Sausio 23d. Sekmadienis

Tradicijos ir papročiai visame pasaulyje: Velykų valgiai

2013 Kovo 27d.
Peržiūrų skaičius: 39548
Tradicijos ir papročiai visame pasaulyje: Velykų valgiai

Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.

Didįjį penktadienį (paskutiniąją Gavėnios savaitę prieš Velykas) laikytasi vadinamojo sauso pasninko (nevalgyta mėsiškų ir pieniškų valgių). Didįjį šeštadienį šventinta Velykų ugnimi virdavo ir kepdavo Velykoms valgius, dažydavo ir margindavo kiaušinius. Velykų pirmąją dieną, sekmadienio rytą (po mišių), su bažnyčioje pašventintais valgiais visi skubėdavo į namus. Atsigavėjimo pusryčiai susidėjo iš šaltųjų patiekalų: margučių, šaltienos, kumpio, dešros, pyrago, sviesto. Prieš pradėdami valgyti visi eidavo muščių (bandydavo, kurio margutis tvirtesnis). Kiaušinių lukštus surinkdavo ir dėdavo į sėklą (tikėta, kad tai pagausins derlių), o pavakaryje jaunimas susirinkdavo pažaisti margučiais (ridinėdavo).

Lietuvoje XX a. I pusėje dauguma Velykų senovinių papročių ir patiekalų liaudies papročiuose išnyko. Iki šiol populiarūs tik margučiai.

Nuo seno kiekviena šeima išsikepdavo pyrago, patiekdavo mėsiškų valgių ir būtinai būdavo margučių – dažytų kiaušinių, margintų dvejopai: dažyti kiaušiniai išskutinėjami įvairiais raštais arba pirma išmarginami vašku, paskui dažomi. Juos mušdavo, ridinėdavo, dovanodavo vaikams, duodavo atėjusiems pasveikinti lalauninkams.

Apeiginis Velykų stalas būdavo apkraunamas ir kitais tradiciniais valgiais: kiaulės galva arba paršeliu, papuoštu žalumynais, žvėriena, sūriu, sviestu, keptu avinėliu. Stalą dažnai puošdavo žalumynų girliandos. Valgių būdavo labai gausu.

Velykų stalas puošiamas per žiemą išsilaikiusia žaluma, kuri lemia gerą žiemkenčių augimą, greitesnį žolės sužaliavimą, vešlumą. Per Didįjį ketvirtadienį būdavo einama žalumynų velykiniam stalui: smulkialapių bruknienojų, švelnių šarkakojų šakelių, pataisų, rugių želmenų, išsprogusių beržo vytelių ir panašių žalumynų. Tikdavo ir želdintų avižų ar miežių dubuo: likus porai savaičiui iki Velykų merkdavo avižų ar kviečių grūdus į drungną vandenį.

Per Didįjį šeštadienį kepdavo velykinių pyragų. Tam tikslui buvo užsakomi specialūs moliniai indai: kuo aukštesnis pyragas, tuo geresnis kviečių derlius.

Senieji pyragų receptai būdavo panašūs: su cukrumi ištrinamos mielės, supilamas pašildytas pienas, viskas išplakama, užbarstoma miltais ir uždengus šiltai palaikoma, kad pakiltų. Kai maišymas beveik padvigubėja ir pradeda slūgti (praėjus maždaug valandai), išplakama, įberiama druskos, cukraus, miltų, tirpintų riebalų. Tada minkoma, kol tešla nelips prierankų ir joje atsiras daug oro pūslelių. Tešlos paviršius patepamas ir ji vėl padedama šiltai. Po valandos ar pusantros, kai tešla vėl pakyla tiek, kad joje padaryta duobutė neužsilygina, ji klojama į skardą ir vėl dedama šiltai, kad dar sykį pakiltų.

Kadangi Velykos ir paukščių grįžimo šventė, šeimininkės iš pyraginės tešlos likučių kepdavo „paukščiukus“, kurie būdavo ir stalo papuošalas, ir džiaugsmas vaikams.

Velykų pyragas, kaip pagrindinis šios šventės patiekalas, būdavo paskaninamas aguonomis: užplikintos aguonos paliekamos brinkti, po to nusunkiamos, sumalamos mėsmale, įmušamas kiaušinis, įberiama cukraus, išmaišoma ir paskleidžiama ant tešlos, paskui vyniojama arba sluoksniuojama.

