. Bet komentuotojai nekalba apie tai, kad ištisinis televizoriaus žiūrėjimas nepadeda atgauti jėgų, iš naujo save pajusti, neatgaivina...

... iškart įsivaizduoju tautietį, klausiamai žiūrintį į žmogų, kalbantį jūsų žodžius: kokios čia nesąmonės, koks čia savęs jutimas? Svarbu pailsinti raumenis, atsijungti nors trumpam nuo pareigų, kad kito ryto šeštą vėl pajėgtum keltis ir skubėti į darbą...

Kažkas tas "nesąmones" supranta, kažkas – ne, tačiau visi jas atpažįsta, kai tai atsitinka. Labai aiškiai atpažįsta. Ir tuomet sako: geros buvo atostogos, gerai pailsėjau. Nebūtina iškart kalbėti apie poilsio prie televizoriaus žalą. Pradžioje užtektų pasakyti apie tokio poilsio skurdumą.

Pats šis procesas skurdus, o ir toks žmonių pasirinkimas nerodo didelio išrankumo.

Tas pat, kaip rinktis vadinamąjį "greitą maistą" vietoj normalaus virtuvinio. Valgom, ką duoda. Iš tiesų net nesirenkame.

Na, Pietų šalyse, Prancūzijoje, Italijoje, ir klimatas daug palankesnis bendrauti su bičiuliais kur gatvės kavinėje ar žaidimų aikštelėse. Bet štai norvegai masiškai čiuožia. Ir jiems nė kiek netrukdo blogi orai. Tiesiog yra tokios tradicijos – nesnausti.

Nors nesu nei sociologas, nei antropologas, bet drįsčiau teigti, kad lemia įpročiai. Lietuvoje taip pat būna vasaros, neretai – puikios. O kaip psichologas galiu pasakyti, kad žmonės skundžiasi, jog menksta jų socialiniai saitai, kad nyksta tarpusavio ryšiai. Ypač kai sukuriamos šeimos. Kad tarp draugų išliktų buvę santykiai, reikia pastangų, net, sakyčiau, tam tikro apsisprendimo.

Kuo toks apsisprendimas geras? Ar neužtenka vakarų prie televizoriaus su šeima?

Socialiniai saitai stiprina asmenybę, praturtina gyvenimo įvairovę. Per tokius ryšius gaunamas emocinis palaikymas, kuris neleidžia jaustis vienišam. Dar vienas labai svarbus tokių santykių aspektas – juos palaikydami mes, nors gal ir ne visada tiesiogiai, esame skatinami nenuleisti rankų prieš sunkumus.

O ar gali būti taip, kad ypatingas lietuvių ryžtas daug dirbti reiškia ne ką kitą, o bandymą kompensuoti tą socialinių saitų, draugystės deficitą? Darbas – lyg kokia apsauga nuo vienatvės ir nuo akistatos su pačiu savimi?

Nedrįsčiau taip kategoriškai teigti. Yra ir daugiau aplinkybių, verčiančių mus dirbti daugiau ir sunkiau už daugelį europiečių. Savo verslus ir savo gerovę mes dar tik kuriame. O tokių įmonių, kuriose jau prieš keletą kartų būtų susiklosčiusios profesionalios vadybos tradicijos, ar tokių savininkų, kurie iš senelių būtų paveldėję savo vaidmenis seniai veikiančiose įmonėse, iš viso nėra. O čia dar ta krizė. Todėl daug dirbti verčiantis nerimas niekur nedingsta.

Bet vis vien gatvėje, Vilniaus centre, matydamas respektabilius piliečius, automobiliuose nuolat kalbančius telefonu, dažniausiai pagalvoju: matyt, tų verslininkų įmonėse prasti popieriai, jei jie priversti joms vadovauti telefonu net judrioje sankryžoje atlikdami sudėtingą manevrą... O gal tie žmonės tik be pagrindo įsivaizduoja, kad be jų viskas pašlis? Be reikalo alina save ir savo darbuotojus pertekliniu dalyvavimu? Ir ilgainiui, kaip sako psichologai, perdega ir verčia perdegti savo darbuotojus.

Taip, yra daug vadovų, ne įmonių savininkų, kurie perdėtai kontroliuoja, nesidalija su bendradarbiais galia, neperduoda jiems nors dalies įgaliojimų. Žinoma, jei esi ir vadovas, ir savininkas, tai motyvų viską laikyti savo rankose smarkiai pagausėja. Esu ne kartą matęs, kaip savininkai bando atsitraukti nuo tiesioginio vadovavimo, bet neištveria ir grįžta. Nes iš šalies kitų klaidos daug aiškiau matyti ir rizika prarasti verslą ima rodytis daug didesnė. Darbuotojui prarasti darbą ir ieškotis kito – ne tas pat, kaip savininkui prarasti verslą ir kurti naują.

