Gegužės 28d. Pirmadienis

Šių dienų daržovės – maistas ar klastotė?

2012 Gruodžio 22d.
Peržiūrų skaičius: 268120
Šių dienų daržovės – maistas ar klastotė?

Mirtinai pavojingų maisto užkratų protrūkiai – neišvengiami stipriai chemizuotoje šiuolaikinėje maisto pramonėje. "Veidas" ieško atsakymų į klausimus, ką mes valgome, kas mūsų laukia ateityje ir kaip maitintis, kad maistas teiktų naudos, o ne žalotų.

Nori šviežių agurkų ir pomidorų salotų viduržiemį? Susitaikyk su tuo, kad drauge su vitaminų porcija (tik gerokai mažesne, nei įsivaizduoji) gausi ir atitinkamą cheminių priedų dozę – be jų ispaniškas pomidoras nei užauga, nei turi šansų pakenčiamos kokybės pasiekti tolimiausių užsienio šalių parduotuvių lentynas.

Tiesą sakant, nereikėtų baksnoti vien į visą pasaulį ilgai šviežutėlėmis atrodančiomis daržovėmis aprūpinančias Ispaniją ar Olandiją. Mūsų pramoniniuose žemės ūkiuose ir šiltnamiuose daržovės jau seniausiai taip pat auginamos naudojant vadinamąsias olandiškas technologijas – kai augalai stiebiasi iš mineralinės vatos ar driekiasi virš plastiko plėvelių. Mėgindami plėtoti verslą archajiškais būdais, tai yra sėdami sėklą į žemę ir tikėdamiesi vien gamtos malonės, Lietuvos žemdirbiai jau seniausiai būtų išnykę iš Europos žemdirbystės žemėlapio – mūsų žemės ūkio produktyvumas, net ir po milžiniškų ES investicijų į moderniausias technologijas bei pažangiausias chemines medžiagas vis dar gerokai atsilieka nuo Sąjungos senbuvių.

Tačiau ir Vakaruose, ir Lietuvoje atėjo metas sugalvoti naują, kur kas tikslesnį žodžio "žemdirbystė" pakaitalą, nes pirmojo šio termino komponento – žemės šioje pramonėje lieka vis mažiau, o, pavyzdžiui, pramoniniuose šiltnamiuose jos jau iš viso nebėra: naudojama arba kiekvienai daržovei reikalingų mineralų kiekiu praturtinta vata, arba taip pat praturtintas specialus skystis hidroponikas.

Ar taip užaugintos daržovės savo kokybe, maistingumu skiriasi nuo įprastų? Sveikas protas sako, jog taip – užtenka pauostyti ir paragauti skirtingais būdais užaugintų daržovių, kad pajustum jų skirtumą. Deja, argumentuotų, mokslinių įrodymų apie natūraliai ir dirbtiniu būdu užaugintų daržovių skirtumus Lietuvoje nėra – veikia kelios valstybės išlaikomos maistą tiriančios laboratorijos, bet nė vienai jų iki šiol neatėjo į galvą atlikti išsamių tyrimų, ką gi mums siūlo žemės ūkio ir maisto pramonė. Viso labo tiriama, ar maisto produktai nėra užteršti pernelyg didelėmis cheminių priedų dozėmis, ir tokių normas viršijančių teršalų aptinkama tik retkarčiais.

Vis dėlto tai tereiškia, kad dauguma pas mus parduodamų produktų atitinka bendrus ES normatyvus dėl maisto taršos ir yra pakankamai saugūs, – juos valgydamas nesusirgsi ar neapsinuodysi. Tačiau koks yra ilgalaikis chemizuotai auginamo ir apdirbamo maisto poveikis mūsų sveikatai, galime tik spėlioti, nes tokių mokslinių tyrimų nėra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kaip ištirti, ar vis daugiau kūdikių dabar jau gimsta alergiški, o vėžio ligų statistika skverbiasi į vis jaunesnių žmonių gretas dėl to, kad valgome užterštą maistą, ar dėl to, kad geriame užterštą vandenį, ar dėl to, kad kvėpuojame užterštu oru, ar dėl to, kad naudojame gausybę cheminės kosmetikos ir buities higienos priemonių?

