Kai pavargsti gulėti paplūdimyje, kalnuose patirtas nuovargis – tikras malonumas. Taip tvirtina atostogas sveikatos paieškoms pašventę keliautojai.
Atsibodo gulėti prie baseino
Ar įsivaizduojate atostogas, per kurias kas rytą iš lovos reikėtų ropštis šeštą valandą ir skubėti mankštintis? Pusryčiams gautumėte košės be druskos, tektų pamiršti mėsą ir bet kokiu oru pėsčiomis įveikti daugybę kilometrų? Būtent tokį poilsį kuklioje palapinėje ir meditaciją kalnų papėdėje vietoj prašmatnių kurortų vis dažniau renkasi kasdienės rutinos ir įtampos išvarginti žmonės.
„Iš tiesų sulaukiame vis daugiau keliautojų, kuriems atsibodo vartaliotis prie baseino su taure gėrimo rankoje. Važiuoja ir seniai sveikata besirūpinantys sveikuoliai, ir pavargę nuo kasdienybės, ištroškę naujų potyrių žmonės, kurie sveikatingumu dar tik pradeda domėtis”, – pasakojo kelionių organizatoriaus „Ditmos projektai” vadovė Edita Masaitytė. Atskleidusi žemėlapį ji pademonstravo, kad sveikatinimo kelionių geografija kasmet plečiasi. Sveikuoliai vyksta į Slovakiją, Austriją, Vengriją, Šveicariją.
„Jei anksčiau siūlydavome nakvoti tik palapinėse, dabar keliautojai savo fizinio krūvio nukamuotus kūnus gali pailsinti ir viešbučiuose”, – sakė E.Masaitytė. Idėja organizuoti sveikatinimo keliones E.Masaitytei kilo pabendravus su drauge iš Vokietijos. Prieš keletą metų lietuvę vokietė labai nustebino pasiryžimu mokėti didelius pinigus už galimybę pabadauti ir pagyventi nuošalioje laukymėje. „Tik vėliau supratau, kad tai nėra vien buvimas gamtoje, o galimybė atitrūkti nuo civilizacijos ir pagerinti savo fizinę ir psichinę sveikatą: pabūti pačiam su savimi, užsiimti joga, kvėpavimo praktika”, – dėstė E.Masaitytė.
Ima šypsotis net „ežiai”
E.Masaitytei pritarė ir kelionių vadovė Audronė Misiukonytė, sveikuolių grupes į kalnus lydinti ne pirmus metus. Ji pastebėjo, kad ką tik atvykę kai kurie žmonės neretai būna irzlūs ir viskuo nepatenkinti, nes erzelį atsiveža iš kasdienės rutinos ir darbų. Tačiau būtent šie keliautojai labiausiai pasikeičia – jie labiausiai džiaugiasi kiekviena diena ir ima spinduliuoti gyvenimo džiaugsmą.
„Įdomu stebėti žmogaus metamorfozę. Dygus „ežys”, priekaištaujantis net ir dėl prasto oro, pavirsta nuoširdžiu linksmu bendrakeleiviu”, – šypsojosi A.Misiukonytė. Jogą praktikuojanti moteris kelionės draugus mankštintis kviečia 6 val.
„Nė vieno už rankovės netempiu ir neįkalbinėju. Žmonės patys pajunta, kada nori prie mūsų prisijungti. Joga – galbūt yra mada, bet gyvenimo priversta. Juk dauguma dirbame sėdimą darbą ir 40 minučių mankšta gryname ore dar nė vienam nepakenkė”, – pasakojo jogos instruktorė.
Gyvenanti ir Klaipėdoje dirbanti visai su sveikatingumu nesusijusį darbą A.Misiukonytė prisipažino, kad būtent joga prieš aštuonerius metus jai padėjo susigrąžinti ramybę ir sveikatą bei pamiršti šeimos bėdas ir bedarbystę.
Sėkmingai tirpdo antsvorį
Sveikatinimo kelionės gydo ne tik sielos sveikatą. Ne vienas jų dalyvis džiaugiasi sėkmingai atsikratęs keleto kilogramų. „Kartą mūsų grupėje buvo vyras, svėręs per 130 kg. Nors jam judėti nebuvo lengva, jis stengdavosi nuo grupės neatsilikti – kopdavo į kalnus ir lieknėjo tiesiog akyse. Vyras patvirtino, kad kuo sunkesnį kelią įveikdavo, tuo jam buvo maloniau atsikvėpti”, – pasakojo A.Misiukonytė.
