Spalio 21d. Trečiadienis

Ernestas Lapinskas: "Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis"

2012 Spalio 25d.
Peržiūrų skaičius: 37992
Ernestas Lapinskas: "Vargina ne sunkus darbas, o prastas poilsis"

Psichologas Ernestas Lapinskas pabrėžia, kad emocinis nuovargis daug kenksmingesnis už fizinį, o ištisinis televizoriaus žiūrėjimas emocijas ne turtina, o skurdina. Psichologą kalbina Stanislovas Kairys.

Neseniai Europos šalyse vykdytas tyrimas parodė, kad lietuviai yra daugiausia dirbanti ir didžiausią laisvalaikio dalį prie televizoriaus leidžianti tauta. Tuo tarpu, pavyzdžiui, prancūzai laisvalaikiu daugiau bendrauja vieni su kitais, o norvegai bene trumpiausiai užsibūna darbe. Tokius skirtumus patogiausia aiškinti skirtinga ekonomine šalių padėtimi, juk mes beveik neturime pinigų vakariniams pasisėdėjimams su bičiuliais kavinėje, juos dar reikia užsidirbti, kaip tai jau seniai padarė norvegai. Bet ar viskuo kalta tik ekonomika?

Pradėsiu nuo to, kad prie internete paskelbto straipsnio apie jūsų minimo tyrimo rezultatus gal gausiausia komentarų, kuriuose tokia padėtis Lietuvoje ir aiškinama būtent ekonominėmis priežastimis. Atseit turiningesniam laisvalaikiui trūksta pinigų, o kad jų būtų daugiau, daugiau reikia ir dirbti, nei kokiems prancūzams. O po sunkaus darbo ir jėgų kam kitam, o ne sėdėjimui prie televizoriaus nebėra. Bet komentuotojai nekalba apie tai, kad ištisinis televizoriaus žiūrėjimas nepadeda atgauti jėgų, iš naujo save pajusti, neatgaivina...

... iškart įsivaizduoju tautietį, klausiamai žiūrintį į žmogų, kalbantį jūsų žodžius: kokios čia nesąmonės, koks čia savęs jutimas? Svarbu pailsinti raumenis, atsijungti nors trumpam nuo pareigų, kad kito ryto šeštą vėl pajėgtum keltis ir skubėti į darbą...

Kažkas tas "nesąmones" supranta, kažkas – ne, tačiau visi jas atpažįsta, kai tai atsitinka. Labai aiškiai atpažįsta. Ir tuomet sako: geros buvo atostogos, gerai pailsėjau. Nebūtina iškart kalbėti apie poilsio prie televizoriaus žalą. Pradžioje užtektų pasakyti apie tokio poilsio skurdumą.

Pats šis procesas skurdus, o ir toks žmonių pasirinkimas nerodo didelio išrankumo.

Tas pat, kaip rinktis vadinamąjį "greitą maistą" vietoj normalaus virtuvinio. Valgom, ką duoda. Iš tiesų net nesirenkame.

Na, Pietų šalyse, Prancūzijoje, Italijoje, ir klimatas daug palankesnis bendrauti su bičiuliais kur gatvės kavinėje ar žaidimų aikštelėse. Bet štai norvegai masiškai čiuožia. Ir jiems nė kiek netrukdo blogi orai. Tiesiog yra tokios tradicijos – nesnausti.

Nors nesu nei sociologas, nei antropologas, bet drįsčiau teigti, kad lemia įpročiai. Lietuvoje taip pat būna vasaros, neretai – puikios. O kaip psichologas galiu pasakyti, kad žmonės skundžiasi, jog menksta jų socialiniai saitai, kad nyksta tarpusavio ryšiai. Ypač kai sukuriamos šeimos. Kad tarp draugų išliktų buvę santykiai, reikia pastangų, net, sakyčiau, tam tikro apsisprendimo.

Kuo toks apsisprendimas geras? Ar neužtenka vakarų prie televizoriaus su šeima?

