Sausio 22d. Šeštadienis

Ernestas Lapinskas: "Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis"

2012 Spalio 25d.
Peržiūrų skaičius: 37992
Ernestas Lapinskas: "Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis"

Psichologas Ernestas Lapinskas pabrėžia, kad emocinis nuovargis daug kenksmingesnis už fizinį, o ištisinis televizoriaus žiūrėjimas emocijas ne turtina, o skurdina. Psichologą kalbina Stanislovas Kairys.

Neseniai Europos šalyse vykdytas tyrimas parodė, kad lietuviai yra daugiausia dirbanti ir didžiausią laisvalaikio dalį prie televizoriaus leidžianti tauta. Tuo tarpu, pavyzdžiui, prancūzai laisvalaikiu daugiau bendrauja vieni su kitais, o norvegai bene trumpiausiai užsibūna darbe. Tokius skirtumus patogiausia aiškinti skirtinga ekonomine šalių padėtimi, juk mes beveik neturime pinigų vakariniams pasisėdėjimams su bičiuliais kavinėje, juos dar reikia užsidirbti, kaip tai jau seniai padarė norvegai. Bet ar viskuo kalta tik ekonomika?

Pradėsiu nuo to, kad prie internete paskelbto straipsnio apie jūsų minimo tyrimo rezultatus gal gausiausia komentarų, kuriuose tokia padėtis Lietuvoje ir aiškinama būtent ekonominėmis priežastimis. Atseit turiningesniam laisvalaikiui trūksta pinigų, o kad jų būtų daugiau, daugiau reikia ir dirbti, nei kokiems prancūzams. O po sunkaus darbo ir jėgų kam kitam, o ne sėdėjimui prie televizoriaus nebėra. Bet komentuotojai nekalba apie tai, kad ištisinis televizoriaus žiūrėjimas nepadeda atgauti jėgų, iš naujo save pajusti, neatgaivina...

... iškart įsivaizduoju tautietį, klausiamai žiūrintį į žmogų, kalbantį jūsų žodžius: kokios čia nesąmonės, koks čia savęs jutimas? Svarbu pailsinti raumenis, atsijungti nors trumpam nuo pareigų, kad kito ryto šeštą vėl pajėgtum keltis ir skubėti į darbą...

Kažkas tas "nesąmones" supranta, kažkas – ne, tačiau visi jas atpažįsta, kai tai atsitinka. Labai aiškiai atpažįsta. Ir tuomet sako: geros buvo atostogos, gerai pailsėjau. Nebūtina iškart kalbėti apie poilsio prie televizoriaus žalą. Pradžioje užtektų pasakyti apie tokio poilsio skurdumą.

Pats šis procesas skurdus, o ir toks žmonių pasirinkimas nerodo didelio išrankumo.

Tas pat, kaip rinktis vadinamąjį "greitą maistą" vietoj normalaus virtuvinio. Valgom, ką duoda. Iš tiesų net nesirenkame.

Na, Pietų šalyse, Prancūzijoje, Italijoje, ir klimatas daug palankesnis bendrauti su bičiuliais kur gatvės kavinėje ar žaidimų aikštelėse. Bet štai norvegai masiškai čiuožia. Ir jiems nė kiek netrukdo blogi orai. Tiesiog yra tokios tradicijos – nesnausti.

Nors nesu nei sociologas, nei antropologas, bet drįsčiau teigti, kad lemia įpročiai. Lietuvoje taip pat būna vasaros, neretai – puikios. O kaip psichologas galiu pasakyti, kad žmonės skundžiasi, jog menksta jų socialiniai saitai, kad nyksta tarpusavio ryšiai. Ypač kai sukuriamos šeimos. Kad tarp draugų išliktų buvę santykiai, reikia pastangų, net, sakyčiau, tam tikro apsisprendimo.

Kuo toks apsisprendimas geras? Ar neužtenka vakarų prie televizoriaus su šeima?