Jei gerai atsimenu, komentuodamas mūsų aptariamo tyrimo rezultatus jūs sakėte, kad lietuviams darbe būdingas nerimo jausmas. Gal galėtumėte šį teiginį pakomentuoti plačiau?

Man sunku pasakyti, iš kur tas nerimas randasi. Prieš kurį laiką mano kolega darbavosi Italijoje, o grįžęs sakė, kad ten krizė taip pat yra. Tik ji, pasak to kolegos, Italijoje veikia ekonomiką, o Lietuvoje pirmiausia yra mūsų galvose. Tai matyti net gatvėse – žmonės įsitempę.

Bet yra tvirtinama, kad latvių požiūris į darbą yra daug laisvesnis nei mūsų, nors ir Latvijoje, ir Lietuvoje ekonominė padėtis beveik tokia pati. Latvius prieš porą metų gal net didesnis šokas ištiko. Kaip tai suprasti?

Vienas mano bičiulis latvis pastebi labai aiškų skirtumą: jei du seniai nesimatę draugai latviai susėda išgerti alaus, tai jie kalbasi apie savo automobilius, apie šeimas, apie laisvalaikio reikalus, pomėgius ir gali būti, kad jie net neužsimins apie darbo reikalus. Tuo tarpu tokie patys bičiuliai lietuviai susitikę būtinai pagvildens šią temą. Kur kuris dabar dirba, kaip sekasi, koks kurio viršininkas...

Mes darbą sureikšminame labiau už kitus?

Daug labiau.

Ir labai vertiname darbštumą. O kai ekonomistai ima nagrinėti, kodėl mūsų atlyginimai tokie maži, tai būtinai pabrėžia, kad be viso ko kaltas ir mažas mūsų įmonių darbo našumas. Išeitų, mes dirbame, kad tik dirbtume. Mus ne taip labai domina to darbo rezultatai. Valstietiškas paveldas: įsitveri žagrės rankenų ir ari, ari... o derliumi gamta pasirūpins? O keleriopai geriau už mus gyvenantys danai pagal tyrimus darbštumui teikia menką reikšmę. Ir šiaip Vakaruose retai pamatysi darbe besiplėšantį kokį kelio darbininką ar statybininką. Jie neskuba.

Mūsų ir Danijos istorijos labai skiriasi...

Iš dano jau kokius 500 metų niekas nieko neatiminėjo, o iš mūsų – kas penkiasdešimt plėšė bei nacionalizavo. Mūsų genuose, matyt, poreikis užgyventi dvigubai daugiau už daną, kad valdžiai pasikeitus liktų bent dešimtadalis to, ką danas sukaupė per daug nesiplėšydamas.

Manau, kad dėl tokių aplinkybių darbštumo, atsidavimo darbui vertė nė kiek nesumažėja. Bet reikia ir pastebėti, kad pas mus, gal iš to įkarščio, labai žiūrima ne tik paties darbo, bet ir fizinio buvimo darbe, darbo valandų. Negerai, kai vadovui svarbiau ne darbuotojų kūrybinis požiūris į darbą, o kad jie nevėluotų rytais. O dėl darbo našumo – nepamirškime, kad ne Vakaruose, o pas mus daugiausia darbo vietų ten, kur reikalinga pigi darbo jėga. O kokie gali būti našumo reikalavimai pigiai darbo jėgai?!

Bet gal nėra čia ko mums nerimauti, kad lietuviai daugiau už kitus dirba? Gal kiti tegu geriau seka mumis?

Nerimauti mes turėtume ne dėl tikrai geros mūsų savybės, dėl darbštumo, o dėl poilsio kokybės. Turėtume aiškiau suprasti, kad tik gerai pailsėjęs žmogus ir dirbs geriau. Ir lengviau taip pat, nealindamas savęs taip, kaip dažnai alina dabar.

Ir išvengs emocinio, ne vien fizinio išsekimo.

Iš tikrųjų būtent apie tai ir kalbame.

Bet ne mes vieni apie tai kalbame ar galvojame. Juk daugelis supranta, kad knapsojimas ant sofos nieko gera neduoda. Bet gyvenimo būdo nekeičia...