Kelionių organizatoriai stengiasi sudaryti kuo įvairesnių maršrutų, kad pasivaikščioti kalnuose galėtų ir vyresnio amžiaus žmonės, ir šeimos su mažais vaikais. Fizinis krūvis būna paskirstomas taip, kad žmogus suprastų, ką gali ir ko ne. Jei viena diena būna labai intensyvi, kitą keliautojai paprastai praleidžia baseine, sanatorijoje arba kokioje nors ekskursijoje po muziejų.
Kaip tokiam aktyviam poilsiui pasiruošti? „Reikėtų pasirūpinti patogiais drabužiais ir avalyne. Taip pat galima pratintis ilgiau pasivaikščioti. Pavyzdžiui, iš darbo į namus pareiti pėsčiomis, o dar geriau ugdyti ištvermę ir pabėgioti. Juk kelionėje visuomet gaila laiko, kai tenka laukti nuvargusiųjų”, – pasakojo A.Misiukonytė.
Mėsą atstoja riešutai
Sveikatinimo kelionių dalyvių mityba jau trečius metus rūpinasi Panevėžio „Atgaivos” klubo narė Rima Kulbačiauskienė. Buvusi šeimininkių šeimininkė, dažnai sveikatinimo mokyklose dalyvaujanti moteris prieš keliones tariasi su dietologais, kaip sudaryti visavertį valgiaraštį, kad žmonėms užtektų jėgų kopti į kalnus, daug judėti ir jų neapleistų gera nuotaika. Ji suskaičiuoja grupės narius, apskaičiuoja, kiek kalorijų jiems reikia per dieną ir keliasi anksčiausiai už visus – ruošti maisto.
Pusryčiauti keliautojus Rima kviečia anksti – 7 val. „Maitinamės vien tik sveiku maistu. Be mėsos. Viską gaminame gamtoje. Valgome košes su daržovėmis, įvairiais pagardais ir prieskoniais: grikių, ryžių, miežių ir penkių grūdų. Dažniausiai naudojame šaltinio vandenį, geriame savo soduose užaugintų žolelių arbatų: čiobrelių, ramunėlių, mėtų, raudonėlių.
Net vyrai būna patenkinti ir nesiskundžia alkiu. Košę jie paskanina riešutais, razinomis, todėl net mėsos nepasigenda”, – šypsojosi Rima. Nė dienos be mėsos negalintiems ištverti žmonėms Rima į kelioninį krepšį pataria įsidėti lašinių.
Alkoholio niekas nepasigenda
Sveiku maistu besirūpinanti R.Kulbačiauskienė patiekalų negardina nei druska, nei cukrumi.
„Prie arbatos patiekiame medaus – jis nededamas į puodelį, bet tiesiai į burną. O ir druskos ant pietų stalo visada būna – tiems, kas negali be jos ištverti”, – sakė Rima. R.Kulbačiauskienė prisipažino, kad sveikatinimo kelionėse alkoholio niekas nepasigenda. „Smagu būna ir be alkoholio. Juk valome organizmą. Per 10 dienų žmonės numeta 2–3 kg svorio”, – sakė sveikuolė.
Maisto atsargomis keliautojus aprūpina kelionės organizatoriai. Keliautojai dažniausiai neturi šaldytuvo, todėl nesiveža jokių greitai gendančių produktų. Žmonėms reikia pasiimti tik savo dubenėlius, puodelius ir šaukštelius.
„Niekas neverčia tapti vegetarais, svarbu visa tai išbandyti ir pajusti, kad galima gyventi kitaip”, – tikino R.Kulbačiauskienė.
Rimos Kulbačiauskienės receptas
Trijų grūdų dribsnių košė 6 asmenims
1 kg trijų grūdų dribsnių;
400 g džiovintų abrikosų;
200 g (stiklinė) razinų;
100 g sėmenų;
2 šaukštai aliejaus.
Dribsnius užpilti verdančiu vandeniu, pavirti 3 minutes. Sudėti susmulkintus džiovintus abrikosus, razinas ir sėmenis. Įpilti 2 šaukštus aliejaus.
Puodą uždengti vilnoniu audeklu, palaikyti 15–20 minučių, kad išbrinktų.
Aurelijus Veryga, psichiatras
Pastebiu, kad žmonės Lietuvoje keičiasi. Jie domisi savo sveikata ir sveikatingumu. Rūkyti nebemadinga. Madinga lankyti sporto klubą, valgyti sveiką maistą.