Socialiniai saitai stiprina asmenybę, praturtina gyvenimo įvairovę. Per tokius ryšius gaunamas emocinis palaikymas, kuris neleidžia jaustis vienišam. Dar vienas labai svarbus tokių santykių aspektas – juos palaikydami mes, nors gal ir ne visada tiesiogiai, esame skatinami nenuleisti rankų prieš sunkumus.

O ar gali būti taip, kad ypatingas lietuvių ryžtas daug dirbti reiškia ne ką kitą, o bandymą kompensuoti tą socialinių saitų, draugystės deficitą? Darbas – lyg kokia apsauga nuo vienatvės ir nuo akistatos su pačiu savimi?

Nedrįsčiau taip kategoriškai teigti. Yra ir daugiau aplinkybių, verčiančių mus dirbti daugiau ir sunkiau už daugelį europiečių. Savo verslus ir savo gerovę mes dar tik kuriame. O tokių įmonių, kuriose jau prieš keletą kartų būtų susiklosčiusios profesionalios vadybos tradicijos, ar tokių savininkų, kurie iš senelių būtų paveldėję savo vaidmenis seniai veikiančiose įmonėse, iš viso nėra. O čia dar ta krizė. Todėl daug dirbti verčiantis nerimas niekur nedingsta.

Bet vis vien gatvėje, Vilniaus centre, matydamas respektabilius piliečius, automobiliuose nuolat kalbančius telefonu, dažniausiai pagalvoju: matyt, tų verslininkų įmonėse prasti popieriai, jei jie priversti joms vadovauti telefonu net judrioje sankryžoje atlikdami sudėtingą manevrą... O gal tie žmonės tik be pagrindo įsivaizduoja, kad be jų viskas pašlis? Be reikalo alina save ir savo darbuotojus pertekliniu dalyvavimu? Ir ilgainiui, kaip sako psichologai, perdega ir verčia perdegti savo darbuotojus.

Taip, yra daug vadovų, ne įmonių savininkų, kurie perdėtai kontroliuoja, nesidalija su bendradarbiais galia, neperduoda jiems nors dalies įgaliojimų. Žinoma, jei esi ir vadovas, ir savininkas, tai motyvų viską laikyti savo rankose smarkiai pagausėja. Esu ne kartą matęs, kaip savininkai bando atsitraukti nuo tiesioginio vadovavimo, bet neištveria ir grįžta. Nes iš šalies kitų klaidos daug aiškiau matyti ir rizika prarasti verslą ima rodytis daug didesnė. Darbuotojui prarasti darbą ir ieškotis kito – ne tas pat, kaip savininkui prarasti verslą ir kurti naują.

Jei gerai atsimenu, komentuodamas mūsų aptariamo tyrimo rezultatus jūs sakėte, kad lietuviams darbe būdingas nerimo jausmas. Gal galėtumėte šį teiginį pakomentuoti plačiau?

Man sunku pasakyti, iš kur tas nerimas randasi. Prieš kurį laiką mano kolega darbavosi Italijoje, o grįžęs sakė, kad ten krizė taip pat yra. Tik ji, pasak to kolegos, Italijoje veikia ekonomiką, o Lietuvoje pirmiausia yra mūsų galvose. Tai matyti net gatvėse – žmonės įsitempę.

Bet yra tvirtinama, kad latvių požiūris į darbą yra daug laisvesnis nei mūsų, nors ir Latvijoje, ir Lietuvoje ekonominė padėtis beveik tokia pati. Latvius prieš porą metų gal net didesnis šokas ištiko. Kaip tai suprasti?

Vienas mano bičiulis latvis pastebi labai aiškų skirtumą: jei du seniai nesimatę draugai latviai susėda išgerti alaus, tai jie kalbasi apie savo automobilius, apie šeimas, apie laisvalaikio reikalus, pomėgius ir gali būti, kad jie net neužsimins apie darbo reikalus. Tuo tarpu tokie patys bičiuliai lietuviai susitikę būtinai pagvildens šią temą. Kur kuris dabar dirba, kaip sekasi, koks kurio viršininkas...

Mes darbą sureikšminame labiau už kitus?

Daug labiau.

