Gegužės 20d. Pirmadienis

Tradicijos ir papročiai visame pasaulyje: Velykų valgiai

2013 Kovo 27d.
Peržiūrų skaičius: 38080
Tradicijos ir papročiai visame pasaulyje: Velykų valgiai

Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.

Didįjį penktadienį (paskutiniąją Gavėnios savaitę prieš Velykas) laikytasi vadinamojo sauso pasninko (nevalgyta mėsiškų ir pieniškų valgių). Didįjį šeštadienį šventinta Velykų ugnimi virdavo ir kepdavo Velykoms valgius, dažydavo ir margindavo kiaušinius. Velykų pirmąją dieną, sekmadienio rytą (po mišių), su bažnyčioje pašventintais valgiais visi skubėdavo į namus. Atsigavėjimo pusryčiai susidėjo iš šaltųjų patiekalų: margučių, šaltienos, kumpio, dešros, pyrago, sviesto. Prieš pradėdami valgyti visi eidavo muščių (bandydavo, kurio margutis tvirtesnis). Kiaušinių lukštus surinkdavo ir dėdavo į sėklą (tikėta, kad tai pagausins derlių), o pavakaryje jaunimas susirinkdavo pažaisti margučiais (ridinėdavo).

Lietuvoje XX a. I pusėje dauguma Velykų senovinių papročių ir patiekalų liaudies papročiuose išnyko. Iki šiol populiarūs tik margučiai.

Nuo seno kiekviena šeima išsikepdavo pyrago, patiekdavo mėsiškų valgių ir būtinai būdavo margučių – dažytų kiaušinių, margintų dvejopai: dažyti kiaušiniai išskutinėjami įvairiais raštais arba pirma išmarginami vašku, paskui dažomi. Juos mušdavo, ridinėdavo, dovanodavo vaikams, duodavo atėjusiems pasveikinti lalauninkams.

Apeiginis Velykų stalas būdavo apkraunamas ir kitais tradiciniais valgiais: kiaulės galva arba paršeliu, papuoštu žalumynais, žvėriena, sūriu, sviestu, keptu avinėliu. Stalą dažnai puošdavo žalumynų girliandos. Valgių būdavo labai gausu.

Velykų stalas puošiamas per žiemą išsilaikiusia žaluma, kuri lemia gerą žiemkenčių augimą, greitesnį žolės sužaliavimą, vešlumą. Per Didįjį ketvirtadienį būdavo einama žalumynų velykiniam stalui: smulkialapių bruknienojų, švelnių šarkakojų šakelių, pataisų, rugių želmenų, išsprogusių beržo vytelių ir panašių žalumynų. Tikdavo ir želdintų avižų ar miežių dubuo: likus porai savaičiui iki Velykų merkdavo avižų ar kviečių grūdus į drungną vandenį.

Per Didįjį šeštadienį kepdavo velykinių pyragų. Tam tikslui buvo užsakomi specialūs moliniai indai: kuo aukštesnis pyragas, tuo geresnis kviečių derlius.

Senieji pyragų receptai būdavo panašūs: su cukrumi ištrinamos mielės, supilamas pašildytas pienas, viskas išplakama, užbarstoma miltais ir uždengus šiltai palaikoma, kad pakiltų. Kai maišymas beveik padvigubėja ir pradeda slūgti (praėjus maždaug valandai), išplakama, įberiama druskos, cukraus, miltų, tirpintų riebalų. Tada minkoma, kol tešla nelips prierankų ir joje atsiras daug oro pūslelių. Tešlos paviršius patepamas ir ji vėl padedama šiltai. Po valandos ar pusantros, kai tešla vėl pakyla tiek, kad joje padaryta duobutė neužsilygina, ji klojama į skardą ir vėl dedama šiltai, kad dar sykį pakiltų.

Kadangi Velykos ir paukščių grįžimo šventė, šeimininkės iš pyraginės tešlos likučių kepdavo „paukščiukus“, kurie būdavo ir stalo papuošalas, ir džiaugsmas vaikams.

Velykų pyragas, kaip pagrindinis šios šventės patiekalas, būdavo paskaninamas aguonomis: užplikintos aguonos paliekamos brinkti, po to nusunkiamos, sumalamos mėsmale, įmušamas kiaušinis, įberiama cukraus, išmaišoma ir paskleidžiama ant tešlos, paskui vyniojama arba sluoksniuojama.

