Sausio 23d. Sekmadienis

Šių dienų daržovės – maistas ar klastotė?

2012 Gruodžio 22d.
Peržiūrų skaičius: 291932
Šių dienų daržovės – maistas ar klastotė?

Mirtinai pavojingų maisto užkratų protrūkiai – neišvengiami stipriai chemizuotoje šiuolaikinėje maisto pramonėje. "Veidas" ieško atsakymų į klausimus, ką mes valgome, kas mūsų laukia ateityje ir kaip maitintis, kad maistas teiktų naudos, o ne žalotų.

Nori šviežių agurkų ir pomidorų salotų viduržiemį? Susitaikyk su tuo, kad drauge su vitaminų porcija (tik gerokai mažesne, nei įsivaizduoji) gausi ir atitinkamą cheminių priedų dozę – be jų ispaniškas pomidoras nei užauga, nei turi šansų pakenčiamos kokybės pasiekti tolimiausių užsienio šalių parduotuvių lentynas.

Tiesą sakant, nereikėtų baksnoti vien į visą pasaulį ilgai šviežutėlėmis atrodančiomis daržovėmis aprūpinančias Ispaniją ar Olandiją. Mūsų pramoniniuose žemės ūkiuose ir šiltnamiuose daržovės jau seniausiai taip pat auginamos naudojant vadinamąsias olandiškas technologijas – kai augalai stiebiasi iš mineralinės vatos ar driekiasi virš plastiko plėvelių. Mėgindami plėtoti verslą archajiškais būdais, tai yra sėdami sėklą į žemę ir tikėdamiesi vien gamtos malonės, Lietuvos žemdirbiai jau seniausiai būtų išnykę iš Europos žemdirbystės žemėlapio – mūsų žemės ūkio produktyvumas, net ir po milžiniškų ES investicijų į moderniausias technologijas bei pažangiausias chemines medžiagas vis dar gerokai atsilieka nuo Sąjungos senbuvių.

Tačiau ir Vakaruose, ir Lietuvoje atėjo metas sugalvoti naują, kur kas tikslesnį žodžio "žemdirbystė" pakaitalą, nes pirmojo šio termino komponento – žemės šioje pramonėje lieka vis mažiau, o, pavyzdžiui, pramoniniuose šiltnamiuose jos jau iš viso nebėra: naudojama arba kiekvienai daržovei reikalingų mineralų kiekiu praturtinta vata, arba taip pat praturtintas specialus skystis hidroponikas.

Ar taip užaugintos daržovės savo kokybe, maistingumu skiriasi nuo įprastų? Sveikas protas sako, jog taip – užtenka pauostyti ir paragauti skirtingais būdais užaugintų daržovių, kad pajustum jų skirtumą. Deja, argumentuotų, mokslinių įrodymų apie natūraliai ir dirbtiniu būdu užaugintų daržovių skirtumus Lietuvoje nėra – veikia kelios valstybės išlaikomos maistą tiriančios laboratorijos, bet nė vienai jų iki šiol neatėjo į galvą atlikti išsamių tyrimų, ką gi mums siūlo žemės ūkio ir maisto pramonė. Viso labo tiriama, ar maisto produktai nėra užteršti pernelyg didelėmis cheminių priedų dozėmis, ir tokių normas viršijančių teršalų aptinkama tik retkarčiais.

Vis dėlto tai tereiškia, kad dauguma pas mus parduodamų produktų atitinka bendrus ES normatyvus dėl maisto taršos ir yra pakankamai saugūs, – juos valgydamas nesusirgsi ar neapsinuodysi. Tačiau koks yra ilgalaikis chemizuotai auginamo ir apdirbamo maisto poveikis mūsų sveikatai, galime tik spėlioti, nes tokių mokslinių tyrimų nėra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kaip ištirti, ar vis daugiau kūdikių dabar jau gimsta alergiški, o vėžio ligų statistika skverbiasi į vis jaunesnių žmonių gretas dėl to, kad valgome užterštą maistą, ar dėl to, kad geriame užterštą vandenį, ar dėl to, kad kvėpuojame užterštu oru, ar dėl to, kad naudojame gausybę cheminės kosmetikos ir buities higienos priemonių?