Ir labai vertiname darbštumą. O kai ekonomistai ima nagrinėti, kodėl mūsų atlyginimai tokie maži, tai būtinai pabrėžia, kad be viso ko kaltas ir mažas mūsų įmonių darbo našumas. Išeitų, mes dirbame, kad tik dirbtume. Mus ne taip labai domina to darbo rezultatai. Valstietiškas paveldas: įsitveri žagrės rankenų ir ari, ari... o derliumi gamta pasirūpins? O keleriopai geriau už mus gyvenantys danai pagal tyrimus darbštumui teikia menką reikšmę. Ir šiaip Vakaruose retai pamatysi darbe besiplėšantį kokį kelio darbininką ar statybininką. Jie neskuba.

Mūsų ir Danijos istorijos labai skiriasi...

Iš dano jau kokius 500 metų niekas nieko neatiminėjo, o iš mūsų – kas penkiasdešimt plėšė bei nacionalizavo. Mūsų genuose, matyt, poreikis užgyventi dvigubai daugiau už daną, kad valdžiai pasikeitus liktų bent dešimtadalis to, ką danas sukaupė per daug nesiplėšydamas.

Manau, kad dėl tokių aplinkybių darbštumo, atsidavimo darbui vertė nė kiek nesumažėja. Bet reikia ir pastebėti, kad pas mus, gal iš to įkarščio, labai žiūrima ne tik paties darbo, bet ir fizinio buvimo darbe, darbo valandų. Negerai, kai vadovui svarbiau ne darbuotojų kūrybinis požiūris į darbą, o kad jie nevėluotų rytais. O dėl darbo našumo – nepamirškime, kad ne Vakaruose, o pas mus daugiausia darbo vietų ten, kur reikalinga pigi darbo jėga. O kokie gali būti našumo reikalavimai pigiai darbo jėgai?!

Bet gal nėra čia ko mums nerimauti, kad lietuviai daugiau už kitus dirba? Gal kiti tegu geriau seka mumis?

Nerimauti mes turėtume ne dėl tikrai geros mūsų savybės, dėl darbštumo, o dėl poilsio kokybės. Turėtume aiškiau suprasti, kad tik gerai pailsėjęs žmogus ir dirbs geriau. Ir lengviau taip pat, nealindamas savęs taip, kaip dažnai alina dabar.

Ir išvengs emocinio, ne vien fizinio išsekimo.

Iš tikrųjų būtent apie tai ir kalbame.

Bet ne mes vieni apie tai kalbame ar galvojame. Juk daugelis supranta, kad knapsojimas ant sofos nieko gera neduoda. Bet gyvenimo būdo nekeičia...

Todėl, kad įpročius keisti yra be galo sunku. Bijomasi prarasti nesirūpinimo savimi komfortą.

Gal reikia kokios įtaigios masinės agitacijos, kad padėtis keistųsi?

Labiau reikia gerų pavyzdžių. Ir kad jų būtų kuo daugiau. Nežinau, kaip kitur Lietuvoje, bet Vilniuje labai padaugėjo važinėjančių dviračiais. Tai tikrai teisingas pavyzdys. Ir dar vienas geras dalykas, kad Vilniuje smarkiai pagausėjo švenčių. Žmonės išeina į gatves, bendrauja, domisi, kas vyksta. Jiems patinka. O tai, kas patinka, greičiau tampa įpročiu.

Kodėl jos apkalba?

Kodėl jos apkalba?

Nors dauguma šalia nuolat būnančių žmonių — mūsų draugai, visgi nemažai susiduriame ir su tokiais, kuriuos tegalime pavadinti "kaimynu", "pažįstamu", "bendradarbiu". Jiems dažniausiai būname daugiau ar mažiau...


Dvasingumas pischoterapijoje- nesuprastas, bet būtinas

Dvasingumas pischoterapijoje- nesuprastas, bet būtinas

Visą laiką galvodavau - na ir kaip mes tuos žmones gydom? Keisčiausia, kad jie išgyja. Kai po terapijos paklausi, kas būtent padėjo, neretai klientų paaiškinimai būna keisti, jiems patiems tesuprantami. O kartais su klientais ima nesisekti, nors...