Išeitis – nuosavas ūkis

Mutkūnų kaime Kupiškio rajone septintus metus gyvenanti ir ūkininkaujanti Danutė Petrušauskienė visiškai nesijaudina dėl sukrečiančių naujienų iš viso pasaulio apie vis pratrūkstančias chemines epidemijas žemės ūkyje ir maisto pramonėje. O šiurpių naujienų pažeriama nuolat – tai paukščius šienauja bet kokiam gydymui atsparus gripas, tai galvijai krinta nuo žmogui taip pat mirtinai pavojingos kempinligės, tai kiaušiniuose ir vyne randama vėžį sukeliančio dioksino, kurio maisto pramonėje turėtų nebūti nė pėdsako. Vien per praėjusias savaites – dvi blogos naujienos: Vokietijoje plinta žmonių aukų pareikalavusi neaiškios kilmės E.coli bakterija, o Lietuvos fermos tuštėja nuo nesustabdomo kiaulių maro.

"Pasiklausau ir pagalvoju: kaip gerai, kad manęs tai nepalies", – džiaugiasi ūkininkė. Ji jau seniai savo ekologiniame ūkyje pati užsiaugina visų savo šeimai reikalingų daržovių ir vaisių, vasarą visiems metams miške prisirenka uogų ir grybų, valgo tik savo auginamų vištų ir kalakutų kiaušinius bei mėsą, o pieno ir jo produktų, jautienos ar kiaulienos nusiperka iš kaimynų.

"Su vyru nutarėme bent prieš "smertį" valgyti sveikai. Dabar pranešimus apie visokias baisybes maisto pramonėje skaitau kaip kokią fantastinę literatūrą", – sako kaimo darbų nepabūgusi moteris, iki tol ilgai gyvenusi daugiabučiuose Kaune ir Kupiškyje.

Bepigu jai džiaugtis sveiku maistu, kai gyvena kaime ir visas būtinas gėrybes susirenka arba užsiaugina. O ką daryti miestiečiams? "Reikia tik netingėti ir viską tą patį gali turėti mieste. Neturi nuosavo žemės sklypelio ir net mamos ar močiutės kaime – susirask ekologiškai ūkininkaujančių žmonių kaime, jie bus tik laimingi, turėdami nuolatinių pirkėjų iš miesto", – tikina moteris.

Ji vardija, kaip organizuoja savo šeimos maisto ūkį, kad jame visus metus nepristigtų vitaminų: bulvės, morkos, burokėliai, salierų ir pastarnokų šaknys šaltame sandėlyje puikiausiai išsilaiko iki naujo derliaus; pomidorų visai žiemai šeimininkė prikonservuoja jų pačių sultyse, tarkuotus burokėlius užpila nuosavo sodo obuolių sultimis; šaldiklis pridėtas ne tik miško gėrybių, bet ir krapų, petražolių ir net tarkuotų agurkų. "Tokius palaikai porą valandų kambaryje – ir gamini puikiausius šaltibarščius kada panorėjęs – kam man tos ispaniškos ar olandiškos daržovės", – aiškina D.Petrušauskienė.

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sutinka, kad atsakingai į savo mitybą žiūrintis žmogus tikrai gali aprūpinti savo organizmą visais reikalingais vitaminais ir mineralais, maitindamasis vien Lietuvoje užaugančiomis daržovėmis, vaisiais ir uogomis. "Morkos, kopūstai, kaliaropės, ridikai", – primena ji tradicines ir puikiai žiemojančias lietuviškas daržoves.

Tačiau gydytoja kategoriškai nepritaria kai kurių sveikos gyvensenos propaguotojų mintims, esą žiemą žmogus natūraliai turėtų būti pasyvesnis, lėtesnis, todėl tuo metu ir vitaminų jam reikia mažiau, nes ir organizmas turi pailsėti nuo jų kaupimo. "Tai visiškai neteisingos interpretacijos. Visus metus, nepaisydamas metų laiko, žmogus turi suvalgyti bent pusę kilogramo daržovių", – primena gydytoja.

O kokias rinktis – tradicines vietines, tačiau mažiau įvairias, ar atvežtines, tačiau visus metus įvairovę užtikrinančias, – kiekvieno žmogaus pasirinkimas.