Išeitis – nuosavas ūkis

Mutkūnų kaime Kupiškio rajone septintus metus gyvenanti ir ūkininkaujanti Danutė Petrušauskienė visiškai nesijaudina dėl sukrečiančių naujienų iš viso pasaulio apie vis pratrūkstančias chemines epidemijas žemės ūkyje ir maisto pramonėje. O šiurpių naujienų pažeriama nuolat – tai paukščius šienauja bet kokiam gydymui atsparus gripas, tai galvijai krinta nuo žmogui taip pat mirtinai pavojingos kempinligės, tai kiaušiniuose ir vyne randama vėžį sukeliančio dioksino, kurio maisto pramonėje turėtų nebūti nė pėdsako. Vien per praėjusias savaites – dvi blogos naujienos: Vokietijoje plinta žmonių aukų pareikalavusi neaiškios kilmės E.coli bakterija, o Lietuvos fermos tuštėja nuo nesustabdomo kiaulių maro.

"Pasiklausau ir pagalvoju: kaip gerai, kad manęs tai nepalies", – džiaugiasi ūkininkė. Ji jau seniai savo ekologiniame ūkyje pati užsiaugina visų savo šeimai reikalingų daržovių ir vaisių, vasarą visiems metams miške prisirenka uogų ir grybų, valgo tik savo auginamų vištų ir kalakutų kiaušinius bei mėsą, o pieno ir jo produktų, jautienos ar kiaulienos nusiperka iš kaimynų.

"Su vyru nutarėme bent prieš "smertį" valgyti sveikai. Dabar pranešimus apie visokias baisybes maisto pramonėje skaitau kaip kokią fantastinę literatūrą", – sako kaimo darbų nepabūgusi moteris, iki tol ilgai gyvenusi daugiabučiuose Kaune ir Kupiškyje.

Bepigu jai džiaugtis sveiku maistu, kai gyvena kaime ir visas būtinas gėrybes susirenka arba užsiaugina. O ką daryti miestiečiams? "Reikia tik netingėti ir viską tą patį gali turėti mieste. Neturi nuosavo žemės sklypelio ir net mamos ar močiutės kaime – susirask ekologiškai ūkininkaujančių žmonių kaime, jie bus tik laimingi, turėdami nuolatinių pirkėjų iš miesto", – tikina moteris.

Ji vardija, kaip organizuoja savo šeimos maisto ūkį, kad jame visus metus nepristigtų vitaminų: bulvės, morkos, burokėliai, salierų ir pastarnokų šaknys šaltame sandėlyje puikiausiai išsilaiko iki naujo derliaus; pomidorų visai žiemai šeimininkė prikonservuoja jų pačių sultyse, tarkuotus burokėlius užpila nuosavo sodo obuolių sultimis; šaldiklis pridėtas ne tik miško gėrybių, bet ir krapų, petražolių ir net tarkuotų agurkų. "Tokius palaikai porą valandų kambaryje – ir gamini puikiausius šaltibarščius kada panorėjęs – kam man tos ispaniškos ar olandiškos daržovės", – aiškina D.Petrušauskienė.

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sutinka, kad atsakingai į savo mitybą žiūrintis žmogus tikrai gali aprūpinti savo organizmą visais reikalingais vitaminais ir mineralais, maitindamasis vien Lietuvoje užaugančiomis daržovėmis, vaisiais ir uogomis. "Morkos, kopūstai, kaliaropės, ridikai", – primena ji tradicines ir puikiai žiemojančias lietuviškas daržoves.

Tačiau gydytoja kategoriškai nepritaria kai kurių sveikos gyvensenos propaguotojų mintims, esą žiemą žmogus natūraliai turėtų būti pasyvesnis, lėtesnis, todėl tuo metu ir vitaminų jam reikia mažiau, nes ir organizmas turi pailsėti nuo jų kaupimo. "Tai visiškai neteisingos interpretacijos. Visus metus, nepaisydamas metų laiko, žmogus turi suvalgyti bent pusę kilogramo daržovių", – primena gydytoja.

O kokias rinktis – tradicines vietines, tačiau mažiau įvairias, ar atvežtines, tačiau visus metus įvairovę užtikrinančias, – kiekvieno žmogaus pasirinkimas.

Didelis greitis – mažiau vitaminų

Vis dėlto ar tikrai tos atvežtinės daržovės bei vaisiai užtikrina tokią vitaminų ir mineralų įvairovę, kokios mes tikimės, dėdamiesi jų į burną? Visi "Veido" kalbinti žemės ūkio produktų analizės specialistai įsitikinę: tikrai ne.