Spalvota televizija - spalvoti sapnai

Spalvota televizija - spalvoti sapnai

Japonų mokslininkų tyrimų rezultatai patvirtina anksčiau iškeltą prielaidą, kad dažniau sapnuoti spalvotai yra linkę jaunesni žmonės. Mokslininkai žmonių galimybę sapnuoti spalvotai tiria jau nuo XX a. pradžios. 1915 – 1950 m. surinkti...


Pavasaris - atviram pokalbiui su savimi

Pavasaris - atviram pokalbiui su savimi

Psichologė Dalia Kujalienė pavasarį vadina kritiniu metų laiku: "Būtent tada didelė dalis žmonių pajunta depresijos simptomus". Žiema išsekina, todėl dažnas mūsų pavasarį sutinka kiek pavargęs. D.Kujalienės teigimu, sunerimti vertėtų tik...


Laisvalaikį reikia įveikti

Laisvalaikį reikia įveikti

Nauja pacientė - 38 metų, irzli, pasitikinti savimi, šiuolaikinė. Pasakoja, kaip kasdieną perka daug maisto, jį suvalgo, po to išvemia. Vyras to nelaiko didele problema, vaikams auginti iki šiol nebuvo laiko - reikėjo įsitvirtinti ir daug dirbti....


Į pagalbą skuba psichologas

Į pagalbą skuba psichologas

Šiandieninis gyvenimas daugeliui žmonių negailestingai keičia gyvenimo būdą ir ritmą, sėja nerimą, didina įtampą, sudaro sąlygas vystytis įvairių organizmo sistemų sutrikimams, rastis įvairioms ligoms, staigiai išsivystyti sudėtingoms būklėms....


Moterys po skyrybų atsigauna greičiau nei vyrai

Moterys po skyrybų atsigauna greičiau nei vyrai

Skyrybos pirmomis dienomis gali atrodyti didžiausia gyvenimo nesėkme, tačiau daugeliui moterų išsiskyrimas su vyru padeda atrasti iš naujo save ir pradėti džiaugtis gyvenimu, kuris buvo užspaustas nesėkmingos santuokos. Naujausių tyrimų...


Mokslininkai: Europoje išaugęs savižudybių skaičius siejamas su ekonomikos krize

Mokslininkai: Europoje išaugęs savižudybių skaičius siejamas su ekonomikos krize

Amerikos ir Britanijos sveikatos specialistai, tyrę savižudybių augimo tendencijas dešimtyje Europos valstybių 2007-2009 m., nustatė, kad savižudybių skaičius tarp darbingo amžiaus žmonių padidėjo beveik visose tirtose šalyse. Mokslininkų teigimu,...


Apie kančios saldumą ir naudą

Apie kančios saldumą ir naudą

Man patinka kentėti. Aišku, ne neištveriamai kankintis, bet truputį. Gal dėl to mėgstu eiti į kalnus. Ten tenka pakentėti, bet kaip lengva grįžus! Arba gera įsigilinti, įsijausti į blogiausius jausmus, ir jie tarsi išsisemia, išsivalo. Visada tai...


Lošimas žmones paverčia ligoniais

Lošimas žmones paverčia ligoniais

Žaidimų manija taip pat pragaištingai veikia asmenybę kaip narkotikai ar alkoholis. Totalizatoriai, loterijos, azartiniai žaidimai lošimo namuose ir prie kompiuterių griauna žmonių gyvenimus. Vienu atveju išsivysčiusi priklausomybė žlugdo žmones...


Santuoka - komandinis žaidimas

Santuoka - komandinis žaidimas

Visi žinome, kad galingiausia jėga mūsų gyvenime yra meilė. Tai ne tik dvasią sušildanti bendrystė – meilės jausmas tikrai įkvepia. Tai didžiulė motyvacija, kurios dėka nuverčiame kalnus be jokių pastangų. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių...