Socialiniai saitai stiprina asmenybę, praturtina gyvenimo įvairovę. Per tokius ryšius gaunamas emocinis palaikymas, kuris neleidžia jaustis vienišam. Dar vienas labai svarbus tokių santykių aspektas – juos palaikydami mes, nors gal ir ne visada tiesiogiai, esame skatinami nenuleisti rankų prieš sunkumus.

O ar gali būti taip, kad ypatingas lietuvių ryžtas daug dirbti reiškia ne ką kitą, o bandymą kompensuoti tą socialinių saitų, draugystės deficitą? Darbas – lyg kokia apsauga nuo vienatvės ir nuo akistatos su pačiu savimi?

Nedrįsčiau taip kategoriškai teigti. Yra ir daugiau aplinkybių, verčiančių mus dirbti daugiau ir sunkiau už daugelį europiečių. Savo verslus ir savo gerovę mes dar tik kuriame. O tokių įmonių, kuriose jau prieš keletą kartų būtų susiklosčiusios profesionalios vadybos tradicijos, ar tokių savininkų, kurie iš senelių būtų paveldėję savo vaidmenis seniai veikiančiose įmonėse, iš viso nėra. O čia dar ta krizė. Todėl daug dirbti verčiantis nerimas niekur nedingsta.

Bet vis vien gatvėje, Vilniaus centre, matydamas respektabilius piliečius, automobiliuose nuolat kalbančius telefonu, dažniausiai pagalvoju: matyt, tų verslininkų įmonėse prasti popieriai, jei jie priversti joms vadovauti telefonu net judrioje sankryžoje atlikdami sudėtingą manevrą... O gal tie žmonės tik be pagrindo įsivaizduoja, kad be jų viskas pašlis? Be reikalo alina save ir savo darbuotojus pertekliniu dalyvavimu? Ir ilgainiui, kaip sako psichologai, perdega ir verčia perdegti savo darbuotojus.

Taip, yra daug vadovų, ne įmonių savininkų, kurie perdėtai kontroliuoja, nesidalija su bendradarbiais galia, neperduoda jiems nors dalies įgaliojimų. Žinoma, jei esi ir vadovas, ir savininkas, tai motyvų viską laikyti savo rankose smarkiai pagausėja. Esu ne kartą matęs, kaip savininkai bando atsitraukti nuo tiesioginio vadovavimo, bet neištveria ir grįžta. Nes iš šalies kitų klaidos daug aiškiau matyti ir rizika prarasti verslą ima rodytis daug didesnė. Darbuotojui prarasti darbą ir ieškotis kito – ne tas pat, kaip savininkui prarasti verslą ir kurti naują.

Jei gerai atsimenu, komentuodamas mūsų aptariamo tyrimo rezultatus jūs sakėte, kad lietuviams darbe būdingas nerimo jausmas. Gal galėtumėte šį teiginį pakomentuoti plačiau?

Man sunku pasakyti, iš kur tas nerimas randasi. Prieš kurį laiką mano kolega darbavosi Italijoje, o grįžęs sakė, kad ten krizė taip pat yra. Tik ji, pasak to kolegos, Italijoje veikia ekonomiką, o Lietuvoje pirmiausia yra mūsų galvose. Tai matyti net gatvėse – žmonės įsitempę.

Bet yra tvirtinama, kad latvių požiūris į darbą yra daug laisvesnis nei mūsų, nors ir Latvijoje, ir Lietuvoje ekonominė padėtis beveik tokia pati. Latvius prieš porą metų gal net didesnis šokas ištiko. Kaip tai suprasti?

Vienas mano bičiulis latvis pastebi labai aiškų skirtumą: jei du seniai nesimatę draugai latviai susėda išgerti alaus, tai jie kalbasi apie savo automobilius, apie šeimas, apie laisvalaikio reikalus, pomėgius ir gali būti, kad jie net neužsimins apie darbo reikalus. Tuo tarpu tokie patys bičiuliai lietuviai susitikę būtinai pagvildens šią temą. Kur kuris dabar dirba, kaip sekasi, koks kurio viršininkas...

Mes darbą sureikšminame labiau už kitus?

Daug labiau.