Didelis greitis – mažiau vitaminų

Vis dėlto ar tikrai tos atvežtinės daržovės bei vaisiai užtikrina tokią vitaminų ir mineralų įvairovę, kokios mes tikimės, dėdamiesi jų į burną? Visi "Veido" kalbinti žemės ūkio produktų analizės specialistai įsitikinę: tikrai ne.

"Specialių palyginamųjų tyrimų nesame atlikę, tačiau bendra mokslinė nuomonė yra vienareikšmė: kuo greičiau užauginama daržovė, uoga ar vaisius, tuo mažiau jis sukaupia vertingų maistinių medžiagų", – informuoja Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimų centro vedėja Galina Garmienė.

Lietuvos agrarinių ir miškų ūkio mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius Gediminas Staugaitis teigia, kad daugiausiai chemikalų naudoja pietinių Europos valstybių ūkininkai: "Ten, kur karšta ir drėgna, daug labiau puola įvairios ligos ir kenkėjai, tad nuo jų ginamasi įvairiais preparatais. Vien nuo kenkėjų ten purškiama keliasdešimt kartų per visą daržovės augimo ciklą, o pas mus Šiaurėje užtenka nupurkšti kelis kartus."

G.Staugaitis pabrėžia, kad kuo ankstyvesnė Lietuvos rinką pasiekianti daržovė ar vaisius, tuo didesnė joje randamų nitratų koncentracija – tai įrodyta ir Lietuvos laboratorijose atliekamais tyrimais.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis antrina, kad bet koks augalas, auginamas dirbtiniu, pagreitintu būdu, yra mažiau biologiškai vertingas, nes per pagreitintą biocheminį ciklą aminorūgštys nespėja virsti vertingais baltymais, o augalas sukaupia daugiau nitratų.

Lietuvos žemės ūkio universiteto Chemijos katedros profesorė Dalia Brazauskienė priduria, kad atvirame ore, natūraliame grunte auganti daržovė visuomet bus turtingesnė mineralų ir vitaminų bei naudingesnė sveikatai, nei auganti mineralinėje vatoje ar nokinama dirbtinėje šviesoje. Profesorė pabrėžia, kad savo savybėmis skiriasi net ir toje pačioje terpėje, bet skirtingomis sąlygomis augančios daržovės. Pavyzdžiui, šiltnamio palubėje augantis ir saulėje nokintas agurkas būna sukaupęs kur kas daugiau vitamino C ir kur kas mažiau nitratų, nei ant to paties stiebo sunokęs, bet pažeme augęs agurkas. "O juk atrodo abu vienodai – žmogus nebent skonio juslėmis gali pajausti skirtumą", – sako mokslininkė.

Kodėl Lietuvos žemės ūkio mokslininkai neatlieka išsamių tyrimų ir žmonėms nepateikia konkrečios bei aiškios informacijos, kuo skiriasi skirtingais būdais išaugintų vaisių ir daržovių sudėtis? "Toks tyrimas, jei pretenduotų į mokslinį turimą, būtų sudėtingas ir ilgalaikis – nepakanka atvežti po kilogramą agurkų iš skirtingų vietų ir nustatyti nitratų kiekį", – aiškina P.Viškelis.

Pasak jo, eksperimentiniame daržininkystės centro ūkyje tektų nuo pat sėjos skirtingomis sąlygomis – šiltnamyje hidroponike ir atvirame grunte – vienu metu auginti dvi agurkų vadas ir palyginti gautą rezultatą. "Be abejo, mums tai būtų labai įdomu. Bet esame skurdi biudžetinė organizacija, eksperimentus atliekame tik tada, kai juos kažkas užsako. Gal tokiu tyrimu galėtų būti suinteresuota Žemės ūkio ministerija?" – svarsto mokslininkas.

Lietuviškos daržovės švaresnės

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentė Zofija Cironkienė taip pat tvirtina, kad Lietuvoje užauginamos daržovės gauna kur kas mažiau chemijos, nei atvežamos iš Vakarų ūkių. "Mūsų ūkiai maži, įpirkti daug brangių šiuolaikinių priemonių jiems per brangu. Be to, kuo labiau į pietus, tuo daugiau visokių ligų ir kenkėjų, didžiausi ūkiai daugybę metų augina tą pačią monokultūrą, taigi išsivysto ir kenkėjų atsparumas pesticidams bei herbicidamas – tenka griebtis vis daugiau ir vis naujesnių cheminių priemonių", – vardija pašnekovė.