Tamsi paranojos gelmė

Tamsi paranojos gelmė

Nežinau kaip jums, bet man paranoja yra labai įdomi, nes, ko gero, negalime rasti jautraus, daug pasiekusio žmogaus, kurio nebūtų nors kartą kankinę paranojiniai nuogąstavimai. Kartais įtarinėti reikia ir sveika: "Jeigu neįtarčiau, nebūčiau...


Laipteliu aukščiau už kitus...

Laipteliu aukščiau už kitus...

Kas sieja pramuštgalvišką vairavimą gatvėse ir garsių firmų drabužių pirkimą, patyčias mokykloje ir tėvo didžiavimąsi sulaukus pirmagimio sūnaus? Ar tikrai "traukimas per dantį" yra toks nekaltas dalykas, o kito žmogaus pertraukinėjimas...


Kaip atsikelti ryte? 10 klaidų, kurias kartojame kiekvieną rytą

Kaip atsikelti ryte? 10 klaidų, kurias kartojame kiekvieną rytą

Didžiausia klaida, kokią tik galite padaryti, - tai keltis labai anksti, nors tai nėra būtina. Dažnai klausiame savęs "kaip atsikelti ryte?", tačiau dienos darbų liūne paskęsta tiek patarimai, tiek mintys apie tai, kad ryte reikėtų...


Egzaminų baimės: kaip įveikti stresą?

Egzaminų baimės: kaip įveikti stresą?

Kiekvieną pavasarį tūkstančiai Lietuvos abiturientų su nerimu laukia artėjančių egzaminų, panašūs jausmai užplūsta jų tėvus, auklėtojus, mokytojus. Kaip elgtis abituriento tėvams, kaip padėti savo sūnui ar dukrai ir kokių svarbiausių principų...


Kelionės psichologija

Kelionės psichologija

Madeiros sala - mažytė, kalnuota portugalų žemė Atlanto vandenyne. Atrodo tarsi vaikščiotume atviruke. Neramu nuo to naujumo, visi kaip paklaikę fotografuoja. Tai, ką pas mus gali rasti egzotiškų augalų parduotuvėje, čia auga tiesiog darže ir yra...


Susipažinkite: mazochistas

Susipažinkite: mazochistas

- Šią savaitę kelias dienas žmona nerėkė, tiesiog puiku. O po to vėl ėmė mane mokyti. Ne tą padariau, ne tą pasakiau. Man nuolat kas nors krenta iš rankų, o ji tyčiojasi. Arba ji mane vis skubina, jos reakcija greita, ji daro daug darbų iš karto,...


D.U.K. apie vaikus ir psichologą

D.U.K. apie vaikus ir psichologą

Dažniausiai vaikai ir paaugliai nujaučia, kad su jais yra kažkas ne taip, tad išgirdę iš tėvų apie tai, kad reikės susitikti su psichologu, ypatingai nenustemba. Mažiems vaikams galima sakyti, kad reikės susitikti su „kalbančiu...


Nieko nepripjoviau

Nieko nepripjoviau

Kuris laikas mąstau apie įdomų reiškinį: tamsiąją inteligentų pusę, kuri aiškiai įrodo pasąmonės egzistavimą. Kai kurie daug pasiekę, labai kultūringi, gal net drovūs mokslo ir meno žmonės labai mėgsta juodą humorą, grubius "praporščikų"...


Zita Vasiliauskaitė. Sunki pavydo našta

Zita Vasiliauskaitė. Sunki pavydo našta

Kartais nėra paprasta nusakyti, kas negerai yra jūsų santykiuose su kuriuo nors žmogumi, tačiau jau seniai pastebite, kad asmeniškai jums nėra malonu su juo bendrauti. Mat paprastai po susidūrimo su juo jums pablogėja nuotaika, o jei tenka daugiau...


Vairuotojas kruvinas, akyse balta

Vairuotojas kruvinas, akyse balta

Dabar užsimerk ir nuosekliai prisimink, kas tą dieną įvyko. Tau reikia pamatyti vaizdus, bet vaizdai turi savaime ateiti į galvą. Kai pamatysi vaizdą, pasakok apie jį. Rytas, visi pagiringi, vasara, juokaujam, mama skambinėja, kad grįžčiau namo,...


