Šiuolaikinė maisto pramonė pateikia rinkai tokį maistą, kuris ne tik nėra naudingas, bet ir dažniausiai būna netgi žalingas sveikatai. Kaip rasti ir atsirinkti kokybišką maistą? „Norint sveikai maitintis, šį norą įgyvendinti beveik nebėra galimybių”, – sako Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje dirbanti gydytoja gastroenterologė Violeta Vainoriūtė.
Parduotuvėse – pavojingas maistas
Maistas užima itin reikšmingą vietą mūsų gyvenime – nuo jo priklauso ne tik sotumo jausmas ir pasitenkinimo lygis, bet ir pats brangiausias žmogaus turtas – sveikata. Deja, parduotuvėse rasti gaminių, neprifarširuotų įvairių mūsų sveikatai pavojingų priedų, šiais laikais beveik neįmanoma. Dauguma lentynose išrikiuotų maisto produktų turi dirbtinio skonio stipriklių, konservantų, hidrogenizuotų riebalų, modifikuoto krakmolo, dirbtinių saldiklių ir kitų nenatūralių ingredientų. Maisto kompanijos, norėdamos, kad produktai kuo ilgiau galiotų, išlaikytų geresnę prekinę išvaizdą, skonį, kvapą, spalvą ir kitas būtinas savybes, į juos prideda itin daug medžiagų, sukeliančių įvairias ligas ir net vėžį.
Šiuo metu pasaulyje sukurta apie du tūkstančius rūšių įvairiausių maisto priedų. Deja, anot gydytojos, medikai yra bejėgiai prieš maisto pramonės mafiją. Kiekvienas tausojantis savo sveikatą žmogus turėtų rinktis kuo natūralesnius produktus ir kuo dažniau maistą gaminti namuose. Žinoma, prieš perkant produktus reikia atidžiai skaityti produktų etiketes. Jei produktas turi ilgą ingredientų sąrašą, kurį, beje, ne visada įmanoma perskaityti, tokį produktą geriau palikti lentynoje. Ieškant natūralaus maisto, derėtų pasižvalgyti nedideliuose ūkiuose ir pirkti tik iš tų augintojų, kuriais labiau pasitikite.
Etiketėje konservantų nėra, o produkte?
Konservantai – medžiagos, skirtos pailginti maisto vartojimo laiką, neleidžiančios atsirasti bakterijoms, grybeliams ir kitiems mikroorganizmams. Kuo daugiau konservantų produkte, tuo jis toksiškesnis, tačiau tikslų jų kiekį sužinoti sunku. Europos Sąjungoje privaloma nurodyti maisto produkto sudėtyje esančius priedus, kurie žymimi raide E. Pirkėjams vis dažniau renkantis produktus be E priedų, įsigudrino ir gamintojai, vietoj įprastai maisto priedą žyminčio trumpinio E ir jo numerio nurodantys visą jo pavadinimą.
„Nežinau, kas šiais laikais gali sveikai maitintis, – stebisi gydytoja. – Žmogus, stovėdamas tarp lentynose išdėstytų prekių, gali tik įtarti, kokiuose maisto produktuose kokių maisto priedų yra pridėta, nes maisto produktų etikečių kalba yra labai specifinė. Nors retas kuris pirkėjas žino, ką kuris E reiškia, tačiau džiugu, jog E ženklo vengiančių vartotojų gretos vis didėja.”
Žvėriena – saugus maistas
Itin populiarėja genetiškai modifikuoti pašarai, tad iš kur žinoti, ar nevalgome kiaulienos, užaugintos kiaules šeriant modifikuotais pašarais? O kur dar visokie specialūs augimą skatinantys hormonai bei konservantai. Valgant hormonais šertų gyvulių ir paukščių mėsą kyla rizika susirgti vėžiu. Visos rūkytos dešros, kumpiai bei kumpeliai pagardinti įvairiais E. Vienintelė išeitis, anot gydytojos, yra žvėriena, nes laukiniai gyvūnai nėra šeriami kombinuotaisiais pašarais – tai patvirtintų kiekvienas medžiotojas. Be to, jie judresni, daugiau bėgioja, tad mėsa ne tokia kaloringa ir riebi kaip naminių gyvūnų. Žvėrienoje mažiau cholesterolio, gausu vitaminų ir gerokai daugiau baltymų. „Tai vienintelė sveika mėsa, – užtikrina gydytoja, – tačiau argi tam, kad pamaitintume Lietuvą, turime išžudyti visus joje gyvenančius žvėris?”
Kokią žuvį rinktis?
Žuvis – puikus baltymų, geležies, mineralinių medžiagų bei kai kurių vitaminų šaltinis. Prekybos centruose žuvies asortimentas gana didelis, tačiau ar įmanoma nusipirkti kokybiškos, sveikatai nekenksmingos žuvies? Gydytoja pataria žuvį pirkti tik su kaulais, nes kad jie būtų pašalinti, žuvies perdirbimo įmonėse žuvis mirkoma rūgštyje ir po to tiekiama vartotojams.
Sveika valgyti vytintą žuvį, kadangi ji džiovinama natūraliu būdu, nenaudojant konservantų. Vertingiausia, žinoma, yra ką tik sugauta švieži žuvis, tad, anot medikės, belieka kantriai laukti, kol Klaipėdoje ja bus prekiaujama tiesiai iš laivų.