Ir labai vertiname darbštumą. O kai ekonomistai ima nagrinėti, kodėl mūsų atlyginimai tokie maži, tai būtinai pabrėžia, kad be viso ko kaltas ir mažas mūsų įmonių darbo našumas. Išeitų, mes dirbame, kad tik dirbtume. Mus ne taip labai domina to darbo rezultatai. Valstietiškas paveldas: įsitveri žagrės rankenų ir ari, ari... o derliumi gamta pasirūpins? O keleriopai geriau už mus gyvenantys danai pagal tyrimus darbštumui teikia menką reikšmę. Ir šiaip Vakaruose retai pamatysi darbe besiplėšantį kokį kelio darbininką ar statybininką. Jie neskuba.

Mūsų ir Danijos istorijos labai skiriasi...

Iš dano jau kokius 500 metų niekas nieko neatiminėjo, o iš mūsų – kas penkiasdešimt plėšė bei nacionalizavo. Mūsų genuose, matyt, poreikis užgyventi dvigubai daugiau už daną, kad valdžiai pasikeitus liktų bent dešimtadalis to, ką danas sukaupė per daug nesiplėšydamas.

Manau, kad dėl tokių aplinkybių darbštumo, atsidavimo darbui vertė nė kiek nesumažėja. Bet reikia ir pastebėti, kad pas mus, gal iš to įkarščio, labai žiūrima ne tik paties darbo, bet ir fizinio buvimo darbe, darbo valandų. Negerai, kai vadovui svarbiau ne darbuotojų kūrybinis požiūris į darbą, o kad jie nevėluotų rytais. O dėl darbo našumo – nepamirškime, kad ne Vakaruose, o pas mus daugiausia darbo vietų ten, kur reikalinga pigi darbo jėga. O kokie gali būti našumo reikalavimai pigiai darbo jėgai?!

Bet gal nėra čia ko mums nerimauti, kad lietuviai daugiau už kitus dirba? Gal kiti tegu geriau seka mumis?

Nerimauti mes turėtume ne dėl tikrai geros mūsų savybės, dėl darbštumo, o dėl poilsio kokybės. Turėtume aiškiau suprasti, kad tik gerai pailsėjęs žmogus ir dirbs geriau. Ir lengviau taip pat, nealindamas savęs taip, kaip dažnai alina dabar.

Ir išvengs emocinio, ne vien fizinio išsekimo.

Iš tikrųjų būtent apie tai ir kalbame.

Bet ne mes vieni apie tai kalbame ar galvojame. Juk daugelis supranta, kad knapsojimas ant sofos nieko gera neduoda. Bet gyvenimo būdo nekeičia...

Todėl, kad įpročius keisti yra be galo sunku. Bijomasi prarasti nesirūpinimo savimi komfortą.

Gal reikia kokios įtaigios masinės agitacijos, kad padėtis keistųsi?

Labiau reikia gerų pavyzdžių. Ir kad jų būtų kuo daugiau. Nežinau, kaip kitur Lietuvoje, bet Vilniuje labai padaugėjo važinėjančių dviračiais. Tai tikrai teisingas pavyzdys. Ir dar vienas geras dalykas, kad Vilniuje smarkiai pagausėjo švenčių. Žmonės išeina į gatves, bendrauja, domisi, kas vyksta. Jiems patinka. O tai, kas patinka, greičiau tampa įpročiu.


Žiaurus gyvenimas meksikietiškame seriale

Žiaurus gyvenimas meksikietiškame seriale

Devynerius metus stebiu paprastuosius Naujininkų gyventojus, kai jiems nepasiseka gyvenimo audrose ir jie ateina prašyti invalidumo pažymų. Stebiu ir neatsistebiu: tai slogu, tamsu, aštru, kartais - komiška, baisesnius pacientus psichiatrai net...


Savaitės pokalbis. Sigita Girdzijauskienė: Baimės dėl gabių vaikų ateities jau mažiau

Savaitės pokalbis. Sigita Girdzijauskienė: Baimės dėl gabių vaikų ateities jau mažiau

"Gabus vaikas, stebėtinai gabus vaikas", – kiekviena mama ar kiekvienas tėtis norėtų tai pasakyti apie savo atžalą. Deja, ši savoka jau įteisinta tam tikrai vaikų grupei apibūdinti. Ką reiškia gabus vaikas? Kaip jį atpažinti? Ir...


