REXSAN

Šalutinis dietų poveikis – valgymo sutrikimai

Nervinė anoreksija ar bulimija nėra tik paauglių liga. Bet ja susirūpinti kartais priverčia tik tiksintis biologinis laikrodis.

Statistika primena ledkalnį

Nervine anoreksija Lietuvoje serga apie vienas procentas gyventojų. Nervinės bulimijos statistika – penkis kartus didesnė.

Tačiau netipine šių ligų forma serga gerokai daugiau žmonių.

Oficiali statistika teigia, kad netipinė nervinė bulimija diagnozuojama apie 11 proc. mūsų šalies gyventojų, netipine anoreksija – perpus mažesniam skaičiui žmonių.

Netipine forma vadinamas atvejis, kai pasireiškia ne visi ligai būdingi požymiai. Pavyzdžiui, sergančiai anoreksija nebūtinai turi kristi svoris. Tad kai kurios moterys metų metus gyvena kamuojamos valgymo sutrikimų, tačiau tai atkakliai neigia ir bijo pripažinti.

Maisto konsultantė ir psichologė Saulė Liutkutė atkreipė dėmesį, kad ir šie duomenys nėra tikslūs – sergančiųjų ratas gerokai platesnis.

Kankinasi gabios ir protingos

Lietuva pagal sergamumą anoreksija ar bulimija nėra išskirtinė – panašią statistiką pateikia ir kitos šalys.

Tačiau S.Liutkutė liūdnai konstatavo, kad dėl valgymo sutrikimų dažniausiai kenčia vadinamasis Lietuvos žiedas – protingos, gabios ir išsilavinusios merginos.

Nors didžiausią grupę dėl valgymo sutrikimų sudaro 14–25 metų merginos, tačiau specialistų duris praveria ir brandžios moterys.

Valgymo sutrikimų centre dirbusi S.Liutkutė susidurdavo su 40 ar net 50 metų sulaukusiomis pacientėmis, sergančiomis nervine bulimija.

Jei paaugles susirūpinti sveikata priverčia artimieji, tai vyresnės pacientės specialistų duris praveria pačios.

Dingusios menstruacijos ir negalėjimas susilaukti vaikų tampa svarbesne priežastimi nei grožio standartų vaikymasis. Ieškoti pagalbos skatina ir tiksintis biologinis laikrodis.

Meilę tapatina su išvaizda

Lietuva – manekenių kraštas. Ši dažnai girdima laki frazė turi ir neigiamą pusę. Psichologė aiškino, kad primetami grožio standartai bei nuolatinė informacija apie dietas daro didžiulę įtaką ne tik paauglėms.

„Kodėl ne visos tą pačią informaciją turinčios merginos puola laikytis drastiškų dietų?! Daug ką lemia ir pati asmenybė, pasitikėjimas savimi, savo vertės suvokimas”, – aiškino S.Liutkutė.

Valgymo sutrikimai dažnai kamuoja merginą, įsivaizduojančią, kad mylima ir populiari gali būti tik liekna – nėra kitos savo vertės diferenciacijos.

Psichologė akcentavo, jog sergančioms anoreksija arba bulimija svarbu valdyti ir kontroliuoti savo jausmus. Būtent nemokėjimas su jais susitvarkyti tampa pagrindine šių ligų priežastimi.

Gresia rimtomis ligomis

Kuo pavojingi valgymo sutrikimai? S.Liutkutė aiškino, kad sergantiems anoreksija gresia išsekimas, nuovargis, būna sunku užsiimti įprasta veikla ir koncentruoti dėmesį. Tad dažnai dėl šių priežasčių nukenčia mokslai arba studijos.

Valgymo sutrikimai glaudžiai susiję su nuotaikų sutrikimais: depresija, nerimu, nenoru bendrauti, pykčiu ir kt. Sunkesniais atvejais pasitaiko asmenybės sutrikimų.

Sergant anoreksija sutrinka miegas, medžiagų apykaita, žarnyno veikla, atsiranda nuolatinis šalčio pojūtis. Gresia osteoporozė, širdies ir kraujagyslių ligos, mažakraujystė, kepenų degeneracija, vystymosi sulėtėjimas ir net mirtis.

Bulimijai būdingi miego, hormonų apykaitos, žarnyno sutrikimai, vaisingumo problemos, dehidratacija, dantų emalio ir balso pakenkimai, žaizdos gerklėje, širdies ligos, inkstų pažeidimai, epilepsijos priepuoliai ir t.t.


Nervinė anoreksija

Tai sutrikimas, kai pacientas sąmoningai mažina ir/ar palaiko mažą kūno svorį. Vengiama „storinančio” maisto, badaujama, kartais vemiama, vartojami vidurius laisvinantys ir apetitą slopinantys preparatai, būna per didelis fizinis aktyvumas.


Nervinė bulimija

Sindromas, pasireiškiantis pakartotiniais persivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu kūno svoriu, nenugalimu potraukiu valgyti. Liguistai bijoma nutukti, tad vemiama, badaujama, vartojami vidurius laisvinantys ir apetitą slopinantys preparatai.

Ranigast sos

TAIP PAT SKAITYKITE