Kruopomis žavėtis nereikėtų
Bene labiausiai paplitusios kruopos daugelyje šalių – ryžiai, kuriuose gausu krakmolo, nėra cholesterolio, apstu energijos teikiančių angliavandenių. Ne ką mažiau populiarios ir grikių kruopos, pasižyminčios B grupės vitaminų gausa, vertingomis mineralinėmis medžiagomis bei maistinėmis skaidulomis, aktyvinančiomis žarnyno veiklą. Tačiau, anot gydytojos, kas garantuos, kad šios kruopos nėra septynerių ar aštuonerių metų senumo pigiai nesupirktos iš tų šalių, kuriose dėl prastos kokybės nebetinka vartoti. Galbūt mūsų šalies verslininkai, pasinaudoję proga, suskubo jas parsivežti Lietuvon ir nekaltos akcijos metu į kišenes sėkmingai susižėrė nemenką sumelę grynųjų.
Sveikas ar nuodingas?
Aliejus – vienas iš šiuo metu labiausiai vartojamų riebalų. Geros kokybės aliejus yra naudingas mūsų sveikatai, tačiau, anot medikės, apie kokią sveikatą galime kalbėti, jeigu nė nežinome, iš kokių rapsų jis spaudžiamas? Iš modifikuotų rapsų išspaustas aliejus nebeturi nė vienos žmogaus organizmui reikalingos medžiagos. Kad aliejų būtų galima vartoti maistui, jis turi būti nerafinuotas, t. y. pašalintos tik mechaninės priemaišos, spaustas šaltuoju būdu, neturėti priedų, būti nedezodoruotas. Net ir laikomas šaldytuve jis turi išlikti skystas, nes stingsta tik gyvūninės kilmės riebalai.
Geras aliejus net ir tose šalyse, kuriose jis yra spaudžiamas, kainuoja daug. Nors kai kurios Lietuvos įmonės nedideliais kiekiais ir spaudžia aliejų, tačiau masiškai jo negamina. Pasirodo, gerokai paprasčiau ir patogiau jį importuoti ir išpilstyti. Kokybiškas aliejus parduodamas stiklinėje arba skardinėje taroje. Etiketėje turi būti parašyta, jog tai šimtaprocentinis aliejus, arba turi būti žodis „nature”.
Kas slypi duonoje?
Koks maistas nepavojingas, jeigu net duonos riekės nebegali ramiai suvalgyti? Šiais laikais duonos pasiūla labai didelė. Paplitusios dvi duonos rūšys ir jų gamybai taikomos technologijos: ruginė duona, gaminama su raugu naudojant pieno rūgšties bakterijas, ir kvietinė duona, dažniausiai kepama naudojant mieles ir įvairius kepimo priedus. „Tie, kurie dar turi proto ir pinigų, ieško kepėjo, kuris duonai kepti naudoja be chemijos užaugintus grūdus, natūralų raugą ir kepa ją nenaudodamas jokių kepimo priedų, tačiau ką daryti kiekvieną centą skaičiuojančiam žmogui?” – sako gydytoja. Mūsų šalies vartotojai maistą pirmiausia įvertina pagal kainą. Deja, aukščiausios kokybės maisto pigiai nupirkti neįmanoma.
Plinta tarsi epidemija
Anot gydytojos, vis daugiau žmonių skundžiasi įvairiais skrandžio sutrikimais, nors prieš 20 metų pati didžiausia problema buvo opaligė, kuri šiuo metu yra reta. Pastaraisiais metais ypač padaugėjo sergančiųjų gastroezofaginiu refliuksu. Medikė stebisi, kad net ir 70-80 metų sulaukę žmonės vis dažniau skundžiasi, jog griaužia rėmuo.
Beje, refliuksas gali pasireikšti ir netipiniais simptomais – skundžiamasi užkimusiu balsu, gerklų uždegimu, įkyriu kosuliu ir pan. Medikė sako, jog viena refliukso priežasčių – streso metu didėjantis skrandžio rūgštingumas, mat stemplės rauko veikla yra reguliuojama autonominės nervų sistemos. Nualinta stresų bei įtampos, ji nebegali gerai atlikti savo darbo. Kita itin didelė bėda – netinkama mityba.
Anot medikės, tokiomis ligomis pirmiausia ėmė sirgti amerikiečiai, kurie ypač mėgsta maitintis greito ruošimo maistu.
Daugėja skrandžio ligomis sergančių vaikų
Gydytoja sako, jog vis dažniau refliuksas nustatomas vaikams, nors prieš gerą dešimtmetį tarp šia liga sergančiųjų vaikų pasitaikydavo vos vienas kitas. „Kaip maitinasi mūsų vaikai? Mokyklose nebeliko virtuvių, kuriose būtų ruošiamas maistas. Be to, dauguma tėvų nebeįstengia savo vaikams nupirkti karšto maisto. Nors anksčiau mokyklų virtuvėse kepamų kotletų sudėtyje buvo galima rasti ne vien mėsos, bet ir nemažą kiekį batono, tačiau vis tiek tai buvo natūralesnis maistas, negu tas, kuriuo vaikai užkandžiauja dabar. Dauguma mokinių bėga į parduotuvę ir už kelis litus nusipirkę traškučių bei saldiklio prisotintą gėrimo butelį bando apgauti savo skrandį. Ilgiau taip besimaitinantys vaikai ima skųstis nuovargiu, silpnumu, sunkumu skrandyje bei kitais virškinimo sutrikimams būdingais požymiais. Tėveliams reikėtų dažniau kontroliuoti, kur vaikai išleidžia maistui skirtus pinigus, – sako gydytoja. – Netinkamos mitybos rezultatas – endoskopijos metu apžiūrėjus mažojo paciento skrandį iš vidaus, galima pamatyti gausybę erozijų.”
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