Sapnai - tai durys į savęs atskleidimą

Sapnai - tai durys į savęs atskleidimą

Kas jums ateina į galvą išgirdus apie sapnų aiškinimą? Tikėtina, kad populiarių žurnalų sapnininkai. Iš tikrųjų egzistuoja mokslinis sapnų aiškinimas pradėtas dar Z. Froido ir K.G. Jungo. Trumpai pasidalysiu savo kaip daugelį metų praktikavusio...


Kaip padaryti gerą pirmąjį įspūdį?

Kaip padaryti gerą pirmąjį įspūdį?

Pirmasis įspūdis apie nepažįstamą žmogų suformuojamas vos per septyniolika pažinties sekundžių. Rodos, spėjame ištarti tik savo vardą, tačiau aplinkiniai jau būna susidarę nuomonę apie mus. Kaip per tokį trumpą laiką užkariauti geriausias...


Kas yra sapnas?

Kas yra sapnas?

"Noriu Jūsų paklausti, kaip reikėtų suprasti sapnus? Žinau, kad psichologai rimtai juos tyrinėja, o sapnininkais aš netikiu. Prieš keletą savaičių susapnavau neįprastą sapną. Jame mano vyras išėjo pas kitą moterį. Viską mačiau ir išgyvenau...


Geros psichologinės sveikatos priesakai

Geros psichologinės sveikatos priesakai

Daugelis žmonių su savo organizmu elgiasi taip, lyg būtų pikčiausi jo priešai: valgo kas papuola, nuodija tabaku ir alkoholiu, be saiko eksploatuoja savo jausmus, nemąstydami, kad sveikata, turėdama ribas, gali netikėtai ir nepataisomai sutrikti....


Ar jūs esate žmogus, kurio valgymą veikia emocijos?

Ar jūs esate žmogus, kurio valgymą veikia emocijos?

Taip, dieta yra mūsų gyvenimo dalis, tačiau mes švenčiame gimtadienius, sukaktis, paaukštinimus darbe ir t.t. Mes linksminamės per laisvadienius ar šventes. Šventinių pietų stalas dažniausiai būna ypač gausiai nukrautas gardžiosiomis vaišėmis....


Gyvenimą ir karjeros galimybes keičia mintys

Gyvenimą ir karjeros galimybes keičia mintys

Mūsų mintys gali pakeisti mūsų gyvenimą. Tereikia galvoti apie save gerus dalykus, ir gyvenimas pasikeis į gera. Jūs esate tai, ką apie save manote. Jautėsi nelaiminga Į konsultaciją atėjo 40 metų moteris, kurią kamavo depresinė nuotaika. Ji...


10 dalykų, kuriuos būtina slėpti nuo moters

10 dalykų, kuriuos būtina slėpti nuo moters

Visiškas atvirumas ir nuoširdumas santykiuose – tai puikus dalykas, tačiau tik tuo atveju, kad jis neliečia šiame straipsnyje aprašytų 10 punktų. Priešingu atveju, tiek atvirumas, tiek nuoširdumas, tiek santykiai kažkodėl labai greitai...


Psichologinė pagalba - ar išdrįsite kreiptis?

Psichologinė pagalba - ar išdrįsite kreiptis?

Dažnai tenka susidurti su nuomone, kad į psichologą pagalbos kreipiasi tik silpni ir ligoti žmonės, o stiprus žmogus turi pats spręsti savo problemas ir įveikti sunkumus savarankiškai. Tačiau profesionali psichologinė pagalba gali labai pagerinti...


Pakeistas suvokimas palengvina gyvenimą

Pakeistas suvokimas palengvina gyvenimą

Joks psichologas negali pasakyti žmogui, kaip šiam reikia gyventi, tačiau yra daugybė priežasčių, dėl kurių verta ieškoti psichologo pagalbos. Ar drąsiai peržengiame psichologo kabineto slenkstį ištikus dvasinei krizei, kalbamės su Šiaulių asmens...


