Birželio 28d. Antradienis

Nuodai maiste: jūs nemirsite. Bent jau ne staigiai

2013 Lapkričio 29d.
Peržiūrų skaičius: 25124
Nuodai maiste: jūs nemirsite. Bent jau ne staigiai

Tvarka yra tokia: likus keliolikai dienų iki javų derliaus nuėmimo jie yra nupurškiami herbicidu glifosatu, kuris numarina visa, kas žalia. Po to derlius nuimamas ir parduodamas žmonių maistui.

Naujausiais duomenimis, glifosatas sukelia žmogaus ląstelių nekrozę ir mirtį, o ne naujausiais - suardo endokrininę veiklą, susijusią su žmogaus lytinių hormonų gamyba. Kilogramui kviečių leistina šio chemikalo likučio norma - aštuntadalis tos, kuri žmogui yra mirtina.

Augalų apsaugos inspekcijos specialistė ramina, kad tyrimai buvo atlikti ne su gyvais žmonėmis, bet bandymų lėkštelėje. Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) apskritai niekas apie jokius tyrimus nežino. Francas Komarovskis, šios tarnybos vyriausiasis specialistas, aiškina, kad ūkininkai apskritai glifosato nenaudoja, nes tai esą brangu.

Duona, kurią numarino

Antonijus Jundo, ūkininkas iš Švenčionių rajono, sako, kad tai - netiesa. Glifosatą Lietuvos ūkininkai naudoja, kad nereikėtų grūdų vežti į džiovyklą. Chemikalas taip paveikia derlių, kad jis vienu metu "miršta". "Tai visa Lietuva naudoja. 5-6 litus (kainuoja) su glifosatu, o džiovykloje džiovinant jau reikia 7, 8, 9, 10 ir daugiau litų už vieną toną. Labai ekonomiška. Tai yra pagrindas", - sako A.Jundo.

VMVT žino, kad glifosatas visiškai suskyla į menamai nekenksmingus cheminius junginius per du mėnesius, tačiau derlių juo leidžiama purkšti likus 2 savaitėms iki javapjūtės. Pernai šio nuodo likučių grūduose, miltuose ir duonos gaminiuose niekas netyrė. Augalų apsaugos inspekcijoje užsiminė, kad viskas priklauso nuo ūkininkų sąžinės. Jie nupurkštus plotus gali nukirsti ir po kelių dienų: "Jei lietus artinasi, niekas nedvejos."

Aplinkosaugos aktyvistas, Vilniaus universiteto doktorantas Andrius Gaidamavičius sako, jog naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad žmogaus organizme esantys mikroorganizmai sugeba iš glifosato skilimo produktų vėl susintetinti tas jo sudedamąsias dalis, kurios turi mutageninį poveikį. "Visų pirma mutagenai skatina išsigimimus", - paaiškina jaunasis mokslininkas.

"Ar tai reiškia, kad mes valgome nuodingą duoną?" - klausiame pašnekovo. Jis atsako, kad "nieko kito mums nebelieka".

Glifosatas yra JAV bendrovės "Monsanto" išradimas. Tos pačios, kuri kadaise išrado DDT, liaudiškai - dustą. Šis dabar draudžiamas, nes sukelia vėžį, o kadaise ir apie jį buvo kalbama kaip apie Dievo maną. "Monsanto" garsėja ir genetiniais augalų mutantais, kuriuos agresyviai siūlo auginti ir Lietuvoje. Ministras Dainius Kreivys buvo susigundęs... Labai labai apsimokantis biznis.

Profesorė Dalia Brazauskienė pasakoja apie tyrimus, kai buvo patikrintas ir palygintas chemizuotuose ir nechemizuotuose Danijos ūkiuose dirbusių vyrų spermatozoidų aktyvumas. Tie, kurie dirbo chemizuotuose ūkiuose, turėjo perpus mažiau šansų susilaukti palikuonių. Profesorė aiškina, kad herbicidai turi panašių į hormonus estrogenus junginių, todėl, patekę į organizmą, jie trikdo reprodukcines (dauginimosi) funkcijas.

