Gegužės 27d. Trečiadienis

Tradicijos ir papročiai visame pasaulyje: Velykų valgiai

2013 Kovo 27d.
Peržiūrų skaičius: 39548
Tradicijos ir papročiai visame pasaulyje: Velykų valgiai

Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.

Didįjį penktadienį (paskutiniąją Gavėnios savaitę prieš Velykas) laikytasi vadinamojo sauso pasninko (nevalgyta mėsiškų ir pieniškų valgių). Didįjį šeštadienį šventinta Velykų ugnimi virdavo ir kepdavo Velykoms valgius, dažydavo ir margindavo kiaušinius. Velykų pirmąją dieną, sekmadienio rytą (po mišių), su bažnyčioje pašventintais valgiais visi skubėdavo į namus. Atsigavėjimo pusryčiai susidėjo iš šaltųjų patiekalų: margučių, šaltienos, kumpio, dešros, pyrago, sviesto. Prieš pradėdami valgyti visi eidavo muščių (bandydavo, kurio margutis tvirtesnis). Kiaušinių lukštus surinkdavo ir dėdavo į sėklą (tikėta, kad tai pagausins derlių), o pavakaryje jaunimas susirinkdavo pažaisti margučiais (ridinėdavo).

Lietuvoje XX a. I pusėje dauguma Velykų senovinių papročių ir patiekalų liaudies papročiuose išnyko. Iki šiol populiarūs tik margučiai.

Nuo seno kiekviena šeima išsikepdavo pyrago, patiekdavo mėsiškų valgių ir būtinai būdavo margučių – dažytų kiaušinių, margintų dvejopai: dažyti kiaušiniai išskutinėjami įvairiais raštais arba pirma išmarginami vašku, paskui dažomi. Juos mušdavo, ridinėdavo, dovanodavo vaikams, duodavo atėjusiems pasveikinti lalauninkams.

Apeiginis Velykų stalas būdavo apkraunamas ir kitais tradiciniais valgiais: kiaulės galva arba paršeliu, papuoštu žalumynais, žvėriena, sūriu, sviestu, keptu avinėliu. Stalą dažnai puošdavo žalumynų girliandos. Valgių būdavo labai gausu.

Velykų stalas puošiamas per žiemą išsilaikiusia žaluma, kuri lemia gerą žiemkenčių augimą, greitesnį žolės sužaliavimą, vešlumą. Per Didįjį ketvirtadienį būdavo einama žalumynų velykiniam stalui: smulkialapių bruknienojų, švelnių šarkakojų šakelių, pataisų, rugių želmenų, išsprogusių beržo vytelių ir panašių žalumynų. Tikdavo ir želdintų avižų ar miežių dubuo: likus porai savaičiui iki Velykų merkdavo avižų ar kviečių grūdus į drungną vandenį.

Per Didįjį šeštadienį kepdavo velykinių pyragų. Tam tikslui buvo užsakomi specialūs moliniai indai: kuo aukštesnis pyragas, tuo geresnis kviečių derlius.

Senieji pyragų receptai būdavo panašūs: su cukrumi ištrinamos mielės, supilamas pašildytas pienas, viskas išplakama, užbarstoma miltais ir uždengus šiltai palaikoma, kad pakiltų. Kai maišymas beveik padvigubėja ir pradeda slūgti (praėjus maždaug valandai), išplakama, įberiama druskos, cukraus, miltų, tirpintų riebalų. Tada minkoma, kol tešla nelips prierankų ir joje atsiras daug oro pūslelių. Tešlos paviršius patepamas ir ji vėl padedama šiltai. Po valandos ar pusantros, kai tešla vėl pakyla tiek, kad joje padaryta duobutė neužsilygina, ji klojama į skardą ir vėl dedama šiltai, kad dar sykį pakiltų.

Kadangi Velykos ir paukščių grįžimo šventė, šeimininkės iš pyraginės tešlos likučių kepdavo „paukščiukus“, kurie būdavo ir stalo papuošalas, ir džiaugsmas vaikams.

Velykų pyragas, kaip pagrindinis šios šventės patiekalas, būdavo paskaninamas aguonomis: užplikintos aguonos paliekamos brinkti, po to nusunkiamos, sumalamos mėsmale, įmušamas kiaušinis, įberiama cukraus, išmaišoma ir paskleidžiama ant tešlos, paskui vyniojama arba sluoksniuojama.

