Į klausimus atsako vaikų odontologė Birutė Jankauskienė
Dantų ėduonies profilaktika – tai visos priemonės, taikomos namuose ir odontologo kabinete, kurios padeda išvengti dantų ėduonies bei sustabdyti jau atsiradusio ėduonies progresavimą.
Kada dygsta pastovieji dantys?
Nuolatiniai arba pastovieji dantys pradeda dygti dažniausiai 6-7 metų vaikams, visi nuolatiniai dantys išdygsta iki 13 metų amžiaus (išskyrus aštuntuosius, arba protinius dantis) . Tačiau klinikinėje praktikoje yra pasitaikę, kad ir 4 metų vaikas jau turėjo dygstančius pastoviuosius dantis. Mokslinių tyrimų, atliktų Lietuvoje duomenimis, dažnas penkiametis jau turi išdygusius nuolatinius krūminius dantis, o kai kuriems jau būna prasidėjęs dantų ėduonis.
Kodėl ypatingai svarbu tinkamai prižiūrėti dygstančius pastoviuosius dantis?
Dažnai tėvai nežino, kad jų vaikas jau turi nuolatinių dantų, galvoja, kad tai pieniniai dantys. Taip yra dėl to, kad labai daug tokio amžiaus vaikų jau patys savarankiškai valosi dantis. Taip neturėtų būti, iki septynerių metų amžiaus tai turėtų daryti tėvai.
Svarbu!
- Dygstantys pastovieji dantys yra mažiau arba nepilnai mineralizuoti, t.y. minkštesni;
- Krūminiai dantys gali turėti labai gilias vageles, plyšius ar įdubas savo paviršiuje, kurias labai sunku išvalyti;
- Krūminiai dantys yra giliai burnoje, dygimo metu juos dalinai dengia dantenos, todėl juos sunku pasiekti valant šepetėliu;
Dėl visų minėtų priežasčių, pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys yra dažniausiai ir labiausiai ėduonies pažeidžiami dantys. Daugelis suaugusiųjų šiuos dantis turi plombuotus, protezuotus vainikėliais arba jų visai neturi.
Kaip išsaugoti sveikus dygstančius pastoviuosius dantis?
Pagrindiniai profilaktikos metodai:
- Burnos higienos mokymas;
- Reguliari profesionali burnos higiena;
- Dantų vagelių dengimas silantais;
- Fluoro preparatų naudojimas: dantų pasta su fluoru, fluoro želė, lako aplikacijos, skalavimo skysčiai bei dantų kremai su fluoru.
Burnos higiena: tinkamos burnos ertmės ir dantų priežiūros mokomi vaikai ir jų tėveliai, tas turėtų būti daroma pirmojo vizito pas odontologą metu ir vėliau periodiškai pakartojama, kad vaikui susiformuotų tinkami individualios burnos higienos įgūdžiai.
Profesionali burnos higiena – tai minkštųjų bei kietųjų (dantų akmenų) apnašų šalinimas odontologo ar burnos higienisto kabinete. Vaikams dažniausiai atliekamas tik minkštųjų dantų apnašų pašalinimas, nes dantų akmenys vaikų amžiuje susidaro retai.
Dantų silantai – skysta plombinė medžiaga, kuria padengiamos neseniai išdygusių dantų vagelės.
- Jie uždaro gilias duobeles ir vageles, į jas nepatenka bakterijos ir angliavandeniai dėl to negali vystytis ėduonis.
- Išskiria fluorą, taip sustiprindami nepilnai mineralizuotas dantų vageles.
- Tai veiksmingiausias gilių vagelių ir duobelių dantų ėduonies profilaktikos būdas.
- Procedūra yra paprasta, greita ir neskausminga.
- Ypač svarbu padengti pirmuosius nuolatinius krūminius dantis.
Mokslinių tyrimų duomenimis silantai laikosi iki 8-10 metų. Ištyrus silantais padengtus dantis po 10 metų net 85% jų buvo sveiki. Tačiau tokio ilgo laikomumo ir efektyvumo pasiekiama tik kokybiškai uždėjus silantą, t.y. tinkamai paruošus, nuvalius dantį ir laikantis silantų dėjimo technikos reikalavimų.
Fluoras odontologijoje
Fluoras – tai cheminis elementas, turintis poveikį dantiems kietiesiems audiniams. Į žmogaus organizmą patenka su geriamuoju vandeniu, maistu, dantų pasta ir odontologijoje naudojamomis priemonėmis.
Jo poveikis dantims: įsijungia į dantų emalio sudėtį ir padaro jį atsparesnį bakterijų išskiriamoms rūgštims, taigi ir dantų ėduoniui.
Moksliniais tyrimais pagrįstas fluorojunginių turinčios dantų pastos naudojimas ir jos teigiamas poveikis mažinant dantų ėduonies paplitimą. Europos vaikų odontologų asociacija rekomenduoja kasdien naudoti dantų pastą, turinčią fluoridų. Koks fluoridų kiekis dantų pastoje turėtų būti, sprendžia vaikų odontologas, įvertinęs vaiko amžių ir dantų būklę.
Esant aktyviam (greit progresuojančiam) pieninių bei nuolatinių dantų ėduoniui, naudojamos fluoro želė bei lakas, jie tepami ant dantų specialiais šaukštais bei šepetėliais ir tam tikrą laiką laikomi. Šios procedūros paprastos, neskausmingos, atliekamos odontologo kabinete iki 6 kartų per metus, priklausomai nuo ėduonies aktyvumo ir pažeistų dantų skaičiaus.
Svarbu!
Fluoro preparatų aplikacijos ypatingai veiksmingos esant pradinėms dantų ėduonies stadijoms (dėmėms), jų tinkamas naudojimas padeda išvengti gydymo preparuojant dantis.
Savo vaikams tėvai gali išsaugoti sveikus pirmuosius ir visus kitus nuolatinius dantis, tačiau tam reikia žinių ir kasdienės priežiūros. Žinias suteiks vaikų odontologas: jei laiku kreipsitės, patars kaip prižiūrėti dystančius dantis, pastebės pirmuosius pavojaus ženklus, pritaikys profilaktikos metodus. Tačiau labai daug kas priklauso nuo tėvų ir vaikų: jei laikomasi odontologo rekomendacijų ir pakankamai dėmesio skiriama burnos priežiūrai, galima išvengti dantų ėduonies.