A.Gaidamavičius priminė Paragvajaus atvejį, kai dėl genetiškai modifikuotos sojos auginimo, kuriam būtinas ypač didelis glifosato kiekis (modifikuotos sojos jo nebijo), buvo išnaikinti miškai. "Paragvajuje tas glifosatas yra prakeiksmas, nes vaikai gimsta su sunkiais apsigimimais. Pirmoji apsigimimų karta jau auga", - sako pašnekovas.

VMVT specialistams tai - nė motais. F.Komarovskis, pavyzdžiui, teigia, kad purškiami tik tie javai, kurie bus naudojami sėklai. Dr. Vytautas Liakas, Lietuvos žemės ūkio universiteto docentas, sako, kad viskas priešingai: "Sėkliniams nerekomenduojama, nes gali sumažėti daigumas." F.Komarovskis į tai numoja ranka. Jam technologijos nerūpi.

Iš painių VMVT paaiškinimų galima spėti, kad duonoje glifosato likučių jie neieško. O jei ir rastų, Lietuvoje nustatytos baudos už pesticidų, insekticidų ir kitos chemijos likučius maisto produktuose yra apgailėtinos. Štai neseniai VMVT paskelbė radusi nuodais užterštų vynuogių. Net 18 tonų. Tačiau tie likučiai iš pradžių buvo tiriami, po to pertiriami, kol mes, gerbiamieji, tas vynuoges suvalgėme.

"Grąžinom gal 1 ar 2 tonas, bet ten buvo nedidelis viršijimas. Gal pusantro karto", - sako Zenonas Stanevičius, VMVT direktoriaus pavaduotojas. Ar tiesa, kad bauda buvo 2500 litų? "Ekonominė sankcija buvo 2500 litų, o mūsų tarnybos pareigūnai skyrė 500 litų baudą", - informavo Z.Stanevičius.

Mėsytė? Jums tik taip atrodo

Minėtame Paragvajuje užaugintos sojos beveik visos išvežamos į Europos "maisto fabrikus". Šitaip vadinamos fermos, kuriose kiaulės nuo paršelio iki kepsnio gyvenimas tetrunka 3 mėnesius, o broileris išsipučia iki kepsnio per 37-40 dienų.

Žurnalistas Albinas Čaplikas neseniai papiktino VMVT, nes paskelbė vienoje stambioje mėsos perdirbimo įmonėje dirbusio maisto technologo interviu. A.Čaplikas sako, kad oficiali statistika liudija, jog netgi kiaulės, užaugintos prieštaringai vertinamose "daniškose kiaulidėse", ant mūsų stalo beveik nepatenka. "Lenkai ir lietuviai pasižymi Europos Sąjungos šalyse: jeigu kur nors, ypač pietuose - Ispanijoje, Graikijoje, - atsitinka kokia nors nelaimė ūkyje, nesakysiu, kad ten nugaišo ar dar kas nors, bet, tarkime, užpuolė kokios nors ligos ir neturi kur dėti tų produktų - tai jie skambina paprastai Lenkijos, Lietuvos supirkėjams, ir šitos šalys superka", - neskaniai pasakoja žurnalistinį tyrimą atlikęs kolega.

Jo kalbintas maisto gamybos technologas pasidalijo receptu: "Norėdama pagaminti 100 kilogramų virtų dešrelių, viena dabar veikianti ir pirkti mums dabar siūlanti įmonė sunaudodavo: 52 kg sojų želės (vadinamosios sojų varškės), 3 kg antros rūšies jautienos, 6 kg kiaulienos, 4-5 kg manų kruopų, 2-3 kg miltų, tiek pat druskos, 7-8 kg vandens, 20-25 kg plėvių, kremzlių, kiaulės odų emulsijos, sausgyslių, pažiaunių, kitokių subproduktų ir apie 1 kg įvairių priedų - dažiklių, skonio stipriklių". A.Čaplikas sako, kad už maisto kokybę atsakingose tarnybose jį ramino, jog suvalgius tokio "maisto" - nemirsi. "Būtų keista, jei aš valgyčiau dešrą tam, kad mirčiau", - stebisi kolega.