"Specialių palyginamųjų tyrimų nesame atlikę, tačiau bendra mokslinė nuomonė yra vienareikšmė: kuo greičiau užauginama daržovė, uoga ar vaisius, tuo mažiau jis sukaupia vertingų maistinių medžiagų", – informuoja Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimų centro vedėja Galina Garmienė.

Lietuvos agrarinių ir miškų ūkio mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius Gediminas Staugaitis teigia, kad daugiausiai chemikalų naudoja pietinių Europos valstybių ūkininkai: "Ten, kur karšta ir drėgna, daug labiau puola įvairios ligos ir kenkėjai, tad nuo jų ginamasi įvairiais preparatais. Vien nuo kenkėjų ten purškiama keliasdešimt kartų per visą daržovės augimo ciklą, o pas mus Šiaurėje užtenka nupurkšti kelis kartus."

G.Staugaitis pabrėžia, kad kuo ankstyvesnė Lietuvos rinką pasiekianti daržovė ar vaisius, tuo didesnė joje randamų nitratų koncentracija – tai įrodyta ir Lietuvos laboratorijose atliekamais tyrimais.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis antrina, kad bet koks augalas, auginamas dirbtiniu, pagreitintu būdu, yra mažiau biologiškai vertingas, nes per pagreitintą biocheminį ciklą aminorūgštys nespėja virsti vertingais baltymais, o augalas sukaupia daugiau nitratų.

Lietuvos žemės ūkio universiteto Chemijos katedros profesorė Dalia Brazauskienė priduria, kad atvirame ore, natūraliame grunte auganti daržovė visuomet bus turtingesnė mineralų ir vitaminų bei naudingesnė sveikatai, nei auganti mineralinėje vatoje ar nokinama dirbtinėje šviesoje. Profesorė pabrėžia, kad savo savybėmis skiriasi net ir toje pačioje terpėje, bet skirtingomis sąlygomis augančios daržovės. Pavyzdžiui, šiltnamio palubėje augantis ir saulėje nokintas agurkas būna sukaupęs kur kas daugiau vitamino C ir kur kas mažiau nitratų, nei ant to paties stiebo sunokęs, bet pažeme augęs agurkas. "O juk atrodo abu vienodai – žmogus nebent skonio juslėmis gali pajausti skirtumą", – sako mokslininkė.

Kodėl Lietuvos žemės ūkio mokslininkai neatlieka išsamių tyrimų ir žmonėms nepateikia konkrečios bei aiškios informacijos, kuo skiriasi skirtingais būdais išaugintų vaisių ir daržovių sudėtis? "Toks tyrimas, jei pretenduotų į mokslinį turimą, būtų sudėtingas ir ilgalaikis – nepakanka atvežti po kilogramą agurkų iš skirtingų vietų ir nustatyti nitratų kiekį", – aiškina P.Viškelis.

Pasak jo, eksperimentiniame daržininkystės centro ūkyje tektų nuo pat sėjos skirtingomis sąlygomis – šiltnamyje hidroponike ir atvirame grunte – vienu metu auginti dvi agurkų vadas ir palyginti gautą rezultatą. "Be abejo, mums tai būtų labai įdomu. Bet esame skurdi biudžetinė organizacija, eksperimentus atliekame tik tada, kai juos kažkas užsako. Gal tokiu tyrimu galėtų būti suinteresuota Žemės ūkio ministerija?" – svarsto mokslininkas.

Lietuviškos daržovės švaresnės

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentė Zofija Cironkienė taip pat tvirtina, kad Lietuvoje užauginamos daržovės gauna kur kas mažiau chemijos, nei atvežamos iš Vakarų ūkių. "Mūsų ūkiai maži, įpirkti daug brangių šiuolaikinių priemonių jiems per brangu. Be to, kuo labiau į pietus, tuo daugiau visokių ligų ir kenkėjų, didžiausi ūkiai daugybę metų augina tą pačią monokultūrą, taigi išsivysto ir kenkėjų atsparumas pesticidams bei herbicidamas – tenka griebtis vis daugiau ir vis naujesnių cheminių priemonių", – vardija pašnekovė.

