Pagal cheminę sudėtį ir gydomąsias savybes ši uoga yra viena vertingiausių iš visų laukinių uogų, augančių Lietuvoje. Medicinoje spanguolės dažniausiai vartojamos šlapimo takų infekcijoms, širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Spanguolės pasižymi antibakteriniu poveikiu ir slopina E.coli, H.pylori ir kitų bakterijų augimą, todėl saugo nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų bei skrandžio vėžio. Spanguolių sultimis liaudies medicinoje gydydavo skydliaukės sutrikimus, inkstų ir šlapimo pūslės uždegimus, akmenligę, mažakraujystę, jos mažina karščiavimą, o jų sultys su medumi geriamos sergant angina, reumatu, stipriai kosėjant, esant bendram silpnumui, avitaminozei. Spanguolių sultimis galima gydyti pūlingas odos žaizdas. Sergant sausąja egzema arba žvyneline, dedami spanguolių sulčių kompresai. Spanguolių sultys buvo laikomos priemone nuo skorbuto, jomis plaudavo paprastas ir šlapiuojančias žaizdas. Spanguolių sultys – patikima priemonė kosuliui gydyti ir karščiavimui mažinti. Moksliniai tyrimai įrodė spanguolių sulčių naudingumą gydant šlapimo takų ligas ir naudojant jas kaip priemonę nuo akmenų bei smėlio susidarymo inkstuose. Kinijos mokslininkams pavyko įrodyti, kad spanguolės ne tik malšina šlapimo pūslės uždegimą, bet ir sumažina skrandžio opos atsiradimo riziką.
Imuniteto stiprinimui
700 g. sutrintų spanguolių, 500 g. medaus, po 50 g. susmulkintų kaimiškų česnakų ir svogūnų, po 20 g. tarkuotų lauko krienų ir imbierų. Viską sumaišyti ir suplakti, įberti po 20 g. lietuviško medaus žiedadulkių ir bičių duonelės, po 5 g. šviežiai maltų garstyčių ir cinamono, 1 g. šviežiai maltų aitriųjų paprikų.