Velykų valgiai Lietuvoje būdavo visokie kepiniai, mėsiški valgiai, žvėriena ir dažyti kiaušiniai, keptas avinėlis su dviejų spalvų vėliavėle. Šerno arba naminio meitelio (pavyzdžiui, kiaulės) galva buvo būtinas švenčių valgių daiktas. Visa apkaišoma žalumynais, o užtiestas stalas apvedžiojamas žolynų girliandomis.

Dzūkijoje sunyko paprotys Velykoms troškinti riebius kopūstus ir būtinai su kiaulės knysle. Gamindavo ir poskystę varškę, kuri labai tiko su pyragu.

Suvalkiečiai iki XX a. vidurio išlaikė paprotį virti arba krosnyje kepti kiaulės galvą. Ją gerai ištrindavo druska, pipirais, česnakais, apdengdavo džiovintais kopūstlapiais, ir, porą dienų palaikę, stumdavo į gerai iškūrentą krosnį. Vėlesniais laikais imta daryti kiaulės galvos sūrį, valgomą su krienais. Gaminama saldus sūris iš rūgščios varškės išrūgų.

Aukštaitijoje ant stalo būdavo kiaulės kepsnys iš pirmarūšės mėsos, dažniausiai iš užpakalinio kumpio. Kumpis, parą išlaikytas išrūgose, aplipdomas rugine tešla ir kepamas krosnyje. Iškeptas su aštriais ir burokais paruoštais krienais buvo šventės skanumynas. Sukama sviestvarškė – šviežia nerūgšti varškė ištrinama, sumaišoma su sviestu ir gerai išsukama, kol pasidaro vientisa masė. Paskaninama kmynais ar mėtomis.

Žemaitijoje velykiniam stalui dėdavo pieniškų produktų: margo sūrio iš neišplakto rūgusio pieno, kuris daromas su saldžiu pienu.

Visoje Lietuvoje paplitę Velykų patiekalai iš kiaulienos: suktos ir slėgtos karkos, šaltiena. Šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje iš kitų kraštų atėjo mada Velykoms kepti paukštieną, dažniausiai žąsį.

Šventinį stalą puošia ne tik šakotis arba aukšta velykinė „boba“ (keksas), bet ir velykiniai kepiniai, plokštainiai, meduoliai, o vėlesniais laikais ir tortai. Kaimuose kepami kraujiniai vėdarai, verdama šaltiena, šventinis šiupinys, raugintų kopūstų sriuba, o mieste – sultinys su pyragėliais. Gaminami ir sūriai, kurie ruošiami iš šviežios varškės. Geriama morkų, burokėlių gira, išrūgų gira, medaus gira.

Dabar švenčiant Velykas valgiai iš dalies pasikeitę. Tai įvairios salotos ir mišrainės, kalakutienos, veršienos arba iš kitokios mėsos kepsniai su vaisiais arba marinuotais agurkais, arba su džiovintomis kriaušėmis, įvairūs užkandžiai, tradicinė silkė ir pan. Valgiai papuošiami svogūnų laiškais, marinuotos ar virtos morkos gabalėliais, ridikėliais, marinuotais kaparėliais, petražolių šakele, džiovintais vaisiais. Valgoma su virtais ryžiais, daržovėmis, majonezu, krienais, padažais.

Įvairiuose pasaulio kraštuose Velykos sutinkamos savitai. Skandinavams šventė asocijuojasi su fejerverkais ir ugnies šou, turėjusiais gąsdinti piktąsias jėgas, ispanams – su linksmybėmis draugijoje, vokiečiams, šveicarams ir lenkams – velykiniais margučiais (šokoladiniais, tikrais ir netikrais dažytais kiaušiniais).

Lenkijoje populiarūs dideli pyragai ir bobos (vaniliniai, paruošti ant garų, migdoliniai, su įdarais, šokoladiniai, citrininiai, marcipaniniai, su razinomis, džiovintais vaisiais, aguonomis, apelsininiai ir kt.).

Vokietijoje Didįjį penktadienį valgoma žuvis, saldumynai, geriama arbata, degamas velykinis laužas, kuris savo simbolika šiek tiek primena lietuviškas Užgavėnes ir Morės deginimą, nors vokiečiai jame nieko nedegina. Vokiško Velykų stalo puošmena – velykinis lizdas – kepinys iš mielinės tešlos su duobutėmis margučiams sudėti. Labai mėgstamas maltos mėsos kepsnys – netikras zuikis. Nuo seno Vokietijoje gyvavo tradicija kepti mielinius figūrinius avinėlius, kurie virto kiškiais.

Anglijoje keičiamasi dovanomis: velykiniais kiaušiniais ir kitomis smulkmenomis (velykinėmis skrybėlaitėmis ar krepšeliais su gelsvais narcizais, ar mažučiais kiaušinukais), o valgomos mielinės saldžios vaisinės bandelės (saugo namus nuo piktųjų dvasių) – populiariausias patiekalas Didįjį penktadienį. Pagrindinis šventės akcentas – velykinis kiškis, kuris simbolizuoja gausą ir vaisingumą. Antrasis angliškų Velykų atributas – žvakės. Velykų stalas puošiamas pavasarinėmis gėlėmis, baltomis lelijomis, kiškių figūrėlėmis, krepšeliais su margučiais. Populiariausi patiekalai – keptas įdarytas ėriukas, mėsos kukuliukai, pagardinti medumi ir česnakais, keptas kumpis, pavasarinės žalumynų salotos, bulvės su rozmarinų ir česnakų sviestu.

Penktadienį prieš Velykas anglai vadina Good Friday („gerasis penktadienis“). Jis pradedamas pusryčiais, per kuriuos patiekiama šviežių bandelių su razinomis ir cukatomis, pagardintų daugybe aitrokų prieskonių. Bandelių viršuje įpjaunamas kryželis. Aštroki prieskoniai turi priminti Kristaus kančias. Pats kryžius apskritos bandelės viršuje kildinamas dar iš ikikrikščioniškųjų Anglijos laikų.

Latvijoje kiaušiniai turi būti išvirti, išmarginti, dekoruoti raižiniais. Daigintais kviečiais dažniausiai puošiamas vaišių stalas.

Švedijoje velykiniai kiaušiniai gaminami ir iš kartono, o į vidų įdeda po didelį saldainį. Namai puošiami velykinėmis geltonos, žalios ir baltos spalvų gėlių kompozicijomis. Pagrindinis šventės veikėjas – pūkuotas viščiukas.

Šveicarijoje ant Velykų stalo būtini šokoladiniai zuikučiai, marginti kiaušiniai ir velykinės bandelės. Ispanijoje kiaušinių marginimo tradicija nebeturi didelės reikšmės. Čia būtini šokoladiniai kiaušiniai arba pasigaminti pačių. Kepamas Velykų pyragas (Mona), tradiciškai papuoštas virtais kiaušiniais (su lukštais).

Amerikos žemyne Velykos prasideda bažnyčioje. Velykų sekmadienį ruošiami šventiniai pietūs. Tradiciniai velykiniai pietūs – kumpis, keptas su ananasais ir bulvėmis, valgomas su vaisinėmis salotomis ir daržovėmis. Vaikams dovanojami zuikučio krepšeliai su ryškiais margučiais ir daugybe šokolado bei saldainių.

Afrikoje Velykos – pagrindinė krikščionių bendruomenių šventė, kai bažnyčios puošiamos gėlėmis, o giedamoms giesmėms pritariama afrikietiškais būgneliais išgaunamais garsais ir įvairiais moterų balsais, šauksmais. Per šventę visi dalijasi virtais arba keptais ryžiais su mėsa ar vištiena.

Australijoje įvairių tautybių žmonės iš skirtingų šalių savaip sutinka Velykas: iš Anglijos ir Airijos kilę žmonės labiausiai švenčia sekmadienį (einama į bažnyčias, pusryčiams valgomos karštos bandelės – saldžios vaisinės bandelės su kryžiaus ornamentu). Vaikai keičiasi velykiniais šokoladiniais arba cukriniais kiaušiniais. Australijoje populiarios šokoladinės triušinio bandikuto (angl. Greater Bilby) figūrėlės. Dauguma šeimų rengia velykinį žaidimą – varžomasi, kas Velykų sekmadienį suras daugiau kiaušinių. Valgomas keptas ėriukas, kepta aviena, jautiena arba viščiukas su keptomis daržovėmis (bulvėmis, morkomis, moliūgais), karštos bandelės (angl. Hot Cross Bun), valgomos Velykų rytą prieš einant į bažnyčią. Desertui dažniausiai patiekiamas tradicinis australų Velykų valgis – bezė tortas (vadinamas pavlova), papuoštas įvairiais vaisiais: kiviais, braškėmis, ananasais ir mandarinais.

Vaisiai ar daržovės?

Vaisiai ar daržovės?

Dietologai pataria: valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų mitybos specialistai nustatė, kad tai praktiškai neįmanoma, nes tie, kurie mėgsta daržoves, dažniausiai negali pakęsti vaisių, o pastarųjų mėgėjai...


Smegenims apsnūsti neleidžia abrikosai

Smegenims apsnūsti neleidžia abrikosai

Jei norite pagerinti atmintį ir daugiau nuveikti darbe, per dieną turėtumėte suvalgyti bent 50 gramų džiovintų abrikosų. Šie vaisiai labai naudingi smegenims. Džiovinti abrikosai nepraranda savo maistingųjų medžiagų. Jie yra puikus karotino,...


Teisingi mitybos įpročiai - kelias  į sveiką gyvenseną

Teisingi mitybos įpročiai - kelias į sveiką gyvenseną

,,Noriu atrodyti gražiai ir jaustis puikiai“ dažna mintis kiekvieno galvoje. O ypač apsilankius gražuolei vasarai, kuomet nusimetam šiltus paltus ir lepinamės saulės spinduliais. Džiugu, kad vasara atsineša ne tik gerą orą, bet ir suteikia...


Atsargiai! Šašlykas su trichinelėmis

Atsargiai! Šašlykas su trichinelėmis

Gegužės antroje pusėje registruoti pirmieji šiais metais net du trichineliozės židiniai Kauno apskrityje. Specialistai perspėja, kad trichinelėmis užkrėsta kiauliena išoriškai niekuo nesiskiria nuo geros mėsos O ir skonis gali būti kuo...


Per sūrus maistas - didesnė vėžio rizika

Per sūrus maistas - didesnė vėžio rizika

Dėl labai sūraus maisto tikimybė susirgti skrandžio vėžiu padidėja du kartus, įspėja Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų centras. Padidintos rizikos grupei, pagal tai, priklauso žmonės, suvartojantys per dieną apie 12-15 gramų druskos, arba daugiau...


10 patarimų, kaip sveikai maitintis

10 patarimų, kaip sveikai maitintis

Nėra gero arba blogo maisto. Valgykite saikingai, tačiau reguliariai – tada mažiau augs nereikalingi kilogramai. 1. Jei norite būti sveiki, turite valgyti tokį maistą, kuriame būtų daugiau kaip 40 skirtingų maisto medžiagų. 2. Dauguma mūsų...


Sveiki maisto produktai, kuriuos jūs turėtumėte valgyti nuolatos

Sveiki maisto produktai, kuriuos jūs turėtumėte valgyti nuolatos

Visi puikiai žinome, kad kasdieninė dieta turi turi didelę įtaką mūsų išvaizdai, nuotaikai ir energijos lygiui. Tačiau… nepaisant to, daugelis mūsų vis tiek nesugeba maitintis sveikai. Pasaulyje egzistuoja platus sveikų maisto produktų...


Kodėl Badavimas yra pati kvaliausia dietos klaida

Kodėl Badavimas yra pati kvaliausia dietos klaida

Dėl to skundžiasi apie 80% dietos besilaikančių žmonių. „Nesuprantu, atrodo aš visiškai nevalgau, bet svoris nekrenta". Skamba pažįstamai? Arba dar blogiau „nesuprantu, atrodo aš visiškai nebevalgau, o svoris vis tiek kyla"....


Atsinaujinęs „Fit Food“: nuo šiol sveika mityba įmanoma kiekvienam

Atsinaujinęs „Fit Food“: nuo šiol sveika mityba įmanoma kiekvienam

Šiandien visame pasaulyje sparčiai sklinda sveikos mitybos idėjos. Gal dėl to, kad su kiekviena diena vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo, jog žmonių sveikatos problemos yra glaudžiai susijusios su mityba. Žmogaus suvartojamas maistas veikia ne tik...


Greitas maistas siejamas su silpnaprotyste

Greitas maistas siejamas su silpnaprotyste

Švedijos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai liudija, kad gali egzistuoti ryšys tarp greito maisto vartojimo ir padidinto pavojaus susirgti nepagydoma Alzheimerio liga. Švedijos Karolinska medicinos universitete atlikti tyrimai su...


Atsisakantys pusryčių rizikuoja nutukti

Atsisakantys pusryčių rizikuoja nutukti

Lietuviams nuo seno valgis buvęs šventas dalykas, todėl ir pusryčiai buvo laiminami. Valgyti lietuviškų kruopų košę ir dabar rekomenduoja mitybos specialistai, nes tai maistingas ir energijos teikiantis valgis. Tačiau klaipėdiečiai rytais kavinėse...


Apie bulgur kruopas

Apie bulgur kruopas

Dažnas keliaudamas į Turkiją ir ragaudamas jų nuostabios virtuvės patiekalų dažnai pasvajoja apie galimybę valgyti tokį maistą ir Lietuvoje. Šiandien visa tai jau yra įmanoma, o į Turkija belieka važiuoti pasigrožėti jų nuostabiu kraštovaizdžiu....


Atnaujintas maisto produktų su GMO sąrašas

Atnaujintas maisto produktų su GMO sąrašas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo genetiškai modifikuotų maisto produktų (GMO) kontrolę. Įvertinus riziką, iš trečiųjų šalių importuojamų sojų, kukurūzų, rapsų, medvilnės, ryžių, bulvių produktų mėginiai yra tiriami dėl...


Norite būti sveiki? Maistą rinkitės atsakingai!

Norite būti sveiki? Maistą rinkitės atsakingai!

Mitybos specialistai parengė naują mitybos piramidę. Senoji buvo parengta daugiau kaip prieš 10 metų ir jau nebeatitiko šiuolaikinės mitybos reikalavimų. Keičiant vaizdinę priemonę – rekomenduojamo maisto pasirinkimo piramidę, remtasi kitų...


Nepatogi tema: nutukę vyrai patys renkasi gyventi su vis didėjančiu ligų maišeliu

Nepatogi tema: nutukę vyrai patys renkasi gyventi su vis didėjančiu ligų maišeliu

Internete ir kitose medijose gausu straipsnių apie įvairiausias moteriškas sveikatos bėdas ir nepatogumus. Deja, apie vyrų problemas, kad ir kokios jos aštrios ir svarbios, dažnai pamirštama, o gal tiesiog ne taip patogu kalbėti. Ligų amžius...


TIRŠTI UOGŲ IR DARŽOVIŲ KOKTEILIAI „SMOOTHIE“ –  STULBINANTI NAUDA ORGANIZMUI

TIRŠTI UOGŲ IR DARŽOVIŲ KOKTEILIAI „SMOOTHIE“ – STULBINANTI NAUDA ORGANIZMUI

Tirštus vaisių ir daržovių kokteilius „smoothie“ vis dažniau atranda sveikata besidomintys asmenys, siekiantys papildyti savo mitybos racioną didesniu kiekiu vitaminų bei mineralinių medžiagų.


Sultys, nektaras ir sulčių gėrimas - ne vienas ir tas pats

Sultys, nektaras ir sulčių gėrimas - ne vienas ir tas pats

Pradėjusi edukacinę kampaniją "Suvalgyk sulčių!", Sulčių ekspertų taryba atkreipė dėmesį, kad daugelis žmonių dar nežino, kokios sultys yra kokybiškos ir ką reiškia skirtingi užrašai ant jų pakuočių. "Šiuo metu rinkoje yra didelis...


Pieną gerti sveika

Pieną gerti sveika

Pienas ir jo produktai yra nepaprastai svarbi maitinimosi dalis, nes jame gausu lengvai įsisavinamų maistinių medžiagų, reikalingų organizmui augti, vystytis: riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, bei vitaminų. Nustatyta, jog...


Kodėl šie abrikosai neoranžiniai?

Kodėl šie abrikosai neoranžiniai?

Džiovinti vaisiai skiriasi tuo, kaip jie apdoroti – ekologiškai ar neekologiškai. Ekologiški vaisiai džiovinami ilgai ir išsaugomi tokie, kokie yra. Tokie vaisiai turi didelę skonių paletę. Galbūt jie neturi ryškios spalvos, tačiau...


