Mažas šunytis – ne tik madingas aksesuaras. Jis gali būti puikiu draugu ir gydytoju, kuris apgins nuo ligų. Ir visai nesvarbu, ar šunytis – veislinis išpuoselėtas gražuolis, ar mielas mišrūnas.
Turbūt pastebėjote, kad mažų šuniukų šeimininkai su savo augintiniais dažnai elgiasi kaip su vaikais. Vadina juos mažyliais, o save – tėveliais ir mamytėmis. Japonų mokslininkai nustatė, kad tai visai ne tuščias „seilėjimasis”. Bendraujant su savo šuneliais šeimininkų kraujyje padaugėja hormono oksitocino. Būtent toks pats hormonas išsiskiria tuomet, kai laimingi tėvai rūpinasi savo mažais vaikais. Oksitocinas reguliuoja emocijas ir sukelia jausmus, panašius į įsimylėjimą. Tačiau nuostabiausia, kad šis hormonas – pagrindinis streso ir depresijos priešas.
Dažnai maži šunyčiai atrodo nedraugiški aplinkiniams, bet tik todėl, kad patys bijo ir jaučiasi nesaugūs. Maži šunyčiai labiau priklausomi nuo šeimininkų ir ištikimesni nei katės. Šunų kailio plaukai rečiau nei kačių tampa alergijos priežastimi, todėl juos auginti gali net ir jautrūs žmonės.
