Salota - ideali priemonė nemigai gydyti

Salotas jau augino senovės egiptiečiai, persai ir kiniečiai. Sėjamoji salota yra kilusi iš laukinių rūšių, kurių aptinkama Azijoje, Afrikoje, Amerikos žemynuose. Gydymo tikslams vartojami lapai ir sėklos. Salotų lapuose yra cukraus, kalio, kalcio, geležies, fosforo druskų, pro vitamino A, vitaminų B1,B2, C, P, E, karotino, PP; daug kalcio, kalio, magnio, jodo, kobalto, cinko, organinių rūgščių.

Salotos labai tinka vaikams ir silpniems ligoniams, nėščioms moterims ir visiems žmonėms, ypač pavasarį. Salotų lapai gaivina, malšina troškulį, padeda virškinti, saugo nuo vidurių užkietėjimo, varo šlapimą, reguliuoja skysčių balansą organizme, kraujo gamybą, širdies darbą, stiprina kraujagyslių sieneles. Jos tinka dietinei mitybai, sergant diabetu, taip pat turintiems viršsvorio, nes jos nekaloringos.

Netradicinės medicinos šalininkai tvirtina, jog salotų sultys malšina skausmą, gerina virškinimą, gerina širdies ir kraujagyslių darbą. Šviežiomis salotų sultimis gydoma skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė. Sumaišytos su kopūstų sultimis gydo virškinimo organų ligas. Salotų sėklų nuoviras skatina maitinančių motinų pieno skyrimąsi.

Nuo nemigos

Šaukštą susmulkintų šviežių salotų lapų užpilti stikline karšto vandens, palaikyti 10-15 min, perkošti. Šį tirpalą gerti prieš miegą.