Kalbiname „Žvėryno veterinarijos gydykla“ vadovą veterinarijos gydytoją Dalių Liutkų.
-Ar įsigydami gyvūnėlį su kilmės dokumentais galime būti tikri, kad jis namo atneš tik džiaugsmą, o ne bėdas ir ligą?
-Geriausia būtų įsigijus augintinį atvežti jį pirminei apžiūrai. Juk net įsigydami automobilį jį apžiūrime su specialistais, dažnas pirkėjas ir autoservise jį patikrina.
Gyvūno kilmės dokumentai, neįrodo, kad jis yra sveikas. Taigi įsigijus šuniuką ar kačiuką iš veislyno, pažįstamų ar tiesiog priglaudus iš gatvės, reikėtų jį atnešti ar atvesti veterinarijos gydytojui.
Teko per televiziją matyti, kad kilmės dokumentus gaunantys gyvūnai yra laikomi antisanitarinėmis sąlygomis, dokumentai galimai klastojami.
Dažniausiai veisėjas neleidžia pirkėjų į aptvarą ar vietą, kur tie gyvūnai laikomi, jauniklai atnešami ar atvežami ir duodama rinktis, tikrųjų veislyno sąlygų gyvūno pirkėjas nepamato. Nuo senų senovės sakoma, jog į gardą ar tvartą turi eiti tik šeimininkas, svetimų leisti negalima – gyvulius nužiūrės. Nežinia, kiek tame yra teisybės – juokauja vet. gyd. Dalius, bet nenustebkite, jei pirkdami gyvūną pamatysite tik atneštą pasirinkti jauniklį, o tikrųjų auginimo sąlygų ir nepamatysite.
Naujajam šeimininkui prieš nešant gyvūną namo, ypač jei šeimoje yra vaikų, vertėtų pasidomėti gyvūnėlio būkle: reikia atkreipti dėmesį į tai ar gyvūnas yra judrus, guvus, kaip jis vaikšto, ar nėra pastebimų defektų. Iš defektų lengvai pastebimas penktas pirštas ant galinių šunų kojų, jei jis yra – tai jau genetinis defektas, kurio veisliniui šuniukui neturėtų būti.
Kilmės dokumentai negali garantuoti, kad šuniukas ar kačiukas yra sveikas. Lietuvos kinologų draugijos patvirtinti gyvūno dokumentai byloja, kad jie neturi genetinių ligų, prieš veisiant šunis reikalaujama atlikti tyrimus. Bet nežinome, kokia tvarka yra kitose šalyse, o dabar labai daug gyvūnų atkeliauja iš Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ir kitų šalių, pastebi Dalius Liutkus.
-Kokios dažniausiai pasitaikančios ligos priglaudus gyvūną iš gatvės?
-Priglaudus benamę katę, dažniausiai pasitaikanti bėda – grybelis. Katė gali būti užsikrėtusi grybeliu arba būti grybelio nešiotoja. Jei ji neturi grybelio židinių, tačiau, prieš priglaudžiant, kelių valandų ar poros dienų bėgyje turėjo kontaktą su užsikrėtusiu katinu, grybelis gali pasirodyti ir vėliau – po 2-3 savaičių. Plika akimi nemtomus grybelio pažeidimus vet. gydytojai gali nustatyti gana anksti vudo lempos pagalba, bet, kaip ir minėjau, jei kontaktas su užsikrėtusiu gyvūnu buvo, per kelias valandas to nepamatysime. Gyvūnų grybelis – pavojingas ir žmogui. Dar gana dažnai pasitaikanti bėda katėms, rečiau šunims, ausų erkės – vadinama otodektozė. Reikėtų atkreipti dėmesį, jei gyvūnas purto galvą, gali kasytis ausis, dažnai ausys būna nudraskytos. Otodektozė žmogui nėra užkrečiama, bet sukelia didelį diskomfortą augintiniui, taip pat jis gali užkrėsti kitus gyvūnus.
-Kas turėtų būti atlikta jaunikliui veislyne prieš atiduodant jį naujiesiems šeimininkams?
-Paėmus gyvūną, būtina žinoti, ar jam duoti vaistai nuo kirminų, ar jis paskiepytas nuo pasiutligės ir virusinių ligų. Jeigu gyvūnas yra paskiepytas, jis turi turėti tai įrodantį skiepų pasą.
Net jei gyvūnas auginamas namie ir į lauką neina, jam periodiškai turi būti duodami vaistai nuo kirmėlių, kadangi augintinis ateina pasitikti šeimininko, apuosto batus, o kur su tais batais buvo eita…
Reiktų paminėti ir pirmuonis – chlamidioze, toksoplazmoze, čia gal daugiau moterims svarbu, katės gali būti užkrato nešiotojai.
„Žvėryno veterinarijos gydykloje“ galima nustatyti, ar katė neužsikrėtusi chlamidioze paėmus tepinuką iš akių, o toksoplazmosės tyrimą galima atlikti paėmus ir ištyrus katės kraują laboratorijoje. Tai reikėtų atlikti, jei laukiatės ar ruošiatės nėštumui. Ištyrus, ar katė neužsikrėtusi, galima paskiepyti ją nuo chlamidiozės, tai ypač aktualu, jei katė išleidžiama į lauką ir turi kontaktą su kitomis katėmis.
Taigi įsigydami gyvūną , veislinį su dokumentais ar prieglaudinuką, parodykite jį veterinarijos gydytojui, kad augintinis suteiktų tik malonias emocijas.
