Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biure praktiką atlikę Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto IV kurso studentai domėjosi kauniečių mityba ir priėjo išvados, kad ekologiški maisto produktai Kaune dar nėra populiarūs. Kodėl? Atsakymo į šį klausimą ieškoję studentai rado daugybę priežasčių. Džiaugtis galima tuo, kad ekologiškais produktais prekiaujama beveik visuose prekybos centruose, sveiko maisto parduotuvėse. Kaune veikia trys sveiko maisto kavinės. Studentų atlikti tyrimai įrodo, kad vis daugiau žmonių suvokia sveiko maitinimosi ir fizinio aktyvumo svarbą sveikatai.
Ekologiški produktai yra tie, kurie užauginti ekologiniuose daržininkystės ar gyvulininkystės ūkiuose nenaudojant cheminių trąšų bei kitų chemikalų. Ekologiškai ūkininkaujant taikomos technologijos, pagrįstos natūralios kilmės mineralinių ir organinių trąšų naudojimu bei natūraliais piktžolių, ligų, kenkėjų naikinimo ir kontrolės būdais. Apklausę pirkėjus vieno tinklo parduotuvėse studentai nustatė, kad moterys ekologiškus produktus perka dažniau nei vyrai, tačiau dažnai tai daro tik 19 moterų iš 106 apklaustųjų, kartais – 73, neperka 14. Iš 60 apklaustų vyrų ekologiškus produktus dažnai perkančiųjų produktų ir visiškai neperkančiųjų skaičius buvo vienodas – po 7, šių produktų retkarčiais perka 36 vyrai. Dauguma apklaustų moterų, net ir perkančių ekologiškus produktus, mano, kad jų kaina yra pernelyg didelė. Taip atsakė net 93 moterys ir 44 vyrai. Iš tiesų, jei kilogramas paprastų kopūstų kainuoja apie 80 centų, tai ekologiškų – 3 litus; vienas ekologiškas kivi vaisius – 3 litai, kai paprastų už tokią sumą gali įsigyti kokius 5-6 vienetus. Ekologiškų makaronų, jogurto kainos didesnės dvigubai.
Lietuvos žemės ūkio universiteto atlikto vartotojų nuomonės tyrimo duomenimis net 73 proc. respondentų perka ar norėtų pirkti ekologiškus produktus, nes yra įsitikinę, kad tokie produktai saugesni, kokybiškesni, geresnio skonio. Beveik pusė ekologiškų produktų, pateikiamų vartotojams, užauginama Lietuvoje. Yra ne tik ekologiškos duonos, pieno bei jo produktų, bet ir kavos, arbatos, net vyno. Pastarieji yra importuojami.
Kauno medicinos universiteto studentės ištyrinėjo trijų Kaune veikiančių sveiko maisto kavinių meniu ir priėjo išvados, kad šių kavinių siūlomi patiekalai ir skanūs, ir sotūs. Studentės, propaguodamos sveiką gyvenseną, siūlo visoms kavinėms peržiūrėti savo meniu ir siūlyti lankytojams daugiau sveikų patiekalų, gaminti juos karštų garų pagalba, kiekvienam atėjusiajam pirmiausia pasiūlyti stiklinę vandens. Jei ne nemokamai, tai už minimalią kainą. Vanduo skatina virškinimą, suteikia sotumo jausmą. Studentės, būsimosios visuomenės sveikatos specialistės, taip pat siūlo įdiegti kavinėse vieningą maisto patiekalų ženklinimo sistemą, suteikti daugiau informacijos apie tai, kas siūloma, kaip pagaminta, koks kiekvieno patiekalo kaloringumas. Studentės pastebi, kad sveika mityba ir gyvensena tampa madinga. Kokia mada gali būti geresnė?