Velykų valgiai Lietuvoje būdavo visokie kepiniai, mėsiški valgiai, žvėriena ir dažyti kiaušiniai, keptas avinėlis su dviejų spalvų vėliavėle. Šerno arba naminio meitelio (pavyzdžiui, kiaulės) galva buvo būtinas švenčių valgių daiktas. Visa apkaišoma žalumynais, o užtiestas stalas apvedžiojamas žolynų girliandomis.

Dzūkijoje sunyko paprotys Velykoms troškinti riebius kopūstus ir būtinai su kiaulės knysle. Gamindavo ir poskystę varškę, kuri labai tiko su pyragu.

Suvalkiečiai iki XX a. vidurio išlaikė paprotį virti arba krosnyje kepti kiaulės galvą. Ją gerai ištrindavo druska, pipirais, česnakais, apdengdavo džiovintais kopūstlapiais, ir, porą dienų palaikę, stumdavo į gerai iškūrentą krosnį. Vėlesniais laikais imta daryti kiaulės galvos sūrį, valgomą su krienais. Gaminama saldus sūris iš rūgščios varškės išrūgų.

Aukštaitijoje ant stalo būdavo kiaulės kepsnys iš pirmarūšės mėsos, dažniausiai iš užpakalinio kumpio. Kumpis, parą išlaikytas išrūgose, aplipdomas rugine tešla ir kepamas krosnyje. Iškeptas su aštriais ir burokais paruoštais krienais buvo šventės skanumynas. Sukama sviestvarškė – šviežia nerūgšti varškė ištrinama, sumaišoma su sviestu ir gerai išsukama, kol pasidaro vientisa masė. Paskaninama kmynais ar mėtomis.

Žemaitijoje velykiniam stalui dėdavo pieniškų produktų: margo sūrio iš neišplakto rūgusio pieno, kuris daromas su saldžiu pienu.

Visoje Lietuvoje paplitę Velykų patiekalai iš kiaulienos: suktos ir slėgtos karkos, šaltiena. Šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje iš kitų kraštų atėjo mada Velykoms kepti paukštieną, dažniausiai žąsį.

Šventinį stalą puošia ne tik šakotis arba aukšta velykinė „boba“ (keksas), bet ir velykiniai kepiniai, plokštainiai, meduoliai, o vėlesniais laikais ir tortai. Kaimuose kepami kraujiniai vėdarai, verdama šaltiena, šventinis šiupinys, raugintų kopūstų sriuba, o mieste – sultinys su pyragėliais. Gaminami ir sūriai, kurie ruošiami iš šviežios varškės. Geriama morkų, burokėlių gira, išrūgų gira, medaus gira.

Dabar švenčiant Velykas valgiai iš dalies pasikeitę. Tai įvairios salotos ir mišrainės, kalakutienos, veršienos arba iš kitokios mėsos kepsniai su vaisiais arba marinuotais agurkais, arba su džiovintomis kriaušėmis, įvairūs užkandžiai, tradicinė silkė ir pan. Valgiai papuošiami svogūnų laiškais, marinuotos ar virtos morkos gabalėliais, ridikėliais, marinuotais kaparėliais, petražolių šakele, džiovintais vaisiais. Valgoma su virtais ryžiais, daržovėmis, majonezu, krienais, padažais.

Įvairiuose pasaulio kraštuose Velykos sutinkamos savitai. Skandinavams šventė asocijuojasi su fejerverkais ir ugnies šou, turėjusiais gąsdinti piktąsias jėgas, ispanams – su linksmybėmis draugijoje, vokiečiams, šveicarams ir lenkams – velykiniais margučiais (šokoladiniais, tikrais ir netikrais dažytais kiaušiniais).

Lenkijoje populiarūs dideli pyragai ir bobos (vaniliniai, paruošti ant garų, migdoliniai, su įdarais, šokoladiniai, citrininiai, marcipaniniai, su razinomis, džiovintais vaisiais, aguonomis, apelsininiai ir kt.).

Vokietijoje Didįjį penktadienį valgoma žuvis, saldumynai, geriama arbata, degamas velykinis laužas, kuris savo simbolika šiek tiek primena lietuviškas Užgavėnes ir Morės deginimą, nors vokiečiai jame nieko nedegina. Vokiško Velykų stalo puošmena – velykinis lizdas – kepinys iš mielinės tešlos su duobutėmis margučiams sudėti. Labai mėgstamas maltos mėsos kepsnys – netikras zuikis. Nuo seno Vokietijoje gyvavo tradicija kepti mielinius figūrinius avinėlius, kurie virto kiškiais.