Todėl, kad įpročius keisti yra be galo sunku. Bijomasi prarasti nesirūpinimo savimi komfortą.

Gal reikia kokios įtaigios masinės agitacijos, kad padėtis keistųsi?

Labiau reikia gerų pavyzdžių. Ir kad jų būtų kuo daugiau. Nežinau, kaip kitur Lietuvoje, bet Vilniuje labai padaugėjo važinėjančių dviračiais. Tai tikrai teisingas pavyzdys. Ir dar vienas geras dalykas, kad Vilniuje smarkiai pagausėjo švenčių. Žmonės išeina į gatves, bendrauja, domisi, kas vyksta. Jiems patinka. O tai, kas patinka, greičiau tampa įpročiu.

Psichologinė pagalba - ar išdrįsite kreiptis?

Psichologinė pagalba - ar išdrįsite kreiptis?

Dažnai tenka susidurti su nuomone, kad į psichologą pagalbos kreipiasi tik silpni ir ligoti žmonės, o stiprus žmogus turi pats spręsti savo problemas ir įveikti sunkumus savarankiškai. Tačiau profesionali psichologinė pagalba gali labai pagerinti...


Kaip padaryti gerą pirmąjį įspūdį?

Kaip padaryti gerą pirmąjį įspūdį?

Pirmasis įspūdis apie nepažįstamą žmogų suformuojamas vos per septyniolika pažinties sekundžių. Rodos, spėjame ištarti tik savo vardą, tačiau aplinkiniai jau būna susidarę nuomonę apie mus. Kaip per tokį trumpą laiką užkariauti geriausias...


Šokio-judesio terapija: išgirsti savo kūno išmintį

Šokio-judesio terapija: išgirsti savo kūno išmintį

Atlikusi mažą apklausą savo draugų rate, išgirdau labai įvairių ir įdomių atsakymų: „tai tokia kaip light (lengva) psichoterapija, neturintiems didelių problemų, bet turintiems pakankamai laiko ir išteklių, gal labiau skirta...


Sapnai perspėja ir keičia pasaulį

Sapnai perspėja ir keičia pasaulį

Pranašiški sapnai. Šiandien daug kas, išgirdęs apie tokių sapnų išsipildymą, tik nusišypsos ir pasakys, kad tai - prietaringų bobučių prasimanymai. Deja, čia pasigirstų ir labai daug prieštaravimų. Ar maža yra konkrečių pavyzdžių, kai žmogus,...


NERVINGUMAS – KAS TAI? Arba visos ligos nuo nervų...

NERVINGUMAS – KAS TAI? Arba visos ligos nuo nervų...

Gyvename tokiais laikais, kai dėl spartaus gyvenimo tempo ir gausaus informacijos srauto mums didėja psichinė ir emocinė įtampa. Visur ir visada skubame, nuolatos būname įsitempę, nebesugebame atsipalaiduoti ir pailsėti. Tampame nervingi,...


Kaip atsikratyti įtampos darbe?

Kaip atsikratyti įtampos darbe?

"Gal galėtumėte patarti tokiam žmogui, kaip aš. Dabartinį darbą dirbu jau daugiau kaip metus, labai jame pavargstu. Iš pradžių maniau, kad priprasiu, bet ... Labai bijau suklysti, todėl kiekvieną padarytą darbą daugybę kartų tikrinu. Nespėju...


Evoliucija apsiriko: geriau būti nerūpestingam

Evoliucija apsiriko: geriau būti nerūpestingam

Evoliucija mumyse suformavo nesąmoningus nerimavimo mechanizmus, tačiau daugeliu atvejų jie tik švaisto jėgas, nustatė mokslininkai. Pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, kuris niekuomet nesijaudintų. Tėvai jaudinasi dėl vaikų, žmonos – dėl vyrų....


Pozityvus mąstymas - nuo ko pradėti?

Pozityvus mąstymas - nuo ko pradėti?

Pozityvus mąstymas padeda greičiau pasiekti savųjų tikslų, ženkliai pagerina gyvenimo kokybę, įkvepia ryžto imtis naujų veiklų. Norite išmokti mąstyti pozityviai? Pateikiame keletą vertingų patarimų. Pozityvios mintys. Nuo šiol mąstykite ir...


Žudikas – nebūtinai psichikos ligonis

Žudikas – nebūtinai psichikos ligonis

Žudynės Norvegijoje sukrėtė visą pasaulį, Šiauliuose – Lietuvą. Kas vyksta žmonių sąmonėje? Ar gali taip elgtis sveikos psichikos žmonės? Atsakyti į šiuos klausimus paprašėme Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos...