Sveikatinimo kelionės nėra didelė naujiena. Yra ir nacionalinių mokyklų bei stovyklų. Pati kelionė ar stovykla – geras dalykas, jei iš tiesų keliautojai maitinasi sveiku maistu, daug juda. Tai pavadinčiau labai kokybiškomis atostogomis. Ne sėdėjimu prie televizoriaus, ne alaus gėrimu bare. Tačiau turbūt dažnam kyla klausimų, kaip išlaikyti sveikatingumo tempą? Žmonės visuomet ieško lengviausio būdo susitvarkyti su bėdomis, pavyzdžiui, mesti rūkyti. Jie tikisi stebuklingo recepto ar piliulės, kuri taip suveiks, kad jis nebenorės grįžti prie žalingų įpročių ir sveikai gyvens. Sveikatinimo kelionės vilioja žmones, kurie tiki, kad jos padės pasikeisti be jokių pastangų ir be pastangų išsaugos tuos pokyčius. Kokiomis priemonėmis to pasiekti? Žmonės labai skirtingi. Vieni sugeba išlaikyti savo įpročius patys, kitiems didelę reikšmę turi kompanija. Pavyzdžiui, kaip žmonės pradeda gerti? Juk sakoma „visi geria”. Paprastai kompaniją suvienija bendros temos. Sveiko maisto rasti nėra paprasta. Mesti rūkyti nėra lengva. Tai jei žmogui padeda aplinkiniai, jam tai padaryti būna kur kas lengviau. Tokias stovyklas galima vadinti palaikymo mechanizmu.
Jei į tokią kelionę vyksta vienas šeimos narys, jam gali būti sunku sugrįžus namo, kur vyrauja sena tvarka. Pavyzdžiui, namiškiai nenori maitintis sveikai. Geriausia, kad į sveikatinimo keliones vyktų abu partneriai ar net visa šeima. Nes palaikymo reikia ne tik visuomenėje, bet ir namuose.
Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie net nežino, kad galima gyventi kitaip. Nežino, koks tas sveikas maistas, neturi supratimo apie jogą. Šiems žmonėms sveiką gyvenimo būdą atrasti gali padėti net ir trumpalaikis poilsis be žalingų įpročių, sveikai maitinantis ir judant. Keliaudamas žmogus pailsi, o kartu ir gauna žinių. O ar jis jas taikys ar ne, priklausys nuo jo paties. Galbūt stovykloje jis išmoks pasigaminti sveiko maisto. Juk nereikia tik salotos lapo graužti. Gali būti ne tik sveika, bet ir skanu. Jei ne maistas, galbūt jį sudomins mankšta, judėjimas arba jis nuspręs atsisakyti žalingų įpročių.
Dana Miškinytė,
kelionių agentūros „Baltic Clipper” rinkodaros vadybininkė
Tiek keliaujantys į šiltus kraštus, tiek į slidinėjimo kurortus domisi SPA centrais ir sanatorijomis. Itin aktualios grožio puoselėjimo procedūros, masažai, pirtys, druskos kambariai. Klientai visada teiraujasi, ar kurortuose bus mineralinio vandens versmės, galimybė pasikonsultuoti su gydytojais dietologais. Itin daug gerų atsiliepimų sulaukia Šveicarijos, Čekijos kurortai. Turintys mažiau laiko, vyksta į sanatorijas Jūrmaloje (Latvija). Joga užsiimantys keliautojai labiausiai domisi sveikatingumo turais ir programomis Indijoje ir Tailande.
Besirenkantys keliones klientai, ypač vaikų turinčios šeimos, visuomet išsako, kokių poilsio sąlygų pageidauja. Vienas svarbiausių pasirinkimo kriterijų – viešbučio vieta. Pavyzdžiui, jis turi būti ramioje vietoje, toliau nuo miesto centro, prie viešbučio turi būti sodas. Klientai, mėgstantys rytais bėgioti, o vakarais pasivaikščioti paplūdimiu ir stebėti saulėlydį, teiraujasi kurortų su ilgesne paplūdimio juosta.
Jau galime pasiūlyti viešbučių kompleksus Turkijoje, kurie propaguoja ekologišką poilsį: ten važinėja elektromobiliai, itin rūpinamasi puoselėti aplinką, išsaugoti gryną orą.
Visada galime pateikti informaciją, kuriame viešbutyje virėjai gali sudaryti specialius valgiaraščius ir pasirūpinti ypatingų poreikių turinčiais svečiais, pavyzdžiui, besilaikančiais dietos ar pageidaujančiais termiškai neapdoroto maisto. Taip pat kur tikrai netrūks vadinamųjų vitaminų barų, kurie tiekia vaisius ir uogas, šviežiai spaustas sultis ir vaisių kokteilius.