Velykų valgiai Lietuvoje būdavo visokie kepiniai, mėsiški valgiai, žvėriena ir dažyti kiaušiniai, keptas avinėlis su dviejų spalvų vėliavėle. Šerno arba naminio meitelio (pavyzdžiui, kiaulės) galva buvo būtinas švenčių valgių daiktas. Visa apkaišoma žalumynais, o užtiestas stalas apvedžiojamas žolynų girliandomis.

Dzūkijoje sunyko paprotys Velykoms troškinti riebius kopūstus ir būtinai su kiaulės knysle. Gamindavo ir poskystę varškę, kuri labai tiko su pyragu.

Suvalkiečiai iki XX a. vidurio išlaikė paprotį virti arba krosnyje kepti kiaulės galvą. Ją gerai ištrindavo druska, pipirais, česnakais, apdengdavo džiovintais kopūstlapiais, ir, porą dienų palaikę, stumdavo į gerai iškūrentą krosnį. Vėlesniais laikais imta daryti kiaulės galvos sūrį, valgomą su krienais. Gaminama saldus sūris iš rūgščios varškės išrūgų.

Aukštaitijoje ant stalo būdavo kiaulės kepsnys iš pirmarūšės mėsos, dažniausiai iš užpakalinio kumpio. Kumpis, parą išlaikytas išrūgose, aplipdomas rugine tešla ir kepamas krosnyje. Iškeptas su aštriais ir burokais paruoštais krienais buvo šventės skanumynas. Sukama sviestvarškė – šviežia nerūgšti varškė ištrinama, sumaišoma su sviestu ir gerai išsukama, kol pasidaro vientisa masė. Paskaninama kmynais ar mėtomis.

Žemaitijoje velykiniam stalui dėdavo pieniškų produktų: margo sūrio iš neišplakto rūgusio pieno, kuris daromas su saldžiu pienu.

Visoje Lietuvoje paplitę Velykų patiekalai iš kiaulienos: suktos ir slėgtos karkos, šaltiena. Šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje iš kitų kraštų atėjo mada Velykoms kepti paukštieną, dažniausiai žąsį.

Šventinį stalą puošia ne tik šakotis arba aukšta velykinė „boba“ (keksas), bet ir velykiniai kepiniai, plokštainiai, meduoliai, o vėlesniais laikais ir tortai. Kaimuose kepami kraujiniai vėdarai, verdama šaltiena, šventinis šiupinys, raugintų kopūstų sriuba, o mieste – sultinys su pyragėliais. Gaminami ir sūriai, kurie ruošiami iš šviežios varškės. Geriama morkų, burokėlių gira, išrūgų gira, medaus gira.

Dabar švenčiant Velykas valgiai iš dalies pasikeitę. Tai įvairios salotos ir mišrainės, kalakutienos, veršienos arba iš kitokios mėsos kepsniai su vaisiais arba marinuotais agurkais, arba su džiovintomis kriaušėmis, įvairūs užkandžiai, tradicinė silkė ir pan. Valgiai papuošiami svogūnų laiškais, marinuotos ar virtos morkos gabalėliais, ridikėliais, marinuotais kaparėliais, petražolių šakele, džiovintais vaisiais. Valgoma su virtais ryžiais, daržovėmis, majonezu, krienais, padažais.

Įvairiuose pasaulio kraštuose Velykos sutinkamos savitai. Skandinavams šventė asocijuojasi su fejerverkais ir ugnies šou, turėjusiais gąsdinti piktąsias jėgas, ispanams – su linksmybėmis draugijoje, vokiečiams, šveicarams ir lenkams – velykiniais margučiais (šokoladiniais, tikrais ir netikrais dažytais kiaušiniais).

Lenkijoje populiarūs dideli pyragai ir bobos (vaniliniai, paruošti ant garų, migdoliniai, su įdarais, šokoladiniai, citrininiai, marcipaniniai, su razinomis, džiovintais vaisiais, aguonomis, apelsininiai ir kt.).

Vokietijoje Didįjį penktadienį valgoma žuvis, saldumynai, geriama arbata, degamas velykinis laužas, kuris savo simbolika šiek tiek primena lietuviškas Užgavėnes ir Morės deginimą, nors vokiečiai jame nieko nedegina. Vokiško Velykų stalo puošmena – velykinis lizdas – kepinys iš mielinės tešlos su duobutėmis margučiams sudėti. Labai mėgstamas maltos mėsos kepsnys – netikras zuikis. Nuo seno Vokietijoje gyvavo tradicija kepti mielinius figūrinius avinėlius, kurie virto kiškiais.