Anglijoje keičiamasi dovanomis: velykiniais kiaušiniais ir kitomis smulkmenomis (velykinėmis skrybėlaitėmis ar krepšeliais su gelsvais narcizais, ar mažučiais kiaušinukais), o valgomos mielinės saldžios vaisinės bandelės (saugo namus nuo piktųjų dvasių) – populiariausias patiekalas Didįjį penktadienį. Pagrindinis šventės akcentas – velykinis kiškis, kuris simbolizuoja gausą ir vaisingumą. Antrasis angliškų Velykų atributas – žvakės. Velykų stalas puošiamas pavasarinėmis gėlėmis, baltomis lelijomis, kiškių figūrėlėmis, krepšeliais su margučiais. Populiariausi patiekalai – keptas įdarytas ėriukas, mėsos kukuliukai, pagardinti medumi ir česnakais, keptas kumpis, pavasarinės žalumynų salotos, bulvės su rozmarinų ir česnakų sviestu.

Penktadienį prieš Velykas anglai vadina Good Friday („gerasis penktadienis“). Jis pradedamas pusryčiais, per kuriuos patiekiama šviežių bandelių su razinomis ir cukatomis, pagardintų daugybe aitrokų prieskonių. Bandelių viršuje įpjaunamas kryželis. Aštroki prieskoniai turi priminti Kristaus kančias. Pats kryžius apskritos bandelės viršuje kildinamas dar iš ikikrikščioniškųjų Anglijos laikų.

Latvijoje kiaušiniai turi būti išvirti, išmarginti, dekoruoti raižiniais. Daigintais kviečiais dažniausiai puošiamas vaišių stalas.

Švedijoje velykiniai kiaušiniai gaminami ir iš kartono, o į vidų įdeda po didelį saldainį. Namai puošiami velykinėmis geltonos, žalios ir baltos spalvų gėlių kompozicijomis. Pagrindinis šventės veikėjas – pūkuotas viščiukas.

Šveicarijoje ant Velykų stalo būtini šokoladiniai zuikučiai, marginti kiaušiniai ir velykinės bandelės. Ispanijoje kiaušinių marginimo tradicija nebeturi didelės reikšmės. Čia būtini šokoladiniai kiaušiniai arba pasigaminti pačių. Kepamas Velykų pyragas (Mona), tradiciškai papuoštas virtais kiaušiniais (su lukštais).

Amerikos žemyne Velykos prasideda bažnyčioje. Velykų sekmadienį ruošiami šventiniai pietūs. Tradiciniai velykiniai pietūs – kumpis, keptas su ananasais ir bulvėmis, valgomas su vaisinėmis salotomis ir daržovėmis. Vaikams dovanojami zuikučio krepšeliai su ryškiais margučiais ir daugybe šokolado bei saldainių.

Afrikoje Velykos – pagrindinė krikščionių bendruomenių šventė, kai bažnyčios puošiamos gėlėmis, o giedamoms giesmėms pritariama afrikietiškais būgneliais išgaunamais garsais ir įvairiais moterų balsais, šauksmais. Per šventę visi dalijasi virtais arba keptais ryžiais su mėsa ar vištiena.

Australijoje įvairių tautybių žmonės iš skirtingų šalių savaip sutinka Velykas: iš Anglijos ir Airijos kilę žmonės labiausiai švenčia sekmadienį (einama į bažnyčias, pusryčiams valgomos karštos bandelės – saldžios vaisinės bandelės su kryžiaus ornamentu). Vaikai keičiasi velykiniais šokoladiniais arba cukriniais kiaušiniais. Australijoje populiarios šokoladinės triušinio bandikuto (angl. Greater Bilby) figūrėlės. Dauguma šeimų rengia velykinį žaidimą – varžomasi, kas Velykų sekmadienį suras daugiau kiaušinių. Valgomas keptas ėriukas, kepta aviena, jautiena arba viščiukas su keptomis daržovėmis (bulvėmis, morkomis, moliūgais), karštos bandelės (angl. Hot Cross Bun), valgomos Velykų rytą prieš einant į bažnyčią. Desertui dažniausiai patiekiamas tradicinis australų Velykų valgis – bezė tortas (vadinamas pavlova), papuoštas įvairiais vaisiais: kiviais, braškėmis, ananasais ir mandarinais.