Vieno didžiausių Lietuvoje šiltnamių komplekso "Kietaviškių gausa" generalinis direktorius Donatas Montvila patvirtina, kad pažangiausi Lietuvos daržininkai naudoja tas pačias technologijas kaip ir Olandijos, Ispanijos ūkiai, tačiau mūsiškė produkcija gerokai brangesnė ne tik dėl didesnių energijos išlaidų, bet ir dėl sąžiningesnio verslo principų. Pavyzdžiui, norėdami sumažinti cheminio augalų kenkėjų nuodijimo dažnumą, didžiausi Lietuvos šiltnamiai naudoja biologinius metodus – kenkėjus naikinančius vabalėlius enkarzijas, biologinį preparatą nemazalį.

"Nesakau, kad tokių pat metodų nenaudoja olandai ar ispanai, bet tik jau ne tie ūkiai, iš kurių Lietuvą pasiekia pati pigiausia produkcija", – pabrėžia D.Montvila. Pasak jo, iki pat Europą apėmusios panikos dėl esą užkrėstų agurkų "Kietaviškių gausa" Lietuvoje negalėjo realizuoti savo jau suskintos produkcijos, nes visi prekybos centrai buvo užversti labai pigiomis Įspanijoje įsigytomis daržovėmis.

Z.Cironkienė taip pat atkreipia dėmesį, kad iš atokiausių Europos kraštų į Lietuvą atvežamos daržovės gauna papildomą chemijos dozę, mat jų kelias iki Lietuvos lentynų yra labai ilgas, – jos purškiamos dar skynimo vietoje, papildomai apdorojamos ir ilgos kelionės metu.

"Palyginkite patys – nors mūsų pomidoras atvežtas iš kaimynystės, jis neatrodo toks patrauklus kaip vakarietiškas, nors šis nuskintas daug seniau. Dėl to prekybos centrai ir nenori imti mūsų produkcijos – įrodinėja, kad ji ne tik brangesnė, bet ir trumpiau laikosi. Suprantama, juk ji mažiau chemizuota", – aiškina "Kietaviškių gausos" direktorius.

Chemikalų normos – vis lankstesnės

Net ir patikrinus savaitėmis stovinčius užsienietiškus pomidorus, kad jie viršytų nitratų ar kitų cheminių priedų normas, Lietuvoje nustatoma labai retai. Kodėl?

"Sovietmečiu nitratų kiekis maisto produktuose buvo reglamentuojamas daug griežčiau. Dabar jų koncentracijos labai paisoma tik vaikų maiste ir lapinėse daržovėse – visa kita reglamentuojama kur kas laisviau", – dėsto ilgametę patirtį laboratorijose sukaupusi chemikė D.Brazauskienė.

G.Staugaitis paaiškina dar išsamiau. Pavyzdžiui, leistinos pesticidų normos per kelias dešimtis metų yra labai smarkiai sumažėjusios: anksčiau 1 ha žemės jų leista naudoti iki 2 kg, dabar – net iki 100 g. "O rezultatas pasiekiamas tas pats. Įsivaizduojate, kiek padidėjusi šių nuodų koncentracija? O jų likučių žmogaus organizme nebeaptinkama. Veterinarijos tarnybos smagiai sau švilpauja – maistas atitinka visas normas, tačiau tikroji tiesa lieka kažkur anapus chemijos pramonės durų", – dėsto specialistas.

Tad ką daryti chemizuoto žemės ūkio ir maisto pramonės realybės vis labiau bauginamiems žmonėms? Suprasti, kad jokia Lietuvos valstybinė institucija neapsaugos jų nuo cheminių sankaupų maisto produktuose: kad ir kaip dabar yra padidėjęs jų kiekis, jis visiškai atitinka ES maisto saugumo standartus.

Nebetikite tais standartais? Teks savimi pasirūpinti pačiam – prieš perkant šviežių daržovių viduržiemį susimąstyti, iš kur jos atkeliavo ir keliais purškimais buvo nužymėtas ilgas jų kelias iki Lietuvos parduotuvių lentynų.

Neįtikina net ir Lietuvos daržovių augintojų argumentai, esą šiltnamių mineralinėje vatoje užauga lygiai toks pat vertingas pomidoras kaip ir močiutės darže? Ką gi, teks sugaišti dar šiek tiek laiko ir susirasti, kas Lietuvos kaime jums galėtų užauginti daržovių, vaisių, mėsos ir pagaminti pieno produktų.