Gebėjimas meluoti mažėja smegenis paveikus magnetiniu impulsu

Gebėjimas meluoti mažėja smegenis paveikus magnetiniu impulsu

Ko gero, melavimo fenomenui metų galėtų būti priskaičiuojama panašiai tiek pat, kiek ir pačiai žmonijos civilizacijai. Žmonės meluoti pradėjo netrukus po to, kai pradėjo komunikuoti. Galima numanyti, jog netrukus iškilo ir naujas motyvas –...


Kas parašė gyvenimo scenarijų?

Kas parašė gyvenimo scenarijų?

Stovime ant dar vienų metų slenksčio. Tai laikas, kai apmąstome, ar viską darome teisingai, ar esame laimingi? Trečiąjį tūkstantmetį žmonės atsigręžia į savo dvasinius poreikius, nes pastebėjo, kad patenkinę tik materialinius, neranda harmonijos...


Geriau už kalnus gali būti tik kalnai

Geriau už kalnus gali būti tik kalnai

Kelionės į kalnus dažnai romantizuojamos, kalnais "susergama". Tai rodo, kad jos labai veikia žmogaus psichiką. Kokio poveikio galima tikėtis kopiant į kalnus? Galbūt toks žygis gali iš esmės pakeisti asmenybę? Praėjusią vasarą didelis...


Skaičiau apie autizmą: man tinka

Skaičiau apie autizmą: man tinka

Tai iš kur tos tamsios nuotaikos? Kodėl su niekuo nebendrauji? – Skaičiau apie autizmą, lyg ir tinka. Toks žmogus nežiūri į pašnekovą, nepalaiko akių kontakto, nesupranta kitų, nenaudoja mandagybių. Skaičiau iki dviejų nakties, žaidžiau...


Kietas jaunikis ieško merginos, kuri žino kas yra depresija

Kietas jaunikis ieško merginos, kuri žino kas yra depresija

Galiu aš pasigirti dabar apie savo drabužius? Na va, aš kietas, auksinis berniukas dabar esu. Va čia mano "broadway" bridžai už 130 Lt, gražus diržas, marškinukai už 140 Lt, akinius pirkau už 160 Lt, atrodo kaip už 14. Gražiausi mano...


Kas geriau- nenormali meilė ar susvetimėjimas?

Kas geriau- nenormali meilė ar susvetimėjimas?

Ak, tie nuo meilės kenčiantys žmonės! Meilės istorijos,l kaip ir filmai apie meilę, stipriai sukrečia, ypač kai psichologas į jas gali įsikišti kaip trečias slaptas dalyvis. Matyt, man, kaip ir daugeliui žmonių, šie filmai padeda kartu su herojais...


Kaip jūs motyvuojami darbe?

Kaip jūs motyvuojami darbe?

Ar skiriasi darbuotojų ir darbdavių supratimas, kaip turėtų būti motyvuojami darbuotojai, kad dirbdami jaustųsi gerai? Pasak darbuotojų, dalyvavusių darbo paieškos CVbankas.lt tyrime, juos papildomai darbe labiausiai motyvuotų du dalykai –...


Biržos brokeriai – didesni nutrūktgalviai už psichopatus

Biržos brokeriai – didesni nutrūktgalviai už psichopatus

Tyrimai atskleidė, kad biržos verteivos labiau nutrūktgalviški ir destruktyvūs nei psichopatai, rašo spiegel.de. Kodėl biržos brokeriai finansų rinkose vėjais paleidžia milijardus? Remiantis naujausiais Šveicarijos universiteto tyrimais, biržos...


Darboholizamas, pedantizmas, skrupulingumas

Darboholizamas, pedantizmas, skrupulingumas

Kaip ir daugelis gydytojų, galiu užjausti savo pacientus, nes atrandu savyje visų ligų po truputį. O ypač aštriai sergu darboholizmu ir perfekcionizmu, kuris pasibaigus atostogoms kas dieną įgauna vis didesnį pagreitį. Štai penktadienio vakaras,...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9