Ką daryti, kai darbuotojas išeina?

Ką daryti, kai darbuotojas išeina?

Patarimų, kaip taktiškai išeiti iš darbo – daug. Dar daugiau prirašyta apie tai, kaip kristi į akį potencialiam darbdaviui ir kaip elgtis naujoje darbo vietoje. Tačiau ką daryti vadovui, pas kurį ateina talentingiausias jo darbuotojas ir...


Pavydas trukdo atrasti galias

Pavydas trukdo atrasti galias

Pavydas yra vienas nemaloniausių jausmų, kuris užvaldo visas žmogaus gyvenimo sritis. Pavyduolis gali pakenkti tiek sau, tiek kitiems, tad vos pajutus šį jausmą, būtina jam ieškoti priešnuodžių. Įsišaknijęs pavydas sustabdo asmenybės augimą ir...


Nakties košmarai – signalas apie rūpestį

Nakties košmarai – signalas apie rūpestį

Per naktį galima susapnuoti keletą sapnų. Kai jie košmariški, prabudus sunku atsikratyti nemalonių pojūčių. Dažnai visą dieną kamuoja nerimas – gal atsitiks kokia nelaimė? Ar naktiniai košmarai pranašauja ką nors bloga? Ar ryškus ir...


Seksualinė priklausomybė

Seksualinė priklausomybė

Seksualinė priklausomybė – tai liguistas požiūris į seksą, kuris žmogui padeda įveikti stresą, išvengti neigiamų ar skaudžių jausmų, taip pat intymių santykių, kurių jis nesugeba užmegzti. Seksualiniai santykiai tampa svarbiausiu dalyku, dėl...


Vyro statusas: kas veikia jį labiau už šlovę, pasiekimus ir pinigus?

Vyro statusas: kas veikia jį labiau už šlovę, pasiekimus ir pinigus?

Kiekvieną žmogų, su kuriuo susiduriame gyvenime, mes sąmoningai ir pasąmoningai įvertiname – iš tokių aplinkinių žmonių "vertinimų" formuojasi žmogaus statusas. Šis, sakykime, "apibrėžimas" - ypač svarbus vyrams....


Ir seserų santykiai dažnai nelygiaverčiai

Ir seserų santykiai dažnai nelygiaverčiai

"Esu labai keblioje situacijoje ir nerandu ramybės. Susikomplikavo santykiai su drauge, ir niekaip negaliu suprasti, kodėl. Bendravome ne vienerius metus, dalinausi su ja džiaugsmais ir bėdom, problemai iškilus gaudavau ne tik patarimą, bet...


Šviesos stoka kelia liūdesį

Šviesos stoka kelia liūdesį

Apie rudenį užklumpančią rudeninę depresiją bei būdus ją įveikti patiems pasakoja Dainų pirminio sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras psichoterapeutas Vytautas BARTKEVIČIUS: — Darganotas,...


Koks sindromas priverčia žmones keiktis?

Koks sindromas priverčia žmones keiktis?

Ar tikrai tie žmonės, kurie kenčia nuo tureto sindromo, negali ištverti nė minutės nenusikeikę? Mokslininkai teigia, kad tik 10 proc. žmonių, kurie kenčia nuo šio sindromo, nekontroliuojamai keikiasi. Dauguma turi nestiprius tikus kaip pavyzdžiui...


Ar pyktis, susierzinimas ir meilė suderinami dalykai?

Ar pyktis, susierzinimas ir meilė suderinami dalykai?

"Nežinau, kaip aiškiau apibūdinti savo problemą. Beveik metus draugavau su vaikinu. Dirbome, daug laiko leisdavome kartu. Mums buvo gerai, aš jį mylėjau ir jis sakė, kad myli mane. Vasarą jis išvažiavo dirbti į užsienį. Kvietė važiuoti kartu,...


Meilė sargdina ar gydo?

Meilė sargdina ar gydo?

Meilė ne visada džiaugsmas ar teigiamos emocijos. Nesėkmė asmeniniame gyvenime gali palaužti sveikatą, net pražudyti žmogų... Ir atvirkščiai - laimingas žmogus iš kitų išsiskiria savo optimizmu, gera sveikata ir mokėjimu džiaugtis gyvenimu. Kodėl...


Apie paslaptingą dalyką- kūrybą

Apie paslaptingą dalyką- kūrybą

Apie kūrybą galvoju retai: arba kuri, arba nekuri. Bet aplinkiniai kartais išgąsdina klausimais: "Kada bus nauja knyga?" Kaip sukurti ką nors sudėtingo? Gal žino tikri menininkai? Atsargiai bandau klausinėti, kaip jie kuria. Bet jie...