Tačiau lėtai nusimarinti maistu - visai įmanomas savižudybės būdas. Tarkime, į daugelį produktų dedama citrinos rūgštis neturi nieko bendra su citrinomis. "Čia juodasis pelėsis genetinėmis manipuliacijomis priverčiamas gaminti tą citrinų rūgštį milžiniškais kiekiais. Tai tas pelėsis, kuris veisiasi po mūsų voniom ir po kriauklėm. Ten, kur yra nešvarumų. Žinoma ir tai, kad jis yra toksiškas", - aiškina A.Gaidamavičius. Profesorė D.Brazauskienė primena, kad citrinos rūgštis masiškai naudojama konditerijoje ir gaminant gaiviuosius gėrimus. "Nors gali sukelti vėžį?" - pasitiksliname. "Taip", - atsako profesorė.

A.Gaidamavičius toliau gadina apetitą LNK "Paskutinei instancijai", dabar pasakodamas apie broilerius. Jis dalijasi: "Kai dėl, tarkim, ventiliacijos gedimo uždūsta 10 tūkst. broilerių, pasirodo, ir tai yra legalu, galima kritusius paukščius apdoroti karštais garais, padaryti košelę ir sušerti tiems likusiems gyviems broileriams. Tai yra leistina." Jei dar kas prisimena, prieš keletą metų buvo kilęs ažiotažas dėl karvių kempinligės, kuri, jei persiduodavo žmogui, mirtinai pakenkdavo smegeninę. Vėliau buvo paaiškinta, kad karvės ta liga sirgdavo dėl to, kad buvo paverstos kanibalėmis: ėsdavo galvijų kaulų miltus.

Aiva Vaivarienė, gydytoja homeopatė, sako, kad jos giminaičiai, dirbantys paukštyne, "nevalgo nei kiaušinių, nieko, nes per daug žino apie technologijas. Viščiukams kas antrą dieną - skiepai, antibiotikai, augimo hormonai, įvairūs priedai". Ne ką geriau su populiariausia žuvimi - silke. Gydytoja primena, kad niekas iš silkės kaulelių pincetu nerankioja. Jie dažniausiai yra tirpinami chemikalais.

A.Čaplikas galutinai viską sugadina, papasakodamas, kad ne išeitis pirkti tiesiog gabalą mėsos. "Atrodo, mėsa, ko gi ten galima pridėti. Bet pasižiūrėkim į odą. Jeigu atidžiau pasižiūrėsim per didinamąjį stiklą, pamatysim skylučių pradurstyta. Ne ranka tos skylutės pradurstomos. Yra tokios mašinos, kurių, aišku, jeigu nuvyksim į perdirbimo įmonę, mums neparodys, - tačiau subadoma, tiesiog automatai subado. Ir pro ten įpurškiama tam tikrų dalykėlių. Tarp jų ir tokių priemonių, kurios padeda, kad ta mėsa ilgiau nesugestų."


Restoranų lankytojai: norime žinoti, ką valgome

Restoranų lankytojai: norime žinoti, ką valgome

Restoranų ir kavinių lankytojai tampa reiklesni – devyni iš dešimties žmonių, valgančių viešojo maitinimo įstaigose, pageidautų gauti daugiau informacijos apie maistą, kurį užsisako. Tai parodė "Unilever Food Solutions" iniciatyva...


Atsargiai! Šašlykas su trichinelėmis

Atsargiai! Šašlykas su trichinelėmis

Gegužės antroje pusėje registruoti pirmieji šiais metais net du trichineliozės židiniai Kauno apskrityje. Specialistai perspėja, kad trichinelėmis užkrėsta kiauliena išoriškai niekuo nesiskiria nuo geros mėsos O ir skonis gali būti kuo...


"Lubininiai": sveikatai naudingesni ledai iš... gėlių

"Lubininiai": sveikatai naudingesni ledai iš... gėlių

Nors Lietuvoje vasara šiemet nuosaikiai šilta ir nuolat ieškoti, kuo čia dabar atsivėsinus, bent jau kol kas nereikia, vis tiek neretam retkarčiais turbūt kyla pagunda pasilepinti porcija ar kita ledų. Tarytum nugirdę, jog prieš keletą dienų...