Vieno didžiausių Lietuvoje šiltnamių komplekso "Kietaviškių gausa" generalinis direktorius Donatas Montvila patvirtina, kad pažangiausi Lietuvos daržininkai naudoja tas pačias technologijas kaip ir Olandijos, Ispanijos ūkiai, tačiau mūsiškė produkcija gerokai brangesnė ne tik dėl didesnių energijos išlaidų, bet ir dėl sąžiningesnio verslo principų. Pavyzdžiui, norėdami sumažinti cheminio augalų kenkėjų nuodijimo dažnumą, didžiausi Lietuvos šiltnamiai naudoja biologinius metodus – kenkėjus naikinančius vabalėlius enkarzijas, biologinį preparatą nemazalį.

"Nesakau, kad tokių pat metodų nenaudoja olandai ar ispanai, bet tik jau ne tie ūkiai, iš kurių Lietuvą pasiekia pati pigiausia produkcija", – pabrėžia D.Montvila. Pasak jo, iki pat Europą apėmusios panikos dėl esą užkrėstų agurkų "Kietaviškių gausa" Lietuvoje negalėjo realizuoti savo jau suskintos produkcijos, nes visi prekybos centrai buvo užversti labai pigiomis Įspanijoje įsigytomis daržovėmis.

Z.Cironkienė taip pat atkreipia dėmesį, kad iš atokiausių Europos kraštų į Lietuvą atvežamos daržovės gauna papildomą chemijos dozę, mat jų kelias iki Lietuvos lentynų yra labai ilgas, – jos purškiamos dar skynimo vietoje, papildomai apdorojamos ir ilgos kelionės metu.

"Palyginkite patys – nors mūsų pomidoras atvežtas iš kaimynystės, jis neatrodo toks patrauklus kaip vakarietiškas, nors šis nuskintas daug seniau. Dėl to prekybos centrai ir nenori imti mūsų produkcijos – įrodinėja, kad ji ne tik brangesnė, bet ir trumpiau laikosi. Suprantama, juk ji mažiau chemizuota", – aiškina "Kietaviškių gausos" direktorius.

Chemikalų normos – vis lankstesnės

Net ir patikrinus savaitėmis stovinčius užsienietiškus pomidorus, kad jie viršytų nitratų ar kitų cheminių priedų normas, Lietuvoje nustatoma labai retai. Kodėl?

"Sovietmečiu nitratų kiekis maisto produktuose buvo reglamentuojamas daug griežčiau. Dabar jų koncentracijos labai paisoma tik vaikų maiste ir lapinėse daržovėse – visa kita reglamentuojama kur kas laisviau", – dėsto ilgametę patirtį laboratorijose sukaupusi chemikė D.Brazauskienė.

G.Staugaitis paaiškina dar išsamiau. Pavyzdžiui, leistinos pesticidų normos per kelias dešimtis metų yra labai smarkiai sumažėjusios: anksčiau 1 ha žemės jų leista naudoti iki 2 kg, dabar – net iki 100 g. "O rezultatas pasiekiamas tas pats. Įsivaizduojate, kiek padidėjusi šių nuodų koncentracija? O jų likučių žmogaus organizme nebeaptinkama. Veterinarijos tarnybos smagiai sau švilpauja – maistas atitinka visas normas, tačiau tikroji tiesa lieka kažkur anapus chemijos pramonės durų", – dėsto specialistas.

Tad ką daryti chemizuoto žemės ūkio ir maisto pramonės realybės vis labiau bauginamiems žmonėms? Suprasti, kad jokia Lietuvos valstybinė institucija neapsaugos jų nuo cheminių sankaupų maisto produktuose: kad ir kaip dabar yra padidėjęs jų kiekis, jis visiškai atitinka ES maisto saugumo standartus.

Nebetikite tais standartais? Teks savimi pasirūpinti pačiam – prieš perkant šviežių daržovių viduržiemį susimąstyti, iš kur jos atkeliavo ir keliais purškimais buvo nužymėtas ilgas jų kelias iki Lietuvos parduotuvių lentynų.

