Danties kanalų gydymas – brangus „malonumas“. Tačiau neretai atsitinka taip, jog tokią procedūrą tenka kartoti iš naujo. Kodėl? Mat svarbu ne tik tai, ar gerai buvo išvalyti danties kanalai, bet ir ar tinkamai uždėtas vainikėlis, kokia buvo tolesnė danties priežiūra.
Gydytojai prisipažįsta, jog taisyti savo kolegų klaidas tenka dažnai. Deja, galimybių sužinoti, ar neišleidote pinigų vėjais ir ar neteks po kurio laiko procedūros kartoti, yra nedaug. Dažniausiai tenka tiesiog pasitikėti specialistais. Apie tai, kaip atpažinti dantų kanalų uždegimą, kaip jie gydomi, kokios galimos komplikacijos, kalbėjomės su “Antakalnio stomatologijos centro” gydytoju odontologu Renaldu Kanarsku.
Kaip suprasti, jog prasidėjo danties kanalų uždegimas? Ar skausmas yra kitoks nei danties sugedimo atveju?
Kanalų uždegimui, arba vadinamajam pulpitui, būdingas ūmus savaiminis ilgalaikis skausmas ramybės būsenoje ar atsirandantis nuo tokių dirgiklių kaip šaltas ar karštas maistas. Kartais skausmas juntamas dantį liečiant. Skausmas, skirtingai nuo padidėjusio dantų jautrumo skausmo, tęsiasi kur kas ilgiau nei jautrumui būdingas kelias sekundes.
Visgi, ko gero, didesnė dalis dantų, kuriuose įvyko pulpitas, neduoda aiškių simptomų, ir uždegimas vystosi lėtiškai. Su pulpito išsivystymu stipriai susiję tokie veiksniai kaip: didelės gilios plombos, gyvo danties šlifavimas po protezu ir bet koks negydomas gilus kariozinis procesas.
Jaunesniame amžiuje pulpitas išsivysto lengviau ir esant mažesniems pažeidimams, nes pulpa (vadinamasis „danties nervas“) yra arčiau danties paviršiaus. Kita vertus, jaunesniame amžiuje ta pati problema turi daugiau gydymo galimybių.
Ne paslaptis, kad endodontinis gydymas brangus. Kaip žinoti, jog jo tikrai reikia?
Nėra aiškios ribos, kada endodontinis gydymas reikalingas. Ypač sudėtingos diagnostine prasme būna lėtinės besimptomės stadijos, kuomet gydytojas, nenorėdamas negrįžtamai pažeisti danties, neretai išsiunčia pacientą namo danties „stebėti“ ir laukti atsirandant aiškesnių simptomų. Jei pacientas kreipiasi su ūmiu ilgalaikiu skausmu, kurį sukelia karštas ar šaltas dirgiklis, ir mes matome, jog dantyje yra stambios plombos, kariesas ar tiesiog „atsivėręs nervas“, gydymo reikalingumas beveik neabejotinas.
Endodontinis gydymas atliekamas ne tik tada, kai yra kanalų uždegimas (tai yra, kai dantyje dar likęs gyvas audinys, kuriame ir vystosi uždegimas), bet ir tada, kai tas audinys jau miręs, ir uždegimas vystosi nebe kanaluose, o audinyje apie danties šaknis – vadinamajame periodonte. Ši liga yra pulpito komplikacija ir išsivysto po to, kai jis uždelsiamas gydyti.
Dantų kanalų gydymo metu numarinami nervai. Kodėl tai būtina?
Kanalų gydymo metu numarinami ne tik nervai, bet ir visas danties viduje esantis audinys – vadinamoji pulpa. Buitiškai pulpa vadinama „danties nervu“. Kai uždegimas šiame audinyje pasiekia negrįžtamą lygį, kitokio būdo jį prognozuojamai sustabdyti, kaip tik pašalinant visą uždegiminį audinį, mokslas kol kas nežino.
Kita vertus, medicina žino daug pavyzdžių, kuomet uždegiminis audinys yra pilnai šalinamas (tarkime, uždegiminis apendiksas). Jauname amžiuje pulpa turi daug geresnę kraujotaką, todėl neretai taikomas tik dalinis uždegiminio audinio šalinimas, paliekant gilesnius audinius nepaliestus ir tikintis, jog organizmas susidoros pats.
Būna atvejų, jog danties kanalai lenkti. Kaip atrodo jų gydymas?
Tokiais atvejais neabejotinai gydymas yra sudėtingesnis. Mes naudojame plonas metalines adatėles, kurias sukame kanale siekiant šį išvalyti ir išplatinti. Metalas linkęs priešintis lenkimui, todėl visuomet mėgina eiti tiesiausiu keliu. Priversti metalinę adatėlę sekti kanalu, kuris yra stipriai lenktas, yra sudėtingas uždavinys, o kartais – ir neįmanomas.