Svarbiausia – sąžiningai pačiam sau pripažinti, kad geras, kokybiškas maistas nebegali būti labai pigus, nes maža jo kaina garantuojama tik iš anksto didelėmis chemikalų talpyklomis užsitikrinus tolygų derlių ir garantuotą produktų prekinę išvaizdą.

Veidas.lt


Keturios priežastys, kodėl jonizuotas vanduo reikalingas namų ūkyje

Keturios priežastys, kodėl jonizuotas vanduo reikalingas namų ūkyje

Apie tai, kokia puiki ligų profilaktinė priemonė yra jonizuotas vanduo, šiame leidinyje jau kalbėjome. Tačiau tuo jonizuoto vandens panaudojimas nesibaigia. Jonizuotas vanduo gali būti ne tik geriamas – yra daug būdų, kaip galima šį vandenį...


Storėjate? Kaltinkite vaikų amžių

Storėjate? Kaltinkite vaikų amžių

Tradicinį "Gero gyvenimo indeksą" apklaususi 59 tūkst. amerikiečių, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 50 metų, sudarė kompanija "Gallup-Healthways". Nuo šių metų sausio iki birželio mėnesio sociologai amerikiečių prašė...


Arbata mažina cholesterolį

Arbata mažina cholesterolį

Girdėjau, kad arbatą sveika gerti sergant hipertenzija? Ar tai tiesa? Sakoma, jog geriantieji arbatą rečiau suserga širdies infarktu ir išeminiu insultu už jos negeriančius. Išgeriantiems vieną puodelį arbatos per dieną širdies infarkto rizika...


"Blindos firminėje" giroje – neleistinas saldiklis

"Blindos firminėje" giroje – neleistinas saldiklis

Utenos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai uždraudė UAB "Švyturys-Utenos alus" realizuoti rinkoje 13 596 litrus giros "Blindos firminė" (kilmės šalis – Ukraina, JSC "Slavutich...


Riešutai gali būti kenksmingi

Riešutai gali būti kenksmingi

Vaikai, kurių mamos nėštumo metu valgė daug riešutų, labiau rizikuoja susirgti astma, rašo guardian.co.uk. Atlikę tyrimus Utrechto universiteto (Olandija) mokslininkai aptiko, kad astmos simptomai kone du kartus dažniau kamuoja vaikus, kurių mamos...


Kokie vaisiai ir daržovės labiausiai užteršti pesticidais?

Kokie vaisiai ir daržovės labiausiai užteršti pesticidais?

Neseniai pasirodė sunerimti verčianti informacija, kad beveik pusėje ES tirtų vaisių ir daržovių mėginių rasta per daug pesticidų. Anot Prancūzijos vartotojų apsaugos organizacijos, per pastaruosius penkerius metus rastų pesticidų kiekis padidėjo...


Dulkių siurbimas skambant muzikai sudegina daugiau kalorijų

Dulkių siurbimas skambant muzikai sudegina daugiau kalorijų

Siurbdami dulkes grojant roko muzikai, per valandą sunaudojame 126 kilokalorijomis (kCal) daugiau nei tai darydami be muzikos. Tai reiškia, jog prieš ar po tokios fizinės veiklos be sąžinės graužimo ir nekaupdami riebalų galime sau leisti...


Arbata mažina tikimybę mirti nuo širdies priepuolio

Arbata mažina tikimybę mirti nuo širdies priepuolio

Geriant daug arbatos, smarkiai sumažėja tikimybė mirti nuo širdies priepuolio. Tokią išvadą leidžia daryti paskelbti grupės Amerikos specialistų atlikto tyrimo rezultatai. Išanalizavus beveik 2 tūkstančius širdies priepuolių, pavyko nustatyti, jog...


Vegetarai rizikuoja prarasti atmintį

Vegetarai rizikuoja prarasti atmintį

Didžiojoje Britanijoje buvo atlikti tyrimai, kurių tikslas buvo išsiaiškinti, kokios priežastys lemia tai, kad žmogui senstant jo atmintis pradeda vis labiau šlubuoti. Norint padaryti, kad tyrimai būtų kuo tikslesni, jie buvo pakartoti ir po...


TIRŠTI UOGŲ IR DARŽOVIŲ KOKTEILIAI „SMOOTHIE“ –  STULBINANTI NAUDA ORGANIZMUI

TIRŠTI UOGŲ IR DARŽOVIŲ KOKTEILIAI „SMOOTHIE“ – STULBINANTI NAUDA ORGANIZMUI

Tirštus vaisių ir daržovių kokteilius „smoothie“ vis dažniau atranda sveikata besidomintys asmenys, siekiantys papildyti savo mitybos racioną didesniu kiekiu vitaminų bei mineralinių medžiagų.


