REXSAN

Natūralus gimdymas – kaip viskas vyko

Tą dieną, kai suėjo lygiai 40 nėštumo savaičių, aš sulaukiau išsiilgtos viešnios – savo mamos. Ji visą mano nėštumo laikotarpį intensyviai planavo, kaip atvažiuos į Lietuvą kelioms dienoms susitikti ir pabūti su pirmuojų anūku. Preliminarią datą žinojome, bet kai ji atvažiavo, gimdymo požymių nejutau. Padėjau nerimauti, jog mama turės išvažiuoti nepamačiusi anūko ir pamatys jį jau gerokai užaugusį.

Tačiau ilgai laukti neteko. Stebuklingai tą pačia dieną, kai mamą pasitikome oro uoste, po pasivaikščiojimų Vilniaus senamiestyje, vakare jaukiai susėdus namuose, sulaukiau ir pirmųjų sąrėmių. Buvo apie aštunta valanda vakaro, stengiausi nekreipti dėmesio į juos, o tiesiog leisti laiką su mama, kurios nemačiau pusę metų. Vyras karts nuo karto pasižiūrėdavo į laikrodį, sekdamas sąrėmių dažnumą. Maždaug po poros valandų sąrėmiai tikrai tapo reguliarūs, ir tesėsi kas 10 minučių. Pasakiau vyrui, kad tikrai šiąnakt gimdysiu, ir tą pat momentą padovanojome vienas kitam po nuostabų švytintį žvilgsnį – džiaugiamės, kad pagaliau viskas prasideda ir greitai susitiksime su mūsų mažyliu.

Nujaučiau, kad laukia bemiegė naktis, tad pasiūliau vyrui eiti pamiegoti. Susiskambinau su akušere, kad greičiausiai naktį teks ją žadinti. Ji davė nurodymus  išlaukti kol sąrėmiai bus kas 3-4 minutes gerą valandą. Vyras užsnūdo. Nežadinau, tegu ilsisi.  Sąrėmiai pradėjo dažnėti ir sunkėti. Sekiau sąrėmių dažnumą, o tarp jų stengiausi pamiegoti. Labai padėjo per sąrėmius kvėpuoti taip, lyg giliai atsidūsti ir atsipalaiduoji. Laikas bėgo labai greitai, net stebėjausi, kad pažiūrėjus į laikrodį pamačiau jog yra 3 valandos nakties. Jau kuris laikas, kaip sulaukiau sąrėmių kas 3-4 minutes, tad nusprendžiau žadinti vyrą.

Paskambinome akušerei, ji maloniai paragino vykti į gimdymo namus. Kadangi teko rengtis ir ruoštis, paprašiau kad vyras padėtų sąrėmių metu – jis glostė man pilvą ir man sąrėmiai pasidarė lengvesni. Kelionė iki ligoninės praėjo lyg akimirksnis. Viskas tą naktį vyko taip greitai – valanda atrodė trunka vos 10 minučių. Ligoninėj dar palypėjome iki trečio aukšto, visai nenorėjau sėdėti, atrodė kuo daugiau kažką veiksiu, tuo dar greičiau laikas prabėgs. Po apžiūros akušerė pasakė, kad liko tik kaklelio kraštai.. (atsidarymas jau 8 cm) Labai džiaugiausi, kad išbuvau namie visą tą laiką, ir gimdymo namuose  liko tik pati pabaiga.

Kol atsidūrėme gimdykloje praėjo dar valanda. Vyro pagalba buvo neaprašoma, nuostabi ir supratinga. Labai džiaugiamės sulaukę vertingų pamokų gimdymo kursuose. Ir tuo metu ieškojome tinkamų išmoktų masažavimo judesių, ir man tiko pilvo glostymas ir gilūs atodūsiai. Iš tiesų jų dėka sąrėmiai buvo lengvesni. Atėjus į gimdyklą akušerė nuleido vandenis, sąrėmiai dar pasunkėjo, tačiau aš žinojau kad laukti jau ne daug. O kai pajaučiau kad norisi stumti apsidžiaugiau, kad pabaiga, ar pradžia (čia kaip pažiūrėsi) jau netoli. Prasidėjus stangoms šiek tiek išsigandau prasidėjusio tempimo pojūčio, tačiau prisiminiau, kad jei jau galvutė čia, tai liko kelios geros stangos, keli sąrėmiai ir viskas – aš pamatysiu savo mažylį. Sąrėmių skausmo nejaučiau, tiesiog stūmiau, o tarpuose ilsėjausi. Klausiau savo kūno, personalo, pasitikėjau viskuo kas vyksta šimtu procentų. Vienu momentu, net šiek tiek prisnūdau. Tačiau akušerė piktai pažadino ir liepė nežiopsoti. Ir su sekančiu sąrėmiu gimė sūnelis. Kai išgirdau jo verksmą, net nepatikėjau, kad jau viskas. Ir pirma mintis šovus galvon – nėr čia taip jau ir sunku, kaip atrodė.

Kūdikį paguldė ant krūtinės. Vyras iš džiaugsmo ašarojo. Gimimo akimirka nepakartojama, išgyvenama su nuostabiu pakilimu ir begaliniu gyvenimo džiaugsmu. Sūnelis smarkiai suspaudė mano ir vyro pirštus abiem rankytėmis. Štai jis ir mūsų glėbyje. Ta pačia akimirką viskas išnyko, net nepastebėjome, o akušerė jau surinko mūsų mažylio virkštelės kraują saugojimui. Ateičiai.

Didis vyras. Mažylis, Jonas Ąžuolas, gimė 4 kg ir 58 cm. Gimė pusę 7 ryte. Nors gimdymas truko visą naktį, atrodė kad praėjo vos keletas valandų. Džiaugiausi pagimdžiusi natūraliai. Natūralios gimdymo eigos metu pripratau prie sąrėmių sunkumo ir dažnumo. Dėkoju gyd. Šemetai, kad padėjo pasiruošti gimdymui, akušerei Violetai, priėmusiai mūsų stebuklą ir surinkusiai sūnelio virkštelės kraują. Vyro pagalba gimdyme buvo vienas iš pagrindinių dalykų, kodėl gimdymas buvo lengvas. Jaučiausi saugi ir prižiūrima. Esu pasiruošusi gimdyti dar ir dar, nes mažylis yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas, o gimdymas yra tikrai lengvas ir nebaisus. Visai ne toks, kaip kažkada pasakojo mama…

www.klb.lt

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE