Liepos 22d. Pirmadienis

Tradicijos ir papročiai visame pasaulyje: Velykų valgiai

2013 Kovo 27d.
Peržiūrų skaičius: 39248
Tradicijos ir papročiai visame pasaulyje: Velykų valgiai

Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.

Didįjį penktadienį (paskutiniąją Gavėnios savaitę prieš Velykas) laikytasi vadinamojo sauso pasninko (nevalgyta mėsiškų ir pieniškų valgių). Didįjį šeštadienį šventinta Velykų ugnimi virdavo ir kepdavo Velykoms valgius, dažydavo ir margindavo kiaušinius. Velykų pirmąją dieną, sekmadienio rytą (po mišių), su bažnyčioje pašventintais valgiais visi skubėdavo į namus. Atsigavėjimo pusryčiai susidėjo iš šaltųjų patiekalų: margučių, šaltienos, kumpio, dešros, pyrago, sviesto. Prieš pradėdami valgyti visi eidavo muščių (bandydavo, kurio margutis tvirtesnis). Kiaušinių lukštus surinkdavo ir dėdavo į sėklą (tikėta, kad tai pagausins derlių), o pavakaryje jaunimas susirinkdavo pažaisti margučiais (ridinėdavo).

Lietuvoje XX a. I pusėje dauguma Velykų senovinių papročių ir patiekalų liaudies papročiuose išnyko. Iki šiol populiarūs tik margučiai.

Nuo seno kiekviena šeima išsikepdavo pyrago, patiekdavo mėsiškų valgių ir būtinai būdavo margučių – dažytų kiaušinių, margintų dvejopai: dažyti kiaušiniai išskutinėjami įvairiais raštais arba pirma išmarginami vašku, paskui dažomi. Juos mušdavo, ridinėdavo, dovanodavo vaikams, duodavo atėjusiems pasveikinti lalauninkams.

Apeiginis Velykų stalas būdavo apkraunamas ir kitais tradiciniais valgiais: kiaulės galva arba paršeliu, papuoštu žalumynais, žvėriena, sūriu, sviestu, keptu avinėliu. Stalą dažnai puošdavo žalumynų girliandos. Valgių būdavo labai gausu.

Velykų stalas puošiamas per žiemą išsilaikiusia žaluma, kuri lemia gerą žiemkenčių augimą, greitesnį žolės sužaliavimą, vešlumą. Per Didįjį ketvirtadienį būdavo einama žalumynų velykiniam stalui: smulkialapių bruknienojų, švelnių šarkakojų šakelių, pataisų, rugių želmenų, išsprogusių beržo vytelių ir panašių žalumynų. Tikdavo ir želdintų avižų ar miežių dubuo: likus porai savaičiui iki Velykų merkdavo avižų ar kviečių grūdus į drungną vandenį.

Per Didįjį šeštadienį kepdavo velykinių pyragų. Tam tikslui buvo užsakomi specialūs moliniai indai: kuo aukštesnis pyragas, tuo geresnis kviečių derlius.

Senieji pyragų receptai būdavo panašūs: su cukrumi ištrinamos mielės, supilamas pašildytas pienas, viskas išplakama, užbarstoma miltais ir uždengus šiltai palaikoma, kad pakiltų. Kai maišymas beveik padvigubėja ir pradeda slūgti (praėjus maždaug valandai), išplakama, įberiama druskos, cukraus, miltų, tirpintų riebalų. Tada minkoma, kol tešla nelips prierankų ir joje atsiras daug oro pūslelių. Tešlos paviršius patepamas ir ji vėl padedama šiltai. Po valandos ar pusantros, kai tešla vėl pakyla tiek, kad joje padaryta duobutė neužsilygina, ji klojama į skardą ir vėl dedama šiltai, kad dar sykį pakiltų.

Kadangi Velykos ir paukščių grįžimo šventė, šeimininkės iš pyraginės tešlos likučių kepdavo „paukščiukus“, kurie būdavo ir stalo papuošalas, ir džiaugsmas vaikams.

Velykų pyragas, kaip pagrindinis šios šventės patiekalas, būdavo paskaninamas aguonomis: užplikintos aguonos paliekamos brinkti, po to nusunkiamos, sumalamos mėsmale, įmušamas kiaušinis, įberiama cukraus, išmaišoma ir paskleidžiama ant tešlos, paskui vyniojama arba sluoksniuojama.

Velykų valgiai Lietuvoje būdavo visokie kepiniai, mėsiški valgiai, žvėriena ir dažyti kiaušiniai, keptas avinėlis su dviejų spalvų vėliavėle. Šerno arba naminio meitelio (pavyzdžiui, kiaulės) galva buvo būtinas švenčių valgių daiktas. Visa apkaišoma žalumynais, o užtiestas stalas apvedžiojamas žolynų girliandomis.

Dzūkijoje sunyko paprotys Velykoms troškinti riebius kopūstus ir būtinai su kiaulės knysle. Gamindavo ir poskystę varškę, kuri labai tiko su pyragu.

Suvalkiečiai iki XX a. vidurio išlaikė paprotį virti arba krosnyje kepti kiaulės galvą. Ją gerai ištrindavo druska, pipirais, česnakais, apdengdavo džiovintais kopūstlapiais, ir, porą dienų palaikę, stumdavo į gerai iškūrentą krosnį. Vėlesniais laikais imta daryti kiaulės galvos sūrį, valgomą su krienais. Gaminama saldus sūris iš rūgščios varškės išrūgų.

Aukštaitijoje ant stalo būdavo kiaulės kepsnys iš pirmarūšės mėsos, dažniausiai iš užpakalinio kumpio. Kumpis, parą išlaikytas išrūgose, aplipdomas rugine tešla ir kepamas krosnyje. Iškeptas su aštriais ir burokais paruoštais krienais buvo šventės skanumynas. Sukama sviestvarškė – šviežia nerūgšti varškė ištrinama, sumaišoma su sviestu ir gerai išsukama, kol pasidaro vientisa masė. Paskaninama kmynais ar mėtomis.

Žemaitijoje velykiniam stalui dėdavo pieniškų produktų: margo sūrio iš neišplakto rūgusio pieno, kuris daromas su saldžiu pienu.

Visoje Lietuvoje paplitę Velykų patiekalai iš kiaulienos: suktos ir slėgtos karkos, šaltiena. Šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje iš kitų kraštų atėjo mada Velykoms kepti paukštieną, dažniausiai žąsį.

Šventinį stalą puošia ne tik šakotis arba aukšta velykinė „boba“ (keksas), bet ir velykiniai kepiniai, plokštainiai, meduoliai, o vėlesniais laikais ir tortai. Kaimuose kepami kraujiniai vėdarai, verdama šaltiena, šventinis šiupinys, raugintų kopūstų sriuba, o mieste – sultinys su pyragėliais. Gaminami ir sūriai, kurie ruošiami iš šviežios varškės. Geriama morkų, burokėlių gira, išrūgų gira, medaus gira.

Dabar švenčiant Velykas valgiai iš dalies pasikeitę. Tai įvairios salotos ir mišrainės, kalakutienos, veršienos arba iš kitokios mėsos kepsniai su vaisiais arba marinuotais agurkais, arba su džiovintomis kriaušėmis, įvairūs užkandžiai, tradicinė silkė ir pan. Valgiai papuošiami svogūnų laiškais, marinuotos ar virtos morkos gabalėliais, ridikėliais, marinuotais kaparėliais, petražolių šakele, džiovintais vaisiais. Valgoma su virtais ryžiais, daržovėmis, majonezu, krienais, padažais.

Įvairiuose pasaulio kraštuose Velykos sutinkamos savitai. Skandinavams šventė asocijuojasi su fejerverkais ir ugnies šou, turėjusiais gąsdinti piktąsias jėgas, ispanams – su linksmybėmis draugijoje, vokiečiams, šveicarams ir lenkams – velykiniais margučiais (šokoladiniais, tikrais ir netikrais dažytais kiaušiniais).

Lenkijoje populiarūs dideli pyragai ir bobos (vaniliniai, paruošti ant garų, migdoliniai, su įdarais, šokoladiniai, citrininiai, marcipaniniai, su razinomis, džiovintais vaisiais, aguonomis, apelsininiai ir kt.).

Vokietijoje Didįjį penktadienį valgoma žuvis, saldumynai, geriama arbata, degamas velykinis laužas, kuris savo simbolika šiek tiek primena lietuviškas Užgavėnes ir Morės deginimą, nors vokiečiai jame nieko nedegina. Vokiško Velykų stalo puošmena – velykinis lizdas – kepinys iš mielinės tešlos su duobutėmis margučiams sudėti. Labai mėgstamas maltos mėsos kepsnys – netikras zuikis. Nuo seno Vokietijoje gyvavo tradicija kepti mielinius figūrinius avinėlius, kurie virto kiškiais.

Anglijoje keičiamasi dovanomis: velykiniais kiaušiniais ir kitomis smulkmenomis (velykinėmis skrybėlaitėmis ar krepšeliais su gelsvais narcizais, ar mažučiais kiaušinukais), o valgomos mielinės saldžios vaisinės bandelės (saugo namus nuo piktųjų dvasių) – populiariausias patiekalas Didįjį penktadienį. Pagrindinis šventės akcentas – velykinis kiškis, kuris simbolizuoja gausą ir vaisingumą. Antrasis angliškų Velykų atributas – žvakės. Velykų stalas puošiamas pavasarinėmis gėlėmis, baltomis lelijomis, kiškių figūrėlėmis, krepšeliais su margučiais. Populiariausi patiekalai – keptas įdarytas ėriukas, mėsos kukuliukai, pagardinti medumi ir česnakais, keptas kumpis, pavasarinės žalumynų salotos, bulvės su rozmarinų ir česnakų sviestu.

Penktadienį prieš Velykas anglai vadina Good Friday („gerasis penktadienis“). Jis pradedamas pusryčiais, per kuriuos patiekiama šviežių bandelių su razinomis ir cukatomis, pagardintų daugybe aitrokų prieskonių. Bandelių viršuje įpjaunamas kryželis. Aštroki prieskoniai turi priminti Kristaus kančias. Pats kryžius apskritos bandelės viršuje kildinamas dar iš ikikrikščioniškųjų Anglijos laikų.

Latvijoje kiaušiniai turi būti išvirti, išmarginti, dekoruoti raižiniais. Daigintais kviečiais dažniausiai puošiamas vaišių stalas.

Švedijoje velykiniai kiaušiniai gaminami ir iš kartono, o į vidų įdeda po didelį saldainį. Namai puošiami velykinėmis geltonos, žalios ir baltos spalvų gėlių kompozicijomis. Pagrindinis šventės veikėjas – pūkuotas viščiukas.

Šveicarijoje ant Velykų stalo būtini šokoladiniai zuikučiai, marginti kiaušiniai ir velykinės bandelės. Ispanijoje kiaušinių marginimo tradicija nebeturi didelės reikšmės. Čia būtini šokoladiniai kiaušiniai arba pasigaminti pačių. Kepamas Velykų pyragas (Mona), tradiciškai papuoštas virtais kiaušiniais (su lukštais).

Amerikos žemyne Velykos prasideda bažnyčioje. Velykų sekmadienį ruošiami šventiniai pietūs. Tradiciniai velykiniai pietūs – kumpis, keptas su ananasais ir bulvėmis, valgomas su vaisinėmis salotomis ir daržovėmis. Vaikams dovanojami zuikučio krepšeliai su ryškiais margučiais ir daugybe šokolado bei saldainių.

Afrikoje Velykos – pagrindinė krikščionių bendruomenių šventė, kai bažnyčios puošiamos gėlėmis, o giedamoms giesmėms pritariama afrikietiškais būgneliais išgaunamais garsais ir įvairiais moterų balsais, šauksmais. Per šventę visi dalijasi virtais arba keptais ryžiais su mėsa ar vištiena.

Australijoje įvairių tautybių žmonės iš skirtingų šalių savaip sutinka Velykas: iš Anglijos ir Airijos kilę žmonės labiausiai švenčia sekmadienį (einama į bažnyčias, pusryčiams valgomos karštos bandelės – saldžios vaisinės bandelės su kryžiaus ornamentu). Vaikai keičiasi velykiniais šokoladiniais arba cukriniais kiaušiniais. Australijoje populiarios šokoladinės triušinio bandikuto (angl. Greater Bilby) figūrėlės. Dauguma šeimų rengia velykinį žaidimą – varžomasi, kas Velykų sekmadienį suras daugiau kiaušinių. Valgomas keptas ėriukas, kepta aviena, jautiena arba viščiukas su keptomis daržovėmis (bulvėmis, morkomis, moliūgais), karštos bandelės (angl. Hot Cross Bun), valgomos Velykų rytą prieš einant į bažnyčią. Desertui dažniausiai patiekiamas tradicinis australų Velykų valgis – bezė tortas (vadinamas pavlova), papuoštas įvairiais vaisiais: kiviais, braškėmis, ananasais ir mandarinais.


Antsvoriui reikšmės turi žarnyno bakterijos

Antsvoriui reikšmės turi žarnyno bakterijos

Riebus ir cukringas maistas ne tik suteikia kūnui papildomų kalorijų - jis taip pat pakeičia žarnyne esančių bakterijų sudėtį, dėl ko žmogus lengviau priauga svorio ir sunkiau jo atsikrato. Su pelėmis atlikti tyrimai rodo, jog toks bakterijų...


Ar mūsų vaikai nori tokio pieno?

Ar mūsų vaikai nori tokio pieno?

Ar kada nors susimąstėte, koks pienas atkeliauja iki jūsų stalo? Parduotuvėse ant esančių pieno pakuočių vaizduojamos žaliuojančios pievos ir saulėkaitoj besiganančios karvės, kas suteikia mums iliuziją apie švarų ir šviežią lyg iš močiutės...


"Danone": sveikatingumo teiginių neatšaukėme

"Danone": sveikatingumo teiginių neatšaukėme

Įmonių grupė "Danone" kreipėsi į Lietuvos Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą informuodama, kad "Danone" neatšaukė sveikatinimo teiginių, susijusių su "Actimel" ir "Activia". "Balandžio 17 dieną...


Berniukas, alergiškas beveik bet kokiam maistui

Berniukas, alergiškas beveik bet kokiam maistui

Didžiojoje Britanijoje gyvenantis dvylikametis Tylor Savage neturi galimybės pasiteirauti, kas bus pietums. Tai bus vištiena arba tunas su morkomis ir bulvėmis ir galbūt truputis vynuogių ar obuolys. Tai - vienintelės maisto rūšys, kurioms jis...


Europa susirūpino dėl "dūmų" kvapo maisto

Europa susirūpino dėl "dūmų" kvapo maisto

Europos maisto saugos tarnybos (EMST) teigimu, vienas iš aromatų, naudojamų norint suteikti mėsai, sūriui ar žuviai dūmo kvapą, gali būti nuodingas žmonėms, praneša BBC. Tarnyba patikrino 11 dūmo aromatų, paprastai naudojamų Europos Sąjungoje....


Kokį vandenį gerti?

Kokį vandenį gerti?

Nuolat girdime specialistų patarimus gerti kuo daugiau vandens, kadangi šis gyvybės šaltinis turi įtakos mūsų puikiai savijautai, gerai nuotaikai, sveikatai bei grožiui. Dietologai tvirtina, kad žmogaus organizmui vandens reikia suvartoti ne...


Mėta gerina nuotaiką

Mėta gerina nuotaiką

Jaunos pipirmėtės ir žydintis augalas naudojamas neuralgijos, uždegiminių ligų viršutinių kvėpavimo takų, rinito, bronchito, anginos, migrenos ir dantų skausmui gydyti. Mėtų arbata taip pat gerina kraujotaką, mažina spaudimą, rekomenduojama gydant...


Daržovių dieta: ir sveika, ir skanu

Daržovių dieta: ir sveika, ir skanu

Pusryčiams – obuolių pudingas, pietums – daržovių salotos, vakarienei – šviežių morkų sultys. Argi nemaistinga? Sakoma, kad daržoves valgyti sveika, pietų lėkštėje jos turi užimti daug didesnę dalį nei kepsnys ir bulvės ar...


Prekybos centruose - nuodingos bulvės?

Prekybos centruose - nuodingos bulvės?

Daugumai prekybos centrų ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nelabai įdomu, ar pirkėjų įsigyjami maisto produktai nėra nuodingi. Štai bulvės laikomos šviesioje ir ne itin vėsioje patalpoje pradeda gaminti nuodingas medžiagas. Tokios...