Jums tenka taisyti kito mediko padarytas klaidas ir kanalus gydyti iš naujo?
Kanalus gydyti antrą, trečią ar net ketvirtą kartą man tenka dažniau negu pirmą kartą. To priežastis – anksčiau būdavusios ribotos gydymo galimybės, nešimtaprocentinė net ir kokybiškai atlikto sudėtingesnių formų gydymo sėkmė, o taip pat pacientų, gydytojų nenoras ar nežinojimas, kaip teisingai po gydymo atstatyti pažeistą danties vainiką.
Kaip tada žinoti, jog neišleidome pinigų vėjais ir kanalai sutaisyti gerai?
Yra tokia sąvoka, kaip techniškai kokybiškai atliktas gydymas. Tai yra surastas ir reikiamu ilgiu išvalytas bei užplombuotas tam tikram dančiui būdingas kanalų skaičius, kuris paprastai vertinamas rentgenogramoje. Rentgenogramoje taip pat vertinamas ir „pūlinių“ nebuvimas arba jų nykimas po gydymo. Jei šie požymiai lydimi ilgą laiką neskaudančio danties, gydymas laikomas sėkmingu.
Kanalų gydymo nereikėtų išskirti į atskirą kategoriją, bet žiūrėti į dantį kaip į visumą, ir gydymą vadinti danties gydymu, kuomet kanalų gydymas baigiamas teisingu paties danties vainiko atstatymu. Priešingu atveju, dažnai pasitaiko tokie atvejai, kai kanalai išgydomi sėkmingai, tačiau danties ploni audiniai skyla, sulūžta, ir danties perspektyvos net ir su puikiai išgydytais kanalais tampa beviltiškos.
Po kiek laiko atsiranda pirmieji požymiai, kad visgi kažkas padaryta ne taip?
Nėra aiškaus laiko, kuomet pasireiškia pirmieji požymiai, jog dantis išgydytas blogai. Yra pastebėta, jog kuo mažiau laiko praėjo po gydymo, tuo didesnė tikimybė, jog tuo momentu problema pasireikš. Ilgą laiką (5-10 m. ir daugiau) be simptomų esantys dantys yra patikimesni negu ką tik net ir idealiai išgydyti.
Kartais rekomenduojama palaukti savaitę – dvi po ką tik atlikto kanalų gydymo, ir tik po to tęsti danties protezavimą, plombavimą, taip siekiant stebėti jo trumpalaikę reakciją. Po danties su „pūliniais“ gydymo reikėtų stebėti pusmetį-metus (su tikslu stebėti jo ilgalaikę reakciją).
Danties kanalų uždegimai gali pasikartoti, nors tas dantis jau buvo gydomas?
– Jei danties kanalai buvo gydyti pašalinus iš jo visą pulpą, kanalų uždegimo – pulpito – būti negali, nes to audinio jau nebėra, ir jis nebeataugs. Deja, kartais šiuo atveju nutinka blogesnis variantas – vystosi periodontitas – danties raiščio uždegimas, atsirandantis dėl nepilnai išvalytų kanalų infekcijos ar prisidėjus antrinei infekcijai.
Reikia nepamiršti, jog visas šias ligas sukelia normalūs burnos ertmės organizmai, kurių turi visi žmonės, tačiau atsidūrę netinkamoje vietoje. Net ir idealiai išgydyti kanalai po kurio laiko gali lemti pūlinio susiformavimą, jei dantis nebus tinkamai pabaigtas gydyti kokybiška plomba ar vainikėliu, kurie tarnaus kaip papildomas barjeras mikrobams iš burnos ertmės patekti ten, kur jiems patekti nevalia.
Kokios galimos komplikacijos, jei danties kanalai netinkamai sutaisomi arba jei žmogus ilgai delsia eiti pas gydytoją?
Reikia suvokti ligų grandinę: kariesas (skylė gyvame dantyje), pulpitas (nervo uždegimas), periodontitas (danties raiščio uždegimas), abscesas (pūlinys), rimtos sisteminės komplikacijos. Danties ligos seka šią grandinę ir vystosi nuosekliai viena paskui kitą. Pirmų dviejų ligų atveju infekcija yra danties ribose, todėl be ūmaus ilgalaikio skausmo jokių rimtų sisteminių komplikacijų nutikti negali. Daugiausia, kas gresia pacientui, yra danties netektis.
Periodontito ir pūlinio atveju infekcija plinta į kaulą ir jį ardo, todėl, mažų mažiausiai, pacientas kartu su dantimi gali netekti ir dalies kaulo. Labai stipriai nykstantis aplink vieno danties šaknis kaulas retais atvejais gali siekti kitų dantų šaknis ir juos susilpninti. Infekcijai išplitus į gretimus veido audinius ir tolyn, kartais atsiranda ir gyvybei grėsmingos komplikacijos.