10 gudrybių, kaip nepriaugti svorio po dietos

10 gudrybių, kaip nepriaugti svorio po dietos

Pajutote, kad vėl pradedate priaugti svorio po ilgalaikės dietos? Nepavyksta išlaikyti atsikratyto svorio? Gal pradėjote daugiau valgyti, bet ne dėl to, kad būtumėte praalkusios, o norėdamos pasivyti tai, kokio malonumo buvote atsisakiusios ir...


"Maži" energetiniai gėrimai ir galima didelė jų žala

"Maži" energetiniai gėrimai ir galima didelė jų žala

Vokietijos sveikatos priežiūros tarnyba ragina uždrausti vartoti energetinius gėrimus mažose pakuotėse. Kalbama apie 25-75 mililitrų energetinių gėrimų pakuotes (angl. "energy shots"), o tokie produktai yra vienas greičiausiai augančių...


Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Maisto priedai leis gaminti dvigubai sotesnį maistą

Mokslininkai atrado, kad, modifikavus į beveik viso perdirbto maisto sudėtį įeinančią medžiagą, galima sukelti dvigubai ilgiau po valgio trunkantį sotumo jausmą. Šis Notingemo universiteto (D. Britanija) Maisto tyrimų institute padarytas atradimas...


Kodėl prie žuvies patiekalų tinka tik baltas vynas?

Kodėl prie žuvies patiekalų tinka tik baltas vynas?

Japonų mokslininkai maisto ir vyno derinimo taisyklėms rado mokslinį paaiškinimą. Takayuki Tamura kartu su kolegomis iš Mercian korporacijos produktų tyrimo laboratorijos nusprendė išsiaiškinti, ar nykščio taisyklė, kad žuvies patiekalai ir...


Mangų stebuklai

Mangų stebuklai

Labiausiai paplitusios rūšies mangai - pailgi, su lygia oranžine odele, tačiau parduotuvėse pasitaiko tamsiai žalios spalvos su raudonu šonu vaisių. Prinokęs mangas turi būti minkštas, su nedideliu įdubimu prie kotelio. Prinokusio mango kauliukas...


Karštis tirpdo apetitą, bet kelia grėsmę virškinimui

Karštis tirpdo apetitą, bet kelia grėsmę virškinimui

Karštiems orams įsivyravus ne visada norisi laiku pietauti, kartais pasisotinama ledais ar uogomis. Vėlyvos vakarienės jautresnio skrandžio savininkams gali sukelti refliuksą ar net opaligę. Svarbu žinoti, kiek laiko gydytis pačiam, o kada geriau...


Pigūs produktai sveikatos neprideda

Pigūs produktai sveikatos neprideda

Užklupęs sunkmetis verčia žmones taupyti maisto sąskaita. Kuo tapsime, pasirinkdami pigesnius produktus? Juk senovės romėnai sakydavo: "Ką valgai, toks ir esi." Kokios gali būti taupymo pasekmės žmonių sveikatai? Gydytojai sako, kad...


Ko vertas į laikraštį suvyniotas sumuštinis?

Ko vertas į laikraštį suvyniotas sumuštinis?

Kai miškai net lūžta nuo uogų ir grybų, šeimininkės šaldikliuose ima kaupti jų atsargas žiemai. Deja, ne visos miško gėrybės yra užšaldomos tam skirtuose indeliuose. Uogaudamas ar grybaudamas neretas mūsų irgi nesuka sau galvos, kad uogas ar...


Kai kurie maisto priedai gali imituoti žmogaus hormonus

Kai kurie maisto priedai gali imituoti žmogaus hormonus

Kovo mėnesio "Scientific American" žurnale yra paviešintas tiriamasis straipsnis, kuriame įrodoma, jog kai kurie maisto priedai, patekę į žmogaus organizmą, gali veikti kaip estrogenai. Italijoje, Parma universitete, atlikta...


