Lietuvoje išaugintų gyvulių mėsa šviežesnė, vertingesnė, be pašalinių prieskonių. Tai rodo Kauno technologijos universiteto Maisto instituto atlikti Lietuvoje gaminamos bei įvežamos mėsos ir mėsos gaminių kokybės tyrimai.
Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikto tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar pastaruoju metu rinkoje vis dažniau pasirodantys mėsos produktai iš kaimyninių šalių yra ne prastesnės kokybės negu lietuviški.
Maisto instituto Chemijos laboratorijos vedėjos Galinos Garmienės teigimu, visame pasaulyje pastaraisiais metais stebimas žaliavų maisto produktams kokybės suprastėjimas.
Pasak mokslininkės, kai kuriose maisto produktų žaliavose vitaminų, makro- ir mikroelementų randama iki 70 proc. mažiau nei prieš keliasdešimtį metų. Tai lemia ne tik iš esmės pakitę gyvulių šėrimo metodai, bet ir spartus žemės ūkio gamybos intensyvinimas.
Kauno technologijos universiteto Maisto instituto akredituota laboratorija daugiau kaip pusę metų reguliariai tyrė mėsos ir jos produktų, pirktų didžiuosiuose prekybos centruose, kokybę.
Studija atskleidė įdomių faktų ne tik apie produktų kokybę, bet ir jų kilmę. Kiauliena į šalies parduotuves atvežama ne tik iš Lenkijos, bet ir iš Vokietijos, Belgijos, Ispanijos. Tuo tarpu jautiena parduotuvių lentynose rasta tik vietinės kilmės.
Apibendrindami šalies didžiuosiuose prekybos tinkluose prekiautos kiaulienos kokybę, Maisto instituto mokslininkai teigia, kad šalyje nupenėtų kiaulių kumpių mėsa (tyrimas vyko 2008 m. rugsėjo-lapkričio mėn.) buvo ne tik šviežesnė, minkštesnė, bet ir turėjo mažiau cholesterolio bei daugiau konjuguotos linolo rūgšties (ji stiprina imunitetą, reguliuoja riebalų apytaką žmogaus organizme) negu įvežtinė kiaulienos kumpinė.
Kiaulienos nugarinės tyrimai – taip pat vietinės kilmės produkcijos naudai. Joje, skirtingai nei importinės nugarinės mėsoje, nesijautė pašalinio nemalonaus kvapo verdant (pavyzdžiui, žuvų taukų ar kt.), mėsa pasižymėjo skonio intensyvumu ir liekamumu, sultingumu, riebalingumu. Be to, lietuviškos nugarinės mėsoje rasta ir daugiau baltymų (vertingiausių baltymų dalis net 5 proc. lenkė atitinkamą rodiklį įvežtinės kiaulienos nugarinėje).
Numačius tirti aukščiausios, pirmos ir antros rūšies termiškai apdorotų mėsos gaminių kokybę paaiškėjo, kad didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse aukščiausios rūšies mėsos gaminių iš kitų šalių nėra. Pigesnių antros rūšies mėsos gaminių galima rasti iš Lenkijos, Austrijos ir Latvijos.
Taigi atlikti Maisto instituto tyrimo rezultatai atspindi tik iš minėtų užsienio šalių atvežtos daugiausiai antros rūšies termiškai apdorotų mėsos gaminių kokybę.
Tirti virtų, virtų rūkytų ir karštai rūkytų dešrų bei dešrelių mėginiai. Nors reikšmingų skirtumų tarp iš kitų šalių atvežtų termiškai apdorotų mėsos gaminių nenustatyta, jų tyrimo rezultatai liudija, kad kai kuriose atvežtinės produkcijos mėginiuose riebalai nėra švieži, o informacija ant etikečių nėra tiksli (kai kurie sudėties komponentai, pavyzdžiui, sojos baltymai nedeklaruojami visai arba jų kiekis produkte yra realiai didesnis nei nurodomas etiketėje).
Be to, tyrimų analizė rodo, kad daugiau nei trečdalis užsienio šalių gamintojų informaciją apie produkto sudėtyje esančią mechaniškai atskirtą mėsą linkę slėpti – etiketėje, kur nurodoma produkto sudėtis, šis ingredientas tiesiog „pamirštamas”.