Šeimyniniai pietūs skatina vaikus maitintis sveikiau

Šeimyniniai pietūs skatina vaikus maitintis sveikiau

Paaugliai, kurie išjungia televizorių ir kartu pietauja su savo šeima, rečiau kenčia nuo valgymo sutrikimų – bulimijos ir anoreksijos, rašoma dailymail.co.uk. Taip pat tokie vaikai rečiau rūkys, kad atsikratytų nereikalingo svorio. Tyrėjai...


Energijos suteikia ne tik puodelis kavos

Energijos suteikia ne tik puodelis kavos

Trūksta energijos? Išsijudinti nebepadeda net puodelis kavos? Dažna vangumo, prastos nuotaikos ar nuovargio priežastis - vitaminų trūkumas. Tačiau patys vitaminai energijos nesuteikia, jie dalyvauja organizmo biocheminiuose procesuose, kurie...


Sveikatai – tik „gyvas“ kefyras

Sveikatai – tik „gyvas“ kefyras

Mokslininkai vis garsiau prabyla, kad artimiausiu metu tradicinių vaistų nuo peršalimo, stomatito ar depresijos pardavimus sumažins rauginti pieno produktai. Japonų mokslininkų manymu, dar XXI amžiuje jie turėtų išstumti 50proc. esamos cheminių...


Aviečių kaukė nuo spuogų

Aviečių kaukė nuo spuogų

Senovės graikai ir romėnai žinojo apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes. Jie miškuose renkamas avietes ne tik valgė, bet ir jomis gydėsi. Aviečių uogose yra sacharidų, organinių rūgščių, eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, mineralinių...


Saulėje įkaitę grybai gali būti pavojingi

Saulėje įkaitę grybai gali būti pavojingi

Miškai pilni grybų, tačiau mitybos specialistai perspėja, kad saulės atokaitoje palaikytos miško gėrybės gali kenkti sveikatai. Beveik mėnesį besitęsiant neįprastai karštiems ir drėgniems orams miškuose sparčiai dygsta įvairūs grybai. Kai kurių...


Sena tiesa apie šokoladą

Sena tiesa apie šokoladą

Visiškai atsisakyti mėgstamo deserto nereikia. Šokoladas yra labai kaloringas, todėl jei laikotės dietos ar šiaip labai rūpinatės savo kūno linijomis, jį vartoti reikia labai saikingai. Tačiau jį valgyti sveika – turi antioksidantų,...


Duona ir alkį malšina, ir gydo

Duona ir alkį malšina, ir gydo

Duonoje yra baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų. Jos baltymuose yra ir nepakeičiamų aminorūgščių, be jų neįmanoma gyventi. Be to, duonoje yra kalio, kalcio, fosforo, geležies ir kitų mikroelementų, B grupės...


Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Mokslininkai atrado, kad, modifikavus į beveik viso perdirbto maisto sudėtį įeinančią medžiagą, galima sukelti dvigubai ilgiau po valgio trunkantį sotumo jausmą. Šis Notingemo universiteto (D. Britanija) Maisto tyrimų institute padarytas atradimas...


Aukščiausios rūšies dešrelių kokybė neatitiko keliamų reikalavimų

Aukščiausios rūšies dešrelių kokybė neatitiko keliamų reikalavimų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, įvertinę vienos iš mėsos perdirbimo įmonių gaminamų aukščiausios rūšies virtų dešrelių kokybę, nustatė, kad ji neatitinka aukščiausios rūšies mėsos gaminiams keliamų reikalavimų. UAB...


Sunkmetis skatina daržoves auginti patiems

Sunkmetis skatina daržoves auginti patiems

Augalų sėklų pardavėjai pastebi, kad gyventojai sodina daugiau daržovių ir bulvių. Susidomėjimas daržininkyste ypač pastebimas didesniuose miestuose. Dabar pats metas sėti daržoves, todėl parduotuvėse - žmonių antplūdis. Pirkėjai baiminasi...


Pasislėpę maisto priedai: krevetės

Pasislėpę maisto priedai: krevetės

Pagal ES ir Lietuvos teisės aktus (2000/13/EB; HN 119 ir kt.) ant maisto produktų pakuočių nereikia žymėti priedų, kurie galutiniame produkte neatlieka jokios funkcijos. Ši nuostata suprantama, tačiau reiktų žinoti, jog pavieniais atvejais kai...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9