Turkų virtuvės paslaptis – prieskonių gausa

Turkų virtuvės paslaptis – prieskonių gausa

Vilniaus universiteto studentai patys galėjo patirti, koks yra turkiškos virtuvės patiekalų skonis. Su jų ypatumais ir gaminimo tradicijomis supažindino Turkų kultūros centras.Šią savaitę Vilniaus universiteto Turkų kultūros centras organizavo...


Limonaduose itin daug pesticidų

Limonaduose itin daug pesticidų

Nors tėvai, pirkdami limonadus vaikams, tikisi, kad gėrimai, į kurių sudėtį įeina natūralios sultys, nėra tokie kenksmingi, tyrimai rodo ką kitą. Natūralios sultys sudaro tik nuo 5 iki 10 proc. limonado, tačiau pesticidų šiame gėrime yra tiek, kad...


Produktai be E iš parduotuvių lentynų gali visai išnykti

Produktai be E iš parduotuvių lentynų gali visai išnykti

Maisto ir veterinarijos specialistai tikina, kad nuo gruodžio pirmos dienos vartotojams galės garantuoti, kad produktai pažymėti ženklu "be E" iš tikrųjų bus be E. Sugriežtinus tokių produktų laboratorinę patikrą, daugelis gamintojų...


Batono kokybę rodo pelėsis

Batono kokybę rodo pelėsis

Batonų tyrimas laboratorijoje parodė, kad konservantų neįdėta nė į tą batoną, kurio sudėtyje skelbiama, kad toks priedas yra. Ką iš tikrųjų valgome, galime spėti pagal tai, kaip greitai produktas genda. Užsukus į prekybos centro duonos skyrių,...


Kokį vandenį geriame?

Kokį vandenį geriame?

Praėjusiais metais vos 11-oje iš 85 vandentiekių Klaipėdos rajone buvo tiekiamas saugus ir kokybiškas vanduo. Rajone 85-iose geriamojo vandens tiekimo teritorijose kontrolę vykdo Klaipėdos apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba...


Mityba: maisto produktai, kurie padės išlikti žvaliems ryte

Mityba: maisto produktai, kurie padės išlikti žvaliems ryte

Savaitgalį persukus laiką ne vienam lietuviui yra sunku pabusti. Italų mokslininkai teigia, kad tingulį gali išvaikyti makaronai, ryžiai ir pienas. Anot San Raffaele (Milanas) miego klinikos specialistų, vertėtų rinktis produktus, kurie turi daug...


Kodėl uogas reikia nuplauti prieš valgant?

Kodėl uogas reikia nuplauti prieš valgant?

Šviežios braškės ir kitos uogos yra skanumynas, tačiau jei prieš valgydami jų nenuplausite, sėkmingai suvalgysite šiek tiek daugiau nei vien tik uogą. Žinoma, tai nereiškia, jog visi tokie maisto "priedai" yra žalingi, tačiau kai kuriais...


Kofeinas ugdo priklausomybę

Kofeinas ugdo priklausomybę

Parduotuvių lentynos kimšte užkimštos įvairių rūšių bei sudėties gaiviųjų gėrimų. Sveikos mitybos specialistai teigia, kad nemaža dalis jų nerekomenduotini. O kai kurie netgi formuoja priklausomybę, ypač jei vartotojas jaunas. Taigi ką ir kiek...


Lietuvių maisto racionas – ydingas

Lietuvių maisto racionas – ydingas

21 proc. pieno produktų, tiek pat daržovių ir vaisių, 15 proc. gaiviųjų gėrimų, 12 proc. grūdinių produktų, 11 proc. mėsos, ir net 8 proc. saldumynų - taip atrodo statistinio Lietuvos pirkėjo maisto racionas.Gydytoja dietologė Jūratė...


Genetiškai modifikuoti augalai - stebuklas aplinkai?

Genetiškai modifikuoti augalai - stebuklas aplinkai?

Įsivaizduokite, kad turite burtų lazdelę, galinčią padidinti pasaulio javų derlių, sumažinti jų kainą, leidžiančią naudoti mažiau iškastinio kuro javams užauginti ir sumažinti aplinkos taršą dėl žemės ūkio veiklos. Taip pat įsivaizduokite, kad...