"Intymumo hormonas" oksitocinas – hipnobilumui didinti

"Intymumo hormonas" oksitocinas – hipnobilumui didinti

Meilės žaidimų ir orgazmo metu abiejų lyčių atstovams gausiai išsiskiriantis žinduolių hormonas ir neurotransmiteris oksitocinas mažina įtaigai itin atsparių asmenų prigimtinį gebėjimą nepasiduoti hipnotiniam poveikiui, praneša Newscientist.com....


Darboholizamas, pedantizmas, skrupulingumas

Darboholizamas, pedantizmas, skrupulingumas

Kaip ir daugelis gydytojų, galiu užjausti savo pacientus, nes atrandu savyje visų ligų po truputį. O ypač aštriai sergu darboholizmu ir perfekcionizmu, kuris pasibaigus atostogoms kas dieną įgauna vis didesnį pagreitį. Štai penktadienio vakaras,...


Santuoka - komandinis žaidimas

Santuoka - komandinis žaidimas

Visi žinome, kad galingiausia jėga mūsų gyvenime yra meilė. Tai ne tik dvasią sušildanti bendrystė – meilės jausmas tikrai įkvepia. Tai didžiulė motyvacija, kurios dėka nuverčiame kalnus be jokių pastangų. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių...


Ar nekeistas masinis ėjimas į kapus per Vėlines?

Ar nekeistas masinis ėjimas į kapus per Vėlines?

"Rašau Jums, norėdama pasidalyti mintimis, kilusiomis per Vėlines. Net nežinau, ar norėčiau kokio nors patarimo. Kaip dauguma žmonių, aplankėme daugybę kapinių. Vyro giminė labai plati, išsimėčiusi po Lietuvą, tad vienos kapinės yra...


Psichologas: grįžę į darbą, mintyse atostogaukite

Psichologas: grįžę į darbą, mintyse atostogaukite

Mėnesių mėnesius laukiant, kada pagaliau ateis atostogos, į šias dienas sudedamos viltys ir svajonės patirti malonių įspūdžių, nuveikti ką nors neįprasta, ar tiesiog kokybiškai pailsėti. Jei nėra galimybės pamatyti svečias šalis, pasiklausyti...


Kovodamas su paaugliu, suaugęs žmogus visada pralaimi

Kovodamas su paaugliu, suaugęs žmogus visada pralaimi

Kovodami su paaugliais, tėvai visada pralaimi. Ne todėl, kad nepasiekia savo tikslų, o todėl, kad jų neapleidžia jausmas esą jie – prasti tėvai, jei nesugeba tvarkytis su savo vaiku ar jo nesupranta. Taip teigia psichologė Silvestra...


Pavydas: nemalonu patirti, nelengva atsikratyti

Pavydas: nemalonu patirti, nelengva atsikratyti

Krikščionybės tradicijoje į pavydą žvelgiama kaip į vieną iš septynių didžiausių ydų, trukdančių siekti šventumo. Nors šiuolaikinėje visuomenėje šis sudėtinis jausmas nebėra demonizuojamas, tačiau jis vis tiek nemėgstamas ir greičiau bus...


Tobulybės siekėjai

Tobulybės siekėjai

Tobulybė priklauso mūsų susikurtam idėjų pasauliui. Nėra dalyko, kurį galėtume pavadinti tobulu, nes visą laiką yra ką tobulinti. Tad kodėl švaistome savo energiją, siekdami to, kas nepasiekiama? Noras tobulėti bei geriau išmanyti menus, mokslą,...


Gudrūs būdai kaip prisiversti padaryti tai, ko nenori, bet reikia

Gudrūs būdai kaip prisiversti padaryti tai, ko nenori, bet reikia

Žmonės žada sau daugiau būti su vaikais, valdytis, sportuoti, laikytis dietos, mesti rūkyti, tapti tvarkingesni, anksčiau gultis, mokytis užsienio kalbos ir t. t. Kaip manote, kiek tokių pažadų būna įgyvendinama? 12 procentų. Kažkaip mažokai....


Kas parašė gyvenimo scenarijų?

Kas parašė gyvenimo scenarijų?