Anglijoje keičiamasi dovanomis: velykiniais kiaušiniais ir kitomis smulkmenomis (velykinėmis skrybėlaitėmis ar krepšeliais su gelsvais narcizais, ar mažučiais kiaušinukais), o valgomos mielinės saldžios vaisinės bandelės (saugo namus nuo piktųjų dvasių) – populiariausias patiekalas Didįjį penktadienį. Pagrindinis šventės akcentas – velykinis kiškis, kuris simbolizuoja gausą ir vaisingumą. Antrasis angliškų Velykų atributas – žvakės. Velykų stalas puošiamas pavasarinėmis gėlėmis, baltomis lelijomis, kiškių figūrėlėmis, krepšeliais su margučiais. Populiariausi patiekalai – keptas įdarytas ėriukas, mėsos kukuliukai, pagardinti medumi ir česnakais, keptas kumpis, pavasarinės žalumynų salotos, bulvės su rozmarinų ir česnakų sviestu.

Penktadienį prieš Velykas anglai vadina Good Friday („gerasis penktadienis“). Jis pradedamas pusryčiais, per kuriuos patiekiama šviežių bandelių su razinomis ir cukatomis, pagardintų daugybe aitrokų prieskonių. Bandelių viršuje įpjaunamas kryželis. Aštroki prieskoniai turi priminti Kristaus kančias. Pats kryžius apskritos bandelės viršuje kildinamas dar iš ikikrikščioniškųjų Anglijos laikų.

Latvijoje kiaušiniai turi būti išvirti, išmarginti, dekoruoti raižiniais. Daigintais kviečiais dažniausiai puošiamas vaišių stalas.

Švedijoje velykiniai kiaušiniai gaminami ir iš kartono, o į vidų įdeda po didelį saldainį. Namai puošiami velykinėmis geltonos, žalios ir baltos spalvų gėlių kompozicijomis. Pagrindinis šventės veikėjas – pūkuotas viščiukas.

Šveicarijoje ant Velykų stalo būtini šokoladiniai zuikučiai, marginti kiaušiniai ir velykinės bandelės. Ispanijoje kiaušinių marginimo tradicija nebeturi didelės reikšmės. Čia būtini šokoladiniai kiaušiniai arba pasigaminti pačių. Kepamas Velykų pyragas (Mona), tradiciškai papuoštas virtais kiaušiniais (su lukštais).

Amerikos žemyne Velykos prasideda bažnyčioje. Velykų sekmadienį ruošiami šventiniai pietūs. Tradiciniai velykiniai pietūs – kumpis, keptas su ananasais ir bulvėmis, valgomas su vaisinėmis salotomis ir daržovėmis. Vaikams dovanojami zuikučio krepšeliai su ryškiais margučiais ir daugybe šokolado bei saldainių.

Afrikoje Velykos – pagrindinė krikščionių bendruomenių šventė, kai bažnyčios puošiamos gėlėmis, o giedamoms giesmėms pritariama afrikietiškais būgneliais išgaunamais garsais ir įvairiais moterų balsais, šauksmais. Per šventę visi dalijasi virtais arba keptais ryžiais su mėsa ar vištiena.

Australijoje įvairių tautybių žmonės iš skirtingų šalių savaip sutinka Velykas: iš Anglijos ir Airijos kilę žmonės labiausiai švenčia sekmadienį (einama į bažnyčias, pusryčiams valgomos karštos bandelės – saldžios vaisinės bandelės su kryžiaus ornamentu). Vaikai keičiasi velykiniais šokoladiniais arba cukriniais kiaušiniais. Australijoje populiarios šokoladinės triušinio bandikuto (angl. Greater Bilby) figūrėlės. Dauguma šeimų rengia velykinį žaidimą – varžomasi, kas Velykų sekmadienį suras daugiau kiaušinių. Valgomas keptas ėriukas, kepta aviena, jautiena arba viščiukas su keptomis daržovėmis (bulvėmis, morkomis, moliūgais), karštos bandelės (angl. Hot Cross Bun), valgomos Velykų rytą prieš einant į bažnyčią. Desertui dažniausiai patiekiamas tradicinis australų Velykų valgis – bezė tortas (vadinamas pavlova), papuoštas įvairiais vaisiais: kiviais, braškėmis, ananasais ir mandarinais.


