NAUJAUSIOS EMBRIOLOGIJOS TECHNOLOGIJOS NEVAISINGUMO GYDYMUI

Statistika nesikeičia jau keletą metų - Europoje maždaug kas penkta pora negali susilaukti vaikų. Ši problema dažnai sprendžiama taikant pagalbinio apvaisinimo metodus. Vienas iš būdų yra apvaisinimas mėgintuvėlyje: embrionai auginami inkubatoriuje ir perkeliami į moters gimdą.

„Vaisingumo klinikos“ embriologas Paulius Sakalauskas mini naujausias pasaulines tendencijas. „Pasaulinių tendencijų embriologijos srityje naujienų sąraše pirmauja „time-lapse“ arba laiko tėkmės metodas. Tačiau karščiausia naujiena - PGS t.y. preimplantacinė genetinė analizė naudojant naujausios kartos DNR sekvenatorių“, - dėsto P.Sakalauskas.

Visa tai nauja ir visa tai Lietuvoje. „Time-lapse“ arba dar kitaip periodinio fotografavimo metodas leidžia stebėti embrionų vystymąsi bet kuriuo momentu, implantavimui atrenkant tik pačius geriausius embrionus. „Vaisingumo klinika“ – vienintelė Lietuvoje – turi naujausią ir moderniausią  embrionų inkubatoriaus modelį.

Stebėjimo skirtumai

Paprastuoju būdu auginami embrionai taip pat auga inkubatoriuje, tačiau stebimi per mikroskopą. Stebėjimui embrionai būna išimami iš inkubatoriaus. Tai specialistai paprastai daro kartą per dieną, tad iki jų perkėlimo į motinos gimdą apžiūrimi kokius 5-6 kartus.

Ir štai kokį skirtumą tarp paprasto ir „time-lapse“ metodų išdėsto P.Sakalauskas: “Time-lapse“ metodu mes gauname iš nuotraukų padarytą video medžiagą. Nufotografuota būna 2000 kartų ir daugiau per visą embriono augimo laikotarpį, tai įgalina mus stebėti embrioną bet kuriuo jo vystymosi etapu neišimant embriono iš inkubatoriaus, taip pat galime įvertinti dinaminius procesus“.

Naudojant senuosius metodus, pagal morfologines ląstelių charakteristikas embriologai atrenka  potencialiai geriausius.

„Pagrindinis privalumas, kad ši technologija leidžia auginti embrionus neišimant jų iš inkubatoriaus. Taip pat turėdami embriono augimo dinamiką gauname platesnę informaciją apie embriono kokybę. Sudėjus morfologinius ir dinaminius parametrus atrenkami geriausi embrionai“, - aiškina embriologas. Mėgintuvėlyje užsimezgusiai gyvybei sukurta nesikeičianti aplinka, o tai reiškia, kad jis patiria mažiau streso. Apie streso ir bet kokių kitų pokyčių įtaką net ir natūraliai užsimezgusiai gyvybei mokslas jau pasisakęs ne kartą.

Gilyn į pradžią

P.Sakalauskas, neslėpdamas džiaugsmo, prakalbo apie pasaulinę naujieną embriologijos srityje Nr.1. PGS – preimplantacinė genetinė analizė, naudojant naujausios kartos DNR sekvenatorių. „Pagrindinė problema su embrionais yra ta, kad auginant juos laboratorijose apie 50 proc. embrionų yra genetiškai pakitę. Žiūrint į jų vystymąsį, mes nematome jų genetinės struktūros, galime vertinti tik išorinius morfologinius požymius. Kitą kartą net jeigu embrionas morfologiškai atrodo normalus, ištyrus jį paaiškėja, kad jis genetiškai pakitęs“, - aiškino P.Sakalauskas.

PGS  metodas – tai dar vienas mokslinis technologinis šuolis. Kokią informaciją embriologams suteikia PGS? Embrionui daroma biopsija, paimamos kelios ląstelės ir ištyrus jų DNR gaunamas atsakymas, pagal kurį matoma ar tai genetiškai teisingas embrionas ar ne.

„Tai yra nauja technologija. Taip ji yra brangi technologija. Tačiau mes Lietuvoje jau įsisavinome ją ir taikome. Tą darome pirmieji ir tikimės geriausių rezultatų. Sukombinavus šiuos „time-lapse“ ir PGS metodus gaunamas tikrai pakankamai didelis pastojimo procentas“, - dar didesnę pažangą aiškino P. Sakalauskas.

Tikroji kokybė

Embriologas P.Sakalauskas neabejoja, kad PGS - atsakymas apie embriono genomą garantuoja tikrąją kokybę. Auginami visi paciento embrionai gauti vieno pagalbinio apvaisinimo ciklo metu. Visi auginami „time-lapse“ metodu ir tik vienas ar du išrenkami ir  perkeliami į gimdą.

„Mūsų tikslas šią procedūrą siūlyti tiems pacientams, kuriems jau yra anksčiau nepavykę vienas ar keli dirbtinio apvaisinimo ciklai arba vyksta dažni persileidimai. Gali būti, kad persileidimai įvyksta būtent dėl netinkamų genetinių embriono charakteristikų. Atrinkdami genetiškai geriausią embrioną, mes gerokai padidiname įsitvirtinimo tikimybę“, - apie embriologijos mokslo progreso naudą aiškino P. Sakalauskas.

Daugiau informacijos: www.vaisingumas.lt