Vienas produktas, kuris atstoja dešimtys grožio priemonių. Kas tai?

Vienas produktas, kuris atstoja dešimtys grožio priemonių. Kas tai?

Moterims labai svarbu graži oda, sveiki plaukai bei kerinti šypsena. Visa tai atspindi moters gyvenimo pobūdį ir vidinę harmoniją. Ir visai nebūtina kasdien naudoti gausaus kiekio makiažo, norint atrodyti tvarkingai bei patraukliai, tam užtenka...


Atsargiai: net ir suvalgę gerus grybus, galite jaustis blogai

Atsargiai: net ir suvalgę gerus grybus, galite jaustis blogai

"Visi grybai valgomi, kai kurie – tik vieną kartą", – šių eilučių autorius nežinomas, tačiau jo mintis labai tinka prasidedant grybavimo sezonui. Rinkite pažįstamus grybus Mūsų šalyje auga apie 1500 rūšių grybų. Apie 30 rūšių...


Ar tikrai veiksmingi patarimai, kaip išsirinkti skanų saldų arbūzą?

Ar tikrai veiksmingi patarimai, kaip išsirinkti skanų saldų arbūzą?

Į parduotuvę išsirengė grupė žurnalistų - jie turėjo sąrašą liaudiškų patarimų, kaip išsirinkti saldžiausią ir geriausią arbūzą. Įsigiję du arbūzus, korespondentai surengė degustaciją, per kurią bandė nustatyti, ar liaudiški patarimai tikrai...


Burokėlis -  sudirgusios gerklės skausmams mažinti

Burokėlis - sudirgusios gerklės skausmams mažinti

Burokėliai buvo žinomi jau II tūkst. pr. Kr. senovės Persijoje, kur buvo vartojami kaip vaistiniai augalai. Gydomųjų savybių turi tiek burokėlių sultys, tiek švieži burokėlių lapai bei šakniavaisiai. Burokėliuose yra flavonoidų, fosforo, kalio,...


Kodėl uogas reikia nuplauti prieš valgant?

Kodėl uogas reikia nuplauti prieš valgant?

Šviežios braškės ir kitos uogos yra skanumynas, tačiau jei prieš valgydami jų nenuplausite, sėkmingai suvalgysite šiek tiek daugiau nei vien tik uogą. Žinoma, tai nereiškia, jog visi tokie maisto "priedai" yra žalingi, tačiau kai kuriais...


Sulieknėti padeda sotūs pusryčiai

Sulieknėti padeda sotūs pusryčiai

Mitybos specialistai mėgsta posakį, kad pusryčiauti reikėtų kaip karaliui, pietauti kaip paprastam žmogui, o vakarieniauti kaip elgetai. Ne veltui, mat sotūs pusryčiai ne tik padidina darbingumą ir žvalumą, bet ir... lieknina. Organizmas eikvoja...


Prieštaringi ekologiškų produktų tyrimų rezultatai paskatino naujas diskusijas

Prieštaringi ekologiškų produktų tyrimų rezultatai paskatino naujas diskusijas

Anglijos ir Prancūzijos mokslininkai nesutaria, ar ekologiškų maisto produktų maistinė kokybė ir vertė yra geresnė nei įprastinės gamybos maisto produktų. Remiantis Prancūzijos maisto agentūros AFSSA duomenimis, ekologinės gamybos maisto produktų...


Ką valgyti, kad lavėtų atmintis?

Ką valgyti, kad lavėtų atmintis?

Tinkama mityba padeda ne tik nepriaugti svorio, apsisaugoti nuo širdies ar kraujagyslių ligų, tačiau ir lavinti atmintį. Tereikia žinoti 9 maisto produktus ir gėrimus. Kaip praneša portalas CookingLight.com, nėra jokio gydymo, kuris įveiktų...


Maistiniai aromatai - nuo persivalgymo

Maistiniai aromatai - nuo persivalgymo

Mokslininkai siūlo kovoti su persivalgymu pasitelkiant maistinius aromatus. Olandų mokslininkai, pasitelkę specialius aromatus, slopinančius alkio jausmą, nusprendė sukurti naują kartą maisto produktų, padėsiančių atsikratyti nuolatinio alkio...