Ar jūsų svorio metimo programa yra saugi ir efektyvi?

Ar jūsų svorio metimo programa yra saugi ir efektyvi?

Ar jūs esate vienas iš tų, kurie bando numesti svorio tiesiog nevalgant? Ar jūs praleidinėjate pusryčius ir kitus patiekalus? Ar jūs nuolat jaučiatės pavargęs (-usi)? Ar jūs praradote apetitą? Jei jūs teigiamai atsakėte į šiuos klausimus, jūs...


Keturios priežastys, kodėl jonizuotas vanduo reikalingas namų ūkyje

Keturios priežastys, kodėl jonizuotas vanduo reikalingas namų ūkyje

Apie tai, kokia puiki ligų profilaktinė priemonė yra jonizuotas vanduo, šiame leidinyje jau kalbėjome. Tačiau tuo jonizuoto vandens panaudojimas nesibaigia. Jonizuotas vanduo gali būti ne tik geriamas – yra daug būdų, kaip galima šį vandenį...


Kad lieknėjimą lydėtų sėkmė

Kad lieknėjimą lydėtų sėkmė

Ką daryti, jei jūsų svoris didesnis nei turėtų būti? Kokių priemonių derėtų imtis, kad svorio mažinimo bandymai būtų sėkmingi? Kaip išvengti užkandžiavimo naktimis ir kt.? Apie svorio metimo problemas kalbamės su Medicinos diagnostikos centro...


Žalioji arbata slopina senyvų žmonių depresiją

Žalioji arbata slopina senyvų žmonių depresiją

Senyviems žmonėms dažnai geriant žaliąją arbatą, jiems rečiau atsiranda depresijos simptomų, teigia Japonijos mokslininkai. Tyrimas apėmė 1058 japonus, kuriems buvo per 70 metų ir kurie turėjo švelnius ir ryškius (34 procentai tiriamųjų) ir...


Ar tikrai reikia gerti pieną, kad kaulai būtų stiprūs?

Ar tikrai reikia gerti pieną, kad kaulai būtų stiprūs?

Kai pasakai žmogui, kad jam reikėtų atsisakyti pieno produktų, tai tuoj pradeda klausti iš kur gaus kalcio. Kaip rodo moksliniai tyrimai, slyvos yra labai naudinga kaulams. Floridos valstijos universiteto profesorius Bahram H. Arjmandi teigia, kad...


Kiaulpienės žiedų antpilas pigmentinėms dėmėms ir strazdanoms gydyti

Kiaulpienės žiedų antpilas pigmentinėms dėmėms ir strazdanoms gydyti

Kiaulpienė yra tokia vertinga medicinoje, jog yra sakoma, kad jeigu ji būtų reta, tai jos kaina būtų kaip egzotiškojo ženšenio...


Džiovinti vaisiai ir riešutai

Džiovinti vaisiai ir riešutai

Riešutų ir džiovintų vaisių įvairovė suteikia galimybę mėgautis vis kitomis skonio savybėmis. Džiovinti vaisiai ir riešutai – vertingų maistinių medžiagų šaltinis. Juose gausu mineralinių medžiagų, vitaminų, ląstelienos, natūralaus cukraus,...


Termiškai apdoroti pieno produktai mažina alergiją pienui

Termiškai apdoroti pieno produktai mažina alergiją pienui

Įvairiausi kepsniai, kurių paruošime naudojamas virintas pienas, efektyviau nei įprastinis gydymas gydo vaikų alergiją pienui, rašoma žurnale "The Journal of Allergy and Clinical Immunology". Mokslininkai teigia, kad termiškai apdorotas...


Trečdalis Lietuvos gyventojų kečupą valgo kasdien

Trečdalis Lietuvos gyventojų kečupą valgo kasdien

Kečupą vartoja didžioji dalis Lietuvos gyventojų – 82,1 procento. Trečdalis jų (29,1 proc.) kečupą valgo kiekvieną dieną arba mažiausiai 4-6 kartus per savaitę. Daugiau nei pusė (54,3 proc.) kečupo mėgėjų jį vartoja 2-3 kartus per savaitę....


Pasislėpę maisto priedai: krevetės

Pasislėpę maisto priedai: krevetės

Pagal ES ir Lietuvos teisės aktus (2000/13/EB; HN 119 ir kt.) ant maisto produktų pakuočių nereikia žymėti priedų, kurie galutiniame produkte neatlieka jokios funkcijos. Ši nuostata suprantama, tačiau reiktų žinoti, jog pavieniais atvejais kai...


