Nobel biocare

Ar jūs esate žmogus, kurio valgymą veikia emocijos?

Taip, dieta yra mūsų gyvenimo dalis, tačiau mes švenčiame gimtadienius, sukaktis, paaukštinimus darbe ir t.t. Mes linksminamės per laisvadienius ar šventes. Šventinių  pietų stalas dažniausiai būna ypač gausiai nukrautas gardžiosiomis vaišėmis. Visos linksmos akimirkos vienaip ar kitaip gali būti siejamos su maistu. Taip, mūsų laisvalaikyje ir gyvenime maistas turi didelį vaidmenį. Mūsų kultūroje mes instinktyviai patiekiame maistą tiems kas patyrė  netektį., arba tam, kad džiaugsmingai atšvęstumėme laimingą akimirką. Maistą tiekiame tam, kad išreikštumėme savo draugystę, meilę, užuojautą ir t.t. Maistas mūsų gyvenimuose yra labai svarbus. Be maisto mes negalėtumėme atlikti paprasčiausių dienotvarkės darbų. Mūsų raumenys suvystų, nervų sistemai taip pat nepavyktų atlikti savo funkcijų. Mums visiems būtinas maistas.

Kas yra „emocinis valgymas”?

Ar jūs valgote kai jūs jaučiatės vieniši arba liūdni? Matyti maistą ne vien kaip energijos šaltinį ir mėgautis juo tik dėl pasitenkinimo, kurį jis suteikia –  nėra blogai. Tiesa pasakius mokslas teigia, kad maistas gali skatinti geras emocijas, kurias sukelia smegenyse vykstančios cheminės reakcijos. Problema atsiranda, kai žmogus nebegali jausti skausmo, susirūpinimo, džiaugsmo ar net nuobodulio nepuldamas prie maisto. Maistas tampa priemone, kuri padeda susitvarkyti su šiais jausmais. Jie yra apsėsti maisto, svorio ir dietos laikymosi.

„Emociniai valgytojai” puola prie maisto, kaip prie išblaškymo priemonės, kuri leidžia atitrūkti nuo tam tikrų jausmų. Toks valgymas sukelia kaltės jausmą, kurį galima sumažinti tik dar daugiau valgant, apribojančiu dietos planu, besaikėmis treniruotėmis ar net išvalymu.

„Emociniai valgytojai” linkę vertinti save pagal svorį ir tai, kaip arti jie buvo prie savo idealiosios mitybos. Dėl šių iškraipytų santykių su maistu, maisto produktus jie skirsto į dvi kategorijas „gerieji” ir „blogieji”. „Emocinis valgymas” gali lemti rimtus valgymo sutrikimus ir depresiją.

Kaip sužinoti ar esi „emocinis valgytojas”?

Ar jūs griebiatės maisto dėl kitų priežasčių išskyrus alkį? Ar jūs apsėsti minčių apie maistą – nesvarbu, ar jūs mąstote apie jo valgymą, ar stengiatės kontroliuoti save, kad jo nuvalgyti?

Ar jūs reguliariai bandote įvairias dietas ir jums nepavyksta – tai priveda prie kaltės jausmo ir dar didesnio persivalgymo? Ar jūs kada nors esate pagalvoję po valgio išvemti maistą, arba panaudoti laisvinamuosius? Ar jūs treniruojatės be perstojo kai manote jog suvalgėte per daug?

Kaip įveikti „emocinį valgymą”?

Kadangi „emocinis valgymas” atsiranda dėl to, kad į maistą yra žiūrima kaip į emocinių pergyvenimų sprendimą, dietos laikymasis gali sukelti dar daugiau problemų. Kai „emociniam valgytojui” nepasiseka laikytis dietos, jis jaučią kaltę, kuri gali būti sumažinta tik su dar didesniu kiekiu maisto. Tai sukelia dar didesnį kaltės jausmą.

Vietoje to, kad susikoncentruotų ties tuo ką valgo, „emociniai valgytojai” turi išmokti susidoroti su neigiamomis emocijomis. To gali išmokyti asmeninis treneris, psichoterapeutas, kuris dirba su „emociniu valgymu”, ar pokalbis su žmogumi, kuris turi daugiau patirties ir jau yra įveikęs šią problemą. Atraskite pakaitalą maistui, kuris leidžia jums jaustis komfortabiliai. Padėkite maistą į jam skirtą vietą. Tik taip galima išmokti sveikos mitybos įpročių visam  gyvenimui.

http://www.kunasvisamgyvenimui.lt

Maksimalietis

TAIP PAT SKAITYKITE