Burokėlis -  sudirgusios gerklės skausmams mažinti

Burokėlis - sudirgusios gerklės skausmams mažinti

Burokėliai buvo žinomi jau II tūkst. pr. Kr. senovės Persijoje, kur buvo vartojami kaip vaistiniai augalai. Gydomųjų savybių turi tiek burokėlių sultys, tiek švieži burokėlių lapai bei šakniavaisiai. Burokėliuose yra flavonoidų, fosforo, kalio,...


Pusė neturinčių laiko pietums lietuvių nieko nevalgo

Pusė neturinčių laiko pietums lietuvių nieko nevalgo

Ketvirtadalis, t.y. 25 procentai, 25-50 m. miestuose gyvenančių ir internetu besinaudojančių lietuvių 2-3 kartus per savaitę neturi laiko pietums, kartą į savaitę tai nutinka 27 proc. apklaustųjų. Tokie duomenys gauti sveiko greito maisto tinklo...


Studija: žalios lapinės daržovės sumažina žarnyno vėžio riziką

Studija: žalios lapinės daržovės sumažina žarnyno vėžio riziką

Žmonės, valgantys daug žalių lapinių daržovių, rečiau serga žarnyno vėžiu. Pavojus susirgti šias liga sumažėja 46 proc., jei asmuo bent kartą per dieną skanauja brokolių, kopūstų, salotų ar kalafiorų. Atitinkamos studijos rezultatus trečiadienį...


13 būdų medų naudoti ne tik arbatai gerti

13 būdų medų naudoti ne tik arbatai gerti

Rugsėjis – Amerikoje nacionalinis medaus mėnuo. Tačiau ne to, kurį kopinėja jaunavedžiai, o tikro, geltono saldumyno, pagaminto darbščiųjų bitučių. Tačiau ar žinote, kad medus tinka ne tik meduoliams kepti ar arbatai pasaldinti. Portalas...


Sveikatinimo kelionė: košė be druskos ir akmeninė pagalvė

Sveikatinimo kelionė: košė be druskos ir akmeninė pagalvė

Kai pavargsti gulėti paplūdimyje, kalnuose patirtas nuovargis – tikras malonumas. Taip tvirtina atostogas sveikatos paieškoms pašventę keliautojai. Ar įsivaizduojate atostogas, per kurias kas rytą iš lovos reikėtų ropštis šeštą valandą ir...


Pyragaičiuose moteris aptiko pelėsio įdarą

Pyragaičiuose moteris aptiko pelėsio įdarą

Varškė su pelėsiu – tokį netikėtą įdarą aptiko klaipėdietė, nusipirkusi sluoksniuotų pyragaičių mokinių pamėgtoje bandelių parduotuvėje. Uostamiesčio centre netoli Simono Dacho progimnazijos įsikūrusią mažytę skanėstų ir bandelių parduotuvę...


Guoda Azguridienė apie alyvogių aliejų

Guoda Azguridienė apie alyvogių aliejų

Kaip atskirti gerą alyvuogių aliejų? Pirmiausia, tai galime padaryti ragaujant. Tačiau kai kuriuos pagrindinius kokybiško alyvuogių aliejaus ypatumus galima rasti ir etiketėje. Ko ten ieškoti pataria sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.


Vasarą geriau pabadauti

Vasarą geriau pabadauti

Beveik du trečdaliai apsinuodijusiųjų maistu į gydytojus kreipiasi vasaros metu. Toksikoinfekcijos arba apsinuodijimo maisto produktais priežastimi yra patogeninės bakterijos — streptokokai, stafilokokai, salmonelės. Susirgimus sukelia ne...


Brokoliai gali apsaugoti nuo skrandžio vėžio

Brokoliai gali apsaugoti nuo skrandžio vėžio

Brokoliai turi savyje ne tik vitaminų ir mineralų, bet, ko gero, juose yra ir skrandžio vėžį sukeliančias bakterijas naikinančių medžiagų. Tik brokoliams būdingą skonį, dėl kurio vieniems ši daržovė didžiausias skanėstas, o kitiems - šlykštynė,...