Kokie grybai yra patys vertingiausi?

Kokie grybai yra patys vertingiausi?

Gamtininkams prognozuojant dar vieną baravykų dygimo bangą, sveikatos specialistai teigia, kad šie grybai – vieni maistingiausių. Lietuvos radijo "Ryto garsų" laidai kalbėjęs Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo...


Persimonai padeda gydyti kosulį

Persimonai padeda gydyti kosulį

Graikai persimonus vadina "dieviškais vaisiais". Neveltui, mat jie gydo kosulį, padeda nuo viduriavimo ir žagsėjimo. Persimonuose yra daug vitamino A ir C, o taip pat antioksidantų magnio, jodo bei kitų mikroelementų. Šiame vaisiuje...


Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus – tai iš alyvmedžių uogų (alyvuogių) išspaustos sultys. Visame pasaulyje šis aliejus vertinamas dėl ypatingo skonio, naudos sveikatai, ypač dėl jo sudėtyje esančių mono nesočiųjų riebalų rūgščių bei vitaminų. Viduržemio...


Kaip susivaldyti neužkandžiavus naktimis

Kaip susivaldyti neužkandžiavus naktimis

Kas verčia žmogų, besirūpinantį savo figūra ir visą dieną besilaikantį dietos, artėjant nakčiai staiga prarasti visą valią ir pulti prie šaldytuvo? Jei nesulaikomas noras pavalgyti vakare arba naktį - jūsų silpnybė, galbūt šie patarimai padės...


Kuo labiau sunokęs vaisius - tuo saldesnės bus jo sultys

Kuo labiau sunokęs vaisius - tuo saldesnės bus jo sultys

Kiekvieną dieną žmonės manęs teiraujasi apie parduotuvėje perkamas sultis pakeliuose. Nepaisant to, kad jas gamina vietiniai gamintojai, bei to, kad ant pakuotės nėra nurodyta, jog į sultis buvo papildomai dėta cukraus, saldus sulčių skonis žadina...


Bento dėžutės – skaniems ir stilingiems pusryčiams

Bento dėžutės – skaniems ir stilingiems pusryčiams

Maistas yra neatskiriamas kiekvienos kultūros ir bendruomenės aspektas. Maisto tradicijos atspindi žmonių vertybes ir moralę bei parodo, kaip civilizacijos vystėsi per amžius. Japonai yra gerai žinomi ne tik kaip maisto šedevrų kūrėjai, bet ir...


Baltasis vynas kenkia dantims labiau nei raudonasis

Baltasis vynas kenkia dantims labiau nei raudonasis

Reguliarus mėgavimasis baltojo vyno taure yra labai žalingas dantims, BBC informavo Vokietijos mokslininkai. Atliktu tyrimu nustatyta, kad baltajame vyne esančios rūgštys negailestingai naikina dantų emalį daug labiau nei esančios raudonajame...


Ar dydis visada svarbu?

Ar dydis visada svarbu?

Beveik kiekviena daržovė ar vaisius turi didesnį ar mažesnį brolį. Ir nors visi jau seniai žino, kad kuo daugiau daržovių suvalgys, tuo geriau, kartais svarbu atkreipti dėmesį ir į pačių daržovių ir vaisių dydį. Čia pateikiamos aštuonios produktų...


Tyrimas: ketvirtadalis lietuvių ir latvių niekada nevalgė jogurto

Tyrimas: ketvirtadalis lietuvių ir latvių niekada nevalgė jogurto

Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas ir beveik tiek pat latvių niekada nevalgė jogurto, rodo šiose šalyse atliktas pieno produktų vartojimo įpročių tyrimas. Tik mažiau nei ketvirtadalis lietuvių bei latvių valgo ar geria jogurto kasdien ar bent kartą...


Tyrimas: didėjančio vaikų antsvorio priežastis – užkandžiavimas

Tyrimas: didėjančio vaikų antsvorio priežastis – užkandžiavimas

Valstybinis aplinkos sveikatos centras šį pavasarį aiškinosi 6-7 klasių mokinių sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžius. Apklausos metu, kurioje dalyvavo 704 mokiniai, paaiškėjo, kad mitybos įpročius vaikai perima ne tik iš tėvų ir mokytojų,...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9