Aktyvų poilsį besirenkantys keliautojai gali ilsėtis viešbučiuose, turinčiuose didžiulius baseinus, žaisti tinklinį, užsiimti aerobika. Vis dažniau išgirstame pageidavimų, kad poilsio vietoje būtų teniso kortai ir golfo laukai, galimybė pajodinėti žirgais. Ekstremalaus sporto mėgėjai visuomet klausia dėl vėjo ir bangų aukščio kurortuose, kad galėtų užsiimti banglenčių, burlenčių, parasparnių sportu.
Alma Stanulionienė,
„AAA Wrislit” generalinė direktorė
Jei žmonės nenori paprasčiausiai gulėti paplūdimyje ir ieško išskirtinių kelionių, kur galėtų daugiau dėmesio skirti savo sveikatai, siūlome keliauti į Izraelį ar Jordaniją ir būtinai apsilankyti prie Negyvosios jūros, čia stiprinasi sąnarių ir odos ligomis sergantys žmonės. Tiek Jordanijoje, tiek Izraelyje yra populiarūs viešbučiai-sanatorijos, kur galima užsisakyti gydymo procedūrų. Jei žmogus svajoja, kad kiekvieną atostogų dieną galėtų mėgautis ne tik saule, bet ir SPA procedūromis, rekomenduojame vykti į Bali salą Indonezijoje. Bali salos SPA centrai vieni geriausiai vertinamų pasaulyje.
Pastebėjau, kad šiuo metu atsigręžiama į ekologiją, maisto kultūrą ir gaminimą. Jei žmonės visiškai materialiai apsirūpinę, neretai jiems stinga laiko sau, pavyzdžiui, atsirinkti, kaip ilsėtis, ką valgyti. Todėl siūlome gurmanams keliones į Prancūziją. Čia keliautojai apžiūri ekologiškus ūkius, kur gaminami sūriai, spaudžiamas aliejus, patys padedami specialistų gamina maistą, ragauja.
Kaip kelionėje išvengti kojų nuovargio
Kojų nuovargis, tinimas ir sunkumas – neišvengiami kelionių palydovai. O dažnai tai būna ir veninės kraujotakos nepakankamumo požymiai. Ilgas sėdėjimas keliaujant be galimybės judėti taip pat itin apsunkina kojas. Tačiau šių nepatogumų galima išvengti.
Kojų raumenims ir venų tonusui stiprinti bei kojų nuovargiui pašalinti rekomenduojamas pėdų ir blauzdų masažas, šalto vandens vonelės. Jei yra galimybė, ilsėdamiesi stenkitės kojas pakelti aukščiau. Taip pat nepamirškite prieš kelionę pasirūpinti tinkama avalyne ir kojinėmis.
„Kelioninės kojinės švelniai apspaudžia koją, tolygiai paskirstytas spaudimas padeda kraujui tekėti teisinga kryptimi. Geros kojinės turi pagerinti kraujotaką, užkirsti kelią kojų nuovargiui ir tinimui, būti pralaidžios orui. Mūvint kojines, kojos neturi prakaituoti, neturi sudirgti oda”, – vardijo kojines gaminančios bendrovės „Skinija” vadovas Tadas Rimkevičius.
Ne tik speciali avalynė, bet ir kojinės apsaugos ir besirenkančių aktyvų poilsį žmonių kojas – žaidžiančių lauko tenisą, krepšinį, lankančių aerobikos klubą ar kopiančių į kalnus.
T.Rimkevičius paaiškino, kad specialios kojinės gaminamos atsižvelgiant į jas išbandančių žmonių rekomendacijas ir į žmogaus kūno anatomiją, proporcijas bei tam tikrai sporto šakai keliamus reikalavimus, todėl sumažina kojų raumenų apkrovimą ir nuovargį. Trinčiai ir smūgiams sušvelninti jautriose blauzdos bei pėdos vietose naudojamas specialus storesnis pliušinio pynimo sluoksnis. Taip pat svarbu, kad kojinė neslankiotų bate ir nesusidarytų raukšlės. Nuo to gelbsti specialios elastingos juostos, fiksuojančios koją pėdos ir čiurnos srityse. Nuo nutrynimų saugo pastorinta minkšta pliušinė pėda, blauzdos dalis, sustiprinta pirštų ir kulno zona, minkštas pynimas, apjuosiantis kulną.