Ekologiška Daujėnų duonos gira

Ekologiška Daujėnų duonos gira

Gira - vienas iš nacionalinių gėrimų, atsiradusi neatmenamais laikais Rytų Europoje ir ypač išplitusi nuo XVI a. Liaudies medicinoje gira naudojama kaip gydomoji priemonė, joje gausu vitamino B. Mūsų probočiai gira ir troškulį malšindavo, ir...


Mokslininkai: pavojingas laikas besilaikantiems dietos – 15.23 val.

Mokslininkai: pavojingas laikas besilaikantiems dietos – 15.23 val.

Dietos besilaikantys žmonės turi baimintis, kai laikrodžio rodyklės artėja prie 15.23 val. Mokslininkų teigimu, būtent tuo metu žmogaus valia ima silpnėti ir jis jau gali siekti kokio saldėsio, skelbia britų laikraštis "The Daily...


12 produktų, kuriems nuplauti reikia daugiau nei vandens

12 produktų, kuriems nuplauti reikia daugiau nei vandens

„Valgyti sveikai" – lengviau pasakyti nei padaryti. Net ir patys geriausi ketinimai gali būti nieko verti, jei atidžiai apžiūrėsime visus tuos vaisius ir daržoves, visomis spalvomis marguojančius ant savo virtuvės stalo. Nuo...


Apie maisto alergijas ir galimas jų priežastis

Apie maisto alergijas ir galimas jų priežastis

Kodėl šiais laikais vis dažniau sutinkame įvairioms maisto grupėms alergiškų vaikų? Šiandien kas trečias vaikas serga šia lėtine liga. Niekas tiksliai pasakyti negali, tačiau mokslininkai pateikia kelis faktorius, kurie gali turėti įtakos šio...


Jonizuotas vanduo – paprasta pasigaminti, sveika gerti

Jonizuotas vanduo – paprasta pasigaminti, sveika gerti

Gyventi ilgai, sveikai ir laimingai – kiekvieno iš mūsų svajonė ir siekiamybė. Ar tai įmanoma įvairių lėtinių ligų varginamoje mūsų visuomenėje? Atrodo, sudėtinga. Tačiau sprendimo raktas dažniausiai glūdi paprastuose kasdieniuose dalykuose,...


Maisto produktų etiketės bus išsamesnės ir aiškesnės

Maisto produktų etiketės bus išsamesnės ir aiškesnės

Maisto produktų pakuotėse bus privalu nurodyti riebalų, sočiųjų riebalų, angliavandenių, baltymų, cukraus bei druskos kiekį. Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino kompromisinį teisės aktą šiuo klausimu (606 balsai už, 46 prieš, 26 susilaikė)....


Uždelsto veikimo bomba tiksi – vis dažniau mėsoje randama antibiotikų

Uždelsto veikimo bomba tiksi – vis dažniau mėsoje randama antibiotikų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pagal medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje stebėsenos planą atliko cheminius tyrimus. Tirtame galvijo raumenų mėginyje...


Kviečių košė padės sustiprėti

Kviečių košė padės sustiprėti

Kviečiai savo maistine verte neprilygsta grikiams, avižoms ar ryžiams, bet vis tiek laikomi labai vertingu maisto produktu. Kviečių košė rekomenduojama nutukus, sergant ateroskleroze, užkietėjus viduriams. Bet nerekomenduojama ją valgyti sergant...


Duona ir alkį malšina, ir gydo

Duona ir alkį malšina, ir gydo

Duonoje yra baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų. Jos baltymuose yra ir nepakeičiamų aminorūgščių, be jų neįmanoma gyventi. Be to, duonoje yra kalio, kalcio, fosforo, geležies ir kitų mikroelementų, B grupės...


Grybai – skanu, bet ar sveika?

Grybai – skanu, bet ar sveika?

Ar nepersivalgysime šiemet grybų, kuriems augti šiemet klimatinės sąlygos buvo itin palankios. Kokia iš jų nauda, kokios grybų maistinės savybės? Sveikatos specialistai teigia, kad grybai yra maistingi, o gamtininkai tvirtina, kad jie sveiki...


Riešutai ir avižos puikiai mažina cholesterolį kraujyje

Riešutai ir avižos puikiai mažina cholesterolį kraujyje

Žmonės, kurie laikosi cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių produktų dietos, daug efektyviau sumažina cholesterolio kiekį kraujyje nei tie, kurie valgo mažai riebalų turintį maistą. Kaip praneša AP, riešutai, avokadas, alyvuogių aliejus, soja ir...