Saikingai vartojami lašiniai – naudingi

Saikingai vartojami lašiniai – naudingi

Nemažai žmonių mano, kad lašiniai kenkia sveikatai. Esą jų mėgėjai rizikuoja susirgti ateroskleroze – lėtine liga, kai arterijose susidaro aterosklerozinių plokštelių. Be to, lašiniai neva didina cholesterolio kiekį kraujyje, nuo jų tunkama....


Vitaminai žiemai

Vitaminai žiemai

Žiemą dažnam gali pritrūkti vitaminų. Jiems gauti rekomenduojame produktus, kuriuose gausu vitaminų, o tuo pačiu yra skanūs, sveiki ir inovatyvūs. Pirmiausia, jei jaučiate esant padidėjusiam vitamino C poreikiui, ar kankina pvz., didelis fizinis...


Ekologiškų produktų grupė

Ekologiškų produktų grupė

1993m. įkurta šaldytų kulinarinių pusgaminių gamintoja UAB "Liūtukas" ir Ko per trumpą laiką tapo viena didižiausių ir moderniausių Lietuvoje. Įmonės sėkmę garantuoja vartotojų bei ekspertų pripažinta produkcija, novatoriškumas ir...


Ko vertas į laikraštį suvyniotas sumuštinis?

Ko vertas į laikraštį suvyniotas sumuštinis?

Kai miškai net lūžta nuo uogų ir grybų, šeimininkės šaldikliuose ima kaupti jų atsargas žiemai. Deja, ne visos miško gėrybės yra užšaldomos tam skirtuose indeliuose. Uogaudamas ar grybaudamas neretas mūsų irgi nesuka sau galvos, kad uogas ar...


Kviečių košė padės sustiprėti

Kviečių košė padės sustiprėti

Kviečiai savo maistine verte neprilygsta grikiams, avižoms ar ryžiams, bet vis tiek laikomi labai vertingu maisto produktu. Kviečių košė rekomenduojama nutukus, sergant ateroskleroze, užkietėjus viduriams. Bet nerekomenduojama ją valgyti sergant...


Mitybos svarba mūsų gyvenime

Mitybos svarba mūsų gyvenime

Pasaulyje atlikta daugybė mokslinių tyrimų apie taisyklingą mitybą ir jos svarbą su amžiumi susijusių ligų prevencijai. Tarp jų yra ligų, siejamų su senatviniais kognityviniais sutrikimais. Tyrime, kuris buvo atliekamas penkerius metus, dalyvavo...


Vasarą geriau pabadauti

Vasarą geriau pabadauti

Beveik du trečdaliai apsinuodijusiųjų maistu į gydytojus kreipiasi vasaros metu. Toksikoinfekcijos arba apsinuodijimo maisto produktais priežastimi yra patogeninės bakterijos — streptokokai, stafilokokai, salmonelės. Susirgimus sukelia ne...


Avižų košė – ta pati ir kitokia (I dalis)

Avižų košė – ta pati ir kitokia (I dalis)

Nors avižų košė yra geriausi pusryčiai bet kuriuo metų laiku, ją prisiminti dabar – pats laikas. Kad ir kaip miesto žmogus būtų nutolęs nuo gamtos ir apsimestų jai nepaveikus, jos svyravimus, sezonų kaitą jaučiame visi. Net jei mums atrodo,...


Grybavimo sezonas prasideda apsinuodijimais

Grybavimo sezonas prasideda apsinuodijimais

Lietuvoje prasideda grybavimo sezonas. Šiam dar neįsibėgėjus, jau registruojami apsinuodijimų grybais atvejai. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis Kaune ir Kauno apskrityje šiais metais užregistruoti 2 apsinuodijimų grybais atvejai, kai...


Spraginti kukurūzai – sveikas užkandis

Spraginti kukurūzai – sveikas užkandis

Spraginti kukurūzai, pasak mokslininkų, yra sveikas užkandis. Dažniausia kino teatre valgomi spragėsiai – puikus antioksidantų ir celiuliozės šaltinis. Amerikiečių mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad spraginti kukurūzai kartu su kai...


Sveikos mitybos dieną ragins maitintis sveikiau

Sveikos mitybos dieną ragins maitintis sveikiau

Lapkričio 8 oji - sveikos mitybos diena. Ta proga, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas (KU SvMF), ragina atkreipti dėmesį į tąi, ką valgome. Skelbiama, kad atlikti tyrimai rodo, kad žmonės vartoja per daug riebalų, per mažai...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9