Virškinimui padeda saikas ir ramūs nervai

Virškinimui padeda saikas ir ramūs nervai

Tačiau tai nereiškia, kad riekia griebtis įmantrių dietų. Saikingas valgymas ir mažiau streso – tai, ko reikia norint apsaugoti skrandį ir pilvą. "Turbūt daugeliui vaikystėje mama sakė – valgydamas neskubėk. Iš tiesų, moksliniais...


Sunkmetis skatina daržoves auginti patiems

Sunkmetis skatina daržoves auginti patiems

Augalų sėklų pardavėjai pastebi, kad gyventojai sodina daugiau daržovių ir bulvių. Susidomėjimas daržininkyste ypač pastebimas didesniuose miestuose. Dabar pats metas sėti daržoves, todėl parduotuvėse - žmonių antplūdis. Pirkėjai baiminasi...


Šokoladas – sveikas maistas?

Šokoladas – sveikas maistas?

Darganotą rudens vakarą niekas negali pralenkti šokolado plytelės. Mėgaujamės jo švelniu, saldžiu skoniu ir jis padeda mums jaustis geriau, iki nepabunda kaltės jausmas. Juk nuo mažens mama kaldavo į galvą, kad saldumynai yra blogai. Bet dabar...


Blogas maistas kenkia ne tik skrandžiui, bet ir širdžiai

Blogas maistas kenkia ne tik skrandžiui, bet ir širdžiai

Medikai perspėja: ne onkologinės, o širdies ir kraujagyslių ligos yra pačios pavojingiausios, nes būtent nuo jų miršta didžioji dauguma mūsų šalies gyventojų. Visuomenė savo baubu laiko vėžį ir nepaiso padidėjusio kraujospūdžio, per didelio...


Dėl šiuolaikinio maisto trinka įprastas brendimo metas

Dėl šiuolaikinio maisto trinka įprastas brendimo metas

Praėjusio šimtmečio vidurys - anomalijų pradžios amžius. Šoktelėjo ne tik žmonijos ūgis, bet ir pasikeitė brendimo amžius. Šiandieninėms mergaitėms krūtys pradeda augti jau devintais gyvenimo metais. Tuo tarpu berniukų branda, atvirkščiai,...


Maisto terapija padeda būti sveikam

Maisto terapija padeda būti sveikam

Žmonių skoniai skiriasi – ką mėgsta vienas, kitam gali ir neįsiūlyti. Ne visi vienodai reaguoja ir į stresą. Kai kuriems susinervinusiesiems prasideda valgymo priepuoliai, kai kurie negali nė kąsnelio nuryti. Yra ir bandančiųjų įvairias...


Kiaušiniai padeda numesti svorio

Kiaušiniai padeda numesti svorio

Žmonės, kurie pusryčiams suvalgo kiaušinių, visą dieną geriau kontroliuoja alkio jausmą ir jiems lengviau laikytis dietos. Tokią išvadą padarė amerikiečių mokslininkai iš Konektikuto universiteto. Tyrėjai domėjosi, kaip pusryčiai veikia sotumo...


Stebuklingas vaistas nuo astmos – gyva žuvis

Stebuklingas vaistas nuo astmos – gyva žuvis

Pietų Indijoje žmonės ligas gydo "stebuklingu vaistu" - gyva žuvimi, praneša Reuters. Sergantieji smulkią žuvį pagardina įdaru su vaistažolėmis ir praryja. Vietos gyventojai tiki, kad šis tradicinis gydymo būdas gali išgydyti astmą ir...


Nitratai ant mūsų stalo: kaip juos aptikti ir nukenksminti?

Nitratai ant mūsų stalo: kaip juos aptikti ir nukenksminti?

Nitratai, nitritai, pesticidai ir kiti "keiksmažodžiai" tapo praktiškai būtina šiuolaikinių daržovių ir vaisių dalimi. Nitratų galima aptikti dešrose, sūriuose, pieno produktuose ir konservuose. Anksčiau buvo manoma, kad pagrindinis...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9