Kitoks požiūris į dietą: visiems tinkami "sveikos mitybos" patarimai yra neįmanomi

Kitoks požiūris į dietą: visiems tinkami "sveikos mitybos" patarimai yra neįmanomi

Tęsiame Daniela Niederberger parengtą interviu su Vokietijoje gerai žinomu ir daugelio kritikuojamu chemiku, Europos maisto ir mitybos instituto mokslo vadovu Udo Pollmeriu. Šis žmogus parašė knygą "Kas sveikai maitinasi, trumpiau...


Tyrimas: lietuviški mėsos produktai vertingesni nei įvežtiniai

Tyrimas: lietuviški mėsos produktai vertingesni nei įvežtiniai

Lietuvoje išaugintų gyvulių mėsa šviežesnė, vertingesnė, be pašalinių prieskonių. Tai rodo Kauno technologijos universiteto Maisto instituto atlikti Lietuvoje gaminamos bei įvežamos mėsos ir mėsos gaminių kokybės tyrimai. Žemės ūkio ministerijos...


Ateities kulinarijai - maisto spausdintuvas

Ateities kulinarijai - maisto spausdintuvas

Dabar kiekvienas galės tapti puikiu kulinaru ir netgi įvaldys molekulinę virtuvę. Masačiūsetso technologijos instituto mokslininkai Marcelo Coelho ir Amitas Zoranas sukūrė skaitmeninį maisto spausdintuvą, kuriuo galima pasigaminti kokybiškų...


Sulieknėti padeda sotūs pusryčiai

Sulieknėti padeda sotūs pusryčiai

Mitybos specialistai mėgsta posakį, kad pusryčiauti reikėtų kaip karaliui, pietauti kaip paprastam žmogui, o vakarieniauti kaip elgetai. Ne veltui, mat sotūs pusryčiai ne tik padidina darbingumą ir žvalumą, bet ir... lieknina. Organizmas eikvoja...


Dieta paskatino trombozę

Dieta paskatino trombozę

Moteris, kuri laikydamasi dietos kasdien suvalgydavo po greipfrutą, vos išvengė kojos amputacijos dėl kraujyje susidariusio pavojingo krešulio, nurodoma medicinos žurnale "The Lancet" paskelbtame straipsnyje apie šį neįprastą atvejį....


Virtuvės šefo iššūkis – augaliniai ingredientai

Virtuvės šefo iššūkis – augaliniai ingredientai

Vilniaus širdyje, Gedimino prospekte, šį savaitgalį duris atvėrė naujas restoranas, kuris pirmasis Lietuvoje imasi eksperimentuoti tik augalinės kilmės produktais ir pateikti juos naujuose deriniuose. Pagrindinė „ALIVE” restorano...


Ryškūs ledai – maža chemijos laboratorija

Ryškūs ledai – maža chemijos laboratorija

Prasti ledai gali ne tik nudažyti liežuvį, bet ir sukelti troškulį, alergiją, kitokius susirgimus. Todėl gydytojai pataria itin atidžiai skaityti pakuotę prieš įsigyjant porciją, skelbia GRYNAS.lt. Geriausia rinktis kuo natūralesnius ledus,...


E neliks tik produktų pavadinimuose

E neliks tik produktų pavadinimuose

Maisto inspektoriai pasidavė verslininkų spaudimui. Tiesa, nuo šiol gamintojai negalės naudoti teiginių "Be E", "Jokių E" ir pan., bet dėl to maisto papildų produktuose nesumažės. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba...


Žuvies taukai gali sumažinti demencijos riziką

Žuvies taukai gali sumažinti demencijos riziką

Daugiau vartojant riebios žuvies rizika susirgti demencija gali sumažėti maždaug penktadaliu, rodo naujas trijuose žemynuose atliktas tyrimas. Pasinaudoję beveik 15 tūkstančių vyresniojo amžiaus žmonių duomenimis, mokslininkai daro išvadą, kad kuo...


Gerti daug vandens - nesąmonė

Gerti daug vandens - nesąmonė

Tikima, kad vanduo padeda išsaugoti inkstus, mesti svorį ir išvalyti organizmą. Tačiau dabar ekspertai perspėja, kad aštuonios stiklinės vandens per dieną gali būti žalingos. Britų medikai teigia, kad sveikatos priežiūros įstaigų nurodymai gerti...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9