Jau artimiausiu metu britai bus mokomi parduotuvėje atpažinti sveiką maistą nuo nesveiko. Tam pasitarnaus Maisto standartų agentūros įvesta produktų žymėjimo kampanija, rašo „The Guardian”.
Nuo sausio mėnesio prasidedantis naujos sistemos reklamavimas vartotojams padės išsirinkti prekę. Maisto produktų pakuotės bus žymimos šviesoforo spalvomis: žalia, geltona ir raudona. Žalia simbolizuos sveiką maistą, o raudona – nesveiką. Tokiu būdu bus mėginama spręsti britų nutukimo problemą. Ar reikėtų ir lietuviams tokios produktų žymėjimo sistemos, kuri paskatintų pirkėjus būti akylesnius renkantis maisto produktus, klausiame gydytojos dietologės Editos Gavelienės.
Ar lietuviai pakankamai domisi tuo, ką valgo?
Kol kas tikrai ne. Tą rodo ir Respublikinio mitybos centro atlikti moksliniai tyrimai. Tik 8 proc. žmonių renkasi maisto produktus pagal jų poveikį sveikatai, o didžiuma – apie 64 proc. – maistą renkasi pagal kainą, likusieji – pagal skonį, pagal specialią dietą. Todėl būtų išties tikslinga tokiu paprastu būdu žymėti pakuotes, nes žmonės nemėgsta ir neturi laiko labai kruopščiai studijuoti smulkiomis raidelėmis surašytų duomenų.
Beje, nereiškia, kad pigiausi maisto produktai yra patys blogiausi. Tačiau labai svarbu, kad pirkdamas produktus žmogus atkreiptų dėmesį ne tik į kainą, bet ir maisto produkto sudėtį.
Daugybę saldumynų gaminanti šveicarų „Nestle” tokį britų žingsnį vadina absurdišku, nes raudona spalva atbaidys žmones nuo šokolado, o šokoladas tradiciškai nėra laikomas nesveiku produktu.
Tad kaip reikėtų žymėti šokoladą, kurį kai kurie dietologai pataria rinktis vietoj vakarienės?
Manyčiau, kad šviesoforo spalvomis reikėtų ženklinti tik būtiniausius maisto produktus. Lašiniai, saldumynai ir kitokie „malonumui skirti produktai” galėtų išvengti tokio žymėjimo. Nes tiek cukrus, tiek visi saldainiai, kad ir ta pati druska, iškarto taptų „raudoni”, nors blogais jų pavadinti negalime. Šie produktai reikalingi tik dėl to, kad suteiktų geras emocijas, o kartais tai labai svarbu.
Aišku, būtų šaunu, kad toks žymėjimas atsirastų ant tų produktų, kurie sudaro sveiko maisto piramidę. Pavyzdžiui, duonos produktų grupė. Ryški spalva padėtų atskirti, kuri duona sveikesnė, kurioje mažiau įdėta gyvūninės kilmės riebalų, kurioje nėra druskos, papildomų priedų. Ekologiškai pagaminta duona galėtų „žaliuoti”. Visi kiti ragaišiai arba duona, paruošta naudojant tešlos kėlimo priemones, kurioje pridėta skonį ir kvapą gerinančių medžiagų, galėtų būti kitokios spalvos.
Reikėtų žymėti ir mėsos produktus. Riebesnė – pasipuoštų raudonos spalvos etikete, pavyzdžiui, vištiena – pasipuoštų žaliu ženklu. O renkantis mėsos gaminius, pavyzdžiui, dešras, „šviesoforo taisyklė” labai padėtų. Dešra, kurioje nėra mėsos pakaitalų – „žaliuotų”, su mėsos pakaitalais būtų geltonas.
Šiek tiek sunkiau pažymėti pieno produktus, nes yra žmonių, kurie tiesiog netoleruoja piene esančios laktozės, tačiau jokiu būdu negali dėl to teigti, kad pienas – nesveikas produktas.
Keblumų kyla ir kalbant apie riebumą. Pavyzdžiui, vaikams riebesnis pienas galėtų būti žymimas žalia spalva, tuo tarpu suaugusiajam skirtą riebų pieną reikėtų žymėti raudonai. Mano įsitikinimu, žalia spalva turėtų nusidažyti tie produktai, kuriuose nėra nei maistinių kvapų, nei dažų.
Toks žymėjimas daugiau tiktų pramoniniu būdu pagamintiems produktams, nes ant salotos lapo juk nebereikia kabinti žalios etiketės.
Anot britų žiniasklaidos, labiausiai yra sunerimę kukurūzų dribsnių ir įvairių sausų pusryčių gamintojai. Teigiama, kad tik dėl aktyvios reklamos jie vadinami sveiku maistu. Kaip vertinate maistinę sausų pusryčių vertę?
Sausi pusryčiai sausiems pusryčiams nėra lygūs. Tie, kurie paruošiami iš kukurūzų miltų, be papildomų sėlenų, skaidulų, nebegalėtų patekti į labai sveiko maisto produktų kategoriją. Ne paslaptis, kad gaminant dribsnius kartu su reklamuojamais vitaminais į juos pridedama tiek druskos, lipidų, tiek kvapą teikiančių ir skonį gerinančių medžiagų. Taigi sveikatai kur kas naudingiau valgyti kruopų patiekalus nei dribsnius. Tačiau valgyti dribsnius, kuriuose yra skaidulų, kurie paruošti iš sveikų grūdų, o ne iš grūdų miltų – geresnis pasirinkimas nei nevalgyti pusryčių.
Lietuvoje daugybė žmonių pusryčiams taip pat renkasi dribsnius ir pieną. Ar vertėtų juos įspėti, kad jie maitinasi nesveikai?
Renkantis dribsnius reikia žiūrėti į jų sudėtį ir kokybę, o vyresnio amžiaus žmogui – atsižvelgti ir į pieno riebumą.
Į šią krizę – pakuočių žymėjimą spalvomis – „Kellogg‘s” ketina atsakyti visu pajėgumu. Nesurasdama pritarimo tarp valdininkų ir politikų kompanija bendram veikimui sutelkė ir kitus gamintojus, kuriems taip pat nepakeliui su nauja sistema. Ar nėra taip, kad daugybė vadinamojo sveiko maisto yra tik sėkmingai išreklamuoti produktai, kurių naudingumu verta abejoti?
Apie produkto naudingumą galime pasakyti tik atlikus tam tikrus tyrimus. Aišku, kad atskiri maisto komponentai, kaip sotieji riebalai, kaitinti taukai ir t. t. nenaudingi sveikatai. Tačiau konkretaus maisto produkto, kurį uždraustų gaminti, kol kas nėra.
Žinoma, reklama vaidina ne paskutinį vaidmenį renkantis produktus. Tačiau būtų kur kas geriau, jeigu šalia konkretaus produkto būtų reklamuojamas ir sveikas maitinimasis, nes vieno produkto išreklamavimas jau padarė nemenkų nuostolių. Žmonės renkasi tik tam tikrą produktą, didesnius jo kiekius, dėl to nukenčia įvairovė.
Tad ką patartumėt žmonėms valgyti ryte, kad maistas būtų ir sveikas, ir, kaip žmonės mėgsta ryte, greitai paruošiamas?
Idealiausiai tam tinka greitai paruošiamos košės. Mažiausiai surastame tokių žmonių, kurie netoleruoja košių.