Neįtikina net ir Lietuvos daržovių augintojų argumentai, esą šiltnamių mineralinėje vatoje užauga lygiai toks pat vertingas pomidoras kaip ir močiutės darže? Ką gi, teks sugaišti dar šiek tiek laiko ir susirasti, kas Lietuvos kaime jums galėtų užauginti daržovių, vaisių, mėsos ir pagaminti pieno produktų.

Svarbiausia – sąžiningai pačiam sau pripažinti, kad geras, kokybiškas maistas nebegali būti labai pigus, nes maža jo kaina garantuojama tik iš anksto didelėmis chemikalų talpyklomis užsitikrinus tolygų derlių ir garantuotą produktų prekinę išvaizdą.

Veidas.lt


Nepakeičiamų nėra - pienas

Nepakeičiamų nėra - pienas

Ką daryti, jei negalite (ar nenorite) vartoti pieno? Išeitis yra! Šiandien augalinių pienų pasirinkimas – itin platus. Į ką atkreipti dėmesį renkantis pieno pakaitalus? Patarimais dalijasi sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė.


Apelsinas – ne tik maistas

Apelsinas – ne tik maistas

Sultingame apelsinų minkštime yra askorbo rūgšties (iki 65 miligramų 100 gramų), vitaminų B1, B2, A ir P. Apelsinų vaisiuose ir sultyse yra labai daug mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, kalio), citrinų rūgšties, pektinų, fitoncidų (augalinių...


Sulieknėti padeda sotūs pusryčiai

Sulieknėti padeda sotūs pusryčiai

Mitybos specialistai mėgsta posakį, kad pusryčiauti reikėtų kaip karaliui, pietauti kaip paprastam žmogui, o vakarieniauti kaip elgetai. Ne veltui, mat sotūs pusryčiai ne tik padidina darbingumą ir žvalumą, bet ir... lieknina. Organizmas eikvoja...


13 būdų medų naudoti ne tik arbatai gerti

13 būdų medų naudoti ne tik arbatai gerti

Rugsėjis – Amerikoje nacionalinis medaus mėnuo. Tačiau ne to, kurį kopinėja jaunavedžiai, o tikro, geltono saldumyno, pagaminto darbščiųjų bitučių. Tačiau ar žinote, kad medus tinka ne tik meduoliams kepti ar arbatai pasaldinti. Portalas...


Aukščiausios rūšies dešrelių kokybė neatitiko keliamų reikalavimų

Aukščiausios rūšies dešrelių kokybė neatitiko keliamų reikalavimų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, įvertinę vienos iš mėsos perdirbimo įmonių gaminamų aukščiausios rūšies virtų dešrelių kokybę, nustatė, kad ji neatitinka aukščiausios rūšies mėsos gaminiams keliamų reikalavimų. UAB...


Mokslininkai: pavojingas laikas besilaikantiems dietos – 15.23 val.

Mokslininkai: pavojingas laikas besilaikantiems dietos – 15.23 val.

Dietos besilaikantys žmonės turi baimintis, kai laikrodžio rodyklės artėja prie 15.23 val. Mokslininkų teigimu, būtent tuo metu žmogaus valia ima silpnėti ir jis jau gali siekti kokio saldėsio, skelbia britų laikraštis "The Daily...


Maistiniai aromatai - nuo persivalgymo

Maistiniai aromatai - nuo persivalgymo

Mokslininkai siūlo kovoti su persivalgymu pasitelkiant maistinius aromatus. Olandų mokslininkai, pasitelkę specialius aromatus, slopinančius alkio jausmą, nusprendė sukurti naują kartą maisto produktų, padėsiančių atsikratyti nuolatinio alkio...


Genetiškai modifikuotas maistas

Genetiškai modifikuotas maistas

Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei keliamais tradiciniam maistui. Tiriama ir...


Alvydas Vingilis. Kitoks požiūris į žmogaus sveikatą ir mitybą

Alvydas Vingilis. Kitoks požiūris į žmogaus sveikatą ir mitybą

Plečiantis mūsų skaitytojui ratui mes vis daugiau sulaukiame ne tik straipsnių paisūlymų, bet ir pilnai parengtų publikacijų. Tiesa, pastarosios yra daugiau subjektyvaus požiūrio į įvairius gyvenimo reiškinius. Na, bet jeigu ji tenkina bent...