Darboholizamas, pedantizmas, skrupulingumas

Darboholizamas, pedantizmas, skrupulingumas

Kaip ir daugelis gydytojų, galiu užjausti savo pacientus, nes atrandu savyje visų ligų po truputį. O ypač aštriai sergu darboholizmu ir perfekcionizmu, kuris pasibaigus atostogoms kas dieną įgauna vis didesnį pagreitį. Štai penktadienio vakaras,...


Tinkamai įvertinkite save

Tinkamai įvertinkite save

Dažnai pykstate ant kitų? Nuotaikos svyravimai ir nuolatinis išgyvenimas dėl savo nesėkmių – jūsų artimi "draugai"? Jums tai nepatinka, tačiau ir toliau nevengiate neigiamų emocijų? Diagnozė paprasta: jums trukdo per menka...


Kodėl paaugliai kankina save ir kitus?

Kodėl paaugliai kankina save ir kitus?

Pačiais nelaimingiausiais gyvenimo etapais laikoma paauglystė ir senatvė. Emocinės paauglių problemos neretai prilygsta psichinės ligos simptomams. Paauglystės periodas pastaruoju metu vis ilgėja. Gyventi darosi sudėtingiau ir norint tapti...


Sapnai - tikrovės atspindys

Sapnai - tikrovės atspindys

Pramiegama apie trečdalį gyvenimo, bet sapnai aplanko ne per visą naktį, bet tik tam tikrais momentais - kai būna vadinamoji gilaus miego fazė, tada smegenys tampa aktyvios. Mokslininkai nustatė, kad tuo metu miegančiojo vyzdžiai juda, vokai...


Kūryba ir originalūs sprendimai – mistika ar technika?

Kūryba ir originalūs sprendimai – mistika ar technika?

Kūrybiškumas - ne vien menininkų rūpestis. Jo reikia kas dieną. Organizuojant laisvalaikį, rašant straipsnį, puošiant namus, fotografuojant. Susidūrus su psichologinėmis problemomis kūrybiniai sprendimai tiesiog būtini. Kūrybiškumas svarbus...


Geras draugas neatstoja psichologo

Geras draugas neatstoja psichologo

Įvairios bėdos skatina žmogų kreiptis į psichologą. Tačiau dažniausiai tai būna konfliktai šeimoje, išsiskyrimas su artimu žmogumi, žalingi įpročiai, darbo problemos, vienatvė, darbingumo praradimas, seksualinės problemos, nerimas arba depresija....


Psichologė: priklausomybės nuo sekso nėra. Tai – sutrikimas

Psichologė: priklausomybės nuo sekso nėra. Tai – sutrikimas

Dažnai girdime kalbant apie priklausomybes nuo kasdieniniame gyvenime įprastų dalykų: šokolado, sekso, darbo, kompiuterio. Ar iš tiesų tai irgi yra tapę šių laikų priklausomybėmis? Bendrosios psichologijos katedros docentė, psichologė, socialinių...


Apie neįmanomą kūrėjo charakterį

Apie neįmanomą kūrėjo charakterį

Kai apima niūri nuotaika, ieškau, į ką įsikibti. Galvoju: kurgi tas gėris ir kaip tas gėris realiai pasireiškia tarp žmonių? Populiarioje psichologijoje dabar labai paplitęs žmogaus, kuriam sekasi, įvaizdis. Tas žmogus sveikas, neprieštaringas,...


Gal žinote gerą būrėją?

Gal žinote gerą būrėją?

- Norėjau jūsų paprašyti, gal žinot kokią būrėją, juk jūsų pacientai dažnai vaikšto pas jas. Kuri geresnė? - Taip, vaikšto, gal net dažniau, negu įsivaizduojate. Bet jei egzistuotų tokia aiškiaregė, kuri tikrai žinotų ateitį, tai visi pas ją ir...


Vasaros depresija – retas, bet realus reiškinys

Vasaros depresija – retas, bet realus reiškinys

Dauguma žmonių nekantraudami laukia vasaros pradžios, tačiau kai kas tampa laimingesni jai pasibaigus. Dėl to kaltas reiškinys, sukeliantis ir žymiai labiau paplitusią žiemos depresiją. Tai sezoninis afektinis sutrikimas (Seasonal Affective...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9

cityrush cityrush cityrush cityrush cityrush