Stovime ant dar vienų metų slenksčio. Tai laikas, kai apmąstome, ar viską darome teisingai, ar esame laimingi? Trečiąjį tūkstantmetį žmonės atsigręžia į savo dvasinius poreikius, nes pastebėjo, kad patenkinę tik materialinius, neranda harmonijos...


Apmąstymai apie internetinius komentarus

Apmąstymai apie internetinius komentarus

Visi, kas rašė internete puikiai žino, kad internetiniai komentarai dažnai būna pikti, subjektyvūs, įžeidinėjamas autorius, arba komentatoriai tiesiog šnekasi tarpusavyje, pamiršę ką komentavo. Aišku, kalbu apie didžiuosius portalus. Mažesniuose,...


Keturi būdai, kaip atgaivinti išblėsusią meilę

Keturi būdai, kaip atgaivinti išblėsusią meilę

Visi nori sutarti su savo antrosiomis pusėmis, tačiau, gaila, ne visada tai pavyksta padaryti. Todėl psichologijos specialistai siūlo keturis paprastus būdus, kaip sustiprinti meilę ir palaikyti šiltus santykius šeimoje. Tvirtų santykių pagrindas...


Tyrimas: trečdalis Lietuvos moterų patiria stresą šeimoje

Tyrimas: trečdalis Lietuvos moterų patiria stresą šeimoje

Beveik trečdalis Lietuvos moterų prisipažįsta, kad į stresines situacijas dažniausiai patenka šeimos rate ar bendraudamos su artimaisiais. Dėl buitinių aplinkybių ypač dažnai stresą patiria namų šeimininkės. Šių metų vasarą bendros Lietuvos ir...


Kaip elgtis išsiaiškinus vyro neištikimybę

Kaip elgtis išsiaiškinus vyro neištikimybę

"Norėčiau Jūsų patarimo, bet net nežinau, kaip viską aprašyti. Kartais atrodo, kad per trisdešimt ketverius metus nugyvenau kelių žmonių gyvenimus. Jei trumpai, tai istorija būtų tokia: esu ištekėjusi, prieš trejus metus buvau išėjusi su...


Kas geriau - nenormali meilė ar susvetimėjimas?

Kas geriau - nenormali meilė ar susvetimėjimas?

Ak, tie nuo meilės kenčiantys žmonės! Meilės istorijos,l kaip ir filmai apie meilę, stipriai sukrečia, ypač kai psichologas į jas gali įsikišti kaip trečias slaptas dalyvis. Matyt, man, kaip ir daugeliui žmonių, šie filmai padeda kartu su herojais...


Knygų skaitymas ir metafizinė baimė

Knygų skaitymas ir metafizinė baimė

Su studentais edukaciniais tikslais intensyviai susirašinėju laiškais. Gavau vieno jų laišką „Neseniai mirė močiutė, – rašo studentė. – Su ja gyvenau visą gyvenimą, ir man prasidėjo nepaaiškinami nerviniai priepuoliai, dėl kurių...


Ką reiškia rudeninis liūdesys ir dirgli nuotaika

Ką reiškia rudeninis liūdesys ir dirgli nuotaika

Pasaulinė sveikatos organizacija įspėja, kad 2020 — aisiais metais depresija taps antrąja negalios priežastimi po širdies bei kraujagyslių ligų. Šiandieninė statistika rodo, jog kas trečias žmogus yra bent kartą gyvenime sirgęs depresija ir...


Su "Teatro terapija" – savęs pažinimo link

Su "Teatro terapija" – savęs pažinimo link

Kūrybinė kompanija "Laimingi žmonės" kviečia save atrasti iš naujo ir pasinerti į "Teatro terapiją" – praktinių užsiėmimų ciklą. Anot režisieriaus Arvydo Lebeliūno, Teatro terapija yra savianalizė, tačiau tai ne...


Šeimos pietūs gerina paauglių psichinę sveikatą

Šeimos pietūs gerina paauglių psichinę sveikatą

Tie paaugliai, kurie valgo kartu su savo šeima, yra labiau pasitikintys ir emociškai stabilesni, rodo tyrimo rezultatai. Šeimos pietūs pratina vaikus prie tinkamų mitybos įpročių.


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9