Visiems, auginantiems gyvūnus, vasarą reikėtų apsaugoti augintinį nuo erkių, perspėja „Žvėryno veterinarijos gydyklos“ vadovas. Pirmiausia, augintinis, palakstęs pievoje, miške ar parke, erkių gali parnešti namo. Parneštos erkės gali įsisiurbti ir žmogui.
Šunims pavojingos trys erkių rūšys : miškinė (šuninė) erkė (Ixodes ricinus) platina Laimo ligą, erlichiozę ir erkinį encefalitą. Rudoji šuninė erkė (Rhipicephalus sanguineus) – jos platina erlichiozę ir babeziozę. Pievinė erkė (Dermacentor reticulatus) platina babeziozę.
Katėms erkės nėra tokios pavojingos kaip šunims. Joms tik keletą kartų buvome nustatę erkių pernešamas ligas, pastebi vet. gydytojas.
Nuo erkių įkandimo katės gali užsikrėsti anaplazmoze (erlichioze) , kurios negydant, liga gali komplikuotis ir pakenkti vidaus organams. Ligą galima nustatyti atlikus katės kraujo tyrimą. Taip pat katėms erkės gali sukelti alerginę reakciją, jei ji pasireiškia ypač stipriai, reiktų atvykti pas veterinarą. Daug daugiau žalos erkės pridaro šunims.
Kas nespėjo užlašinti ar pražiopsojo preparato veikimo pabaigą šunims (preparatas galioja mėnesį), atveda erkių sukandžiotus gyvūnus ir kas penktas jau su klinikiniais ligos požymiais. Neretai pasitaiko ir žaibiškos ligos formos, kada mums nepavyksta gyvūno išgelbėti. Dažniausiai pasitaikanti erkių perduodama liga šunims – babeziozė. Ji gali pasibaigti mirtimi.
Įkandus užkrėstai erkei, babezijos patenka į kraują ir parazituoja raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose, suardydamos kepenis, pakenkdamos inkstams. Parazitai sunaikina raudonuosius kraujo kūnelius, kurie aprūpina organizmą deguonimi. Gyvūno organizmas jaučia deguonies stygių, dėl to gyvūnas stengiasi mažiau judėti, dėl deguonies trūkumo padažnėja kvėpavimas.
Jei augintiniui buvo įsisiurbusi erkė, ir pastebėjote, jog jis tapo nejudrus, apatiškas, gleivinės pabąla, pakyla temperatūra, pakinta šlapimo spalva, gali būti kraujo šlapime, nedelsdami kreipkitės į vet. gydytoją, įspėja vet. gydytojas, nes žaibinės formos atveju gyvūnas gali nusibaigti per parą. Kuo greičiau pradėsite gydymą, tuo tas gydymas bus efektyvesnis.
Šuniui persirgus babezioze, imunitetas nesusidaro, taigi pakartotinai įsisiurbus užkrėstai erkei, šuo vėl gali ja susirgti.
Nuo erkių šunys dar gali užsikrėsti erlichioze – erkiniu encefalitu. Ligos simptomai pasireiškia po mėnesio: karščiavimas, raumenų traukuliai, viso kūno skausmai, dingsta apetitas, gali kraujuoti gleivinė. Padidėja blužnis ir limfmazgiai. Lietuvoje šunys endemine forma dar neserga, bet iš kelionių, ypač iš Lenkijos, šią ligą atsiveža.
Taip pat erkių pernešama liga boreliozė (Laimo liga). Pagrindinis simptomas, nors nebūtinai visada pasireiškiantis, raudonis įkandimo vietoje. Raudonis paprastai atsiranda praėjus savaitei po užsikrėtimo, išlieka iki 30 dienų. Liga gali pasireikšti įvairiai: šunys dažnai šlubuoja, ištinsta jų sąnariai, būna apatiški, praranda apetitą. Bakterijos sukelia uždegimus, kvėpavimo sutrikimus bei inkstų ar kraujotakos nepakankamumą. Liga gydoma antibiotikais. Lietuvoje nustatoma retai.
D.Liutkus pastebi, kad kasmet stipriai daugėja erkių platinamomis ligomis užsikrėtusių gyvūnų. Tam įtakos turi neprižiūrimos, nešienaujamos pievos, pamiškės, kur yra tinkamos sąlygos erkėms gyventi ir plisti.
Vet.gyd D. Liutkus pabrėžia, kad gyvūną daug lengviau apsaugoti nei po to gydyti.
Naminių augintinių sveikata yra jų šeimininkų rankose.
Įdomu
-Šuo persirgęs babezioze imuniteto neįgyja. Nenaudojant priemonių nuo erkių, jis gali užsikrėsti ir susirgti pakartotinai.
-Užsikrėtęs gyvūnas negali užkrėsti žmogaus, ligą perneša tik erkės.
-Lietuvoje 10 proc. erkių nešioja šios anaplazmozės sukelėjus. Anaplazmoze gali užsikrėsti ir žmogus. Vakcina nuo šios ligos dar nėra išrasta. Liga gydoma antibiotikais. Persirgus anaplazmoze, susidaro imunitetas šiai ligai.
-Lietuvoje, Klaipėdoje, 2002 m. pirmą kartą nustatyta ir patvirtinta, kad žmogus buvo užsikrėtęs babezioze. Žmonių babeziozė nėra dažna. Užsikrečiama infekuotos erkės įkandimo metu.
Dėkojame vet. gydytojui D.Liutkui už suteiktą informaciją.