Ateities jogurtai – iš pasukų

Ateities jogurtai – iš pasukų

Garsus amerikiečių išradėjas ir verslininkas T. Edisonas kartą yra pasakęs, kad „ateities gydytojas savo pacientams neišrašinės receptų, o sudomins juos tinkama mityba“. Praėjus daugiau kaip šimtmečiui nuo T. Edisono pasakytos...


Sveikatos pagrindas - harmonija su pasauliu

Sveikatos pagrindas - harmonija su pasauliu

Tarptautinio Gyvenimo meno labdaros ir paramos fondo socialinių programų vedėja Mira Jaskevič į uostamiestį atvyko po misijų "karštuose" pasaulio regionuose, kur liejasi kraujas, nedžiūva paprastų žmonių ašaros. Pakalbinome ją. Kokią...


Trumpos tiesos apie mitybą

Trumpos tiesos apie mitybą

Ankštinių augalų vaisių patiekalai, atsižvelgiant į maistinę vertę, gali atstoti mėsą. Pagal maistinę vertę po ankštinių eina grūdiniai augalai: rugiai, kviečiai, ryžiai, avižos. Kviečių grūduose yra visų žmogaus organizmui funkcionuoti būtinų...


Tahini - jūsų grožiui ir sveikatai

Tahini - jūsų grožiui ir sveikatai

Sezamo pasta, arba kitaip - tahini, tai maltų sezamų sėklų pasta. Naudojama gaminant gausybę patiekalų. Tahini yra pagrindinis humuso ingredientas - suteikiantis trintų avinžirnių masei savito skonio, riebumo ir būdingo malonaus kartumo. Tai pat...


Ar tikrai nanodalelės maisto produktuose yra nekenksmingos?

Ar tikrai nanodalelės maisto produktuose yra nekenksmingos?

Po truputį, bet užtikrintai augant nanožemdirbystės apimčiai, kai nanotechnologijos pasitelkiamos didinant augalų, naudojamų maistui, kurui ir kitoms reikmėms, našumą, mokslininkai suzgribo praktiškai nieko nenutuokią apie nanodalelių poveikį...


Nesusirkime per šventes

Nesusirkime per šventes

Švenčių dienomis, kai gaminama daug maisto ir jis ilgai vartojamas, turėtume būti atidesni maisto saugumui ir kokybei. Per šventes beveik visada padaugėja apsinuodijimų greitai gendančiais maisto produktais, ypač ilgai kambario temperatūroje...


Mėsos vartojimas didina vėžio riziką

Mėsos vartojimas didina vėžio riziką

Mėsos vartojimas didina vėžio riziką, tuo tarpu vaisiai ir daržovės kai kurių vėžio rūšių padeda išvengti. Tokie yra tarpiniai 15 metų trunkančio tyrimo rezultatai, kurie trečiadienį paskelbti Potsdame (Vokietija). Europoje atliekamos studijos...


Greitas maistas siejamas su silpnaprotyste

Greitas maistas siejamas su silpnaprotyste

Švedijos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai liudija, kad gali egzistuoti ryšys tarp greito maisto vartojimo ir padidinto pavojaus susirgti nepagydoma Alzheimerio liga. Švedijos Karolinska medicinos universitete atlikti tyrimai su...


Rochester Ginger – šeimos tradicija

Rochester Ginger – šeimos tradicija

Šis gėrimas – švelnus, grynas, šiek tiek deginantis ir ilgam įsimenančio skonio. Tai išskirtinis ir ypatingas gėrimas, kuris patenkins rafinuotą gurmanišką skonį. Dėl sudėtyje esančio imbiero, raktažolių ir šeivamedžių žiedų gėrimo poveikis...


Pieną gerti sveika

Pieną gerti sveika

Pienas ir jo produktai yra nepaprastai svarbi maitinimosi dalis, nes jame gausu lengvai įsisavinamų maistinių medžiagų, reikalingų organizmui augti, vystytis: riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, bei vitaminų. Nustatyta, jog...


Bulvių sultys veikia kaip šluota

Bulvių sultys veikia kaip šluota

Jose gausu baltymų, riebalų, angliavandenių, A ir B grupės vitaminų, kalio ir kalcio druskų. Apskaičiuota, kad 200 g virtų su lupenomis bulvių yra reikalingas žmogui paros vitamino C kiekis. Gelsvi gumbai turtingesni karotino. Nuo seno bulvėmis...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9