Mityba: visa tiesa apie pieną

Mityba: visa tiesa apie pieną

Pagrindiniai sveikos mitybos principai - saikingumas ir įvairovė - skelbia: sveikas maitinimasis toli gražu nėra nuobodus! Juk pusryčiams suvalgę mėsos su daržovėmis, o pietų metu pasisotinę kepta žuvimi, tikrai nesijausite nuskriausti. Didieji...


Kokias dešreles galima kepti?

Kokias dešreles galima kepti?

Iškylaujant net nesusimąstome, ar spragsinčios ant laužo pirmos po ranka parduotuvėje pirktos dešrelės tikrai nepakenks sveikatai. Medikai pataria prisiminti, jog virtų mėsos gaminių negalima kepti ant laužo. Nacionalinio maisto ir veterinarijos...


Vaisvandeniai nėra sveikesni

Vaisvandeniai nėra sveikesni

Studijos vadovė iš Bostono universiteto Julie Palmer dešimtmetį stebėjo 43 tūkst. tyrime dalyvavusių moterų. Mokslininkė mėgino išsiaiškinti, kaip gėrimo įpročiai veikia riziką susirgti cukriniu diabetu. Pasak J. Palmer, vaisvandeniai ir kiti...


Norite sulieknėti? Daugiau miegokite

Norite sulieknėti? Daugiau miegokite

"Kas miega - tas pietauja." Šią frazę iš A. Diuma knygos "Trys muškietininkai" patvirtino Kolumbijos universiteto, įsikūrusio Niujorke, mokslininkai. Reikalas tas, kad miegodamas žmogus nejaučia alkio. Todėl žmonės, linkę...


Naudingiausios uogos žmogui – juodieji serbentai

Naudingiausios uogos žmogui – juodieji serbentai

Britų mokslininkai nustatė, kad iš visų Didžiojoje Britanijoje augančių uogų naudingiausios žmogaus sveikatai yra juodieji serbentai. Po ilgai trunkančių ir daugkartinių juodųjų serbentų testų buvo nustatyta, jog šios uogos turi priešvėžinių...


Kodėl valgyti reikia reguliariai ir tinkamai?

Kodėl valgyti reikia reguliariai ir tinkamai?

Sveikatinimo srityje dirbantys sveikatos specialistai, sveikos gyvensenos propaguotojai labai dažnai kalba apie moksliškai įrodytus mitybos ir sveikatos sąryšius, informuoja apie netinkamų įpročių galimas pasekmes. Mokslininkų teigimu, net 30...


Sultys, nektaras ir sulčių gėrimas - ne vienas ir tas pats

Sultys, nektaras ir sulčių gėrimas - ne vienas ir tas pats

Pradėjusi edukacinę kampaniją "Suvalgyk sulčių!", Sulčių ekspertų taryba atkreipė dėmesį, kad daugelis žmonių dar nežino, kokios sultys yra kokybiškos ir ką reiškia skirtingi užrašai ant jų pakuočių. "Šiuo metu rinkoje yra didelis...


Ką sveikiau gerti: kavą ar arbatą?

Ką sveikiau gerti: kavą ar arbatą?

Kava ir arbata – patys populiariausi gėrimai. Kasdien yra suvartojami įspūdingi kiekiai įvarių rūšių kavos bei arbatos. Ir vienas, ir kitas gėrimas turi daug gerbėjų. Reikia pabrėžti, jog abu šie gėrimai yra ne tik puikaus skonio, bet ir...


Riešutai ir avižos puikiai mažina cholesterolį kraujyje

Riešutai ir avižos puikiai mažina cholesterolį kraujyje

Žmonės, kurie laikosi cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių produktų dietos, daug efektyviau sumažina cholesterolio kiekį kraujyje nei tie, kurie valgo mažai riebalų turintį maistą. Kaip praneša AP, riešutai, avokadas, alyvuogių aliejus, soja ir...


Bruknės

Bruknės

Bruknės turi vitamino C, B1, B2 ir PP, todėl jų uogų patartina valgyti, kai organizmui trūksta vitaminų. Uogų arbatą reikėtų gerti karščiuojant, nes ji puikiai malšina troškulį. Žalios ir virtos uogos didina skrandžio sulčių rūgštingumą. Nemažai...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9